- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-1037-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01706-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kogeneracija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Olmekis“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kogeneracija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties dalies,priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Olmekis“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kogeneracija“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kogeneracija“ priešieškinį dėl įpareigojimo grąžinti transporto priemones ir nuostolių atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Olmekis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti priešieškinio reikalavimus pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Olmekis“ pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 22 698 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Kogeneracija“ pateiktame priešieškinyje prašė: 1) įpareigoti ieškovę UAB „Olmekis“ grąžinti atsakovei nuosavybės teise priklausančias transporto priemones Volvo FH420, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kraker CF200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš ieškovės 5 901,31 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 5 901,31 Eur sumos ieškovės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovei ir esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis. Nurodė, jog grėsmę galimo atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui pagrindžia ieškovės balanso už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 duomenys, pagal kuriuos ieškovės turtas iš viso sudarė 56 366 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 29 129 Eur, t. y. viršyta daugiau kaip pusė į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Mano, jog jau 2015 m. ieškovės finansinė padėtis atitiko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą nemokumo būseną, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrindo teigti, jog atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas įvykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Spręsdamas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismas vertino tai, kad ieškovei nėra iškeltos bankroto bylos, nėra pareikšta kitų turtinių reikalavimų bylose, kad pagal balanso duomenis ieškovės finansinė būklė nuo 2014 metų yra pagerėjusi, sprendė, jog ieškovei pareikšto reikalavimo suma, lyginant su jo turimu ilgalaikiu turtu, deklaruotas gautinas ir mokėtinas sumas, nelaikytina didele. Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra pateikta faktinių duomenų apie ieškovės veiksmus, sudarančius pagrindą spręsti apie ieškovės ketinimus turtą paslėpti ar perleisti.
6. Teismas taip pat netenkino atsakovės prašymo įpareigoti ieškovę perduoti transporto priemones, nurodydamas, jog byloje nėra jokių prielaidų spręsti, ieškovė būtų suinteresuota bloginti atsakovės turto būklę, o galimas atsakovei palankus teismo sprendimas nebūtų įmanomas įvykdyti ar jo įvykdymas būtų apsunkintas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su priešieškinio reikalavimu, o atsakovė jomis siekia nedelsiant išspręsti teisinį klausimą, spręstiną nagrinėjant bylą iš esmės pagal pateiktą priešieškinį (b. l. 112-113).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) UAB „Kogeneracija“ prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl arešto ieškovės turtui taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės prašymą dėl 5 901,31 Eur sumos ieškovės turto arešto tenkinti. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
7.1. skundžiamoje nutartyje teismas vertino 2015 metų ieškovės balanso duomenis, pagal kurį ieškovės ilgalaikis turtas yra praktiškai lygus ieškovės per vienerius metus mokėtinoms sumoms ir trumpalaikiams įsipareigojimams, be to, šiai dienai ieškovės finansinė padėtis apskritai nėra aiški, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog ieškovės finansinė padėtis yra itin nestabili, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė turėtų galimybę perleisti savo turtą kitiems asmenims;
7.2. laikinosios apsaugos priemonės nesutrikdytų ieškovės komercinės veiklos, kadangi prašomi taikyti tokie apribojimai, kurie sukeltų kuo mažesnius suvaržymus ieškovei priklausančiam turtui;
7.3. teismas neatsižvelgė į ieškovės elgesį iki bylos iškėlimo, neįvertino, jog atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė konkrečius argumentus ir juos pagrindžiančius dokumentus, kurių pagrindu galima daryti pagrįstą išvadą apie ieškovės nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu. Mano, jog ieškovė gali būti ir toliau nesąžininga bei imtis aktyvių veiksmų, dėl kurių galimo atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas (b. l. 129-133).
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nėra aišku, kodėl atsakovė ieškovės nesąžiningumą grindžia 2015 metų balanso duomenimis. Pažymi, jog net ir atsižvelgiant į atsakovės minimą balansą matyti, jog ieškovė atlieka visus savo įsipareigojimus ir kitas ūkines operacija, be to, ieškovei nėra iškeltos bankroto bylos bei nėra pareikštų kitų turtinių reikalavimų bylose, taip pat nebuvo niekada keliamas ieškovės nesąžiningumo klausimas, dėl ko atsakovės teiginiai dėl nesąžiningumo yra nepagrįsti. Mano, jog atsakovė taip pat nepagrindžia reikalavimo dėl neva patirtų nuostolių, kadangi nepateikia galiojančių nuomos sutarčių, pagal kurias būtų galima spręsti dėl realiai gaunamų tam tikrų pajamų iš transporto priemonių nuomos.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, įvertinus grėsmės galimo atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo aplinkybę, atsisakyta taikyti ieškovės turtui laikinąsias apsaugos priemones.
10. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
11. Šiuo atveju nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – priešieškinio prima facie pagrįstumo – egzistavimo, tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo, jog atsakovės priešieškinys yra tikėtinai nepagrįstas. Tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad netaikius šių priemonių, ieškovui palankaus sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija.
13. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, ieškinio sumos, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo, dydžiui. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus / galimybę paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016;2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017 ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju, nors, remiantis byloje esančiais įrodymais, sutiktina su atsakovės argumentu, kad vertintas 2015 metų balansas, o ieškovė, teikdama atsikirtimus į atskirąjį skundą, nepateikė 2016 metų balanso, pastebėtina, jog nuosavybės teise ieškovei priklausančio ilgalaikio turto vertė gerokai viršija atsakovės pareikštų reikalavimų šioje byloje dydį, t. y. ilgalaikis materialusis turtas sudaro 30 369 Eur, kai tuo tarpu priešieškinio reikalavimo suma – 5 901,39 Eur (b. l. 107). Nors apeliantė ir įrodinėja, kad ieškovės finansinė būklė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, tačiau minėta aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant atskirą procesinį klausimą. Visų pirma, nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne įmonės bankroto bylos iškėlimo, o grėsmės galimo atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo klausimas; antra, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, jog įmonei būtų keliama (ar buvo ketinama kelti) bankroto bylą; trečia, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, įmonės būklė nuo 2014 metų pagerėjo; ketvirta, įmonė turi ne tik ilgalaikio turto, bet ir trumpalaikio, kuris sudaro 25 997 Eur. Taigi vertintina, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas atsakovės reikalavimams patenkinti.
15. Be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti ir tikėtiną ieškovės nesąžiningumą, jos siekį išvengti atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, ypač, atsižvelgus į tai, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja. Pažymėtina, kad nors atsakovė ir nurodo aplinkybes, susijusias su priešieškinio reikalavimų pagrįstumu (įrodinėja nuostolius, patirtus dėl negautų pajamų, aplinkybes, jog transporto priemonei Volvo FH420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti atliekami remonto darbai, jog transporto priemonė bei puspriekabė Kraker CF200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai ieškovės sulaikytos), tačiau tokie argumentai turi reikšmės sprendžiant ginčą iš esmės, vertinant materialinį priešieškinio reikalavimą, tačiau ne ieškovės nesąžiningumui, kadangi vien tik kilęs ginčas tarp ieškovės ir atsakovės nėra savaime pakankama aplinkybė ieškovės nesąžiningumui konstatuoti. Be to, pažymėtina, kad nuo skundžiamos nutarties priėmimo iki atskirojo skundo išnagrinėjimo praėjo daugiau nei pusė metų, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų ėmusis kokių nors veiksmų jos turimam turtui apsunkinti ar kitaip išvengti atsakovei palankaus sprendimo vykdymo (CPK 178 straipsnis). Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad netaikius arešto ieškovės turtui, kils reali grėsmė, jog atsakovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.
16. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi tai neturi teisinės reikšmės nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą(nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apeliantės (atsakovės) atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasiCPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kogeneracija“ atskirojo skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Olmekis“ turtui laikinąsias apsaugos priemones.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.