Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-2268-343/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-14Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-11-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
2A-2268-343/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00976-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Nerijus Meilutis
Atsakovas
L. E.
Ieškovas
G. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-2268-343/2015Proceso Nr. 2-13-3-00976-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4; 2.5.1.5; 2.5.29.1; 3.3.1.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės L. E. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-552-297/2015 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei L. E. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje (t. 1, b. l. 1-2) prašė priteisti iš atsakovės 4 633,92 Eur skolą pagal vekselį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2009 08 04 atsakovė išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo iki 2009 12 04 ieškovui sumokėti 16 000 Lt sumą. Atsakovė vekselio apačioje pasirašė, kad pinigus gavo. Atlikta rašysenos ekspertizė patvirtino faktą, kad vekselis pasirašytas atsakovės. Iki vekselyje nurodytos datos atsakovė ieškovui pinigų negrąžino. Ieškovas praleido Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. 1 d. ir 46 str. 3 d. numatytus vekselio pateikimo apmokėti terminus, tačiau šių terminų praleidimas nereiškia atsakovės skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimo ir nepanaikina atsakovės pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų grąžinti gautą sumą. Praleidus minėtus terminus, atsakovės išrašytas vekselis tapo paprastu paskolos rašteliu.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą (t. 1, b. l. 12), kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ji iš ieškovo jokios pinigų sumos negavo ir jokio vekselio nepasirašė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. sprendimu (t. 1, b. l. 150–154) ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovės, 4 633,92 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 633,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 03 21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 573,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovė 2009 08 04 išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame įsipareigojo iki 2009 12 04 sumokėti ieškovui 16 000 Lt grynais pinigais (b. l. 5). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 03 10 rašysenos ekspertizės akte Nr. 11-2746(14) nustatyta, kad šiame vekselyje rankraštinius įrašus įrašė ir šiame vekselyje du kartus pasirašė atsakovė (b. l. 102-104). Todėl teismas vekselio išdavimo atsakovui faktą laikė įrodytu. Vekselis atsakovės nenuginčytas. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad ieškovas praleido Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. 1 d. numatytus terminus vekselį pateikti notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas vertino, kad atsakovės išduoto vekselio turinys atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalyje nustatytus vekselio pripažinimo paskolos rašteliu reikalavimus. Kadangi skola laiku negrąžinta, teismas ieškovui priteisė skolą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas nenustatė CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių sumažinti iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde (t. 2, b. l. 9-13 ) atsakovė prašo panaikinti 2015 m. liepos 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Jos vertinimu, sprendimas priimtas ištyrus ne visas ir netinkamai, bei šališkai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo remtis ne tik ekspertizės aktu ir ieškovo paaiškinimais, bet privalėjo tinkamai įvertinti byloje esančių įrodymų visetą. Tarp šalių kilus ginčui dėl to, kad ieškovo pateikto vekselio atsakovė nėra mačiusi, jo nepasirašiusi ir pinigų negavusi, kad atsakovo vekselio išrašymo dieną dar nepažinojo, šalių nesiejo jokie santykiai, teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir turėjo aiškintis, ar ieškovas realiai turėjo tokią pinigų sumą paskolinti, ar jis dirba ir kokio dydžio gauna pajamas. Teismas turėjo aiškintis, kokiam tikslui gautus pinigus atsakovė panaudojo ir ar ji turėjo realią galimybę grąžinti skolą. Teismas bylą išnagrinėjo posėdyje, kuriame atsakovė nedalyvavo, nes į jį negalėjo atvykti dėl pablogėjusios sveikatos būklės, t.y. dėl svarbių priežasčių. Atsakovė su jai valstybės skirtu advokatu buvo sutarusi, kad prašys teismo skirti pakartotinę ekspertizę, juo pasitikėjo. Tačiau advokatas teismo posėdyje su ieškiniu pilnai sutiko, nepalaikė atsakovės pozicijos, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės ir tuo buvo pažeista atsakovės teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų. Teismas netinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimą nepagrįstai atsakovės elgesį vertindamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsakovė laiku ir tinkamai reagavusi į jai pareikštus reikalavimus, kreipėsi dėl teisinės pagalbos, ekspertizės prašiusi siekdama ne vilkinti procesą, o pasinaudodama įstatymo suteikta gynybos priemone. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei suteikta valstybės garantuojama 100 proc. apmokama teisinė pagalba.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovė teikia apeliacinės instancijos teismui įrodymus, motyvuodama tuo, jog jie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl to, kad advokatas netinkamai atstovavo atsakovę ir jų nepateikė. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimtus naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė pateikė tokius įrodymus: Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2010 04 12 nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės pareiškimą dėl ieškovo veiksmų dėl vekselių išdavimo (t.2, b.l. 14) ir Kauno apygardos prokuratūros 2014 12 17 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal atsakovės pareiškimą dėl ieškovo veiklos. Susipažinusi su nurodytais atsakovės pateiktais įrodymais teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, atsakovė nenurodo, kokias bylos aplinkybes jais įrodinės; todėl sprendžia, kad juos priimti nėra pagrindo.

Dėl ginčo esmės.

Byloje kilo ginčas dėl paskolos santykių tarp šalių egzistavimo. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų įrodymų ir neįvertinęs jų viseto, sprendimą priėmė pažeisdamas CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įrodymų pakankamumo taisyklę.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2009 08 04 išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame įsipareigojo iki 2009 12 04 sumokėti ieškovui 16 000 Lt. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, o atsakovė ginasi nuo reikalavimo argumentuodama, kad vekselio neišrašė; kad vien tai, jog kažkas vekselyje įrašė, kad pinigus gavo, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad pinigai ištikrųjų buvo gauti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas tarp šalių paskolinius teisinius santykius konstatavo esant nepakankamai įrodymų, nes savo išvadas grindė tik ekspertizės aktu. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK normos proceso šalims sudaro pakankamas sąlygas įgyvendinti rungtyniškumo principą ir atsakovui apginti savo teises aktyviai dalyvaujant tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikiant įrodymus, paaiškinimus, pasitelkiant liudytojus, atstovus ir kt. Įrodinėjimo procese galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 str.), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui nepateikė rašytinių ar kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių jos užimtą poziciją, kad ji ginčo vekselio ieškovui neišdavusi ir kad vekselis bei jame esantis jos parašas yra suklastoti (CPK 12, 177, 178, 197 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, nepažeidė įrodymų pakankamumo taisyklės, taikytinos byloje įrodinėjamoms aplinkybėms nustatyti, nes išvadą dėl paskolos teisinių santykių susiformavimo grindė ne tik atsakovės prašymu atliktos ekspertizės išvada, kaip teigiama skunde, bet ir išsamia vekselio turinio analize. Todėl spręstina, kad atsakovei nepateikus jokių jos gynybinę poziciją pagrindžiančių įrodymų, teismas ją paneigė byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog teismas turėjo nustatinėti ir įvertinti su vekselio sudarymu, jo vykdymu susijusias aplinkybes, yra nepagrįsti, kadangi atsakovės elgesys neteikiant jokių leistinų įrodymų užimtai pozicijai įrodyti, vertintinas įrodinėjimo pareigos nevykdymu (CPK 178 str.). Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų nepakankamumo yra nepagrįsti, kadangi teismo išvados dėl paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo pagrįstos byloje surinktais įrodymais.

Apeliantė skunde teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo posėdyje, į kurį atsakovė negalėjo atvykti dėl pablogėjusios sveikatos būklės, o jai valstybės paskirtas advokatas teisme nepalaikė atsakovės pozicijos, neprašė skirti pakartotinę ekspertizę ir tuo buvo pažeistos atsakovės procesinės teisės. Vertinant šiuos argumentus byloje nustatyta, kad 2015 07 02 posėdžio data su atsakove buvo suderinta ankstesniame teismo posėdyje. Iki 2015 07 02 posėdžio atsakovė teismui nepateikė jokių prašymų, jokiomis priemonėmis neinformavo apie negalėjimą dalyvauti teismso posėdyje dėl pablogėjusios sveikatos būklės ar kitokių priežasčių. Tokių įrodymų apelaintė nepateikia ir su apeliaciniu skundu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė į teismo posėdį neatvyklo dėl svarbių priežasčių (CPK 12, 178 str. 185 str.). Taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovės procesinių teisių pažeidimo, nes posėdyje dalyvavo atsakovės advokatas. Kolegija pripažįsta esant neįrodytu faktą, kad buvo susitarta dėl prašymo skirti pakartotinę ekspertizę pateikimo.

Vertinant skundo argumentus dėl advokato pozicijos teismo posėdyje, pažymėtina, jog pagal LR Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalį klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, o šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Byloje esantys 2014 07 16 sprendimas suteikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą ir paskirti jai advokatą S. Š. (t.1, b. l. 37), atsakovės su advokatu S. Š. sudaryta atstovavimo sutartis (t. 1 , b.l. 38) patvirtina, kad šiam advokatui buvo pavesta veikti atsakovės interesais, įskaitant ir ieškinio pripažinimą. LR Advokatūros įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Kolegija nenustatė, kad atsakovės advokatas būtų netinkamai vykdęs savo pareigas atstovaudamas atsakovę šioje byloje.

Atmestinas skundo argumentas, kad teismas netinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimą. Tai, kad apeliantei Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 2014 07 16 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba pirmojoje instancijoje, neatleidžia apeliantės nuo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas kitiems proceso dalyviams (CPK 98 str. 1 d., 99 str.). Todėl teismui tenkinus ieškinį, atsakovė įgijo pareigą atlyginti ieškovui išlaidas už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, todėl jos iš atsakovės priteistos pagrįstai (CPK 93 str. 1 d.). Sutiktina su apeliantės argumentu, kad jos prašymas skirti rašysenos ekspertizę nepagrįstai vertintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, tačiau šis argumentas, įvertinus visą bylos medžiagą, nesudaro pagrindo sumažinti iš atsakovės priteistinas išlaidas.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jolita CirulienėNerijus MeilutisRūta Palubinskaitė