Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-09-21 · Administracinė byla Nr. eAS-803-438/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-21
Bylos Nr.
eAS-803-438/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02700-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas, Dainius Raižys, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
G. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
Trečiasis asmuo
Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų profesinei sąjungai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-803-438/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02700-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimų panaikinimo, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, palūkanų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja G. D. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 5 d. raštą Nr. S-39-1823 ,,Dėl Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narių atleidimo“; 2) panaikinti Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. P-108 ,,Dėl G. D. atleidimo“; 3) pripažinti, kad Vyriausybės kanceliarija 2017 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. P-108 ,,Dėl G. D. atleidimo“ neteisėtai atleido pareiškėją G. D. iš pareigų ir negrąžinti pareiškėjos į pirmesnes pareigas; 4) priteisti iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjos G. D. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2017 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjos G. D. naudai 500 Eur neturtinę žalą; 6) priteisti iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjos G. D. naudai 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. D. skundo reikalavimą panaikinti Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 5 d. raštą Nr. S-39-1823 ,,Dėl Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narių atleidimo“ (toliau – ir Raštas).

Teismas priėmė pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. P-108 ,,Dėl G. D. atleidimo“; pripažinti, kad Vyriausybės kanceliarija 2017 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. P-108 ,,Dėl G. D. atleidimo“ neteisėtai atleido pareiškėją G. D. iš pareigų ir negrąžinti pareiškėjos į pirmesnes pareigas; priteisti iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjos G. D. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2017 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjos G. D. naudai 500 Eur neturtinę žalą; priteisti iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjos G. D. naudai 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėja buvo Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) pirmininko pavaduotoja, Profesinės sąjungos valdybos narė. Pareiškėjos prašomu panaikinti Raštu Vyriausybės kanceliarija pakartotinai prašė Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos duoti sutikimą atleisti profesinės sąjungos valdybos narius – E. S. ir G. D.. Teismo vertinimu, minėtas raštas yra tarpinio pobūdžio, procedūrinis dokumentas, kuriuo kreipiamasi į profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti pareiškėją gavimo Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes pareiškėja buvo išrinkta į įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą. Minėtas raštas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, teisines pasekmes jai sukelia kitas byloje skundžiamas aktas – Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. P-108 ,,Dėl G. D. atleidimo“. Todėl pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Raštą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimto pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 5 d. raštą Nr. S-39-1823, ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 5 d. raštą Nr. S-39-1823.

Pareiškėjos manymu, Raštas savo turiniu nėra tarpinio pobūdžio, procedūrinis dokumentas, šis raštas sukelia akivaizdžias teisines pasekmes pareiškėjai. Pareiškėja nurodo, kad buvo Profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Profesinės sąjungos valdybos narė. Norėdamas atleisti pareiškėją iš pareigų, atsakovas privalėjo gauti Profesinės sąjungos sutikimą. Tokio sutikimo gavimas yra privaloma stadija norint atleisti iš pareigų profesinės sąjungos valdybos narį. Pareiškėja paaiškina, kad atsakovas dėl to paties klausimo – sutikimo atleisti pareiškėją iš pareigų gavimo, į Profesinę sąjunga kreipėsi du kartus. Pirmą kartą Profesinė sąjunga informavo Vyriausybės kanceliariją, kad atsisako duoti sutikimą dėl G. D. atleidimo. Atsakovas dėl tokio Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą atleisti pareiškėją panaikinimo į teismą nesikreipė, bet pakartotinai kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą atleisti pareiškėją iš pareigų. Profesinė sąjunga, gavusi pakartotinį atsakovo kreipimąsi, davė sutikimą atleisti pareiškėją iš pareigų. Pareiškėjos teigimu, būtent Raštas sukėlė jai tiesiogines teisines pasekmes ir sudarė pagrindą priimti skundžiamą įsakymą dėl jos atleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja G. D. siekė, kad būtų panaikintas atsakovo Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 5 d. raštas Nr. S-39-1823 „Dėl Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narių atleidimo“.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį pareiškėjos skundo reikalavimą, nustatęs, kad skundžiamas Vyriausybės kanceliarijos raštas pareiškėjai jokių teisių ar pareigų nesukuria (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja nesutinka, kad Raštas jai nesukelia teisinių pasekmių, ir prašo priimti nagrinėti šį skundo reikalavimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Taigi, šiuo atveju būtina nustatyti, ar ginčijamas aktas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes.

Pareiškėja skundžia Vyriausybės kanceliarijos pakartotinį kreipimąsi į Profesinę sąjungą, kuriuo prašoma duoti sutikimą atleisti Profesinės sąjungos valdybos nares E. S. ir G. D.. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo Rašto turinio akivaizdu, kad šiuo raštu pareiškėjai nenustatytos jokios teisės ar pareigos, šis raštas jokių teisinių pasekmių jai nesukelia. Nors pareiškėja atskirajame skunde tvirtina priešingai, pabrėždama, kad be tokio pakartotinio kreipimosi atsakovui nebūtų galima priimti įsakymo dėl jos atleidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad būtent pastarasis, t. y. Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. P-108 „Dėl G. D. atleidimo“ ir sukelia pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl rašto panaikinimo.

Kaip matyti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. P-108 „Dėl G. D. atleidimo“ panaikinimo bei kitų su pareiškėjos atleidimu susijusių reikalavimų buvo priimtas nagrinėti teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl Profesinės sąjungos sutikimo teisėtumo galėtų būti vertinami nagrinėjant bylą dėl pareiškėjos atleidimo iš esmės.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRomanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė