Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui I. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinį grindė tuo, nepilnametės J. D. tėvas I. D. tėvo valdžios dukters atžvilgiu neįgyvendina, į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir dukters grąžinimo į biologinę šeimą nesikreipė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7146-1102/2021 atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia dukros J. D. atžvilgiu, o jos motinai D. S. neterminuotai apribota motinos valdžia. Tuo pačiu teismo sprendimu J. D. iš atsakovo bei jos motinos priteistas mokėti išlaikymas dukrai po 150 Eur/ mėn. (iš kiekvieno iš tėvų).

2022 m. balandžio 14 d. nepilnametę aplankė Tarnybos specialistas, o 2023 m. gegužės 24 d. buvo atliekama nepilnametės globos peržiūra. Apsilankymo metu nustatyta, jog nepilnametės nuolatinė globa vyksta sklandžiai, globėjai tinkamai vykdo globėjos pareigas. Nepilnametės globėja išsakė, jog mergaitės tėvas ją matė du kartus (nuo laikinosios globos nustatymo), paskambina telefonu reguliariai, tėvas mergaitei perdavė paspirtuką, Šv. Kalėdų proga atsiuntė knygelių, vaisių. Pasak nuolatinės globėjos, su nepilnametės motina nebuvo susitikusi, tačiau vieną kartą paskambino.

2022 m. balandžio 21 d. Tarnyboje gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos (toliau – mokykla), kurioje nurodoma, kad mergaitę visada atveda ir paima iš mokyklos vienas iš globėjų. Jeigu mergaitė neatvyksta į mokyklą, globėjai iškart informuoja. Globėjai domisi mergaitės ugdymu. Apie atsakovo domėjimąsi ar nesidomėjimą vaiko ugdymu nepateikiama informacija. 2023 m. balandžio 19 d. Tarnyboje gauta papildoma informacija iš mokyklos, kurioje nurodoma, kad ugdymo specialistai su J. tėvais nėra susipažinę.

2023 m. balandžio 14 d. Tarnybos specialistas lankėsi pas nepilnametę jos gyvenamojoje vietoje pas globėjus. Apsilankymo metu mergaitė minėjo, jog geriausiai sutaria su globėja, su ja daugiausiai praleidžia laiko. Mergaitė savo globėjus vadina mama ir tėčiu. Pasak J., namuose jos niekas neskriaudžia, jai patinka gyventi pas globėjus. Pasak mergaitės, rūbus jai perka globėja. Nurodė, kad J. su savo biologine mama yra nesenai kalbėjusi telefonu, susitikę jos nebuvo. Ji su tėčiu buvo susitikusi pavasarį. Tėtis jai atvežė 3 dovanas: vienaragį, riedučius ir suknelę. Pasak mergaitės, tėtis jos klausinėjo, ką ji veikia. Jie buvo susitikę globos centre. Mergaitė paminėjo, kad susitinka su močiute globos centre. Taip pat bendrauja su globėjo tėvais A. ir D. Apsilankymo metu globėjai papasakojo, kad mergaitė vieną kartą yra telefonu kalbėjusi su mama. Susitikusios jos nebuvo. Mergaitė reguliariai bendrauja su tėčiu. Jis mergaitei skambina 3 kartus per mėnesį. Tėvas su mergaite buvo susitikęs praeitų metų balandžio mėnesį. Tėvas rodo mergaitei dėmesį, dovanodamas padėvėtus daiktus. Globėjų teigimu, nei tėvas, nei motina mergaitei išlaikymo neteikia. J. su senele susitinka 1 kartą per mėnesį globos centre. Globėjai papasakojo, kad paskutiniu metu jiems pradėjo nepatikti J. biologinės senelės elgesys, kuomet ji neperspėjusi davė J. telefonu pakalbėti su savo motina, o vieną kartą motiną buvo atsivedusi ir į globos centrą į susitikimą su mergaite. Globėjai su tėvu susitinka globos centre, kai jis atvyksta pasimatyti su mergaite.

2023 m. balandžio 20 d. gautas raštas iš VšĮ Šeškinės poliklinikos, kuriame nurodoma, kad J. sveikatos būklė yra patenkinama. Globėjai ligos metu kreipiasi į gydytojus, vykdo jų rekomendacijas. Vaiko teisių pažeidimų gydymo specialistai nefiksavo. Rašte taip pat nurodoma, kad tėvas nesiteiravo apylinkės vaikų ligų gydytojos apie nepilnametės sveikatą.

2023 m. balandžio 21 d. gautas raštas iš LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centro, kuriame nurodoma, kad globėjai bendradarbiauja su globos koordinatore, konsultuojasi dėl iškilusių klausimų, teikia naujausią informaciją apie šeimą, priima siūlomą pagalbą. Rašte informuojama, kad vaiko tėvas I. D. 2021 m. liepos mėn. kreipėsi į Globos centrą su prašymu pasimatyti su dukra, su tėvu buvo aptartos pasimatymų su vaiku taisyklės. Globėjos prašymu susitikimai su vaiku vyksta Globos centre. Taip pat tėvas turi galimybę kiekvieną savaitę sutartu laiku susisiekti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis. Pasak nepilnametės tėvo, jis gyvena ir dirba užsienyje, būdamas Lietuvoje apytiksliai kas 3-4 mėn. kreipiasi į koordinatorę dėl susitikimo su dukra. Pasimatymų metu tėvas atneša vaišių, dovanų. Susitikimai vyksta sklandžiai, J. dalinasi savo pasiekimais bei džiaugsmais. Tėvas turi galimybę pasidomėti vaiko poreikiais, ugdymu, sveikata.

2023 m. gegužės 2 d. buvo peržiūrima nepilnametės globa bei nustatyta, kad globėjai tinkamai atlieka globėjų pareigas, užtikrina globojamo vaiko saugumą, sveikatos priežiūrą, geras gyvenimo sąlygas, ugdymą. Sunkumai kyla tik dėl tėvų bendravimo su mergaite.

Tarnybai surinkus atsakovą I. D. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas daug kartų teistas (už vagystę, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, plėšimą, viešosios tvarkos pažeidimą), ne vieną kartą baustas administracine tvarka (per 5 metus) už važiavimą be talonėlio viešuoju transportu, necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje, ko pasekoje buvo pažeista viešoji tvarka bei žmonių rimtis, narkotikų vartojimą – tiek būnant laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje, ir kitus nusikaltimus, kurie charakterizuoja atsakovą neigiamai - kaip agresyvų asmenį, kuris vartoja fizinį smurtą bei nenorminę leksiką, taip bandydamas išspręsti savo problemas ar emocijas.

Gyventojų registrų bazės išraše 2023 m. gegužės 8 d. matyti, jog apie atsakovo gaunamas pinigines lėšas nėra informacijos, atsakovas Užimtumo tarnyboje nėra registruotas. Tarnyba nurodė, kad atsakovas nesiėmė ir šiuo metu nesiima jokių konkrečių veiksmų, kad jam tėvo valdžios apribojimas būtų panaikintas ir jis prisiimtų pareigą savarankiškai auginti savo vaiką. Atsakovas nesidomi vaiko lavinimu/ ugdymu bei jo sveikata, vaiką lavina bei užtikrina sveikatos užtikrinimą, globėjai. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Toks atsakovo elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka, epizodinis bendravimas su vaiku ir nusišalinimas nuo tėviškų pareigų savo vaikui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovas gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiam vaikui. Vertinant tai, darytina išvada, kad atsakovas yra nemotyvuotas susigrąžinti vaiką savo globai ir juo rūpintis. Duomenų, kad atsakovo elgesys pasikeis, nėra, todėl atsakovui neterminuotai apribotina valdžia dukros atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovo (Tarnybos) atstovė palaikė ieškinį bei jame išdėstytus argumentus.

Atsakovas I. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad su dukra palaiko ryšį (bendrauja telefonu, susitinka fiziškai), tačiau neturi objektyvių galimybių dukros auginti, kadangi gyvena Norvegijoje, ten dirba statybose, o šiuo metu į Lietuvą grįžo atlikti stuburo operacijos, po kurios bus reikalinga reabilitacija (po operacijos sunkiau valdo kojas). Teigė, kad dar ketina pasimatyti su dukra, o po to planuoja vykti atgal į Norvegiją. Paaiškino, jog Lietuvoje gyventi nemato perspektyvų, kadangi atsakovo atžvilgiu yra vykdomi skoliniai išieškojimai, kuriuos atskaičiavus nuo darbo užmokesčio atsakovas „nieko neuždirbtų“. Dėl tos pačios priežasties (antstolių išieškojimų) neturi Lietuvoje turto, nes visą nekilnojamąjį turtą po motinos mirties paveldėjo atsakovo sesuo. Teigė, kad yra sunku savo vaiką atiduoti kažkam kitam, tačiau sutinka, jog vaikui reikia pastovumo, o J. yra įpratusi prie globėjų (vadina juos mama ir tėčiu), taip pat savo aplinkoje turi daug draugų, veiklos (lanko šokius, muzikos pamokas), todėl sutinka su ieškiniu ir pripažįsta, kad mergaitei yra gerai gyventi globėjų šeimoje. Šiuo metu prisideda prie dukros išlaikymo pirkdamas įvairius daiktus – gitarą, kurpinę, paspirtuką, dažus mokslo metams, kurie vaikui būtini (dėl pirkinių pasitaria su globėja). Taip pat patikino, jog ketina prisidėti prie būtinų išlaidų odontologui (500 Eur). Globėjai lėšų neperveda, kadangi tokio poreikio atsakovo teigimu nebuvo, o su globėja sutarė, kad pastaroji jam praneš, kai reikės pervesti pinigus vaikui. I. D. nurodė, kad šiai dienai vaiko pas save pasiimti negali (dėl būsto ir dėl šalies) ir artimiausiu metu negalės auginti dukros pats. Tik po metų (galbūt), jei pirktų butą, gyventų jame su dukra, tačiau kol kas dėl antstolių vykdomų išieškojimų buto pirkti negali, kadangi jis būtų „atimtas“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo I. D. ir D. S. dukra.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7146-1102/2021 atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia dukros J. D. atžvilgiu, o jos motinai D. S. neterminuotai apribota motinos valdžia. Tuo pačiu teismo sprendimu J. D. iš atsakovo bei jos motinos priteistas mokėti išlaikymas dukrai po 150 Eur/ mėn. (iš kiekvieno iš tėvų).

Laikinas atsakovo tėvystės apribojimas buvo nustatytas įvertinus aplinkybes, susijusias su I. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimu, dėl kurio jis objektyviai negalėjo rūpintis nepilnamete dukra, užtikrinti jos kasdienių poreikių, taip pat įvertinus paties atsakovo siekį atkurti ryšį su dukra – ketinimus kartu gyventi, ja rūpintis, išlaikyti. Visgi pagal bylos duomenis nuo laikino tėvo valdžios I. D. apribojimo praėjo jau daugiau nei pusantrų metų, tačiau situacija atsakovo šeimoje iš esmės nepasikeitė. Tėvo pareigų atsakovas dukros J. D. atžvilgiu nepradėjo vykdyti, į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grąžinimo į biologinę šeimą nesikreipė. Nors atsakovas periodiškai susitinka su dukra, kalba telefonu bei nuperka (dovanoja) jai tam tikrus daiktus, tačiau periodiškai išlaikymo, kuris priteistas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7146-1102/2021, neteikia. Atsakovas teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad artimiausiu metu pats negalės auginti dukros.

Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Atsakovo elgesys mergaitės J. atžvilgiu atitinka dvi tėvų valdžios apribojimo sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas visapusiškai auklėti vaiką ir visapusišką nesirūpinimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, nesirūpinimu vaiku, nusišalinimu nuo vaiko auginimo, išlaikymo teikimo.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas ne kartą teistas (už vagystę, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, plėšimą, viešosios tvarkos pažeidimą). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per 5 metų laikotarpį daug kartų baustas administracine tvarka.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad nepilnametės tėvas su ieškiniu sutinka, atsisako visapusiškai įgyvendinti tėvo valdžią dukros atžvilgiu, prisiimti atsakomybę už dukters auginimą, ugdymą, išlaikymą ir savo elgesio nekeičia ir artimiausiu metu nekeis, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad atsakovui yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo dukros atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis) arba pakeičiamas į laikiną apribojimą (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovo I. D. valstybei nepriteistinas.

Teismas patyrė 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punktą atsakovas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, byloje, kurio sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas mokėjimo (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje nebuvo kreiptasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovui, nenustačius tam būtinumo (CPK 404 straipsnio 4 dalis), tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymus principui, tai, kad tokio pobūdžio bylose tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl ir šioje byloje atsakovas atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Dėl to visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis), o iš atsakovo valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268–270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.