Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Liudai Kreišmontaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovo – Šilalės rajono savivaldybės atstovei Laurai Palekaitei, 2007 m. sausio 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui – Šilalės rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. N. dėl 100 000 litų neturtinės žalos, padarytos neteisėtais vietos savivaldos tarnautojo veiksmais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo A. S. atstovas advokatas Gvidas Byčius skundą, jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo S. N. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 94), į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiajam suinteresuotam asmeniui S. N. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėjas A. S. skundu ir jo patikslinimu (b.l. 27-29) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – Šilalės rajono savivaldybės 100 000 litų neturtinės žalos, padarytos neteisėtais vietos savivaldos tarnautojo veiksmais, atlyginimui.

Neturtinės žalos sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamos administracinės justicijos byloje būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo bei neturtinės žalos priteisimo, pagal ieškovų A. S., M. V. ir kt. ieškinį atsakovams S. N., V. K. ir kt., konstatavo, kad ieškovai, (inter alia pareiškėjas A. S.), ex officio yra viešieji asmenys. Atsakovai, (inter alia šioje byloje tretysis suinteresuotas asmuo S. N.), paskleidė informaciją apie viešuosius asmenis, kuri teismo pripažinta neatitinkanti tikrovės. Tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas – akivaizdus. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės (CK 2.24 straipsnio 6 dalis) – neturtinės žalos atlyginimo, - apsiribojant kitais teisinės gynybos būdais – paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimu, kaip pakankama satisfakcija (b.l. 33-36).

Pareiškėjo A. S. skundas pareikštas iš esmės CK 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėjas kildina iš atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys). CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas. Taigi esminis požymis, atribojant valdžios instituciją nuo kitų civilinės atsakomybės subjektų – valdžios funkcijų atlikimas.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminė ABTĮ (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas), CK (6.271 straipsnis) normų analizė leidžia daryti išvadą, jog neturtinė žala pagal CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta viešojo administravimo sąvoka – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams aktams įgyvendinti, administraciniams sprendimams priimti, įstatymu nustatytoms administracinėms paslaugoms teikti, viešųjų paslaugų teikimui administruoti ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimui atlikti. Taigi tiek sistemiškai, tiek teleologiškai aiškinant neturtinės žalos, padarytos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų reglamentavimą, darytina išvada, kad neturtinė žala, padaryta dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma: 1) įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus; 2) priimant administracinius sprendimus; 3) teikiant administracines paslaugas; 4) administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar 5) atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. T.y., neturtinė žala, padaryta dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma: 1) administracinio reglamentavimo srityje; 2) vidaus administravimo ar 3) viešųjų paslaugų teikimo ir jų administravimo srityje.

Pažymėtina, kad teisinių santykių dalyviai, net ir būdami viešojo administravimo subjektai, gali veikti privatinės tesės srityje. Todėl nustatant, ar teisiniai santykiai tarp subjektų susiklostė viešojo administravimo srityje, nustatytinas materialinio teisinio santykio turinys. Nagrinėjant civilinę bylą (Nr. 3K-3-142/2006) nustatyta, kad S. N., būdamas Šilalės rajono savivaldybės meru, pasirašydamas atvirą laišką, kuris buvo išspausdintas dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir laikraštyje „Tauragės kurjeris“, paskleidė informaciją apie pareiškėją A.S., kuri teismo pripažinta neatitinkanti tikrovės. Akivaizdu, kad šie S. N. veiksmai yra privatinio pobūdžio ir neturi viešojo administravimo požymių, t.y. šiuos veiksmus S. N. atliko veikdamas ne viešojo administravimo srityje, juos atlikdamas, S. N. neįgyvendino jam norminių aktų numatytų funkcijų.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo bei neturtinės žalos priteisimo, konstatavo, jog paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas – pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjas ex officio viešasis asmuo (b.l. 33-36). Taip pat pažymėjo, kad, „nustatant žalos dydį, kai ji padaryta keletui asmenų paskelbiant bendrą pareiškimą, ši publikacija turi būti vertinama kaip vienas neturtinės žalos padarymo aktas, atliktas keleto asmenų. Ji nevertinama kaip atskiri neturtinės žalos padarymo aktai <...>“.

Pareiškėjo paaiškinimu (b.l. 99-100) bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas neturtinės žalos atlyginimo, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pareiškė 4 skundus, prašydamas priteisti: iš Tauragės rajono savivaldybės priteisti 200 000 litų; iš Pagėgių savivaldybės – 100 000 litų; iš Tauragės apskrities viršininko administracijos – 100 000 litų; iš Šilalės rajono savivaldybės - 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimui (b.l. 74-80), nors visų šių institucijų tarnautojai padarė vieną neturtinės žalos padarymo aktą. Civilinės atsakomybės tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius, t.y. civilinei atsakomybei būdingas kompensacinis požymis, tačiau bet kokiu atveju, reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, negali būti siekiama gauti dvigubos satisfakcijos. Pažymėtina, jog pareikėjui pareiškus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo administracine teisena, jo teisinis statusas (žalos padarymo metu) nepakito. Taigi patenkinus pareiškėjo reikalavimą šioje administracinės justicijos byloje, pareiškėjui de facto būtų suteikta dviguba satisfakcija.

Rašytine byloje medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas A. S., Tauragės apskrities viršininko administracijos 2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 100-k „Dėl A.S. perkėlimo į valstybės tarnybos rezervą“, dėl pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į valstybės tarnybos rezervą. Pareiškėjas, ginčydamas šio įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2002 m. spalio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-147/2002 m., pareiškėjo A. S. skundas netenkintas (b.l. 81-85). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, jo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (b.l. 86-91). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo be jokio teisinio pagrindo buvo atleistas iš valstybės tarnybos. Priežastinio ryšio tarp pareiškėjo atleidimo iš tarnybos ir neturtinės žalos, paskleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias, nėra.

Dėl termino skundui paduoti.

Atsakovo atstovė nurodo, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio eigos pradžia – asmens sužinojimo apie teisių žeidimą, momentas. Teigia, kad nuo įvykio, dėl kurio, pareiškėjo teigimu jam atsirado neturtinė žala, yra praėję daugiau nei treji metai, todėl pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašo šio termino atnaujinti.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad žalos padarymo faktas nustatytas išnagrinėjus civilinę bylą dėl garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo bendrosios kompetencijos teisme. Galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas šioje byloje priimtas 2006 m. vasario 22 d. (civilinė byla Nr. 3K-3-142/2006). Taigi senaties termino eigos pradžia laikytina 2006 m. vasario 22 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažįstamas nepagrįstu atsakovo atstovės argumentas, kad pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui neturtinė žala padaryta neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje, nėra. Pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo A.S. skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.