Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agroinas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismas procesinius dokumentus (ieškinio su priedais kopijas ir pranešimą apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus) atsakovei UAB „Agroinas“ siuntė ieškinyje nurodytu įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Pakartotinai procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovės vadovo A. K. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė yra deklaravusi buveinės vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, t.y., nenurodant konkretaus adreso. Atsakovės faktinė buvimo vieta nėra žinoma. 2020 m. birželio 12 d. minėti procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

3. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad ieškovas yra ūkininkas (ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)). Ieškovo pateikti įrodymai iš esmės patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2019 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta grūdų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10029 (toliau –sutartis). Šia sutartimi ieškovas pardavė atsakovei 51,86 tonas grūdų (kviečių), įvertinus 3,6 proc. natūralią priėmimo nuoskaitą, įskaitomas kiekis parduodamų kviečių 49,990 tonų, vienos tonos kaina 162 Eur. 2019 m. lapkričio 8 d. minėtą kiekį atsakovė pasiėmė savo transportu (sutarties 4.1 punktas). Už parduotus grūdus ieškovas pateikė atsakovei apmokėjimui 2019 m. lapkričio 8 d. sąskaitą-faktūrą serija AG Nr. 68. Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad atsakovė su ieškovu už grūdus atsiskaito per 30 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2019 m. gruodžio 8 d., t.y. už 151 dieną pradelsta mokėti 7 505,10 Eur suma nėra apmokėta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. balandžio 8 d. pranešime atsakovės vadovas patvirtina, kad juridinio asmens buhalterinės apskaitos duomenimis yra skolingas ieškovui 7 505,10 Eur dydžio sumą už gautą (nupirktą) produkciją. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo prievolę sumokėti už įsigytas prekes būtų įvykdžiusi (CPK 178 straipsnis).

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Remiantis CK 6.305 straipsnio 1 dalimi, pagal pirkimo-pardavimo sutartį viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovė savo įsipareigojimus ieškovui įvykdė ir sumokėjo už įsigytas prekes, nėra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už prekes, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 7 505,10 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.205 straipsniai, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

7. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties 6.3 punktą, atsakovei praleidus sutartyje numatytus mokėjimo terminus, ieškovas įgyja teisę skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

8. Vadovaujantis CK 6.71 straipsniu ir sutarties 6.3 punktu ieškovui iš atsakovės priteistinos 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną iki visiško prievolės įvykdymo, t.y. 226,50 Eur delspinigiai, paskaičiuoti pagal byloje pateiktą skolos ir delspinigių skaičiavimo suvestinę.

9. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Remiantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, ūkininkas yra fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Pagal CK 2.4 straipsnio 2 dalį, fizinis asmuo, kuris užsiima ūkine-komercine veikla laikomas verslininku. Nagrinėjamu atveju ieškovas užsiima ūkine-komercine veikla, t.y. parduoda ūkyje užaugintus produktus – grūdus. Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (7 505,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 87 Eur dydžio žyminis mokestis, 1,52 Eur pašto išlaidos ir 300 Eur dydžio išlaidos už suteiktas teisines paslaugas, iš viso: 388,52 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroinas“, j. a. k. 303622359, ieškovui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 505,10 Eur skolos, 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (7 505,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 388,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.