Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjai V. V., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Vilmai Aleknavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad pareiškėjos V. V. skundu reikalaujama atlyginti turtinė žala - atstovavimo teisme išlaidos, patirtos teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, šios išlaidos yra priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso reguliavimo sferai ir šiuo atveju CK 6.271 straipsnio normos netaikytinos. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ATPK. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams ir ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus atstovė 2012 m. gegužės 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalį V. V. dėl to, kad 2012 m. balandžio 25 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad V. V. užtvėrė per jos nuosavybės valdomą žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybiniame žemės ruože esantį kelią. Tačiau Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2.-364-878/2012 administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė ir priteisė V. V. 300 Lt jos turėtų atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, iš Nacionalinės žemės tarnybos (bl. 14-16). Nacionalinė žemės tarnyba, nesutikdama su šiuo nutarimu, 2012 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 10SD-(14.10.9.)-2438 „Dėl procesinių dokumentų" pateikė apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-1055-245/2012 Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą atmetė ir Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimą paliko galioti (bl. 12-13). V. V. 2013 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašė priteisti jai apeliacinės instancijos teisme turėtas proceso išlaidas 500 Lt už advokato teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą. Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-1055-245/2012 V. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtu (bl. 132-133, 138-139, adm. t. pažeidimo byla).

Byloje ginčas kyla dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią, pareiškėja kildina dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus atstovo veiksmų. Pareiškėja nurodė, kad jos patirta žala - išlaidos advokatui, patirtos dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (bl. 9-11), kurią lėmė neteisėtas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ir patraukimas administracinėn atsakomybėn.

Teismas pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad, turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. LR CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“ (žr. pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).

Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nenustačius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 įsiteisėjusioje nutartyje konstatavo, jog „asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jo veikoje yra visi būtini elementai administracinei atsakomybei kilti, tai yra - neteisėta veika, kaltė, veikos pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Šioje byloje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, pagrindžiančių V. V. kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, kaip ir nėra nustatyti ir įrodyti kiti šio teisės pažeidimo sudėties požymiai“.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Pareiškėjos patirta žala siejama su išlaidomis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (bl. 113-120, adm. t. pažeidimo byla), patirtomis dėl bylinėjimosi teisme. Akivaizdu, kad bylinėjimąsi lėmė nepagrįstas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas V. V.. Nors atsakovo atstovė atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas reglamentuotas ATPK, o šio kodekso 279 straipsnyje nenumatytas išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam surašytas protokolas, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėja prašo atlyginti turtinę žalą remdamasi LR CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jos turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais LR CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).

LR CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimti pirmiau nurodyti nepagrįsti sprendimai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė bylinėtis nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo nurodytų patirtų nuostolių.

Kaip jau buvo paminėta, civilinei atsakomybei kilti CK 6.271 straipsnio pagrindu nėra būtina konkrečių valstybės pareigūnų kaltė. Tokiu būdu, atsakovo atstovės argumentas, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus atstovė administracinį teisės pažeidimo protokolą surašė vykdydama Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 6 punkto nuostatas, elgėsi pagal įstatymus, šiuo atveju teisiškai nėra reikšmingas. Teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad pareiškėja buvo neteisėtai patraukta administracinėn atsakomybėn ir dėl to patyrė materialinius nuostolius (išlaidas).

Išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos visos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą patenkinti.

Priteisti V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 500 Lt turtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.