Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ievai Čiulčinskaitei, Rūtai Balčiūnaitei, Sandrai Stulgienei,

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. atstovams advokatui Linui Šarkiui ir advokato padėjėjai Daivai Galdikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios D. G. ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. atstovo advokato Lino Šarkio skundus dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 20-ANR­_N-16282-2021.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) vyriausiosios tyrėjos Sandros Ambraževičienės 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16282-2021 (toliau – ir Nutarimas) A. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį 16 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 12.10 val. iki 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant geodezininkui M. M., savavališkai ir neteisėtai įkalė riboženklius į kaimynų A. N. bei D. G. sklypų ribas jiems nedalyvaujant bei apie tai jų neinformavęs ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnį.

Nukentėjusioji D. G. skunde prašo nutarimą pakeisti – pripažinti teisinių paslaugų išlaidas (600 Eur) proceso išlaidomis ir jas priteisti jos naudai iš A. R.. Skunde nurodoma, kad 2021 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-96-720/2021, pareiškėjų A. N. ir D. G. skundus patenkinus iš dalies, buvo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1258-2020, ROIK: 20114356668, ir byla kartu su administracinio nusižengimo medžiaga perduota Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti galimo administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti sprendimą. Pareiškėjų A. N. ir D. G. prašymai pripažinti teisinių paslaugų išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti nespręsti, motyvuojant tuo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad institucijos priimtu nutarimu nuspręsta skirti asmeniui administracinę nuobaudą, skunde daroma išvada, jog kliūtis, neleidusi teismui iš karto nuspręsti dėl prašymų pripažinti teisinių paslaugų išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti, yra išnykusi. Skunde proceso išlaidų atlyginimo klausimą prašoma spręsti pagal įstatymo analogiją, vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, kurioje teigiama, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda (1 t., b. l. 4–5).

Institucija atsiliepime į D. G. skundą teigia, kad atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos turinį ir į skundo dėl proceso išlaidų priteisimo turinį, institucija nėra suinteresuota šio skundo nagrinėjimo baigtimi. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nutarimą, kurį pareiškėja prašo pakeisti, yra apskundęs ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – jo skundas institucijoje buvo gautas 2022 m. sausio 4 d. (1 t., b. l. 11).

A. R. atstovas advokatas L. Šarkys skunde prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 14 d. Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nesutinkama su nutarimu dėl jame nurodytų neteisingų faktinių aplinkybių ir teisinio nutarimo nepagrįstumo. Teigiama, jog nutarime neteisingai nurodytos šios aplinkybės: pažeidimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini); aplinkybė, kad A. R. savavališkai ir neteisėtai įkalė riboženklius į kaimynų A. N. ir D. G. sklypus; kad A. R. neneigia įkalęs riboženklius į svetimą žemę; aplinkybė, kad A. R. neinformavo gretimų sklypų savininkų apie savo ketinimus išsiaiškinti žemės savo sklypo ribas; kad A. R. inicijavo žemės matavimus nepasitelkęs matininko; kad A. R. nesivadovavo 2007 m. sausio 17 d. patvirtintu Registro centro Kauno filialo kadastro žemėlapiu.

Nusižengimo padarymo vietą – (duomenys neskelbtini), nurodo tik nukentėjusieji, nors jie šios aplinkybės patys nematė ir jos nepatvirtina jokio kieti įrodymai. Priešingai, antstolio M. Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas oficialiai patvirtina, kad A. R. pasižymėjo savo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ribas.

Nutarime yra prieštaravimų. Viena vertus, teigiama, kad A. R. sukalė riboženklius į sklypo ribas, kitoje vietoje teigiama, kad riboženkliai buvo sukalti į svetimus sklypus. Pažymima, jog yra skirtumas tarp sklypų ribos, kuria naudojasi abiejų sklypų savininkai, ir konkretaus sklypo ploto. Iš protokole ir nutarime nurodytų aplinkybių galima suprasti, kad A. R. savavališkai įkalė riboženklius į ribą, skiriančią kaimynų A. N. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo D. G. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau taip nebuvo. Kategoriškai tvirtinama, jog A. R. riboženklius sukalė ne į A. N. ir D. G. sklypų ribas ir ne į jiems priklausančius žemė sklypus, bet į savo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, skiriančias jo sklypą nuo A. N. sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir nuo D. G. sklypo, esančios (duomenys neskelbtini).

Iš 2019 m. lapkričio ir 2020 m. balandžio mėnesių A. R. susirašinėjimų (mobiliojo telefono ekrano kopijos) su A. N. ir R. G. matyti, kad A. N. ir D. G., o tiksliau jos sutuoktinis ir sklypo bendrasavininkas R. G., patys atsisakė bendradarbiauti su A. R. sprendžiant besiribojančių sklypų klausimus, nurodydami, kad juos tenkina esama padėtis ir kad jų daugiau netrukdytų. Iš to neva matyti, kad tarp A. R. ir nukentėjusiųjų šioje byloje buvo susiklostę įtempti santykiai. Nepaisant to, A. R. prieš atlikdamas savo sklypo ribos paženklinimą ne kartą žodžiu informavo A. N. ir R. G., kad ketina su specialistu patikrinti, kurioje vietoje yra jų sklypus skirianti riba. Kadangi nei vienas iš šių asmenų nerodė jokio intereso ir ignoravo A. R., jam teko kartu su geodezininku kviesti dar ir antstolį, kuris užfiksuotų faktines aplinkybes ir tokiu būdu padėtų išvengti galimo konflikto dėl skirtingo faktinių aplinkybių interpretavimo.

Skunde taip pat nurodoma, kad dėl A. N. atsisakymo geranoriškai bendradarbiauti, A. R. teko keiptis į teismą, kad šis nustatytų servitutą A. N. priklausančiame žemės sklype A. R. sklypo naudai, kad A. R. galėtų patekti į savo sklypą ir teismas jo ieškinį tenkino. Tai, skundo autoriaus vertinimu, patvirtina, kad A. N. veiksmai, trukdant patekti A. R. į savo sklypą, buvo neteisėti.

Skunde teigiama, kad nutarime nurodyta frazė „žemės matavimai“ yra bendrinio pobūdžio ir nenurodo, kokie konkrečiai matavimai buvo atliekami ir kokiu tikslu. A. R. nei kadastrinių, nei geodezinių, nei jokių kitų matavimų neinicijavo ir neatliko. Sklypo savininko veiksmai, kuriais jis pagal oficialų sklypo planą ir jame nurodytas sklypo posūkių taškų koordinates pasitikrina ir paženklina savo sklypo ribas, naudodamasis specialisto su specialia įranga paslaugomis, negali būti laikomi neteisėtais ar kažkaip pažeidžiančiais gretimų sklypų savininkų teises. A. R. neinicijavo kadastrinių matavimų, nerinko kadastro duomenų ir jų netikslino. Kadangi nebuvo išlikę tarp A. R. priklausančio žemės sklypo ir sklypų, priklausančių A. N. bei D. G., riboženkliai, A. R. užsakė geodezininko M. M. paslaugą, kad šis, remiantis oficialiais kadastro duomenimis, vizualiai parodytų A. R. įsigyto sklypo ribas su A. N. ir D. G. žemės sklypais. Aplinkybė, kad A. R. savo sklypo ribai vizualiai paženklinti pasitelkė ne matininką, o geodezininką, nėra teisės pažeidimas, nes sklypo riba buvo vizualiai parodyta ir pažymėta pagal oficialius kadastro duomenis, neatliekant kadastrinių matavimų, nerenkant ir netikslinant kadastrinių duomenų.

Skundo autoriaus teigimu, nesuprantamos nutarime nurodyta aplinkybės, kad A. R. nesivadovavo 2007 m. sausio 17 d. patvirtintu Registro centro Kauno filialo kadastro žemėlapiu. Nėra aišku, koks tai žemėlapis, kokia jo teisinė reikšmė ir kodėl A. R. privalėjo juo vadovautis. Jei ši sąvoka tapatinama su sąvoka „nekilnojamojo turto kadastro duomenys“, tai A. R. nieko nepažeidė. Šį faktą patvirtino ir specialisto matininko D. N. išvada, kurioje nurodyta, kad įvykio vietoje išlikusių riboženklių faktinės vietos (koordinatės) leistinos paklaidos ribose atitinka oficialius Nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Skunde nurodoma, jog nepagrįstai keliamas reikalavimas A. R. vadovautis 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 Patvirtintomis nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklėmis) ir jų nustatyta tvarka informuoti gretimų sklypų savininkus apie ketinimą paženklinti savo sklypo ribą. Šių Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad Taisyklės reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Nenurodyta, kad jos taikomos visais atvejais vizualiai pažymint savo sklypo ribą. Kadangi kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, nebuvo renkami ar tikslinami kadastro duomenys, Taisyklių reikalavimai neturėjo būti taikomi ir negalėjo būti pažeisti.

Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra duomenų, kad A. R. tyčia sukalė sklypų ribą žyminčius žymeklius ne geodezininko M. M. GPS imtuvo parodytuose posūkio taškuose, bet A. N. ir D. G. žemė sklypuose. Konkrečias vietas, kuriose turi būti sklypo ribas žymintys riboženkliai, parodė geodezininkas M. M. pagal jo naudotą GPS imtuvą, įvedus oficialiame žemės sklypo plane nurodytas koordinates. A. R. liko tik pasikliauti specialisto įrangos parodymais ir jo nurodytose vietose įkalti žymeklius. Kaip paaiškėjo vėliau iš matininko D. N. duotos specialisto išvados, žymekliai buvo sukalti teisingose vietose, kurių koordinatės atitiko oficialius nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Skunde teigiama, kad nutarime taip pat nebuvo išdėstytos ir motyvuotai įvertintos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kaip to reikalauja ANK 618 straipsnio 2 dalis. Iš nutarimo teksto neaišku, nei ką tyrė policijos pareigūnai, nei kodėl priėmė būtent tokį sprendimą. Nutarime taip pat nurodytas tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis, kuris yra bendro pobūdžio normų rinkinys. Šiame straipsnyje nenurodytos konkrečios teisės normos, kuriomis A. R. būtų įpareigotas naudotis matininko, o ne geodezininko paslaugomis, negalėtų naudotis oficialiais nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, siekdamas pasižymėti sklypo ribas, kad artinantis prie savo sklypo ribos gretimų sklypų savininkų neužtenka informuoti žodžiu. Lieka neaišku, kokios teisės normos reglamentuoja pilnai suformuoto ir kadastre įregistruoto žemė sklypo ribų vizualinį paženklinimą vietovėje.

Dėl visų šių išdėstytų argumentu, skundo autoriaus vertinimu, priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Institucija atsiliepime į A. R. atstovo advokato L. Šarkio skundą prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą, nes Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti A. R. už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą 16 Eur dydžio baudą, kurios naikinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime pažymima, jog A. R. teigia, jog žymėjo sklypo ribą sukaldamas riboženklius, kurie nebuvo išlikę ir ne kartą žodžiu buvo informavęs nukentėjusiuosius, kad atliks savo sklypo ribos ženklinimą. Nurodoma, kad žemės sklypo ribų atstatymas – tai sklypo ribų paženklinimas riboženkliais. Laikini riboženkliai pakeičiami nuolatiniais, o jei riboženklių nebėra, t. y. jie buvo sunaikinti, riboženkliai yra atstatomi ženklinimo metu. Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos pagal žemė sklypo posūkio taškų koordinates, atstatant sunaikintus riboženklius.

Šiuo atveju A. R. atstatinėjo anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženklius. Pats viso proceso metu taip pat ir skunde neginčija, kad kalė riboženklius, kad „riboženklius sukalė“ ne į A. N. ir D. G. sklypų ribas ir ne jiems priklausančius žemės sklypus, bet į savo sklypo, (duomenys neskelbtini), ribas skiriančias jo sklypus nuo A. N. sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir nuo D. G. sklypo, (duomenys neskelbtini).“ Būtent atstatinėdamas riboženklius ir taip žymėdamas savo sklypo ribas, kurios nesutapo su buvusia bendra riba ir yra ginčijamos kitų asmenų, kurie nebuvo informuoti dėl riboženklių atstatymo ir tame procese nedalyvavo, A. R. veikė savavališkai nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos. Iš specialisto išvados matyti, kad A. R. sukalti žymekliai (riboženkliai) neatitinka standarto, tačiau sukalti leistinose paklaidos ribose ant bendros sklypų ribos. Institucijos vertinimu, tuo buvo nesilaikyta 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės Nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1 punkto, kuris nurodo, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba busimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus, (nagrinėjamu atveju išimtys nenustatytos.) ir 32.1.1.2. punkto, kuris nustato, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku, reikalavimus.

A. R. atstovas advokatas Linas Šarkus ir advokato padėjėja Daiva Galdikaitė prašė tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą jame nurodytais argumentais, nukentėjusiųjų prašomas priteisti proceso išlaidas priteisti iš Institucijos, nes pats A. R. proceso neinicijavo. Nurodė, kad protokolas ir nutarimas yra su trūkumais, nes nustatytos neteisingos aplinkybės, nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. Neteisingai nurodyta, kad neteisėtų veiksmų atlikimo vieta – riba tarp R. G. ir A. N. sklypų, nes riboženkliai buvo sukalti tarp A. R. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tarp besiribojančių su A. R. sklypu sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nutarime ir protokole nenurodytas teisės aktas, kurį A. R. pažeidė. Nutarime nurodytas CK 1.37 straipsnis, kuriame nurodytos bendro pobūdžio pareigos, nėra tas aktas, kurį pažeidė A. R.. Atsiliepime teigiama, kad A. R. pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. punktą, tačiau už šį veiksmą gali būti atsakingas tik specialusis subjektas, nes pagal šių nuostatų 12 punktą, kadastro duomenis nustato nekilnojamojo turto kadastro asmenys, t. y. matininkai. Kitų asmenų formaliai panašūs veiksmai teisinių pasekmių nesukelia, t. y. nenustato kadastro duomenų. Kadastrinių matavimų metu nustatomos koordinatės, bet ne atvirkščiai – pagal koordinates randami posūkio taškai. Atsiliepime nurodytas Nekilnojamojo turto kadastro punktas kalba apie poreikį atstatyti riboženklius, kai atliekami kadastriniai matavimai, bet ne apie tai, kad nesant riboženklių reikia nustatinėti kadastrinius duomenis. Nustačius, kad neišlikę riboženkliai, nebūtina atlikti kadastrinių matavimų. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatomos sklypo koordinatės. Šiuo atveju koordinatės nustatytos jau seniai, įregistruotos, kadastriniai matavimai atlikti, niekas nepasikeitė ir jų nereikėjo nustatinėti iš naujo tam, kad vizualiai pasižiūrėti, kur yra riba. Šie nuostatai nenustato reikalavimo, kad paženklinant sklypo ribas, kurio koordinatės nustatytos, reikia atlikti kadastrinius matavimus. Šiuo atveju ir nebuvo atliekami jokie kadastriniai matavimai, specialistas tik parodė žemė sklypo ribas, o A. R. tiesiog realizavo savo kaip savininko teisę žinoti, kur yra jo sklypo ribos, ir byloje nėra jokių įrodymų, kad jis riboženklius būtų sukalęs ne jam priklausančiame sklype. Taip pat neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė, kad A. R. sukalė riboženklius svetimuose sklypuose, nes specialistai patvirtino, kad riboženkliai yra leistinose ribose. Be to, A. R. pats nei geodezinių, nei kadastrinių, nei jokių kitų matavimų neatliko. Jis tik užsakė paslaugą. Jis buvo pasitelkęs specialistą ir riboženklius sukalė ten, kur jam parodė specialistas, kuris ir turi būti atsakingas už tinkamą savo paslaugos atlikimą. Šios aplinkybės ir tai, kad riboženkliai sukalti nepažeidžiant sklypų ribų, rodo, kad asmuo neturėjo tyčios pažeisti įstatymą. Nagrinėjamu atveju protokolas ir nutarimas patvirtina, kad žala šiuo pažeidimu nebuvo padaryta, nes ANK 610 straipsnio 2 dalis numato, kad negali būti surašytas nurodymas (kas buvo padaryta šiuo atveju), jeigu neatlyginta žala. Nukentėjusiųjų pagrindinės pretenzijos buvo tai, kad perkelta sklypo riba į jų sklypą, tačiau tyrimo eigoje specialisto išvada patvirtina, kad riboženkliai yra tose vietose, kur yra ir turi būti, viskas pagal kadastre įregistruotas koordinates, viskas yra leistinos paklaidos ribose, niekas jokio sklypo neužgrobė. A. N. sklypas atviras, nėra jokios vizualios ribos. Nėra ne tik žalos, bet nėra jokio teisių pažeidimo. Nepaisydamas to, kad nukentėjusieji jį ignoravo, apie sklypo ribų žymėjimą jis kaimynams pranešė žodžiu, telefonu. Žinodamas, kad jie gali ignoruoti, užsakė antstolio paslaugą. Taip norėjo apsidrausti, kad nekiltų klausimų dėl kokių nors pažeidimų. Nesutarimai prasidėjo, kai A. R. prasitarė, kad nori pastatyti savo sklype keturis namus. Nukentėjusieji nesutiko suteikti servituto. Nukentėjusieji nepriiminėjo jokių laiškų, buvo įtampa tarp šalių, todėl nukentėjusiųjų parodymus reikėtų vertinti per šią prizmę, kad jie norėjo sutrukdyti statybas ir nukelti tolimesniam laikui. A. R. atsirado būtinybė sukalti riboženklius, nes jis norėjo sklype atlikti darbus. Tai buvo reikalinga tam, kad nepažeisti kitų sklypų savininkų teisių. A. R. kaimynams ne kartą minėjo žodžiu, telefonu, kad reikia pasižymėti, kur sklypų riba eina. Tas jo žymėjimas nesukėlė teisinių pasekmių - nei juridinių, nei faktinių. Buvo pažymėti tik posūkių taškai. A. R. tik užsakė paslaugą, todėl jis pagrįstai tikėjosi, kad specialistas išmanys savo darbą ir A. R. neprivalo žinoti reikalavimų žymint ribas.

Institucijos atstovė palaikė atsiliepime nurodytą poziciją ir prašė A. R. atstovo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą, nes nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. A. R. neneigė, kad atliko riboženklių atstatymą, neneigė, kad kalė riboženklius. Atstatant riboženklius turėjo informuoti gretimų sklypų savininkus. Teigdamas, kad norėjo tik vizualiai pažiūrėti, kur yra sklypo ribos, galėjo riboženklių ir nekalti. Teismas turi teisę pakeisti blanketinę normą, nurodant tuos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų punktus, kurie nurodyti atsiliepime. Nukentėjusiesiems dėl nusižengimo padaryta moralinė žala.

Nukentėjusioji D. G. prašė jos skundą tenkinti.

Nukentėjusiosios atstovas advokatas Dominykas Varnas prašė D. G. skundą tenkinti ir priteisti visas nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas šioje byloje. Kadangi A. R. atstatinėjo neišlikusius riboženklius, jis turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto, 32.1.1.2 , 32.1.1.3. 32.1.1.4 punkto reikalavimais ir tvarka. Juose nustatyta tvarka turėjo būti informuoti apie tokius A. R. veiksmus gretimų sklypų savininkai, surašomas specialios formos aktas, suteikiant galimybę pasirašyti ir gretimų sklypų savininkams. Be to, Aplinkos ministro patvirtintas Kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 19 punktas taip pat numato, kad paženklinus sklypo ribas arba atstačius riboženklius surašomas taisyklių priede Nr. 2 nustatytos formos aktas, jį pasirašo dalyvaujantys asmenys, o Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“ patvirtintos Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės numato, jog žemės sklypų ženklinimą atlieka matininkai. A. R. nebuvo matininkas ir paminėtos tvarkos atstatydamas riboženklius nesilaikė. G. sklypas seniai pamatuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, matavimai atlikti dar 2006 m., yra riboženklių sukalimo ir ribų paženklinimo aktas. A. R. neinicijavo riboženklių atstatymo procedūros, jis neginčijo sklypo ribų teisme, tačiau savavališkai, nebūdamas matininku, nepranešęs apie savo veiksmus kaimyninių sklypų savininkams, nesurašius jokio parodymo akto, nepaprašius ant jo pasirašyti D. G. ar A. N., ir žinodamas, kad jau yra ginčas, matydamas, kad stovi tvora, per tvorą įkalė riboženklį. Tvora žymi kompetencijos ribas ir kol ta riba nenuginčyta, nenugriauta fiziškai, jokia veikla kitiems asmenims tame sklype negalima, negalima į tą žemės sklypą kažką kalti kitiems asmenims. A. R. žinojo, kad kyla ginčas, pasikvietė antstolį, ir tai rodo, kad suvokė savo neteisėtų veiksmų faktą, norėjo taip elgtis ir fiziškai aktyviai elgėsi. Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jis nenaikintinas. Nukentėjusiosios patirtos proceso išlaidos sukeltos neteisėtais A. R. veiksmais, todėl prašo jas priteisti.

Nukentėjusiojo A. N. atstovė advokatė A. Žemeckė prašė A. R. atstovo skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkami ištyrus ir įvertintinus įrodymus, teisingai pritaikius teisės normas. Byloje nėra abejonių, kad A. R. pats įkalė riboženklius į greta esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus, nedalyvaujant savininkams, ir tai užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. A. R. nėra matininkas ir pats sklypų žymėti negali. Teigdamas, kad apie ženklinimą buvo informavęs gretimų sklypų savininkus, pripažino, kad turėjo informuoti gretimų sklypų savininkus apie tokius veiksmus, tačiau prie rašytinių paaiškinimų pateikti susirašinėjimai nepatvirtina, kad tai buvo padaryta. A. R. inicijavo žemės matavimus nepasitelkęs reikiamo specialisto, pasitelkęs tik geodezininką, kuris tik parodė sklypo ribas. Profesionalaus matuotojo nebuvo, todėl žymėti svetimuose sklypuose ribas, dėti riboženklius tokiu atveju yra savavaldžiavimo veiksmai. Atstatyti žemės sklypo ribas, t. y. pažymėti jas riboženkliais, asmuo galėjo pasitelkęs matininką ir informavus gretimų sklypų savininkus.

A. R. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su surašytu protokolu nesutinka ir prašo bylą nutraukti. Nesutinka, kad jo veiksmai neteisėti. Nurodo, kad protokole yra neteisingai nurodyta tariamo pažeidimo padarymo vieta: turėtų būti ne (duomenys neskelbtini)., bet (duomenys neskelbtini), t. y. jam priklausančiame žemės sklype. Vizualiai pažymėti savo sklypo ribas nėra draudžiama. Toks savo sklypo ribos pažymėjimas negali pažeisti besiribojančių žemės sklypų savininkų teisių, nes pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių ir atlieka tik orientacinę funkciją, pavyzdžiui, vykdant sklypo tvarkymo darbus. Faktą, kad riboženkliai buvo sukalti ne A. N. ar D. G. priklausančiuose sklypuose, bet ant jo ir A. N. bei D. G. sklypų ribų, kurios yra bendros jo ir kaimynų sklypams, pagal tyrėjos Rūtos Martinkevičiūtės užduotį patvirtino specialisto matininko D. N. duota išvada, kurioje nurodyta, kad išlikusių riboženklių faktinės vietos (koordinatės) leistinos paklaidos ribose atitinka oficialius Nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Jo veiksmams pažymint savo sklypo ribas, negalėjo būti taikomas 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“. Nurodytu įsakymu patvirtintų Taisyklių 1 punkte teigiama, kad „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau - Taisyklės) reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką.“ Nėra nurodyta, kad Taisyklės taikomos, kai sklypo savininkas nori vizualiai pasižymėti savo sklypo ribas. Kadangi kadastriniai matavimai nebuvo atliekami ir nebuvo renkami ar tikslinami kadastro duomenys, Taisyklių reikalavimai negalėjo būti pažeisti. Geodezininkas M. M. su GPS įranga parodė jam priklausančio sklypo ribas pagal oficialius Nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir atitinkamose vietose buvo įkalti riboženkliai. Toks sklypo ribos vizualus pažymėjimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes oficialūs kadastro duomenys nebuvo keičiami. Todėl nei jis, nei ribas parodęs geodezininkas neturėjo prievolės oficialiai įteikti kvietimus A. N. ar D. G. asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų išsiunčiant kvietimus registruotu laišku. A. N. ir D. G., o tiksliau jos sutuoktinis ir sklypo bendraturtis R. G., patys atsisakė bendradarbiauti su juo, sprendžiant besiribojančių sklypų klausimus. Tai patvirtina ir pridedamos mobiliojo telefono ekrano kopijas, iš kurių matyti informacija apie 2019 m. lapkričio ir 2020 m. balandžio mėnesiais siųstus pranešimus A. N. ir R. G. bei jų atsakymus, kad juos tenkina esama padėtis ir kad jų daugiau netrukdytų. Mano, kad tokia priešiška išankstinė A. N. ir R. G. pozicija nesuteikia jiems net moralinės teisės tikėtis, kad jis juos nuolat informuos apie kiekvieną savo sklype atliekamą veiksmą. Pridedamas įsiteisėjęs 2021 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimas, kuriuo teismas patenkino jo ieškinį ir nusprendė nustatyti atsakovams A. N. ir V. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), servitutą ieškovui A. R. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). naudai, patvirtina, kad visą laiką nuo pat A. R. sklypo įsigijimo A. N. veiksmai, draudžiant jam patekti į savo sklypą per bendrą nuovažą nuo kelio ir jo sklypą, buvo neteisėti.

Nukentėjusioji D. G. parodė, kad pirmo karantino metu jai dirbant iš namų, matė gretimame sklype vaikštančius asmenis. Tos pačios dienos vakare sulaukė A. N. skambučio su klausimu pasižiūrėti, ar jos sklype ar palink sklypą neatsirado nieko naujo – ar nėra riboženklių. Nuėjusi pasižiūrėti savo sklype, šalia tvoros rado riboženklį, kuris buvo įkaltas pilnai iki žemės 10-15 cm atstumu nuo jos tvoros. Riboženklis buvo plastmasine raudona galvute. Kaip ji suprato, tai toks riboženklis, kurio įkalimas ar iškasimas užtraukia atsakomybę. Kitas riboženklis buvo įkaltas ant servitutinio keliuko, A. N. žemės. Kiek jai žinoma, kalant riboženklius ir žymint sklypų ribas, turi dalyvauti gretimų sklypų savininkai, tačiau apie tokius veiksmus nei ji, nei jos sutuoktinis nebuvo informuoti ir į šį veiksmą nebuvo pakviesta, nors buvo namuose, jų mašinos stovėjo šalia, buvo aiškiai matoma, kad jie yra namuose. Atsižvelgiant į tai, kad jos sklype atsirado riboženklis, kurio ji negali ištraukti ir jo neturi tenai būti, pateikė pareiškimą policijai. Jos žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, įregistruoti, tačiau riboženkliais sklypas nepažymėtas, tiesiog įkasti armatūros gabalai ir pagal tuos žymeklius eina tvora, kuri, jos vertinimu, atitinka sklypo ribas, o tas rastas riboženklis, pažeidžia jos sklypo ribas, nes yra jos sklypo, kuris aptvertas tvora, teritorijoje. Mano, kad riboženkliai įkalti savavališkai, nes tą darant turi būti kviečiami gretimų sklypų savininkai. Kas konkrečiai įkalė riboženklį, ji nematė. Iš A. R. kvietimo ar informavimo apie tai, kad bus kalami žymekliai, nei ji, nei jos vyras negavo. Su A. R. buvo tik susirašinėjimai dėl įvažos, nes jis norėjo jų dalyvavo sprendžiant įvažos klausimą, tačiau įvaža buvo ne jų sklype, o A. N. sklype, jie negalėjo to klausimo spręsti už A. N.. Po to jokio kontakto su A. R. nebuvo. Skundžia priimtą nutarimą, nes nebuvo išspręstas proceso išlaidų klausimas.

Liudytojas D. N. parodė, kad jis užsiima individualia veikla – atlieka kadastrinius matavimus, topografinių planų paslaugas, turi licenciją atlikt tokius darbus. Į jį kreipėsi užsakovas A. R. dėl objekto – sklypo, esančios (duomenys neskelbtini), nužymėjimo pagal visas kadastro nuostatų procedūras. Kreipėsi, kad būtų pažymėti jo sklypo posūkio taškai. Kai ženklinamas žemės sklypas arba atliekami kadastriniai matavimai po preliminarių kadastrinių matavimų, kviečiami gretimų sklypų savininkai. Riboženklių atstatymas ir posūkio taškų fiksavimas yra tapačios sąvokos. Tuomet, kai atstatinėjami riboženkliai, jei ribos yra teisingos ir įregistruotos, bet riboženkliai sunaikinti, į jų atstatymą taip pat kviečiami gretimų sklypų savininkai. Atliekant posūkio taškų fiksavimą, reikalinga buvo pranešti gretimų sklypų savininkams. Kas tai padaro – užsakovas ar matininkas, priklauso nuo susitarimo. Šiuo atveju jis informavo kaimynus. Žemės sklypo posūkio taškuose statomi standartą atitinkantys žymekliai/riboženkliai. Besiribojantys sklypai buvo keturi, į ženklinimą atvyko trys kaimynai. Tai buvo 2021 m. rugpjūčio 12 d. Jis tą pačią dieną atliko ženklinimą pagal A. R. užsakymą ir vykdė tyrėjos užduotį. Į administracinę bylą pateikė žemės sklypo ribų paženklinimo/parodymo aktą, kuris buvo tą dieną supildytas; schemą, priedas prie paženklinimo akto ir specialisto išvadą tyrėjai pagal pateiktą užduotį, kurioje buvo 4 klausimai – reikėjo atsakyti, ar buvo išlikę riboženkliai, kuriose vietose jie buvo išlikę, ar išlikę riboženkliai ir jų faktinės vietos atitinka nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kada ir kokiu būdu jie buvo paženklinti. Riboms pažymėti iš kadastro tvarkytojo – Registrų centro, užsako sklypo ribas, kurias gauna skaitmeninėje formoje su koordinatėmis, ir panaudojus prietaisus tas ribas paženklina vietoje. Kad atsakyti į klausimą, buvo ar nebuvo riboženkliai, į prietaisą įkelia tas ribas, tada vietoje naudodami prietaisą patenka iki to taško, užžymi jį ir tada konstatuoja, ar toje vietoje yra įkaltas riboženklis, atitinkantis standartus, ar ne toje vietoje. Atliekant užduotį, rado vieną standartus atitinkantį riboženklį ir tris neatitinkančius. Standartus atitinkantis riboženklis buvo viename taške su besiribojančiu R. G. ir D. G. sklypu, jis buvo įkaltas paklaidos ribose, kuri rajone yra 30 cm. Neatitinkantys standartų riboženkliai taip pat buvo leistinose ribose. Kai vykdė šią užduotį, buvo ir gretimų sklypų savininkai. Registrų centre sklypų riba yra vientisa linija, tačiau įvedus sklypų ribas koordinatėmis, tos ribos gali šiek tiek dengtis, bet tas prasilenkimas negali būti didesnis nei 30 cm. Toje 30 cm zonoje ir gali būti riboženklis. Pati G. tvora taip pat pateko į paklaidos ribas ir galėjo tarnauti sklypų ribas žyminčius žymeniu. Tiek riboženklis, tiek ir tvora gali būti riba.

Liudytojas M. M. parodė, kad prieš du-tris metus į jo įmonę, parekomendavus architektui, kreipėsi A. R. ir jis (duomenys neskelbtini) A. R. darė toponuotrauką. Toponuotrauka reikalinga architektams, kad jie galėtų projektuoti. Toponuotrauka daroma atvykusį vietovę, pamatavus instrumentais, po to išbraižoma kompiuteriu, siunčiama derinimui į savivaldybę, kitas institucija. Šiuo atveju viskas taip pat buvo daroma. Praėjus maždaug porai savaičių po toponuotrakos jis buvo nuvykęs į tą patį sklypą ir nužymėjo sklypo ribas, nes A. R. norėjo žinoti, kur jo sklypo ribos. Kai žymėjo ribas, buvo sklypo savininkas ir antstolis. Žymėjo sklypo ribas, tai reiškia, kad jis su instrumentu parodė savininkui, kur yra jo sklypo ribos. Jis tik parodė sklypo ribas. Sklypo žymėjimą atlieka matininkai, o jis yra geodezininkas. Jis gali daryti nužymėjimo darbus, tačiau negali žymėti sklypo. Jis tik parodo sklypo ribas, tačiau kuoliukų nekala. Parodo, kurioje vietoje yra riba, ir, jei užsakovas nori, pats susikala kuoliukus. Gretimų sklypų savininkai tokiu atveju dalyvauti neprivalo, nes tai nėra kadastriniai matavimai. Šiuo atveju, jis panaudojęs GPS įrenginį, nustatė sklypo ribas, ir parodė tuo taškus A. R., o A. R. susikalė kuoliukus, kurie buvo su raudonom galvutėm. A. R. sukalė 4 kuoliukus. Prie tvoros kalė ne savo sklypo pusėj. A. R. per tvoros tinklą įkišo ranką ir įkalė kuoliuką. Sklypo ribų paklaida rajone – 30 cm, mieste – 10 cm. Pagal jo matavimus, ir tvora, ir kuoliukas įėjo į 30 cm ribą. A. R. kalė kuoliukus ten, kur parodė jis (liudytojas). Jis sklypo ribas tik rodė, bet nežymėjo. Jis nurodė A. R. idealų tašką. Jis klausė A. R., ar šis informavo gretimų sklypų savininkus, A. R. sakė, kad pranešė telefonu. Kuoliukus buvo pasiruošęs A. R..

A. R. atstovo advokato Lino Šarkio ir nukentėjusiosios D. G. skundai netenkinami.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Būtina sąlyga kilti administracinei atsakomybei yra pavojingos, ANK uždraustos veikos požymių visumos nustatymas kaltininko veikoje. Asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik jei veika (neveikimas) atitinka ANK įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šios aplinkybės nustatomos byloje surinktais įrodymais – faktiniais duomenimis, o šie duomenys nustatomi: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569).

Išvados dėl aukščiau nurodytų aplinkybių buvimo laikomos teisėtomis ir pagrįstomis, kai įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

A. R. administracinė nuobauda pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį paskirta už tai, kad jis savavališkai ir neteisėtai, t. y. nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, įkalė riboženklius į kaimynų A. N. bei D. G. sklypų ribas jiems nedalyvaujant bei apie tai jų neinformavęs.

ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

A. R. atstovai prašė panaikinti Institucijos priimtą nutarimą, motyvuojant tuo, kad jame neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės – pažeidimo vieta, išvada, kad A. R. savavališkai ir neteisėtai įkalė riboženklius, kad A. R. neinformavo gretimų sklypų savininkų apie savo ketinimus išsiaiškinti sklypo ribas, inicijavo žemės matavimus nepasitekęs matininko, taip pat nenustatyta tyčia bei žala, kilusi nukentėjusiesiems.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog įrodymų vertinimo taisyklės priimant skundžiamą nutarimą nebuvo pažeistos, priimant nutarimą teisingai nustatytos faktinės aplinkybės ir inkriminuoto nusižengimo sudėtis A. R. veiksmuose.

Byloje paties A. R. rašytiniais paaiškinimais (2 t., b. l. 27–29), nukentėjusiojo A. N. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, jo parodymais (ROIK 20114356668 b. l. 1–4), nukentėjusiosios D. G. parodymais (2 t., b. l. 108), pateiktomis nuotraukomis (ROIK 20114356668 b. l. 18–23), liudytojo M. M. parodymais (2 t., b. l. 150–152), Antstolio M. Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (ROIK 20114356668 b. l. 38–44) nustatyta ir įrodyta, kad A. R. 2020 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 12.10 val. iki 14.30 val., dalyvaujant geodezininkui M. M., pastarajam suvedus koordinates į GPS imtuvą ir nustačius A. R. sklypo posūkio taškus, įkalė riboženklius į A. N. ir D. G. sklypus.

Faktinės riboženklių sukalimo vietos nustatytos ir aiškiai matomos nuotraukose. Nors A. R. teigia, kad nutarime nurodyta, jog riboženkliai įkasti ribose tarp A. N. ir D. G. sklypų, tačiau tai tik paties A. R. subjektyvus nutarime nurodytų aplinkybių interpretavimas. Tiek iš A. N. pareiškimo, tiek iš R. G. pateiktų nuotraukų, paties A. R. rašytinio paaiškinimo (ROIK 20114356668 b. l. 24) matyti, kad A. R. suprato, jog jam buvo inkriminuojama tai, kad jis sukalė riboženklius ne į sklypų ribas tarp kaimynų A. N. ir D. G. žemė sklypų, o į jų sklypų teritoriją, į jų sklypus. A. R. savo rašytiniame paaiškinime tiriant bylą ne teismo tvarka nurodė, kad kaimynai A. N. ir R. G. panaikinę jo sklypo riboženklius ir naudojasi jo, t. y. A. R. sklypo dalimis, R. G. tvora yra patraukta į jo pusę. Tai esą parodo toponuotrauka ir naujai sukalti riboženkliai. Tai, kad A. R. riboženklius sukalė į svetimą žemę, t. y. į svetimus sklypus, o ne į ribas tarp sklypų, nurodyta ir skundžiamo nutarimo motyvuose.

M. M., t. y. asmens dalyvavusio nusižengimo padarymo metu, parodymais nustatyta, kad jis tik pasinaudodamas prietaisu nustatęs A. R. sklypo ribas, parodė jas A. R., kuris buvo pasiruošęs riboženklius ir juos sukalė pats į tas vietas, kur nurodė liudytojas. To neneigė ir pats A. R..

2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ yra patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad šie Nuostatai be kita ko reglamentuoja ir žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus tvarką. Nors A. R. atstovai teigė, kad šiais Nuostatais A. R. neprivalėjo vadovautis, nes nebuvo atliekami jokie kadastriniai matavimai, tačiau teisės aktai aiškinami ir taikomi sistemiškai, o ne atskiros jų normos. Šių Nuostatų 5 punktas nustato, kad pagrindinės šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1 straipsnis nustato, kad šis Įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą ir matininkų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę. Tai rodo, kad šio įstatymo kaip atskira, savarankiška reguliavimo sritis yra nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (o žemės sklypas toks ir yra), kadastro duomenų nustatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. To paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas. Tai yra, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas yra kadastriniai matavimai ar kiti veiksmai, o taip pat ir dokumentų, bylos parengimas ar jų papildymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardinti žemės sklypo kadastro duomenys ir vienas iš jų yra žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (13 p.). Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus. To paties straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Iš šių nuostatų analizės darytina išvada, kad žemės sklypo ribos nustatomos ir paženklinamos riboženkliai arba atstatomi sunaikinti riboženkliai nustatant kadastro duomenis, t. y. atliekant kadastrinius matavimus.

Detaliau ir išsamiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą reglamentuoja jau minėti Nuostatai, kurie, kaip ir minėta, reglamentuoja žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus tvarką. Šių nuostatų 32.1.1. punkte nustatyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus. Tų pačių Nuostatų 32.1.1.2. punkte pasakyta, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo sutartyje numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami. Jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. 32.1.1.3 ir 32.1.1.4 bei 32.1.1.5 punktuose numatyti ir kiti su šių kadastrinių duomenų nustatymu susiję reikalavimai.

Be to, 2022 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad Žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas Nuostatuose nustatyta tvarka, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais bei laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų.

Šių teisės aktų analizė paneigia A. R. atstovų aiškinimus, kad šiuo atveju kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, nes buvo tik siekiama atstatyti sklypo ribas ir riboženklius, o taip pat paneigia argumentus, jog šie teisės aktai reglamentuoja tik riboženklių atstatymą kai atliekami kadastriniai matavimai, o tuo atveju, kai neatliekami kadastriniai matavimai ir atstatomi neišlikę riboženkliai, šių teisės aktų nuostatos netaikomos. Toks teisės aktų aiškinimas, kad neišlikusius riboženklius galėtų atstatyti neatlikus kadastrinių matavimų, nesilaikant reikalavimų dėl gretimų sklypų savininkų informavimo ir kitų reikalavimų, akivaizdžiai prieštarautų bendriesiems teisės principams, paneigtų nuosavybės neliečiamybę ir būtų pagrindas kilti dar didesniam skaičiui ginčų skaičiui tarp kaimyninių sklypų savininkų. Todėl tam, kad išvengti ginčų ir nustatomi reikalavimai ne tik sklypų ribų pažymėjimui formuojant naujus sklypus, bet ir atstatant neišlikusius riboženklius, kurie svarbūs savininkams įgyvendinant nuosavybės teises.

Teismas taip pat pažymi, jog tiek Nekilnojamojo turto kadastro 11 straipsnis, tiek ir Nuostatų 12 punktas nustato, jog nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nurodyti asmenys (toliau – vykdytojai), t. y. asmenys, kurie turi išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, arba kitaip - matininkai. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir įrodyta, kad nei pats A. R., nei į pagalbą pasitelktas M. M. tokio kvalifikacinio pažymėjimo neturėjo. M. M. patvirtino, jog jis neatlieka kadastrinių matavimų ir neženklina sklypo ribų. Paženklinti sklypo ribas gali tik matininkai ir tai atitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų ženklinimo taisyklių nuostatas. Pažymėtina, jog šių taisyklių 1 punktas numato, kad Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais tvarką. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribų ženklinimą atlieka asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2000, Nr. 58-1704; 2003, Nr. 57-2530) 11 straipsnio 1 dalyje (toliau – matininkas). Be to, 3 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos riboženkliais ženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti ar sugadinti anksčiau paženklinto žemės sklypo riboženkliai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad riboženklius sukalė, t. y. sklypo ribas paženklino, ne matininkas, o pats A. R., be to, vienas iš sukaltų riboženklių, kaip patvirtino liudytojas D. N. ir nustatyta jo pateiktoje išvadoje, o būtent tas, kuris įkaltas D. G. sklype, atitinka riboženkliams nustatytus standartus (ROIK 20114356668 b. l. 122–123). Kaip jau aptarta, iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei iš R. G. atsiųstų nuotraukų matyti, kad D. G. sklype A. R. įkaltas žymeklis vizualiai atitinka riboženklių standartus. Tad šie duomenys patvirtina, jog riboženkliai D. G. ir A. N. sklype buvo sukalti nesilaikant šių teisės aktų reikalavimų, t. y. nesilaikant Nuostatų 12 p. ir Žemės sklypų ženklinimo taisyklių 2 punkto nuostatų, kad riboženkliais sklypą gali ženklinti tik teisės aktuose numatyti asmenys, turintys atitinkamą kvalifikaciją, nesilaikant Nuostatų 32.1.1. punkto, 32.1.1.2, 32.1.1.3, 32.1.1.5 reikalavimų dėl būtinybės kviesti ir būtent teisės aktuose nustatytu būdu ir tvarka gretimų sklypų savininkus, surašyti ir sutiekti galimybę jiems pasirašyti paženklinimo-aprodymo aktą.

Nors A. R. teigia, kad jis apie ketinimus nusistatyti žemės sklypo ribas informavo A. N. bei D. G. ar jos sutuoktinį, tačiau byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina. A. R. pateikti susirašinėjimai su nukentėjusiais yra vykdyti žymiai anksčiau nei buvo atliekamas sklypo žymėjimas ir visiškai kitais klausimais. Tiek A. N., tiek ir D. G. tvirtino, kad jokio rašytinio ar net žodinio pakvietimo dėl sklypo ribų ženklinimo nebuvo gavę, o A. R. paaiškinimas, kad ankstesnis jo kreipimųsi ignoravimas nesudarė pagrindo nukentėjusiesiems tikėtis, kad jis jiems ką nors praneš, rodo, jog A. R. suvokė būtinybę tai daryti, tačiau to nepadarė – neinformavo gretimų sklypų savininkų dėl sklypo riboženklių atstatymo.

Pažymėtina, jog standartus atitinkančio riboženklio įkalimas, priešingai nei teigiama skunde, sukelia teisines pasekmes. Jis ne tik žymi sklypo ribas, kas turi įtakos savininko teisių realizavimui ir jo veiksmams kitų asmenų atžvilgiu, bet ir pats, kaip fizinis daiktas, būtent dėl jo paskirties, buvo saugomas įstatymo. Nusižengimo padarymo metu ANK 112 straipsnyje buvo numatyta atsakomybė už riboženklių sunaikinimą ir ši nuostata galiojo iki 2021 m. liepos 1 d. Todėl darytina išvada, jog toks A. R. atliktas sklypo ribų paženklinimas riboženkliais, tiek atitinkančiais standartą, tiek ir neatitinkančiais standarto, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidė nukentėjusiųjų interesus, pažeidė nekilnojamojo turto neliečiamumą.

Kaip jau minėta, iš A. R. rašytinių paaiškinimų tiriant pažeidimą ne teismine tvarka matyti, kad A. R. tokiais veiksmais realizavo savo, kaip žemės sklypo savininko, teisę žinoti ir turėti pažymėtas savo sklypo ribas, tačiau tai jis darė nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos, t. y. savavališkai.

Nors A. R. ir jo atstovai teigė, kad jis neturėjo tyčios taip elgtis, tačiau pats A. R. elgesys, jo paaiškinimai, kad galimai buvo neteisėtai užvaldyta jo sklypo dalis, kad neišlikę riboženkliai, kad jis informavo apie ženklinimą kaimynus, pats antstolio kvietimo faktas fiksuoti aplinkybes, patvirtina, jog suvokė, kad tokie veiksmai gali netenkinti nukentėjusiųjų, kad gali kilti ginčas, suvokė, kad reikalinga pranešti apie ženklinimą ir kaimynams, tačiau to nepadarė. Vietoje to, pats, pasitelkęs tik geodezininką, t. y. asmenį, neturintį teisės atlikti kadastrinių matavimų ir ženklinti sklypo ribas, sukalė riboženklius į kaimynų A. N. bei D. G. sklypus. Priešingai nei teigiama skunde, kol nenuginčytos esamos sklypų ribos, o tarp jų ir tvora, nelaikytina, kad A. R. riboženklius sukalė savo sklype. Iš neteisėto veikimo teisė nekyla. Todėl skundo argumentai, kad D. N. pateikta išvada patvirtina, jog A. R. riboženklius sukalė paklaidos ribose, t. y. savo sklype, nepaneigia pačių veiksmų neteisėtumo, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, iš A. R. paaiškinimų, pridėtų rašytinių susirašinėjimų ir civilinių ginčų dėl kelio servitutų, aplinkybės dėl toponuotraukos užsakymo, o taip pat ketinimas savo sklype pastatyti net keturis namus, rodo, kad asmuo turėjo pakankamai žinių dėl žemės reikalų, o taip pat ir sklypų ženklinimo, todėl kreipdamasis į geodezininką dėl posūkio taškų parodymų ir šiam juos parodžius pats sukaldamas riboženklius, veikė tyčia, t. y. suvokė, kad elgiasi neteisėtai ir norėjo bei siekė taip veikti. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog asmuo suvokė, kad elgiasi neteistai, teismo vertinimu, patvirtina jau vien tai, kad neinformavus sklypo savininkės D. G., suvokdamas, kad tvora žymi svetimo sklypo ribas ir yra ženklas dėl svetimos nuosavybės, jos sklype iškišęs ranką per tvorą įkalė riboženklį, taip akivaizdžiai pažeisdamas D. G. nuosavybės neliečiamybę.

Atsižvelgiant į aptartus argumentus, darytina išvada, kad byloje nustatytos teisingos faktinės aplinkybės, t. y. kad A. R. 2020 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 12.10 val. iki 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) dalyvaujant geodezininkui M. M., savavališkai ir neteisėtai įkalė riboženklius į kaimynų A. N. bei D. G. sklypų ribas jiems nedalyvaujant bei apie tai jų neinformavęs.

Šiais veiksmais pažeistos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnyje įtvirtintos bendrosios pareigos įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų ir draudimai įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, bet ir jau aptartos Lietuvos Respublikos vyriausybės Nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1 punkto, kuris nurodo, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba busimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 punkte nurodytus atvejus, (nagrinėjamu atveju išimtys nenustatytos.) ir 32.1.1.2. punkto, kuris nustato, kad kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendoriniu dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku, reikalavimus, nes kaip nustatyta, A. R. įkalė riboženklius į kaimynų A. N. bei D. G. sklypus jiems nedalyvaujant bei apie tai jų iš anksto neinformavęs.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog A. R. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji savavaldžiavimo požymiai, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.

ANK 635 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengią nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Kadangi šiuo atveju nusižengimo objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės atskleistos, turinys atskleistas, o jų esmę sudaro Lietuvos Respublikos vyriausybės Nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto ir 32.1.1.2 punktų reikalavimų pažeidimai, skundžiamas nutarimas patikslintinas, nurodant jame šiuos teisės aktus.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Net ir nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. R. skirta minimalaus dydžio bauda, todėl vertinti, kad ji būtų per griežta nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad A. R. atstovo skundas netenkinamas ir nutarimas, kuriuo A. R. nubaustas, paliekamas galioti, A. R. atstovės prašymas dėl proceso išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti netenkinamas.

Nukentėjusiosios D. G. skundas dėl nutarimo dalyje dėl neišspręsto proceso išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato Dominyko Varno prašymas dėl išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo bei nukentėjusiojo A. N. atstovės advokatė Audronės Žemeckės prašymas dėl išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo tenkinami iš dalies.

D. G. skunde prašė pakeisti nutarimą – pripažinti teisinių paslaugų išlaidas (600 Eur) proceso išlaidomis ir jas priteisti jos naudai iš A. R.. Savo reikalavimams pagrįsti pateikė rašytinius dokumentus, t. y. išankstinę sąskaitą Nr. R10 ir mokėjimo kvitą bei mokėjimo nurodymą. Iš advokato D. Varno kontoros D. G. išrašytos 2021 m. kovo 15 d. išankstinės sąskaitos Nr. R10, matyti, kad D. G. buvo suteiktos šios teisinės paslaugos (1 t., b. l. 6): konsultacija dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. II-96-720/2021, už 80 Eur sumą; susipažinimas su administracinio nusižengimo bylos Nr. II-96-720/2021 dokumentais, už 300 Eur sumą; atstovavimas administracinio nusižengimo bylos Nr. II-96-720/2021 teismo posėdžiuose 2021 m. kovo 15 d. ir 2021 m. kovo 29 d., pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme, už 220 Eur sumą. Į bylą taip pat yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad nukentėjusioji yra sumokėjusi advokatui išankstinėje sąskaitoje nurodytą sumą: pateiktas 2021 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4 (1 t., b. l. 7) ir 2021 m. kovo 29 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1097506 (1 t., b. l. 8) patvirtina, kad nukentėjusioji yra sumokėjusi minėtoje sąskaitoje nurodytą pinigų sumą.

Šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji siekia, jog skundžiamu nutarimu jai būtų atlygintos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-96-720/2021 nagrinėjimo teisme patirtos išlaidos.

Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, jog pagal A. N. 2020 m. gegužės 4 d. pareiškimą (ROIK: 20114356668 b. l. 1) buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos ROIK 20114356668 teisena dėl to, kad A. R. galimai savavaldžiavo pažymėdamas sklypo ribas. 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimu (ROIK: 20114356668 b. l. 57–59) administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies punktu, nes A. R. veiksmuose neįžvelgiami ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai bei sudėtis. Nesutikdami su šiuo nutarimu A. N. ir D. G. jį skundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi, patenkinus skundus iš dalies, buvo panaikintas 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinta bylos medžiaga Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui, kurio pareigūnai įgalioti tinkamai atlikti galimo administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti sprendimą (ROIK: 20114356668 b. l. 83–89).

2021 m. lapkričio 9 d. A. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nustatyta, kad dėl pažeidimo nukentėjo A. N. ir D. G. (ROIK: 20114356668 b. l. 66–67), o 2021 m. gruodžio14 d. nutarimu (ROIK: 20114356668 b. l. 124) A. R., kaip nustatyta šia nutartimi, pagrįstai pripažintas padaręs ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas pinigine bauda.

Nagrinėjamu atveju, nors byloje Nr. II-96-720/2021 nukentėjusioji D. G. dar nukentėjusiosios statuso neturėjo, tačiau nuo pat teisenos pradžios buvo suinteresuota bylos baigtimi – buvo matyti, kad jos, kaip gretimo sklypo savininkės, teisės galėjo būti pažeistos galimai neteistai, savavališkai atliktu sklypo paženklinimu ir tik teismui grąžinus bylą Institucijai, kuriai atlikus papildomą tyrimą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame D. G. ir A. N. pripažinti nukentėjusiaisiais, o 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu A. R. pripažintas padaręs jam inkriminuotą nusižengimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek D. G., tiek ir A. N. turėjo realų pagrindą ginti pažeistas savo teises, o taip pat ir ginčijant, kaip nustatyta byloje Nr. II-96-720/2021, nepagrįstą 2020 m. lapkričio 17 d. Institucijos nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog D. G. turi teisę prašyti pripažinti ir bylos Nr. II-96-720/2021 procese patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir prašyti jas atlyginti.

Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Be to, kaip matyti iš aptartų ANK ir BPK nuostatų, proceso dalyvio turėtas išlaidas proceso išlaidomis gali pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, tačiau tik teismui suteikta kompetencija priimti sprendimą, kad proceso išlaidos, tarp kurių ir išlaidos atstovo pagalbai apmokėti, būtų išieškotos iš nuteistojo (administracinių nusižengimų bylose – iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens). Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neturi kompetencijos spręsti šį klausimą, todėl reikalavimas pakeisti nutarimą ir priteisti išlaidas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, tačiau šių proceso išlaidų klausimas išspręstinas šia nutartimi šioje byloje.

Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Atsižvelgiant į tai, kad D. G. skundas dėl 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo buvo tenkintas, atsižvelgiant į tai, kad byloje II-96-720/2021 buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, apklausti beveik visi proceso dalyviai, byla iš esmės išnagrinėta per du posėdžius, kurie užtruko atitinkamai – 2 val. ir 1 val. 20 min., D. G. teikdama skundą atstovo dar neturėjo, sutartį dėl atstovavimo sudarė tik skundą nagrinėjant teisme, dėl ko atstovui buvo reikalinga susipažinti su bylos medžiaga, nurodyta prašoma priteisti bendra suma už teisinės pagalbos išlaidas atstovaujant D. G. – 600 eurų, nelaikytina akivaizdžiai neteisinga ar neproporcinga, todėl iš A. R. priteistina visoje apimtyje.

A. N. atstovė advokatė A. Žemeckė pateikė teismui prašymą A. N. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti byloje Nr. II-122-1109/2022 pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą (2 t., b. l. 99, 123, 145). Iš viso prašoma priteisti 726 Eur, t. y. 242 Eur už pasiruošimą 2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą, 242 Eur už pasiruošimą 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame, 242 Eur už pasiruošimą 2022 m. spalio 10 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame. Išlaidų detalizacija nurodyta PVM sąskaitose-faktūrose (2 t., b. l. 124, 144). Iš mokėjimo nurodymų ir pinigų priėmimo kvito (2 t., b. l. 100, 125, 146), matyti, kad A. N. sumokėjo nurodytas išlaidas už teisinę pagalbą.

Byloje nustatyta, kad A. Žemeckė dalyvavo nurodytuose teismo posėdžiuose, aktyviai atstovavo nukentėjusiojo interesus, buvo pasiruošusi užduoti klausimus, tačiau, teismo vertinimu, nurodyta bendra pasiruošimo ir atstovavimo trijuose posėdžiuose suma 726 Eur, yra akivaizdžiai per didelė ir nebuvo būtina. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jau į 2022 m. rugpjūčio 17 d. posėdį, kuriam ruošėsi advokatė, buvo kviesti visi proceso dalyviai, turint tikslą apklausti liudytojus ir nukentėjusiuosius. Kitiems posėdžiams būtinybė atsirado tik dėl to, jog dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatvyko kviesti liudytojai, jokių papildomų asmenų teismas nekvietė, todėl manytina, kad atskirai ruoštis kitiems posėdžiams nebuvo būtinybės. Be to, advokatė A. Žemeckė jau dalyvavo bylos Nr. II-96-720/2021 nagrinėjime, kur buvo apklausiami tie patys asmenys ir iš esmės buvo siekiama išsiaiškinti tas pačias aplinkybes, kaip ir šioje administracinio nusižengimo byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. Žemeckės prašoma priteisti suma proceso išlaidoms atlyginti mažintina iki 350 Eur.

D. G. atstovas advokatas Dominykas Varnas pateikė prašymą D. G. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jų atlyginimą. Iš 2022 m. gegužės 16 d. išankstins sąskaitos Nr. R47 (2 t., b. l. 139) matyti, kad buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: konsultacija dėl administracinio nusiengimo bylos Nr. II-122-1109/2022 vedimo, už 40 Eur, susipažinimas su administracinio nusižengimo bylos Nr. II-122-1109/2022 dokumentais, posėdžio garso įrašu, 2022 m. kovo 29 d. prašymo teismui parengimas, už 160 Eur; atstovavimas administracinio nusižengimo bylos Nr. II-96-720/2021 teismo posėdyje, pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme – 150 Eur, iš viso 350 Eur. Mokėjimo nurodymas patvirtina, jog D. G. šią sumą sumokėjo 2022 m. gegužės 16 d. (2 t., b. l. 140). Taip pat iš išankstinės sąskaitos Nr. R96 (2 t., b. l. 141) matyti, kad D. G. buvo suteiktos šios teisinės paslaugos – atstovavimas administracinio nusižengimo bylos Nr. II-122-1109/2022 teismo posėdyje, pasirengimas bylos nagrinėjimui, už 150 Eur. Mokėjimo nurodymas patvirtina, jog D. G. šią sumą sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 16 d. (2 t., b. l. 142).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl atstovavimo išlaidų byloje Nr. II-96-720/2021 teismas jau pasisakė, reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo byloje NR. II-96-720/2021 buvo nurodytas nukentėjusiosios skunde dėl nutarimo, o ši – 2022 m. gegužės 16 d. sąskaita išrašyta praėjus daugiau nei metams laiko po bylos Nr. II-96-720/2021 pasibaigimo, todėl teismas daro išvadą, jog nepagrįstai prašoma sąskaitoje Nr. R47 nurodytas išlaidas – 150 Eur už atstovavimą administracinio nusižengimo bylos Nr. II-96-720/2021 teismo posėdyje, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme pripažinti proceso išlaidomis.

Vertinant kitų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis klausimą, atsižvelgiama į tai, kad D. Varnas dalyvavo nurodytuose teismo posėdžiuose, aktyviai atstovavo nukentėjusiojo interesus, teikė prašymus, todėl išlaidos – 40 Eur už konsultaciją dėl bylos vedimo, 160 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, prašymo parengimą ir 150 Eur už atstovavimą posėdžiuose nelaikytinos akivaizdžiai neteisingomis, yra pagrįstos, todėl priteistinos D. G. iš A. R..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R. atstovo advokato Lino Šarkio skundo ir nukentėjusiosios D. G. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 20-ANR­_N-16282-2021 palikti nepakeistą, patikslinant nuorodą į kitus teisės aktus ir papildomai nurodant, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto ir 32.1.1.2 punktų reikalavimai.

D. G. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti byloje Nr. II-96-720/2021 – 600 Eur, ir šioje byloje – 350 Eur, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš A. R..

A. N. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 350 Eur, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš A. R..

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 20114356668 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.