Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja) prašo nustatyti faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą – slėptuvę (rūsį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statinys). Nurodė, kad Panevėžio (duomenys neskelbtini), vėliau reorganizuotas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1980 m. pabaigė statyti pastatą – slėptuvę (rūsį). 1979 m. gruodžio 29 d. šis statinys buvo priimtas Valstybinės priėmimo komisijos, kaip atitinkantis projektą ir jam keliamus reikalavimus. Šis statinys niekada nebuvo įregistruotas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“. Nuo pat šio statinio sukūrimo juo naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesni pavadinimai: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), jis buvo įtrauktas į šios bendrovės ilgalaikio turto balansą, buvo prižiūrimas ir tvarkomas. Žemės sklypas kuriame yra pastatytas šis statinys, priklauso valstybei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdo nuomos sutarties pagrindu. 2022 m. gegužės 5 d. yra sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja slėptuvę (rūsį) sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdo jau 42 metus, niekas per šį laikotarpį pretenzijų dėl šio statinio naudojimo nereiškė, todėl yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) straipsniuose numatytos sąlygos statinį įgyti nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Vadinasi, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864, 33 straipsnyje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Kaip matyti iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėja nuo 1980 metų (tuomet buvusi (duomenys neskelbtini)), kada buvo baigtas statyti pastatas – slėptuvė (rūsys), esantis (duomenys neskelbtini), naudojosi ir valdo šį statinį, įtraukė jį į savo ilgalaikio turto balansą. 1979 m. gruodžio 29 d. Valstybinės priėmimo komisijos aktu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 150 vietų sandėlis, buvo priimtas, kaip atitinkantis projektą, statybos normas ir taisykles, tačiau jis niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio yra pastatytas statinys priklauso valstybei, tačiau nuomos sutarties pagrindu jį valdo pareiškėja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva ir lėšomis 2022 m. gegužės 5 d. yra sudaryta nekilnojamojo daikto – sandėlio (rūsio) kadastrinių matavimų byla, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau statinys VĮ „Registrų centras“ nebuvo įregistruotas. Pareiškėja per visą statinio valdymo laiką nepasinaudojo savo teise įregistruoti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamąjį turtą, t. y. pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į statinį kitokiu nei įgyjamoji senatis CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Byloje nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų įgytas neteisėtai, pareiškėja pati inicijavo ir pasiūlė priimti eksploatuoti 1980 metais baigtą statyti slėptuvę (rūsį), duomenų apie kitus galimus daikto savininkus byloje nėra, daiktas neįtrauktas į bešeimininkio turto sąrašą. Pareiškėja, pradėjusi valdyti nekilnojamąjį daiktą, jį eksploatavo, įtraukė į ilgalaikio turto balansą, prižiūrėjo, sąžiningai ir nepertraukiamai kaip savą valdo iki šio laiko, todėl daikto valdymas buvo ir yra teisėtas, atviras, sąžiningas, o valdymo terminas, prasidėjęs prieš 42 metus, nebuvo kada nors nutrūkęs (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuojama esant CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y., daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Esant nurodytam, pareiškimas tenkinamas, pripažįstama, jog pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į pastatą – slėptuvę (rūsį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CK 3.88, 4.68 – 4.71 straipsniai, CPK 533 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – slėptuvę (rūsį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadastro registro Nr.: (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.