- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 1A-831-175-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00763-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Dmitrijus Korsakovas, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- V. P., P. A.
- Advokatai
- Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė
Teisėjas Nerijus Brinevičius Baudž. byla Nr. 1A-831-175/2012
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-64-1-00763-2012-3)
2012 m. gruodžio 6 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei-Pečkienei, gynėjoms advokatėms Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, Reginai Atkočaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P. ir P. A. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. ir P. A. nuteisti pagal BK 178 str. 2 d., jiems paskiriant po 9 mėnesius laisvės atėmimu, bausmes atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. ir P. A. nuteisti pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad veikdami bendrai pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugomą teritoriją, o būtent: 2012-06-17, apie 23 val., pralįsdami pro užtvarą, kuriuo užtvertas patekimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, iš šios teritorijos pagrobė 930 kg įvairaus metalo laužo bendros 632,40 Lt vertės, kurį abu išnešė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ir sukrovė netoliese esančiuose krūmuose.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. P. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskiriant su laisvės atėmimo nesusijusią bausmę, kadangi jis labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, atlygino žalą (grąžino pavogtą metalą), nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, ilgą laikotarpį nedirba ir nors gauna socialinę išmoką (350 Lt), tačiau to pragyvenimui neužtenka.
Apeliaciniu skundu P. A. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, kadangi labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, atlygino žalą, augina dukrą, nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, nes neturi pragyvenimo šaltinio.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundus atmesti, gynėjos prašė skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų V. P. ir P. A. apeliaciniai skundai atmetami.
V. P. nuteistas už tyčinio apysunkio turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, kurį įvykdė būdamas septynis kartus teistas. Taip pat V. P. baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkią vagystę. Todėl apylinkės teismas V. P., kaip recidyvistui, parinko teisingą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Šio nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje. Įvertinęs tai ir atsižvelgęs į tai, kad turtinė žala nusikaltimu nepadaryta, nes vagystės dalykas grąžintas, apylinkės teismas V. P. nustatė pakankamai švelnią bausmę, kuri yra ženkliai mažesnė nei sankcijoje už tokio nusikaltimo padarymą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl negalima daryti išvados, kad V. P. apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, kuri turėtų būti pakeista su laisvės atėmimo nesusijusia bausme. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad V. P. skunde nurodyti motyvai, jog jis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, ilgą laikotarpį nedirba, o gaunamos socialinės išmokos pragyvenimui neužtenka, yra nepakankami švelninti V. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, keičiant ją švelnesne nei laisvės atėmimas bausmės rūšimi.
P. A. nuteistas už tyčinio apysunkio turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, kurį įvykdė būdamas tris kartus teistas taip pat už tyčinių turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Taip pat P. A. baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkią vagystę. Todėl apylinkės teismas P. A., kaip recidyvistui, parinko teisingą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Šio nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje. Įvertinęs tai ir atsižvelgęs į tai, kad turtinė žala nusikaltimu nepadaryta, nes vagystės dalykas grąžintas, apylinkės teismas P. A. nustatė pakankamai švelnią bausmę, kuri yra ženkliai mažesnė nei sankcijoje už tokio nusikaltimo padarymą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl negalima daryti išvados, kad P. A. apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad P. A. skunde nurodyti motyvai, jog jis augina dukrą, nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, nes neturi pragyvenimo šaltinio, yra nepakankami švelninti P. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
V. P. ir P. A. paskirtos teisingos bausmės, todėl keisti nuosprendžio dalį, kuria išspręstas bausmės skyrimo klausimas šiems nuteistiesiems, pagrindo nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų V. P. ir P. A. apeliacinius skundus atmesti.