Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtika“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Transtika“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai ,,Grando logistika“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo - G. D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti atsakovės veiksmus, vienašališką pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą ir atsisakymą perduoti ieškovui pagal atsakovo 2016-04-20 išankstinę sąskaitą pilnai apmokėtą autovežį ir priekabą, neteisėtais; priteisti iš atsakovės 5 175 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 18 d., internetinėje svetainėje www.autoplius.lt, ieškovės vadybininkai pastebėjo atsakovės patalpintą skelbimą apie parduodamą 2004 metų gamybos autovežį Mercedes-Benz Actros su priekaba Kassbohrer. Skelbime taip pat nurodyta, kad papildomai dar siūloma ir 2006 metų gamybos priekaba Kassbohrer. Tą pačią dieną įvyko ieškovės vadybininko V. Š. ir atsakovės įgalioto asmens G. D. telefoninis pokalbis, po kurio ieškovės atstovai A. T., V. Š. ir įmonės vadovas D. G. atvyko į Marijampolę. Skelbime nurodyto 2004 m. gamybos autovežio su priekaba jie nematė, nes šis tuo metu, kaip jiems nurodė, dar buvo Utenoje. Tačiau atvykusieji turėjo galimybę apžiūrėti pas atsakovę buvusią 2006 m. ginčo priekabą, pasidarė jos nuotraukas. Šalys preliminariai aptarė būsimos sutarties sąlygas ir ieškovė, savo derybų pagrįstumo patvirtinimui, atsakovės atstovui sumokėjo 500 Eur avansą, kurį perdavė G. D. ir išvyko į Pasvalį. Sekančią dieną ieškovės atstovai išvyko į Uteną, G. D. nurodytu adresu, apžiūrėti perkamo autovežio Mercedes-Benz Actros. Jį apžiūrėję padarė fotonuotraukas ir išvyko atgal į Pasvalį, nes su G. D. buvo sutarta, kad autovežis su priekaba pirma iš Utenos bus pervarytas į Marijampolę. 2016 m. balandžio 20 d., elektroniniu paštu ieškovė gavo atsakovės 20 570 Eur sumai išrašytą išankstinę sąskaitą Nr. GLŠ 00018, kurioje atsakovės atstovui G. D. ieškovės direktoriaus sumokėta 500 Eur suma nurodyta nebuvo. Atsiųstoje sąskaitoje nurodytą 20 570 Eur sumą ieškovė sumokėjo atsakovei trimis bankiniais pervedimais: 2016 m. balandžio 20 d. – 5 000 Eur, 2016 m. balandžio 25 d. – 5 000 Eur ir 2016 m. balandžio 26 d. –10 570 Eur sumą. 2016 m. balandžio 21 d. ieškovė išrašė UAB „Jaudeka“ 12 100 Eur sumos sąskaitą išankstiniam apmokėjimui už parduodamą autovežį Mercedes-Benz Actros be priekabos, kurį ieškovė ketino nusipirkti iš MB „Grando logistika". UAB „Jaudeka" 2016 m. balandžio 21 d. bankiniu pervedimu Nr. 1454 sumokėjo ieškovei 500 Eur avansą. 2016 m. balandžio 26 d., ieškovė su UAB „Saunalina" sudarė iš atsakovės ketinamos įsigyti priekabos pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė privalėjo perduoti prekę UAB „Saunalina" iki 2016 m. gegužės 9 d. 2016 m. balandžio 28 d. ieškovės atstovai susisiekę telefonu su G. D., šiam dar nurodžius neatvykti, atvyko į atsakovės buveinės vietą, atsiimti pilnai apmokėtų prekių, tačiau atsakovės atstovas, tarp šalių kilus konfliktui, jų neatidavė. 2016 m. balandžio 28 d. ieškovė bankiniu pervedimu Nr. 1777 sugrąžino UAB „Jaudeka“, jos sumokėtą 500 Eur avansą. 2016 m. balandžio 29 d. ieškovė registruotu laišku nusiuntė atsakovei reikalavimą Dėl piniginių lėšų sugrąžinimo ir pareikalavo iki gegužės 4 d. sugrąžinti ieškovei visas jos sumokėtas sumas, įskaitant ir jos sumokėtus 500 Eur. 2016 m. gegužės 4 d. atsakovė bankiniu pervedimu sugrąžino ieškovei 20 570 Eur sumą, gautą pagal 2016 m. balandžio 20 d. išankstinę sąskaitą Nr. GLŠ 00018. Sumokėtų 500 Eur negražino. Ieškovės teigimu dėl atsakovės kaltės, šiai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakius ieškovei perduoti apmokėtą autovežį Mercedes-Benz Actros ir priekabą Kassbohrer, ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos sudaro 500 Eur sumokėtas ir negražintas avansas (tiesioginiai nuostoliai), 1 500 Eur negautos pajamos iš sandorio su UAB „Jaudeka“ ir 4 000 Eur negautos pajamos iš sandorio su UAB „Saunalina“. Nuo realiai planuotų gauti 5 500 Eur pajamų, sumokėjus 15 proc. pelno mokestį, kas sudarytų 825 Eur sumą, negautas grynasis pelnas sudaro 4 675 Eur sumą. Prie šios pridėjus nesugrąžintą 500 Eur avanso sumą, bendri patirti nuostoliai siekia 5 175 Eur.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tiesioginių nuostolių ieškovė nepatyrė. Apmokėti visą sutartą sumą UAB „Jaudeka“ turėjo iki 2016-04-21, tačiau daugiau nei 500 Eur nesumokėjo. Nesudarius sandorio, ieškovė gražino UAB „Jaudekai“ pinigus. Tas faktas rodo, kad sandoris nutrūko dėl UAB „Jaudeka“ kaltės, šiai laiku nesumokėjus visų pinigų. Kai susitarė su UAB „Saunalina“, pinigai už turtą jau buvo sumokėti, bet prekė dar nebuvo perduota. CK 6.258 straipsnio 4 dalis nustato, kad kaltas atsakovas gali atsakyti tik už numatytus nuostolius. Tai, kad išrašytos sąskaitos būsimiems pirkėjams, atsakovė nežinojo ir ji negali atsakyti, nes tokių nuotolių numatyti negalėjo. Sutartimi nupirkti daiktai ieškovei perduoti nebuvo, todėl ir sandoris sudarytas nebuvo. Įvykdyti prievolę natūra ieškovė neprašė, iškart prašė atlyginti nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 500 Eur be pagrindo įgytą ir negražintą sumą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės 936 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir 13,91 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 18 d. susitikę šalių atstovai žodžiu tarėsi dėl 2004 metų gamybos autovežio MB Actros ir 2006 metų gamybos priekabos Kassbohrer, VIN (duomenys neskelbtini), pirkimo. Nors atsakovė gynėsi nurodydama, kad iš tiesų šalys tarėsi dėl viso 2004 metų gamybos sąstato pirkimo, o ieškovės reikalavimas parduoti jai 2006 metų autovežio priekabą atsirado daug vėliau, teismas sprendė, kad šalys tarėsi dėl 2004 metų autovežio ir 2006 metų autovežio priekabos pirkimo ateityje nustatyti (pvz., 2016-04-20 lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1749, kuriame yra identifikacinis 2006 metų autovežio priekabos numeris; 2016-04-26 preliminari sutartis dėl individualiais požymiais aiškiai apibrėžto daikto pardavimo, patvirtinanti, kad būtent tokio daikto ieškovė ieškojo, nes jam turėjo savo pirkėją; 2016-04-29 reikalavimas, kuriame nurodyti ginčo turtą identifikuojantys duomenys, į kurį atsakovė jokių pretenzijų nereiškė). Iškart sutarto turto pirkimo pardavimo sutartis sudaryta de facto negalėjo būti, nes šalių susitarimo sudarymo metu turtas atsakovei nepriklausė nuosavybės teise. Teismas nurodė, kad į bylą atsakovės atstovo pateikti, jiems išduoti rašytiniai UAB ,,Transvilka“ paaiškinimai patvirtina, kad už ginčo turtą, pagal sąskaitą Nr. 2016/04/14-1, apmokėta buvo tik 2016 m. birželio 15 d. ir tik tuomet jis buvo perduotas atsakovės nuosavybėn. Iš byloje pateiktų įrodymų (1 t., b. l. 54) teismas padarė išvadą, jog Lietuvoje ginčo priekaba pirmą kartą registruota 2016 m. gegužės 10 d., kaip atsakovės nuosavybė įregistruota 2016 m. lapkričio 19 d. Teismas nustatė, kad, patvirtindamas savo ketinimą pirkti šalių aptartą turtą, ieškovės direktorius D. G. atsakovės įgaliotam asmeniui G. D. perdavė 500 Eur sumą. Rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, todėl, teismo vertinimu, šalių 2016 m. balandžio 18 d. žodžiu sudarytas susitarimas negali būti kvalifikuojamas kaip preliminari sutartis, nes šiai įstatymas nustato privalomą rašytinę formą ir numato, kad šios nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (CK6.165 straipsnis, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismas nustatė, kad šalys dėl kainos susitarė, ginčo dėl to byloje nekilo. Tačiau susitarimo sudarymo metu atsakovė nuosavybės teisės į perleidžiamą turtą įgijusi dar nebuvo, todėl teismo vertinimu, nebuvo ir pirkimo pardavimo sutarties objekto, dėl kurio pardavimo atsakovė būtų galėjusi susitarti su ieškove. Todėl teismas sprendė, kad šalis siejo ikisutartiniai pirkimo pardavimo santykiai, o tiksliau derybos, kurios galiausiai iširo.Teismas pažymėjo, kad ieškovei byloje pareiškus reikalavimą dėl nuostolių, ieškovės grindžiamų nesudaryta ir neįvykdyta sutartimi, atlyginimo, civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma atsakovei taikytina tik įrodžius jos nesąžiningus veiksmus derybų dėl sutarties sudarymo metu. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė faktinių aplinkybių, galinčių patvirtinti atsakovės veiksmus, atitinkančius įstatyme suformuluotus nesąžiningo elgesio kriterijus. Nurodė, kad šalys siekė ateityje sudaryti transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartį, tačiau dėl įvykdytos dalių nuo parduodamos transporto priemonės vagystės, tarp šalių įvyko žodinis konfliktas, dėl to nebuvo pasiektas sutarties sudarymas ir derybos nutrūko. Kadangi nei preliminari, nei kitokia (pirkimo pardavimo) sutartis nesudaryta ir neįsigaliojo, teismas sprendė, jog ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės vykdyti sutartį ar reikalauti iš jos sutartinės atsakomybės nuostolių atlyginimo forma, dėl ko ieškovės reikalavimą pripažinti atsakovės veiksmus, vienašališką pirkimo – pardavimo sutarties sandorio nutraukimą ir atsisakymą perduoti ieškovei pagal atsakovės išankstinę sąskaitą apmokėtas transporto priemones, neteisėtais bei priteisti dėl to patirtus nuostolius – negautą pelną, atmetė. Ieškinį šioje dalyje atmetęs kaip nepagrįstą, teismas plačiau nepasisakė nei dėl ieškovės nurodytų nuostolių dydžio, nei dėl jų pagrįstumo.Teismas, atsakovės vadovei teismo posėdžio metu sąžiningai pripažinus, kad įmonės įgaliotas asmuo G. D. iš ieškovės gavo 500 Eur ir šie buvo įnešti į įmonės sąskaitą, iš esmės patvirtinus ieškovės liudytojų A. T. bei V. Š. duotus parodymus, nenustatęs, kad sumokėta 500 Eur suma būtų ieškovei grąžinta, šalių deryboms nutrūkus, sprendė, jog ši suma, kaip be pagrindo gauta, iš atsakovės ieškovei priteistina (CK 6.237 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovė byloje turėjo 1 155 Eur bylinėjimosi išlaidų (155 Eur žyminis mokestis ir 1 000 Eur atstovavimo išlaidos), o atsakovė – 1 040,60 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinęs iš dalies (10 proc.), teismas priteisė iš atsakovės ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 116 Eur, o atsakovei iš ieškovės priteisė 90 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 936 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą arba iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir toje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Skundžiamu sprendimu teismas ydingai vadovavosi atsakovės į bylą pateiktais VĮ Regitra išduotais transporto priemonių registracijos liudijimais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes pagal LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas viešajame eisme leidžiama dalyvauti nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Šio įstatymo 2 str. 32 d. nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas - veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių registrą valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą. Tačiau minėtoje įstatymo normoje nenustatytas reikalavimas įregistruoti, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, keičiantis jos savininkams. Vadinasi, registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas-pirkimo-pardavimo sutartis. LR Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų 3 punkte nustatyta, kad registro paskirtis - registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti registro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus; Nuostatų 4 punkte nustatyta, kad registro objektai yra kelių transporto priemonės. Taigi nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, nei šio poįstatyminio akto nenustatyta privalomo transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarties registravimo. Taip pat ir LR vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatos nustato privalomą tik registracijos duomenų keitimą pasikeitus transporto priemonės valdytojui, bet ne privalomą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties registraciją.Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (LR CK 4.47 str. 1 d. 1 p., 6.305 str. 1 d.). Tuo tarpu transporto priemonės įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Nuosavybės teisės nustatymas atliekamas CK IV knygos nustatyta tvarka. Viešo registro informacija paneigiama teismo sprendimu. Dėl atitinkamo daikto registravimo kitų tikslų ne kartą pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-804/2001, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-1158/2003, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-192/2010). Todėl, pirmos instancijos teismo išvados, jog „<...> ginčo priekaba kaip atsakovės nuosavybė įregistruota 2016-11-19, <...> nutarto turto pirkimo pardavimo sutartis sudaryta de facto negalėjo būti, nes šalių susitarimo sudarymo metu turtas atsakovei nepriklausė nuosavybės teise, <...> nuosavybės teisės į ginčo turtą šios bylos šalių vestų derybų metu atsakovė įgijusi dar nebuvo.<...> susitarimo sudarymo metu atsakovė nuosavybės teisės į perleidžiamą turtą įgijusi dar nebuvo. Tai reiškia, jog nebuvo ir pirkimo pardavimo sutarties objekto, dėl kurio pardavimo atsakovė būtų galėjusi susitarti su ieškove“ yra nepagrįstos, prieštaraujančios galiojantiems teisės aktams bei formuojamai teismų praktikai.Pirkimo - pardavimo sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (LR CK 6.305 str. 1 d.). Esminė kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga - susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y., daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (LR CK 6.306 str.). Byloje ieškovė pateikė įrodymus, kuriais remiantis pirmos instancijos teismas nustatė, kad: „<...> 2016 metų balandžio 20 dieną, elektroniniu paštu ieškovė gavo atsakovės 20 570 Eur sumai išrašytą išankstinę sąskaitą Nr. GLŠ 00018 (1 t., b. 1. 17). Šioje sąskaitoje yra nurodytas pirkimo-pardavimo objektas (Mašina MB Actros ir priekaba Kassbohrer), nurodyta kiekvieno objekto ir bendra pardavimo kaina, išskirtas pridėtinės vertės mokestis, nurodyta kas yra pirkėjas (ieškovė) ir kas pardavėjas (atsakovė). Be to, skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas patvirtino, jog „<...> išnagrinėjus bylą neginčijamai buvo nustatyta, kad 2016 m. balandžio 18 d. susitikę šalių atstovai žodžiu tarėsi dėl 2004 metų gamybos autovežio MB Actros ir 2006 metų gamybos priekabos Kassbohrer pirkimo. Nors atsakovė gynėsi nurodydama, kad iš tiesų šalys tarėsi dėl viso 2004 metų gamybos sąstato pirkimo, o ieškovės reikalavimas parduoti jai 2006 metų autovežio priekabą atsirado daug vėliau, teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų faktui, jog šalys tarėsi dėl 2004 metų autovežio ir 2006 metų autovežio priekabos pirkimo.“ Todėl, darytina pagrįsta išvada, jog ieškovė ir atsakovė susitarė dėl esminės sutarties sąlygos - dalyko- 2004 metų gamybos autovežio MB Actros ir 2006 metų gamybos priekabos Kassbohrer, perdavimo pirkėjui, todėl laikytina, kad transporto priemonės (autovežio su priekaba) pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta.Pirmos instancijos teismas išankstinę PVM sąskaitą Nr. GLŠ 00018 ir jos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, bylos nagrinėjimo metu privalėjo ištirti ir sprendimu įvertinti kaip ieškovės reikalavimą pagrindžiančius (ar nepagrindžiančius) ir pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir vykdymą patvirtinančius (ar nepatvirtinančius) įrodymus. Tačiau, skundžiamu sprendimu teismas neatliko teisinio šių įrodymų vertinimo ir nepasisakė dėl jų įrodomosios galios, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Priešingai, nei nurodė pirmos instancijos teismas, atsakovės išrašyta išankstinė PVM sąskaita Nr .GLŠ 00018 ir jos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai vertintini ne kaip ieškovės ir atsakovės derybų procesas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, bet vertintini kaip užbaigtų derybų rezultatas, atspindintis sutartinius ieškovės ir atsakovės santykius ir suderintą galutinį susitarimą dėl 2004 metų gamybos autovežio MB Actros su 2006 metų gamybos priekabos Kassbohrer perdavimo ieškovei.Priešingai, nei ginčijamu sprendimu nusprendė pirmos instancijos teismas, nei ieškovė, nei atsakovė, tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, neginčijo buvus sudarytą susitarimą dėl autovežio su priekaba pirkimo-pardavimo. Tarp šalių buvo ginčas tik dėl autovežio priekabos, nes atsakovė atsiliepimu ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog buvo sutarta dėl 2004 metų, o ieškovė įrodinėjo, kad susitarimas buvo sudarytas dėl 2006 metų priekabos. Ginčo dėl paties autovežio nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu šalys nuosekliai laikėsi pozicijos ir teismui pripažino iš esmės buvus sudarytą tarpusavio susitarimą dėl autovežio su priekaba pirkimo-pardavimo. Todėl pirmos instancijos teismas, nebūdamas sutarties šalimi, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti ar neigti faktines aplinkybes, jog ginčo šalis siejo ne sutartiniai, o tik ikisutartiniai pirkimo pardavimo santykiai, ar tik derybos, kurios galiausiai iširo. Pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad nei preliminari, nei kitokia (pirkimo pardavimo) sutartis nebuvo sudaryta ir neįsigaliojo, o ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės vykdyti sutartį ar reikalauti iš jos sutartinės atsakomybės nuostolių atlyginimo forma, nes susitarimo fakto byloje neneigė nei ieškovė, nei atsakovė. Teismas neturėjo teisinio pagrindo ginčijamu sprendimu neigti sutarties sudarymo faktines aplinkybes, kurias pripažino ir dėl kurių bylos šalys iš esmės nesiginčijo. Kadangi tiek ieškovė, tiek ir atsakovė iš esmės pripažino susitarimo dėl autovežio su priekaba pirkimo-pardavimo sudarymo faktą, todėl šalis siejo ne ikisutartiniai, bet sutartiniai teisiniai santykiai.Pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės sutartinės atsakomybės nuostolių atlyginimo forma, yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Atsakovė neįvykdžiusi sudaryto susitarimo su ieškove ir atsisakiusi ieškovei perduoti pilnai apmokėtą 2004 metų gamybos autovežį Mercedes-Benz Actros su 2006 metų gamybos priekaba K?ssbohrer bei negrąžinusi ieškovės atstovų sumokėtų atsakovei 500 Eur dydžio rankpinigių, elgėsi neteisėtai. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 5 175 Eur dydžio nuostolių, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovė sutartį su ieškove būtų tinkamai ir pilnai įvykdžiusi. Kadangi atsakovė yra kalta dėl ieškovės patirtų nuostolių, o tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl, atsakovei gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 str. 3 d. - 6.249 str.) ieškovės patirtų nuostolių visiškam atlyginimui (CK 6.251 str. 1 d.). Vertinant ieškovei ir atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų santykį ir šalių elgesį bylos nagrinėjimo procese, pirmos instancijos teismas ginčijamu sprendimu ydingai ir formaliai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatas, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovė iki paskutinio bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžio melavo teismui ir kitiems proceso dalyviams, nepripažindama 500 Eur rankpinigių sumos gavimo iš ieškovės fakto, bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžiai keletą kartų buvo atidėti dėl atsakovės atstovo prašymų, kai posėdžiai nagrinėjamoje byloje buvo iš anksto suderinti, atsakovės prašymai perkelti bylos nagrinėjimą vėlesne data dėl neva taikos sutarties sudarymo su ieškove buvo tik formalus teismo proceso vilkinimas, nes jokio realaus pasiūlymo taikiam bylos užbaigimui ieškovė iš atsakovės negavo, o tesimo skirtos keliolika minučių deryboms, neatidedant posėdžio kitai dienai, buvo ne atsakovės, bet teismo iniciatyva. Todėl pirmos instancijos teismas atliko tik formalų aritmetinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bet nevertino CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų ir imperatyvių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo kriterijų.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė nurodė, kad negavo 1 500 Eur pajamų iš sandorio su UAB „Jaudeka“, kadangi negalėjo autovežio MB Actros parduoti už 10 000 Eur sumą. Iš ieškovės pridedamos 2016-04-21 dieną jos išrašytos sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. 4, matyti, kad sąskaita galioja iki 2016-04-21 dienos, t. y. UAB „Jaudeka“ joje nurodytą 10 000 Eur + PVM sumą turėjo sumokėti iki 2016-04-21 dienos. 2016-04-21 dieną UAB „Jaudeka“ ieškovei pervedė tik 500 Eur. Likusi suma iki 2016-04-28 dienos, kuomet ieškovė UAB „Jaudeka“ grąžino pastarosios pervestus 500 Eur, mokėta nebuvo. Tokiu būdu, pati UAB ,Jaudeka“ neįvykdė prievolės ir išankstinėje sąskaitoje nurodytos visos sumos ieškovei nepervedė, t. y. atsisakė nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, taigi, ikisutartiniai santykiai tarp UAB „Jaudeka“ ir ieškovės nutrūko. Nutrūkus ikisutartiniams santykiams, ne dėl atsakovės kaltės, o dėl UAB „Jaudeka“ veiksmų, nėra priežastinio ryšio dėl galimai ieškovės patirtų nuostolių, nors sprendžiant negautų pajamų klausimus, turi būti nustatyta kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių.Ieškovė UAB „Jaudeka“ 2016-04-21 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 4 išrašė dar nebūdama iš atsakovės įgyjamo autovežio su priekaba savininke. Pagal atsakovės išrašytą 2016-04-20 išankstinę sąskaitą Nr. GLS 00018, ieškovė visą kainą sumokėjo tik 2016-04-26, todėl tik nuo šios dienos įgijo teisę reikalauti jai perleisti įgytą autovežį su priekaba. Akivaizdu, kad 2016-04-21 dar nebūdama savininke, ieškovė negalėjo UAB „Jaudeka“ išrašyti sąskaitos išankstiniam apmokėjimui. LR CK 6.165 str. 2 d. įsakmiai nurodyta, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutarti daro negaliojančia. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris yra realinis ir kol daiktas nėra perduotas, pirkėjas nėra laikomas savininku. Nebūdama savininke, nesumokėjusi už įgyjamą daiktą visos kainos ir UAB „Jaudeka“ pačiai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovės nurodytos negautos pajamos nelaikytinos dėl atsakovės veiksmų atsiradusiais nuostoliais.Nuostolių atlyginimo reikalavimas yra subsidiarus ir galimas tik tuo atveju, kai ieškovas negali įgyvendinti savo teisės reikalauti prievolę įvykdyti natūra. Kaip matyti iš į bylą ieškovės pateikto 2016-04-29 reikalavimo dėl piniginių lėšų sugrąžinimo, ieškovė iš atsakovės nereikalavo prievolę įvykdyti natūra, o tik pareikalavo grąžinti už autovežį su priekaba sumokėtą kainą, ką atsakovė tinkamai ir nurodytu terminu įvykdė. Ieškovei savanoriškai atsisakius prievolės įvykdymo natūra gynybos būdo, kuomet jį buvo galima pareikšti, reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo reikšti nėra teisinio pagrindo (CK 6.315 str. 3 ir 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos (negautų pajamų) atlyginimo, pardavėjai nevykdant pirkimo pardavimo sutarties sąlygos perduoti pirkėjai nupirkto kilnojamojo turto. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2016 metų balandžio 18 dieną tarp ieškovės (pirkėjos) ir atsakovės (pardavėjos) atstovų Marijampolės mieste vyko derybos dėl 2004 metų gamybos autovežio Mercedes-Bez Actros ir 2004 metų gamybos puspriekabės Kaasbohrer pirkimo pardavimo. Ieškovės atstovai grynais pinigais sumokėjo atsakovės atstovams 500 Eur sumą už perkamas transporto priemones. 2016 m. balandžio 19 d. ieškovės atstovai nuvyko į Uteną apžiūrėti perkamos 2004 metų gamybos puspriekabės Kėsbohrer. 2016 metų balandžio 20 dieną, elektroniniu paštu ieškovė gavo atsakovės 20 570 Eur sumai išrašytą išankstinę sąskaitą Nr. GLŠ 00018 (1 t., b. l. 17). Sąskaitoje nurodytą 20 570 Eur sumą ieškovė sumokėjo atsakovei trimis bankiniais pervedimais: 2016 m. balandžio 20 d. 5 000 Eur (lėšų pervedimo nurodymas Nr.1749, 1 t., b. l. 18), 2016 m. balandžio 25 d. 5 000 Eur sumą (lėšų pervedimo nurodymas Nr.1756,1 t., b. l. 19) ir 2016 m. balandžio 26 d. 10 570 Eur sumą (lėšų pervedimo nurodymas Nr.1758, 1 t., b. l. 20). Ieškovė, siekdama perparduoti autovežį ir gauti iš to pelną, 2016 m. balandžio 21 d. UAB „Jaudeka išrašė 12 100 Eur sąskaitą išankstiniam apmokėjimui už ieškovės ketinamą įsigyti 2004 metų gamybos autovežį Mercedes-Benz Actros be priekabos (1 t., b. l. 21). Iš šio sandorio ieškovė tikėjosi gauti 1500 Eur pajamų. UAB „Jaudeka" 2016 m. balandžio 21 d. bankiniu pervedimu Nr.1454 (1 t., b. l. 21) sumokėjo ieškovei 500 Eur avansą. Ieškovė, siekdama perparduoti puspriekabę Kassbohrer ir gauti iš to 4000 Eur pelną, 2016 metų balandžio 26 d. su UAB „Saunalina" sudarė iš atsakovės ketinamos įsigyti puspriekabės pirkimo pardavimo sutartį (1 t., b. l. 23-24). 2016 m. balandžio 28 d. tarp ieškovės atstovų ir atsakovės atstovų kilo konfliktas dėl įvykdytos kai kurių detalių parduodamoje transporto priemonėje nebuvimo (vagystės), ieškovei buvo pranešta, kad atsakovė atsisako toliau vykdyti žodinę pirkimo pardavimo sutartį, parduoti ir perduoti ieškovei autovežį Mercedes-Bez Actros ir puspriekabę Kassbohrer, pažadama grąžinti avansu pervestas pinigų sumas pirkėjai. Ieškovė 2016-04-28 bankiniu pervedimu Nr.1777 (1 t., b. l. 27) sugrąžino įmonei UAB Jaudeka, sumokėtą 500 Eur avansą. 2016 m. balandžio 29 ieškovė registruotu laišku nusiuntė atsakovei reikalavimą Dėl piniginių lėšų sugrąžinimo (1 t., b. l. 28, 29) ir pareikalavo iki 2016 m. gegužės 4 d. sugrąžinti ieškovei visas jos sumokėtas sumas, įskaitant ir jos sumokėtus 500 Eur. 2016 m. gegužės 4 d. atsakovė bankiniu pervedimu Nr. 9998016050420736 (1 t., b. l. 30) sugrąžino ieškovei 20 570 Eur sumą, gautą pagal 2016 m. balandžio 20 d. išankstinę sąskaitą Nr. GLŠ 00018. Sumokėtų 500 Eur negražino. Ieškovė reiškė ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo (negautų pajamų) priteisimo, įrodinėjo, kad dėl atsakovės kaltės, šiai nepagrįstai ir neteisėtai atsisakius ieškovei perduoti apmokėtą 2004 metų gamybos autovežį Mercedes-Benz Actros ir 2006 metų gamybos priekabą Kassbohrer ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos sudaro: 500 Eur sumokėtas ir negražintas avansas (tiesioginiai nuostoliai), 1 500 Eur negautos pajamos iš sandorio su UAB „Jaudeka" ir 4 000 Eur negautos pajamos iš sandorio su UAB „Saunalina". Nuo realiai planuotų gauti 5 500 Eur pajamų, sumokėjus 15 proc. pelno mokestį, kas sudarytų 825 Eur sumą, negautas grynasis pelnas sudaro 4675 Eur sumą. Prie šios pridėjus nesugrąžinto 500 Eur avanso sumą, bendri patirti ieškovės nuostoliai yra 5 175 Eur (1 t., b. l. 2-6, 31).Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 500 Eur be pagrindo įgytą ir negražintą sumą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skunda ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nes transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (LR CK 4.47 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis), galiojančiose teisės normose nenustatytas reikalavimas įregistruoti, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, keičiantis jos savininkams, todėl, pirmos instancijos teismo išvados, jog ginčo priekaba kaip atsakovės nuosavybė įregistruota 2016-11-19, turto pirkimo pardavimo sutartis sudaryta de facto negalėjo būti, nes šalių susitarimo sudarymo metu turtas atsakovei nepriklausė nuosavybės teise, yra nepagrįstos, prieštaraujančios galiojantiems teisės aktams; esminė kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga - susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y., daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (LR CK 6.306 straipsnis), todėl laikytina, kad transporto priemonės (autovežio su priekaba) pirkimo - pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta; atsakovės išrašyta išankstinė PVM sąskaita Nr .GLŠ 00018 ir jos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai vertintini ne kaip ieškovės ir atsakovės derybų procesas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, bet vertintini kaip užbaigtų derybų rezultatas, atspindintis sutartinius ieškovės ir atsakovės santykius; pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčo šalis siejo ne sutartiniai, o tik ikisutartiniai pirkimo pardavimo santykiai; atsakovei gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 3 dalis - 6.249 straipsnis) ieškovės patirtų nuostolių visiškam atlyginimui (CK 6.251 straipsnio 1 dalis); teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad rašytinės preliminariosios dėl autovežio Mercedes-Benz Actros ir priekabos Kassbohrer būsimos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, bei autovežio Mercedes-Benz Actros ir priekabos Kassbohrer pirkimo pardavimo sutarties ieškovė ir atsakovė nebuvo sudarę. Todėl yra jokiomis faktinėmis aplinkybėmis byloje nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė ir atsakovė, žodžiu susitarusi dėl autovežio Mercedes-Bez Actros ir puspriekabės Kassbohrer pardavimo sutarties sudarymo, sudarė minėtų transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartį. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016m. balandžio 28 d. ieškovė su atsakove vedė ikisutartines derybas dėl autovežio Mercedes-Bez Actros ir puspriekabės Kassbohrer pardavimo sutarties sudarymo, šalys derėjosi dėl kainos, sprendė kurią 2004 metų ar 2006 metų gamybos priekabą norėtų ieškovė pirkti o atsakovė parduoti. Šalys buvo suderinę parduodamų transporto priemonių kainą, atsiskaitymo tvarką, tačiau sutartį sudaryti atsisakė. Tos paaiškėjusios aplinkybės, kad ieškovės atstovai apžiūrinėjo būsimą pirkimo pardavimo sutarties objektą, kad ieškovė buvo atlikusi įmokas už perkamus daiktus, nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad sutartis realiai buvo sudaryta ir kad ieškovė tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į autovežį Mercedes-Benz Actros ir priekabą Kassbohrer. Pati ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad tik transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (LR CK 4.47 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris yra realinis ir kol daiktas nėra perduotas, pirkėjas nėra laikomas kilnojamojo daikto savininku (CK 4.27 straipsnio 1 dalis, 4.28 straipsnio 1 dalis, 4.49 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje reikalauja priteisti iš atsakovės jos patirtus negautas pajamas (nuostolius) iš būsimų ginčo turto pirkimo pardavimo sandorių su UAB „Jaudeka“ ir UAB „Saunalina“. Ieškinyje suformuluotu būdu ieškovė reikalauja taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, kurios pagrindą kildina iš sudarytos su atsakove transporto priemonių pirkimo pardavimo sutarties. Kadangi, kaip minėta šios nutarties 16 pastraipoje, ieškovė su atsakove pirkimo pardavimo sutarties nesudarė, ieškovė nepagrindė ieškinio faktinio pagrindo. Šias motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, be pagrindo konstatavo, jog tarp šalių nesusiklostė pirkimo pardavimo santykiai.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį nenustatęs atsakovės nesąžiningumo ir ikisutartiniuose santykiuose. Ikisutartiniuose santykiuose šalys neatsako už derybose nepasiektą susitarimą, bet šalis prieš ikisutartines prievoles pažeidusią kitą šalį teisme gali gintis reikalaudama teismo taikyti tik vieną pažeistų teisių gynimo būdą – ikisutartinę civilinę atsakomybę – ir išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 2 dalys, 6.165 straipsnio 4, 5 dalys. Dėl asmenims suteikiamos teisės laisvai pradėti derybas ir jas nutraukti, kuri ribojama sąžiningumo imperatyvu, negautų pajamų įrodytumo standartas yra aukštesnis, turi būti įrodyta reali galimybė gauti pajamas ir realus jų dydis. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos arba deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, galinčių patvirtinti atsakovės veiksmus, atitinkančius įstatyme suformuluotus nesąžiningo elgesio kriterijus, šalys siekė ateityje sudaryti transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartį, tačiau dėl įvykdytos dalių nuo parduodamos transporto priemonės vagystės, tarp šalių įvyko žodinis konfliktas dėl to nebuvo pasiektas sutarties sudarymas ir derybos nutrūko.Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1155 Eur bylinėjimosi išlaidų, (1 t., b. l. 34) ir 1000 Eur atstovavimo (1 t., b. l. 53; 2 t., b. l. 31-33). Ieškinį iš dalies tenkinus, iš atsakovės ieškovei teismas pagrįstai priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (10 procentų) – 116 Eur. Nustatyta, kad atsakovė byloje turėjo 1040,60 Eur išlaidų, kurias sudarė išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 43; 2 t., b. l. 8-12, 34-38). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (tenkinta 10 proc. visų reikalavimų) atsakovei iš ieškovės teismas pagrįstai priteisė 90 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 936 Eur sumą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 605 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t. b. l. 80). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovei priteisiamos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 11,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t. b. l. 77). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti MB ,,Grando logistika“ (į. k. 303061367) iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Transtika“ (į. k. 302674495) 605 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Transtika“ (į. k. 302674495) 11,49 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.