- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-72-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08650-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ejitus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ejitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ejitus“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Cramo“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ejitus“ (toliau – atsakovė) 829,48 Eur dydžio skolą, 89,58 Eur dydžio delspinigius, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog šalys 2019-04-11 sudarė Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. 220191180704, bei sutartį dėl statybos mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties dalinio pakeitimo Nr. 320191180704, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei statybinę įrangą, o atsakovė įsipareigojo už jai išnuomotą įrangą bei suteiktas paslaugas atsiskaityti su ieškove. Kadangi atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, susidarė 829,48 Eur dydžio skola.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-29 preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteista 829,48 Eur skola, 89,58 Eur delspinigiai, 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo ir 115,13 Eur bylinėjimosi išlaidos.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-04-19 gauti atsakovės UAB „Ejitus“ prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, kuriame nurodyta, kad ieškovė pateikdama vien sąskaitas faktūras ir vienašališką priėmimo-perdavimo aktą neįrodė, kad nuomojama technika būtų pristatyta į atsakovės objektą. Į bylą nėra pateikta informacijos, kokiu būdu PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos atsakovei apmokėti, be to sąskaitos faktūros nepasirašytos pačios ieškovės. Ieškovė ieškinio neįrodė, o atsakovė paslaugų negavo.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad įrangos perdavimo faktą atsakovės objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje patvirtina trys byloje esantys perdavimo priėmimo aktai, kuriuos pasirašė įgaliotas atsakovės atstovas S. B., o jo įgaliojimas pateiktas į bylą 2021-07-09 su papildomais įrodymais. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad PVM sąskaitų faktūrų negavo, kurios buvo siųstos elektroniniu paštu. Kita vertus, jos buvo pateiktos kartu ir su ieškiniu. Taip pat neteikė duomenų, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros yra pilnai apmokėtos. Atsakovė atliko viso 900,00 Eur sumai mokėjimus ieškovei 2020 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais, kas taip pat patvirtina, kad paslaugos (įrangos nuoma) buvo gautos. 695,11 Eur suma buvo užskaityta pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77233722, kurios suma 1 096,83 Eur, o kita įmokų dalimi padengtos kitos PVM sąskaitos faktūros, kadangi šalių santykiai tęsiasi nuo 2019 metų, kai buvo pasirašyta 2019-04-11 Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartis. Ginčo sąskaitos faktūros ir perdavimo aktai nėra vieninteliai, šalims vykdant 2019 metų sutartį.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal ginčo sąskaitas faktūras yra pilnai atsiskaityta, tačiau įrodymų į bylą neteikia. PVM sąskaitos faktūros esančios byloje ieškovės nepasirašytos ir jų atsakovei ieškovė nepateikė. Negali pakomentuoti, ar paslaugas gavo, tačiau neginčija fakto, kad perdavimo aktai yra pasirašyti atsakovės atstovo S. B..
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-24 galutiniu sprendimu nusprendė 2021-03-29 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ieškinį patenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 829,48 Eur skolą, 89,58 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 919,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 115,13 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
7. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1. Byloje kilo ginčas dėl įrangos pagal 2019-04-11 Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį atsakovei perdavimą ir atsakovei (nuomininkui) prievolės sumokėti pagal šią sutartį įvykdymo;
7.2. Teismas nustatė, kad šalys 2019-04-11 sudarė Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. 220191180704 bei sutartį dėl statybos mechanizmų bei mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties dalinio pakeitimo Nr. 320191180704. Pagal 2019-04-11 Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. 220191180704 ieškovė išnuomojo atsakovei statybinę įrangą, o atsakovė įsipareigojo už jai išnuomotą įrangą bei suteiktas paslaugas atsiskaityti su ieškove. Ieškovė perdavimo aktais Nr. 700329003, 700333047, 700336646 perdavė atsakovei įrangą ir išrašė 2020-08-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77233722 dėl 1096,83 Eur sumos, 2020-08-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77235276 dėl 32,67 Eur sumos, 2020-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77237626 dėl 54,45 Eur sumos bei 2020-09-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77238938 dėl 340,64 Eur sumos. Atsakovė tinkamai neapmokėjo minėtų PVM sąskaitų faktūrų, todėl susidarė 829,48 Eur skola;
7.3. Teismas nustatė, kad atsakovė, teikdama prieštaravimus dėl 2021-03-29 preliminaraus teismo sprendimo nurodė pirmiausia, kad byloje nėra duomenų, jog įranga pagal į bylą pateiktus tris perdavimo priėmimo aktus yra perduota atsakovui, kadangi aktai (aktas) pasirašyta vienasmeniškai, dėl ko ieškinys nėra pagrįstas. Tokiai atsakovės pozicijai nepritartina. Ieškovės pateikti į bylą trys perdavimo aktai Nr. 700329003, 700333047, 700336646 bei į bylą papildomai pateiktas UAB „Ejitus“ pasirašytas įgaliojimas S. B. priimti iš UAB „Cramo“ įrangą, leidžia konstatuoti, kad perdavimo aktai Nr. 700329003, 700333047, 700336646 yra pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų, o ne vienasmeniškai, kaip nurodo atsakovė. S. B. kiekviename akte, priimant pristatytą įrangą objekte (duomenys neskelbtini), savo parašu patvirtino, kad akte nurodytą įrangą gavo švarią, veikiančią ir akte nurodytos komplektacijos. Remiantis šiais byloje esančiais duomenimis, konstatuotina, kad nuomininkas (atsakovė) gavo įrangą, nurodytą perdavimo priėmimo aktuose Nr. 700329003, 700333047, 700336646 (sutarties 3.1 punktas). Priešingų duomenų atsakovė į bylą neteikė, išskyrus paaiškinimus dėl vienašališko aktų pasirašymo, kas prieštarauja rašytiniams įrodymams. Kita vertus, tokia atsakovės pozicija dėl įrangos negavimo prieštarauja ir kitam atsakovės teismo posėdžio metu išsakytam argumentui, kad už išsinuomotą įrangą atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove, pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Akivaizdu, kad negavus įrangos pagal nuomos sutartį, nebūtų pagrindo ir atsiskaityti su nuomotoju, vykdant sutartinius įsipareigojimus;
7.4. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė į bylą duomenis, jog 2020-08-25 atsakovė yra sumokėjusi 500,00 Eur sumą, 2020-09-30 – 200,00 Eur sumą, o 2020-10-28 – 200 Eur sumą. Kaip matyti iš bylos duomenų pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras: 2020-08-15 PVM sąskaita faktūra Nr. 77233722 dėl 1096,83 Eur sumos, 2020-08-26 PVM sąskaita faktūra Nr. 77235276 dėl 32,67 Eur sumos, 2020-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. 77237626 dėl 54,45 Eur sumos bei 2020-09-09 PVM sąskaita faktūra Nr. 77238938 dėl 340,64 Eur sumos, bendra suma sudaro 1524,59 Eur, tačiau ieškiniu yra prašoma priteisti 829,48 Eur sumą, kadangi ieškovės atstovo paaiškinimais 695,11 Eur suma iš 900,00 Eur sumos buvo užskaityta už 2020-08-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77233722 dėl 1096,83 Eur sumos, o likusi suma įskaityta už kitus įsiskolinimus. Duomenų, paneigiančių dėstomas aplinkybes, atsakovė į bylą neteikė, argumentuotų prieštaravimų ieškovės paaiškinimams teismo posėdžio metu nenurodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio nuostatas, jog jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Šių nuostatų kontekste, darytina išvada, kad šalims bendradarbiaujant nuo 2019 metų ir ieškovei nuolat tiekiant įrangą atsakovei nuomos sutarties pagrindu, ieškovės paaiškinimai, kad 2020 m. rugpjūčio – spalio mėnesio mokėjimai viso 900,00 Eur sumai patvirtina, kad tik dalis skolos pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras buvo apmokėta, dėl ko yra reiškiamas reikalavimas dėl neapmokėtos PVM sąskaitų faktūrų dalies, laikyti logiškais, atitinkančiais CK nuostatas. Atsakovė, atlikdama į bylą ieškovės pateiktus mokėjimus, mokėjimo paskirtyje nenurodė pagal kokias PVM sąskaitas faktūras yra mokama, todėl ieškovei atsirado teisė atlikti užskaitymus, remiantis CK 6.55 straipsnio nuostatomis. Duomenų, apie visišką atsiskaitymą pagal į bylą teiktas ginčo PVM sąskaitas faktūras nėra pateikta (CK 178 straipsnis);
7.5. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis PVMĮ 79 straipsnio 11 dalimi, PVM sąskaitos faktūros gali būti rašytinės (išrašomos spausdintame blanke) ir elektroninės. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje. Prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, taip pat ir prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) parašas (elektroninis parašas) įstatymų leidėjo nėra priskirtinas prie privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų. Šią išvadą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai (dėl asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardo, pavardės, parašo ir pareigų nurodymo) yra neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai. Pažymėtina, kad tiek popierinės, tiek elektroninės PVM sąskaitos faktūros turi tuos pačius rekvizitus ir tokią pačią teisinę galią;
7.6. Kaip matyti iš PVMĮ 79 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą asmuo gali užtikrinti bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis, kuriomis sudaroma galimybė patikimai patikrinti PVM sąskaitos faktūros ir ja įforminto prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sąryšį. Iš šio įstatyme įtvirtinto reglamentavimo darytina išvada, kad egzistuoja prekių (paslaugų) tiekėjo pareiga užtikrinti, jog jo vardu ir jo naudai yra išrašyta PVM sąskaita faktūra, taip pat prekių (paslaugų) pirkėjo pareiga užtikrinti, kad PVM sąskaita faktūra yra gauta būtent iš to tiekėjo ar PVM sąskaitos faktūros rengėjo ir kad jis tas prekes (paslaugas) patiekė (pateikė). Sistemiškai aiškinant PVM sąskaitos faktūros rekvizitus ir prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimą PVM sąskaita faktūra reglamentuojančias teisės nuostatas, darytina išvada, kad nors asmens, kuris pagal PVMĮ privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrinti jos įforminimą, parašas (elektroninis parašas) nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas, tačiau jis gali būti viena iš PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančių priemonių, tačiau ne vienintelė. Kitomis PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančiomis priemonėmis taip pat galėtų būti konkrečios PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į ją išrašiusios (gavusios) įmonės buhalterinę apskaitą, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui, PVM pagal konkrečią PVM sąskaitą faktūrą sumokėjimas (atskaitymas) ir kt., jeigu šie duomenys yra patvirtinami atitinkamais įrodymais. Sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros autentiškumo ir turinio vientisumo, turi būti vertinama įrodymų visuma;
7.7. PVM sąskaitų faktūrų nepasirašymas bei duomenų į bylą nepateikimas apie jų perdavimą atsakovui iki bylos nagrinėjimo nesuponuoja išvados, jog nuomotojas neperdavė, o nuomininkas negavo PVM sąskaitose faktūrose išvardintų prekių, kadangi byloje esantys kiti įrodymai – perdavimo priėmimo pasirašyti aktai, atsakovės daliniai mokėjimai ieškovei – patvirtina paslaugų gavimo faktą, o atsižvelgdamas į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (paslaugas);
7.8. Atsakovė, teikdamas prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, nereiškia prieštaravimo dėl 6 proc. procesinių palūkanų bei 89,58 Eur delspinigių priteisimo, tačiau teismas šiuo klausimu taip pat pasisako. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Toks reikalavimas ieškinyje buvo pareikštas. Ginčo dėl palūkanų procento dydžio taip pat nėra;
7.9. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos nuomos sutarties 5.6 punkte numatyta, kad klientas už uždelstą dieną sumokėti moka bendrovei 0,06 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Ieškovė už neįvykdytą prievolę priskaičiavo 89,58 Eur delspinigių, ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovės;
7.10. 2021-03-29 priimtas preliminarus sprendimas yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir įrodytas, dėl ko nėra pagrindo naikinti 2021-03-29 preliminarų sprendimą, atsakovui neįrodžius byloje visiško atsiskaitymo pagal pateiktas keturias PVM sąskaitas faktūras fakto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-24 priimtą sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (b. l. 68-78).
9. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
9.1. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė nei sutarties, nei tinkamai pasirašytos ar įteiktos sąskaitos faktūros;
9.2. Atsakovės nuomone, kad ieškovė pateikdama vien sąskaitas ir vienašališką priėmimo – perdavimo aktą neįrodo, kad nuomojama technika būtų pristatyta į atsakovės objektą ar jie yra iš viso buvo pristatyti. Į bylą nėra pateikta informacijos apie suteiktas paslaugas, todėl daroma išvada, kad ieškovė ieškinio nepagrindė pilna apimtimi. Be to, sąskaita nėra pasirašyta nė vienos iš šalių ar pateikti įrodymai, kad ši sąskaita būtų įteikta atsakovei;
9.3. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė byloje pateikė šalių nepasirašytą PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė pažymėjo, kad PVM sąskaita faktūra galėtų būti laikoma pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu sudarytą šalių susitarimą dėl paslaugų teikimo už sulygtą kainą, tik tuo atveju, jeigu būtų pasirašyta abiejų šalių arba joje nurodyti duomenys būtų patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti paslaugą ir suteikti reikiamas prekes, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti;
9.4. Atsakovės nuomone, kad teismas atsakovės atžvilgiu priėmė šališką sprendimą, kuris yra naudingas didesne dalimi ieškovei. Teismas ginčijamas sprendimo dalis priėmė remdamasis tik savo vidiniu įsitikinimu nesiremdamas jokiais įrodymais, kurie nebuvo pateikti į bylą, t. y. teismas rėmėsi daugiau nepagrįstais ieškovės argumentais, kurie nebuvo įrodyti jokiais leistinais įrodymais ir atvirkščiai atmetė atsakovės tinkamai į bylą pateiks įrodymus ir jų nevertino.
Atsiliepimas
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 84-85).
11. Ieškovės atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
11.1. Ieškovės nuomone, kad teismas pagrįstai iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad šalys 20190411 sudarė Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. 220191180704 bei sutartį dėl statybos mechanizmų bei mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties dalinio pakeitimo Nr. 320191180704; Pagal 20190411 Mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. 220191180704 ieškovė išnuomojo atsakovei statybinę įrangą, o atsakovė įsipareigojo už jai išnuomotą įrangą bei suteiktas paslaugas atsiskaityti su ieškove. Ieškovė perdavimo aktais Nr. 700329003, 700333047, 700336646 perdavė atsakovei įrangą ir išrašė 20200815 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77233722 dėl 1096,83 Eur sumos, 20200826 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77235276 dėl 32,67 Eur sumos, 20200831 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77237626 dėl 54,45 Eur sumos bei 20200909 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 77238938 dėl 340,64 Eur sumos. Atsakovė tinkamai neapmokėjo minėtų PVM sąskaitų faktūrų, todėl susidarė 829,48 Eur skola;
11.2. Ieškovės pateikti į bylą trys perdavimo aktai Nr. 700329003, 700333047, 700336646 bei į bylą papildomai pateiktas UAB „Ejitus“ pasirašytas įgaliojimas S. B. priimti iš UAB „Cramo“ įrangą, leidžia konstatuoti, kad perdavimo aktai Nr. 700329003, 700333047, 700336646 yra pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų, o ne vienasmeniškai, kaip nurodo atsakovė?
11.3. S. B. kiekviename akte, priimant pristatytą įrangą objekte (duomenys neskelbtini), savo parašu patvirtino, kad akte nurodytą įrangą gavo švarią, veikiančią ir akte nurodytos komplektacijos;
11.4. Atsakovės pozicija dėl įrangos negavimo prieštarauja ir kitam atsakovės teismo posėdžio metu išsakytam argumentui, kad už išsinuomotą įrangą atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi su ieškove, pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Akivaizdu, kad negavus įrangos pagal nuomos sutartį, nebūtų pagrindo ir atsiskaityti su nuomotoju, vykdant sutartinius įsipareigojimus?
11.5. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad už paslaugas pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras jis yra atsiskaičiusi, neparemta jokiais į bylą pateiktais įrodymais, t. y. atitinkamus savo teiginius pagrindžiančių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės UAB „Cramo“ ieškinys atsakovei UAB „Ejitus“ dėl 829,48 Eur skolos, 89,58 Eur delspinigių, 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl byloje esančių vertinimo ir jų pakankamumo, tariamo teismo šališkumo
14. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas netinkamas įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo klausimas, nurodoma, jog ieškovė pateikdama vien sąskaitas ir vienašališką priėmimo – perdavimo aktą neįrodė, kad nuomojama technika būtų pristatyta į atsakovės objektą ar jie yra iš viso buvo pristatyti. Be to, sąskaita nėra pasirašyta nė vienos iš šalių ar pateikti įrodymai, kad ši sąskaita būtų įteikta atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo su tokiais apeliantės argumentais sutikti.
15. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
16. Nagrinėjimu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl vienašališko akto pasirašymo, nurodė, jog pateikti į bylą trys perdavimo aktai Nr. 700329003, 700333047, 700336646 bei į bylą papildomai pateiktas UAB „Ejitus“ pasirašytas įgaliojimas S. B. priimti iš UAB „Cramo“ įrangą, leidžia konstatuoti, kad perdavimo aktai Nr. 700329003, 700333047, 700336646 yra pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų, o ne vienasmeniškai, kaip nurodo atsakovas. S. B. kiekviename akte, priimant pristatytą įrangą objekte (duomenys neskelbtini), savo parašu patvirtino, kad akte nurodytą įrangą gavo švarią, veikiančią ir akte nurodytos komplektacijos. Remiantis šiais įrodymais teismas konstatavo, jog nuomininkas (atsakovas) gavo įrangą, nurodytą perdavimo priėmimo aktuose Nr. 700329003, 700333047, 700336646. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad atsakovo pozicija dėl įrangos negavimo prieštarauja atsakovo teismo posėdžio metu išsakytam argumentui, kad už išsinuomotą įrangą atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Teismas vertino, jog negavus įrangos pagal nuomos sutartį, nebūtų pagrindo ir atsiskaityti su nuomotoju, vykdant sutartinius įsipareigojimus.
17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl PVM sąskaitų faktūrų nepasirašymo bei neperdavimo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos kontekste, padarė išvadą, jog PVM sąskaitų faktūrų nepasirašymas bei duomenų nepateikimas apie jų perdavimą atsakovui, nesuponuoja išvados, jog nuomotojas neperdavė, o nuomininkas negavo PVM sąskaitose faktūrose išvardintų prekių, kadangi byloje esantys kiti įrodymai – perdavimo priėmimo pasirašyti aktai, atsakovo daliniai mokėjimai ieškovui – patvirtina paslaugų gavimo faktą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadas dėl ieškinio pagrįstumo, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo su jomis nesutikti. Apeliantė tiek byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek byla nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovas nebuvo perdavęs įrangos ar nesuteikęs paslaugų, priešingai, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus, tačiau atsakovas pilnai neatsiskaitė suteiktą įrangą bei suteiktas paslaugas. Todėl apeliantės samprotavimai, jog byloje nėra įrodyta, kad nuomojama technika būtų pristatyta į atsakovės objektą bei paslaugos nebuvo suteiktos, atmestini kaip nepagrįsti.
19. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, pagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė, jog sutartį įvykdė, o atsakovas neįrodė visiško atsiskaitymo pagal pateiktas keturias PVM sąskaitas faktūras fakto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
20. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad teismas apeliantės atžvilgiu priėmė šališką sprendimą, kuris yra naudingas didesne dalimi ieškovei. Teismas ginčijamas sprendimo dalis priėmė remdamasis tik savo vidiniu įsitikinimu nesiremdamas jokiais įrodymais, kurie nebuvo pateikti į bylą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Priešingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos byloje nustatytais duomenimis, įvertinus jų visumą, tarpusavio ryšį (CPK 185 straipsnis) (žr., 16-18 punktus). Be to, nors apeliantė teigė, kad teismas atsakovės atžvilgiu priėmė šališką sprendimą, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų nurodytus samprotavimus, o vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė atsakovei nepalankų sprendimą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai dėl tariamo teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-24 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.