Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

atsakovių Šilalės rajono savivaldybės tarybos ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovams advokatui Tomui Bagdanskiui ir advokatei Rūtai Globytei,

2022 m. sausio 19 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovėms Šilalės rajono savivaldybės tarybai ir Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 18 d. Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-243 „Dėl T. B. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų praradus politinį (asmeninį) pasitikėjimą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamo sprendimo 2 punktu Šilalės rajono savivaldybės taryba nusprendė atleisti pareiškėją T. B. 2021 m. spalio 19 d. iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigų praradus politinį (asmeninį) pasitikėjimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ) (aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021 m. spalio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 13 d.), Vietos savivaldos įstatymas (aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) ir Tarybos 2021 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-27 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. kovo 2 d.).

VTĮ 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.

VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas.

VTĮ 51 straipsnio 7 dalis numato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra jį priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr., pvz., 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-216/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-451/2009; 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010; 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-868/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1⁴⁶-837/2010; 2014 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1416/2014). Šio pobūdžio bylose yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto asmens atžvilgiu atlikto balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų jo (kaip VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-873/2010; 2014 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-182/2014;2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4814-575/2017).

Nustatyta, kad pareiškėjo, kaip administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra buvo pradėta merui gavus ne mažiau kaip ½ visų savivaldybės tarybos raštu pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus. Šilalės rajono savivaldybės meras 2021 m. rugsėjo 27 d. priėmė potvarkį Nr. MPP-150 „Dėl siūlymo atleisti T. B. iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų praradus politinį (asmeninį) pasitikėjimą“. Šis potvarkis buvo pripažintas netekusiu galios Šilalės rajono savivaldybės mero 2021 m. spalio 12 d. potvarkiu Nr. MPP-155(6.1E) „Dėl Šilalės rajono savivaldybės mero 2021 m. rugsėjo 27 d. potvarkio Nr. MPP-150 „Dėl siūlymo atleisti T. B. iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų praradus politinį (asmeninį) pasitikėjimą pripažinimo netekusiu galios“. Pareiškėjas teigia, kad merui pripažinus potvarkį dėl pripažinimo negaliojančiu siūlymo atleisti pareiškėją T. B. iš pareigų, klausimas dėl jo atleidimo 40 Tarybos posėdyje neturėjo būti svarstomas. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Šilalės rajono savivaldybėje visais ankstesniais savivaldybės administracijos direktorių atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą atvejais procedūra būdavo pradedama ir vykdoma tik mero iniciatyva, t. y. jam priėmus potvarkį dėl siūlymo atleisti iš pareigų.

Teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4814-575/2017 nurodyta, kad „<...> aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose, be kita ko, numatyta, jog atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos neriboja savivaldybės tarybos kompetencijos spręsti dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais) ir jo (jų) atleidimo šiuo pagrindu bei tokios procedūros inicijavimo. Sisteminis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalies, 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto bei kitų nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog savivaldybės taryba (ar jos narių grupė), kaip subjektas, turintis išimtinę kompetenciją spręsti dėl nepasitikėjimo pareiškimo bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, atleidimo, turi teisę ir inicijuoti tokią procedūrą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas inicijuoti klausimus svarstyti savivaldybės tarybos posėdyje gali ne tik savivaldybės meras, bet ir kiti įstatyme nurodyti subjektai, tarp kurių ir savivaldybės tarybos nariai ir / ar jų grupės (VSĮ 13 str. 4, 5 d., taip pat Reglamento 55 p.). Tik patį sprendimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą turi priimti taryba, kaip kolegiali institucija, posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma (VSĮ 13 str. 9 d., Reglamento 50 p.). Be to, 2016 m. rugsėjo 27 d. Vietos savivaldos įstatymo 11, 13, 20 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo XII-2636 aiškinamajame rašte iškeltas tikslas patikslinti galiojančias nuostatas ir užtikrinti, kad, be kita ko, būtų aiškiai reglamentuotas savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo (pavaduotojų) skyrimas ir atleidimas iš einamų pareigų, reiškia ir siekį nustatyti ne tik savivaldybės administracijos direktoriaus, bet ir jo pavaduotojo (pavaduotojų) atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą tvarką, taip pat vienareikšmiškai nereiškia siekio būtent savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) atleidimą praradus pasitikėjimą apriboti labiau (ar reguliuoti skirtingai), nei savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimą praradus pasitikėjimą. Galiausiai, atsižvelgiant į iki 2016 m. gruodžio 1 d. galiojusią minėtos VSĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatos redakciją („Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus“) ir į šiuo metu galiojančios tos pačios nuostatos redakciją, akivaizdu, kad ne tik tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, tačiau ir atleidimo praradus pasitikėjimą procedūros pradžią tiek savivaldybės administracijos direktoriaus, tiek jo pavaduotojo (pavaduotojų) atžvilgiu iš esmės siekta nustatyti tokią pačią <...>. Taigi, šiuo atveju, pareiškėjo atleidimą iš administracijos direktoriaus pareigų inicijavo Taryba, praradus politinį (asmeninį) pasitikėjimą. Teismas konstatuoja, jog VSĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta savivaldybės administracijos atleidimo iš pareigų inicijavimo procedūra nebuvo pažeista.

Antruoju reikalavimu pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas slaptu balsavimu.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4, 6 ir 11¹ dalimis, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, savivaldybės meras 2021 m. spalio 11 d. priėmė potvarkį Nr. T3-78 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 40 posėdžio sušaukimo“, kurio 1 punktu nusprendė šaukti Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdį 2021 m. spalio 18 d. 10:00 val. Taip pat nurodyta, kad posėdis vyks nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis. Potvarkio 2.10 punktu teikiamas klausimas Šilalės rajono savivaldybės tarybai svarstyti dėl T. B. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų praradus politinį (asmeninį) pasitikėjimą.

Konstitucijos 119 straipsnyje įtvirtinta savivaldos teisė, laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams, kurią šių administracinių vienetų teritorinės bendruomenės įgyvendina per savo renkamas savivaldybių tarybas. Atskleisdamas konstitucinės savivaldos teisės turinį, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių, t. y. teritorinių bendruomenių, kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešosios valdžios sistema, tiesiogiai nepavaldi valstybės valdžios institucijoms, netapatinama su valstybės valdymu ir formuojama bei funkcionuojanti kitokiais nei valstybės valdžia konstituciniais pagrindais (2007 m. vasario 9 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai). Taigi Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta savivaldybių tarybų konstitucinė paskirtis: jos yra politinės atstovaujamosios administracinių vienetų teritorinių bendruomenių institucijos – savivaldos institucijos, per kurias įgyvendinama Konstitucijos laiduojama šių bendruomenių savivaldos teisė.

Tačiau laiduojama savivaldos ir suteikto tarybos nario mandato laisvė nėra absoliuti, savivaldybės tarybos nariai įgyvendindami laiduotą bendruomenių savarankiškumą formuojant savivaldybių vykdomųjų organų sudėtį yra saistomi teisinio reglamentavimo, numatyto Vietos savivaldos įstatyme.

Minėta, kad administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra pradėta Tarybai inicijavus pareiškėjo atleidimą iš administracijos direktoriaus pareigų. Taigi 2021 m. spalio 11 d. merui priimant potvarkį Nr. T3-78 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės Tarybos 40 posėdžio sušaukimo“ ir darbotvarkės klausimų tvirtinimo, darbotvarkės klausimais numatyta svartyti administracijos direktoriaus atleidimo ir kitus klausimus, kurių svarstymui Vietos savivaldos įstatymas numato imperatyvią slapto balsavimo, posėdžio organizavimo ir darbotvarkės paskelbimo bei jos keitimo tvarką. Taigi merui priimant potvarkį dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 40 posėdžio sušaukimo ir tvirtinant darbotvarkę, šios aplinkybės turėjo būti įvertintos, o būtent, ar dėl teikiamos darbotvarkės 2.10 klausimo svarstymo iš vis gali būti rengiamas nuotolinis Tarybos posėdis.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodžio reikšmę „Darbotvarkė“ apibrėžia kaip posėdžių, susirinkimų, suvažiavimų tvarką. Taigi į šią sąvoką patenka ne tik tai kokie klausimai svarstomi, bet ir kokia tvarka šie klausimai svarstomi ir kokia tvarka priimami sprendimai (pvz.: kontaktiniu; visiškai nuotoliniu; mišriu nuotoliniu ir kt.).

Dėl Tarybos narių slapto balsavimo darbotvarkės 2.10 klausimu teismas pažymi, kad VSĮ 13 straipsnio 9 dalis numato, jog savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas mero įgaliojimų netekimo prieš terminą, mero nušalinimo klausimas, sprendžiamas nepasitikėjimo mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Slaptas balsavimas numatytas ir Reglamento 70 punkte. Taigi įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą Tarybos nariai dėl pareiškėjo T. B. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų dėl išreikšto nepasitikėjimo, galėjo balsuoti tik slaptu balsavimu.

VSĮ 13 straipsnio 11¹ dalis numato jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas). Nuotoliniu būdu vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstytini sprendimų projektai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant šiame įstatyme nustatytas savivaldybės tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant savivaldybės tarybos sprendimus, turi būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Nuotoliniu būdu vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje sprendimai, dėl kurių šis įstatymas nustato slaptą balsavimą, nepriimami.

Pagal VSĮ 13 straipsnio 9 dalį Tarybos nariai dėl pareiškėjo T. B. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų dėl išreikšto nepasitikėjimo galėjo balsuoti tik slaptu balsavimu, o 2021 m. spalio 11 d. Šilalės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. T3-78, 1 punktu buvo šaukiamas Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdis ir jis organizuojamas nuotoliniu būdu, taigi akivaizdu, kad 2021 m. spalio 18 d. vykstančiame savivaldybės tarybos posėdyje dėl 2.10 darbotvarkės klausimo sprendimai negalėjo būti priimami iš viso, nes tai prieštaravo imperatyviai VSĮ 13 straipsnio 11¹ dalies nuostatai.

Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 11 d. Šilalės rajono savivaldybės merui jau priimat potvarkį „Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 40 posėdžio sušaukimo“ turėjo būti žinoma, jog dalis darbotvarkės klausimų negali būti svarstomi šiame posėdyje, nes pirmuoju punktu nuspręsta šaukti Šilalės rajono savivaldybės tarybos posėdį jį organizuojant nuotoliniu būdu ir į darbotvarkę įtrauktas 2.10 klausimas, dėl kurio priėmimo turi būti balsuojama slaptai.

Slapto balsavimo paskirtis yra užtikrinti savivaldybės tarybos narių apsisprendimo laisvę, priimant sprendimą svarstomu klausimu, kaip tai numato VSĮ 12 straipsnio 1 dalis. Kaip jau paminėta, mero potvarkiu nusprendus šaukti neeilinį Tarybos posėdį nuotoliniu būdu, realiuoju laiku, elektroninių ryšių priemonėmis ir patvirtinus darbotvarkės 2.1; 2.2 klausimus, savivaldybės tarybos nariams turėjo būti akivaizdu, kad rengiant nuotolinį posėdį dėl šių darbotvarkės klausimų nebus galima balsuoti slaptai, nes tai prieštarauja imperatyviai VSĮ 13 straipsnio 11¹ dalies nuostatai, numatančiai draudimą nuotolinio tarybos posėdžio metu priimti sprendimus dėl kurių numatytas slaptas balsavimas. Tai suponavo vienintelę išvadą, kad Tarybos posėdyje tokie klausimai nebus svarstomi ir dėl jų nebus priimami sprendimai, o tai galėjo įtakoti Tarybos narių apsisprendimą tiek dėl balsavimo, tiek dėl dalyvavimo posėdyje. Tačiau tarybos posėdžio metu nesilaikant nei šiame sprendime jau cituotų VSĮ imperatyvių nuostatų, nei Reglamento nuostatų, buvo keičiama tarybos posėdžio darbotvarkė ir priimtas ginčijamas administracinis aktas. Todėl vertinant padarytų pažeidimų pobūdį ir jų teisines pasekmes, akivaizdu, kad šie Tarybos posėdžio organizavimo tvarkos pažeidimai yra esminiai, nes jais buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, buvo pažeista Tarybos narių teisė laisvai balsuoti svarstomais klausimais.

Atsakovių atstovas atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas savo skunde nepamini dar vieno itin svarbaus fakto, o būtent, jog pats pareiškėjas buvo paskirtas savivaldybės administracijos direktoriumi 2021 m. birželio 10 d. Tarybos 33 posėdyje, kuris taip pat vyko elektroninių ryšių priemonėmis nuotoliniu būdu realiuoju laiku, pats pareiškėjas į pareigas buvo paskirtas teisėtu slapto balsavimo būdu, balsuojant kontaktiniu, o ne nuotoliniu būdu, pačiam posėdžiui vykstant nuotoliu. Pareiškėjas su tokiu jo paskyrimo į pareigas būdu sutiko, tokio paskyrimo būdo ir pačios procedūros niekada neginčijo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo paskyrimas į pareigas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu nepasisako.

Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad po slapto balsavimo buvo vykdomas balsavimas dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo dėl T. B. atleidimo iš pareigų, Taryba nusprendė patvirtinti slapto balsavimo rezultatus, nors tokio sprendimo priėmimui nebuvo reikalingo kvorumo, nes du Tarybos nariai (L. K. ir V. J.) buvo išsijungę vaizdo kameras. Į Tarybą yra išrinkti 25 nariai, tačiau balsavime dalyvavo ne 13, o 11 narių, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, nebuvo reikalingo kvorumo sprendimui priimti.

Su šiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka. VSĮ 13 straipsnio 9 dalis, Reglamento 78 punktas numato, kad sprendimas dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą turi priimti Taryba, kaip kolegiali institucija, posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Iš byloje esančio 40 Tarybos posėdyje dalyvavusių Šilalės rajono savivaldybės Tarybos narių sąrašo matyti, kad Tarybos posėdyje dalyvavo 22 Tarybos nariai, t. y. narių dauguma. Pirmasis kvorumas nustatytas siekiant išsiaiškinti, ar Tarybos posėdis yra teisėtas, o antrasis kvorumas patikrintas, siekiant nustatyti, ar kvorumas egzistavo balsuojant už darbotvarkėje numatytus klausimus. Iš 2021 m. spalio 27 d. Tarybos 40 posėdžio protokolo matyti, kad už T. B. atleidimą iš administracijos direktoriaus pareigų balsavo 13 iš 22 Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Tiek pat, t. y. 13 Tarybos narių balsavo už slapto balsavimo balsų skaičiavimo komisijos protokolo patvirtinimą. Todėl darytina išvada, kad iš 22 dalyvavusių posėdyje narių už balsavus 13 narių, kvorumas buvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė neturi didelės įtakos šio ginčo nagrinėjimui, kadangi dėl posėdžio organizavimo ir sprendimo priėmimo procedūrų yra nustatyti aukščiau įvardinti esminiai pažeidimai.

Įvertinus byloje nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visumą konstatuotina, kad pareiškėjo T. B. skundas tenkintinas iš dalies ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. T1-243 „Dėl T. B. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų praradus politinį (asmeninį) pasitikėjimą“ naikintinas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, nurodytos VSĮ ir Reglamente, o būtent, Tarybos posėdis vyko nuotoliniu būdu, nors tokio klausimo svarstyti neleido VSĮ 13 straipsnio 11¹ dalis.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo pažeistas teises ginti kitokiu būdu nei nustatyta Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje.

Kaip jau minėta, pareiškėjas ėjo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Tinkamas šių pareigų atlikimas bei palankių sąlygų jos atlikti sudarymas yra neatsiejamas nuo asmenį į pareigas skiriančių politikų pasitikėjimo. Nustatyta, kad nepasitikėjimą pareiškėju išreiškė daugiau kaip ½ Tarybos narių, todėl pripažintina, jog pareiškėją grąžinus į Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, kas atitinka DK 218 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą sąlygą. Be to, tas faktas, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigose šiuo metu dirba kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu paskirtas asmuo, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas negali būti grąžintas į pareigas ir dėl DK 218 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytų priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano esant pagrįstu negrąžinti pareiškėjo į pareigas, o taikyti Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje numatytas jo teisių gynimo priemones. Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą; taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Nustatyta, kad pareiškėjas Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjo nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. spalio 18 d., t. y. tik kiek daugiau nei tris mėnesius, pareiškėjas atlyginti turtinę ar neturtinę žalą neprašė. Esant šioms aplinkybėms kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai, pareiškėjui nepriklauso, todėl kompensacija nepriteistina.

Vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nurodytu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo skundo išvestiniai reikalavimai yra tenkinami dalinai ir iš Šilalės rajono savivaldybės pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnis) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą iš atsakovių Tarybos bei Administracijos priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur už susipažinimą su pateiktais dokumentais, 850 Eur už konsultavimą ir skundo parengimą bei 300 Eur už jo interesų atstovavimą teisme. Iš viso 1 300 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas teismui pateikė 2021 m. lapkričio 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 47 bei 2021 m. lapkričio 10 d. pinigų paėmimo kvitą, patvirtinančius, kad pareiškėjas už skundo parengimą teismui advokatui sumokėjo 1 300 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Skundas teismui pateiktas 2021 m. lapkričio 15 d. (2021 m. IV ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1566,40 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017).

Už prašymo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už prašymo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 3793,5 Eur (1517,4 * 2.5). Pareiškėjas už susipažinimą su pateiktais dokumentais sumokėjo 150 Eur, už skundo parengimą advokatui sumokėjo 850 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

Remiantis teismo 2022 m. sausio 19 d. informacinės pažymos duomenimis, 2022 m. sausio 19 d. vykusio teismo posėdžio pradžia 13.14 val., o pabaiga – 14.27 val. (iš viso 1 val. ir 13 min.). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu konstatuotina, jog posėdžio trukmė yra viena valanda. Šiuo atveju aktualus yra 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1598,1 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog už vieną atstovavimo teisme valandą maksimali priteistina suma siekia 159,81 Eur (1598,1 * 0.1). Akivaizdu, jog pareiškėjo, už jo interesų atstovavimą teisme, prašoma priteisti 300 Eur dydžio suma viršija Rekomendacijose nustatyta maksimalų priteistiną užmokestį.

Minėta, kad teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į bendruosius teisės principus – išlaidos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą (2.1 papunktis); ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje (2.3 papunktis); sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (2.7 papunktis); advokato darbo laiko sąnaudas (2.9 papunktis).

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies bei į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir daro išvadą, jog pareiškėjui iš Šilalės rajono savivaldybės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje – 1 000 Eur.

Atsakovių atstovė advokatė Rūta Globytė pateikė prašymą, kuriuo prašoma atsakovėms iš pareiškėjo priteisti 2 428,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Minėta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundas iš esmės tenkinamas, taigi akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas atsakovių naudai, todėl joms patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. T1-243 „Dėl T. B. atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų praradus politinį (asmeninį) pasitikėjimą“.

Iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui T. B. priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų dienos (2021 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Pareiškėjui T. B. iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo T. B. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, netenkinti.

Atsakovių Šilalės rajono savivaldybės tarybos ir administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.