Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1610-262/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-27
Bylos Nr.
2S-1610-262/2015
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02334-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ona Gasiulytė
Suinteresuotas asmuo
G. Z.
Kategorijos
Civ. b. Nr. 2S-1610-262/2015
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02334-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal T. R. skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje G. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja T. R. padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0139/09/03602, Nr. 0139/09/03603, Nr. 0139/10/00841, Nr. 0139/10/00842 arba įpareigoti antstolę kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. sprendimu patvirtino ieškovų G. Z. ir L. D. bei atsakovės T. R. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1382-41/2008. Antstolei buvo pateikti vykdomieji raštai nuo priešingų sutarties šalių, dėl kurių vykdymo antstolė pradėjo minėtas keturias vykdomąsias bylas, neįsitikinusi, ar taikos sutartyje nurodytos sąlyginės nuostatos yra įvykusios. Antstolė I. K. kreipėsi į taikos sutartį patvirtinusį teismą, kad pastarasis išaiškintų taikos sutarties vykdymą, tačiau teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1382-450/08 atsisakė išaiškinti, nurodydamas, kad negalima ginti prioritetiškai tik G. Z. ir L. D. interesų, o būtina atsižvelgti į kitus kreditorius. Taip pat teismas nurodė, kad taikos sutarties sąlygų įvykdymas negalimas bei kad dėl taikos sutarties vykdymo užvestos vykdomosios bylos turi būti nutrauktos. Iš varžytynių pardavusi pareiškėjai priklausantį turtą, antstolė pradėjo skirstyti lėšas tarp pareiškėjos kreditorių, taip pat paskirstydama lėšas ir G. Z. bei L. D.. Pareiškėja mano, kad turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 str. 1 d. 9 p. vykdomosios bylos nutraukimas, kai vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti. Pareiškėja prašo teismą atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovams išduotuose vykdomuosiuose raštuose nurodyti pareiškėjos įsipareigojimai įregistruoti patalpas ir parduoti ieškovams, tačiau antstolė, nepatikrinusi įsipareigojimų įvykdymo fakto, ėmėsi vykdyti paskutinį vykdomajame rašte nurodytą punktą, kuriame nurodyta, kad per 4 mėnesių terminą nepagrįstai atsisakius atlikti savo įsipareigojimus arba pardavus turtą tretiesiems asmenims, pareiškėja įsipareigoja ieškovams grąžinti užstatą ir sumokėti baudą. Pareiškėja nurodo, kad jau nuo 2008 metų ji siūlė G. Z. ir L. D. pirkti turtą, tačiau įsigyti turtą jie patys atsisakė. Pareiškėja mano, kad antstolė neteisingai interpretuoja teismo sprendimo turinį. Pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties 6 punktą ieškovų teisė įsigyti turtą galioja keturis mėnesius nuo to momento, kai namo rekonstrukcija yra baigta ir turtas įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas, todėl G. Z. ir L. D. faktiškai nepasinaudojo savo teise, atsisakydami turto, kuris buvo suformuotas pagal taikos sutartį. Pareiškėja laiko, kad tokiu atveju turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 str. 1 d. 10 p. numatytas atvejis – bylos nutraukimas, kai išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime.

Antstolė su skundu nesutiko ir 2015 m. kovo 5 d. patvarkymu skundą atmetė bei nutarė perduoti jį kartu su vykdomosiomis bylomis teismui. Nurodė, kad vykdymo procese G. Z. ir L. D. sutiko perimti ir sudaryti su T. R. pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis dėl vykdomajame rašte nurodyto nekilnojamojo turto, tačiau realiai perimti ir sudaryti šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis notarine forma nėra galimybės, kadangi šiam nekilnojamajam turtui yra įregistruoti areštai kitų T. R. kreditorių naudai. Vykdymo procese 2014 m. liepos 18 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi Nr. 2-1382-450/08 atsisakė tenkinti prašymą. Motyvuojamoje nutarties dalyje teismas pažymėjo, kad siekiant teisingai įvykdyti visų kreditorių reikalavimus bei galimai užtikrinti ir skolininkės T. R. interesus, vienintelis būdas yra proceso atnaujinimas, tačiau šalys nesikreipė dėl proceso atnaujinimo. Antstolė laiko, kad nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0139/09/03602 ir Nr. 0139/09/03603 dėl skolos išieškojimo iš T. R. išieškotojų G. Z. ir L. D. naudai pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 str., 631 str. Vykdomosiose bylose Nr. 0139/10/00841 ir Nr. 0139/10/00842 dėl G. Z. ir L. D. įpareigojimo perimti iš T. R. nekilnojamąjį turtą, esantį E. Pliaterytės g. 30, Vilniuje, skolininkai G. Z. ir L. D. sutiko perimti teismo sprendime nurodytą turtą, tačiau išieškotoja T. R. savo veiksmais, t. y. prievolių kitų kreditorių naudai nevykdymu, šio sprendimo įvykdymą padarė neįmanomu, todėl antstolė nutarė minėtas vykdomąsias bylas nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi skundas atmestas.

Teismas nurodė, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 str. ir 631 str. Pareiškėja T. R. prašė nutraukti vykdomąsias bylas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 str. 1 d. 10 p. numatytu pagrindu, kai išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, tačiau nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių tokio bylos nutraukimo pagrindo buvimą. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0139/09/03602, Nr. 0139/09/03603, Nr. 0139/10/00841 ir Nr. 0139/10/00842 medžiagos matyti, kad išieškotojai G. Z. ir L. D. sutiko perimti pareiškėjos nurodytus ir taikos sutartyje numatytus nekilnojamuosius daiktus, tačiau šiuos daiktus perleisti išieškotojams taikos sutartyje nustatyta forma, t. y. pagal įstatymo numatytos formos pirkimo – pardavimo sutartį nėra galimybės. Kadangi turto pardavimas negalimas ne dėl išieškotojų, o dėl skolininkės veiksmų, tokia aplinkybė neatleidžia skolininkės T. R. nuo Antstolės I. K. vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties 8 punkte numatytos prievolės vykdymo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių taikos sutarties 8 punkte numatytos T. R. prievolės įvykdymo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka negalimumo, todėl nėra pareiškėjos nurodyto pagrindo antstolei nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0139/09/03602 ir Nr. 0139/09/03603 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. R. išieškotojų G. Z. ir L. D. naudai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog pareiškėja T. R. nesiėmė veiksmų, kad kliūtys sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas būtų pašalintos, t. y. kad išieškojimas pagal kitų kreditorių reikalavimus būtų nukreiptas į kitą skolininkės turtą ar pinigines lėšas. Pareiškėjos argumentai dėl G. Z. ir L. D. išduotų vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti neteisėtumo nepagrįsti, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog yra įvykę taikos sutartyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą taikos sutarties 8 punkte numatytai skolininkės prievolei atsirasti, t. y. sumokėti skolą išieškotojams. Tokių sąlygų atsiradimą taip pat liudija ir aplinkybė, jog teismas yra išdavęs išieškotojams L. D. ir G. Z. vykdomuosius raštus dėl taikos sutarties 8 punkte numatyto išieškojimo. Pažymėtina, jog pareiškėja T. R. jau buvo kreipusis į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, priimant vykdyti minėtus vykdomuosius raštus, tačiau pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas (Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4861-592/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-59-577/2012).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja T. R. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios insnacijos teismui iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad teismas nenagrinėjo antstolės veiksmų priėmus vykdomąsias bylas vykdyti nepatikrinus sąlyginio pobūdžio nuostatų vykdymo. Pareiškėja teigia, kad ieškovai L. D. ir G. Z. netinkamai vykdė taikos sutartį. Nurodo, kad ieškovai sutiko perimti turtą tik po beveik 4 metų nuo pareiškėjos siūlymo jiems perimti turtą. Pareiškėja teigia, kad priešingai nei nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, ji ėmėsi veiksmų, kad būtų greičiau įvykdyti įsipareigojimai. Pažymėjo, kad antstolė taikydama areštus apribojo pareiškėjos galimybes realizuoti turtą. Pareiškėjos teigimu, ieškovai neketino įsigyti turto, šią aplinkybę įrodo 2010 m. gruodžio 30 d. su ieškovais pasirašyta taikos sutartis pagal kurią butai turėjo būti parduoti, o ieškovams turėjo atitekti lėšų dalis. Mano, kad tarp šalių sudarius taikos sutartį, vadovaujantis CPK 595 straipsniu vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta. Apeliantė nurodo, kad pagal taikos sutarties 3, 4 ir 5 punktų nuostatas atsakovė T. R. įregistravo du butus bei pasiūlė parduoti juos G. Z. ir L. D. už nustatytą kainą. Nurodo, kad pagal taikos sutarties 6 punktą ieškovai turėjo teisę įsigyti butus anksčiau nei butai buvo įregistruoti, tačiau tuo nepasinaudojo. Taikos sutarties 6 p. nurodyta, kad ieškovų teisė įsigyti butus galioja 4 mėnesius nuo jų registracijos nekilnojamojo turto registre. Apeliantės manymu, antstolė, gavusi teismo priešingoms šalims išduotus vykdomuosius raštus dėl tos pačios taikos sutarties vykdymo, negali savaime konstatuoti vienos ar kitos šalies įsipareigojimų įvykdymo, tačiau antstolė nuo pat pradžių vykdė išieškojimą. Nurodė, kad antstolė pagal taikos sutarties 8 punktą be teismo leidimo vykdė baudos išieškojimą. Mano, kad antstolė priimdama vykdyti vykdomuosius dokumentus turėjo patikrinti galimybes vykdyti juos, ar vykdomuosiuose raštuose nurodytos sąlyginio pobūdžio nuostatos yra įvykusios, t. y. ar turtas jau yra registruotas, ar yra duomenų, kad pareiškėja atsisako perduoti turtą ieškovams, ar galima taikyti baudą pagal taikos sutarties 8 p..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimams vykdyti proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., byla Nr. 3K-7-277/2008). Dėl nurodytos priežasties teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.

Grįsdama atskirąjį skundą pareiškėja apeliuoja į tai, kad antstolė netinkamai taikė civilinio proceso kodekso nuostatas reglamantuojančias vykdomųjų dokumentų priemimą vydyti, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jei vykdomasis dokumentas priimtas neteisėtai vykdyti.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas.

Šiuo atveju antstolė pradėjo vykdymo veiksmus, vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1382-450/2008, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovų G. Z. ir L. D. ir atsakovės T. R., pagrindu išduotais vykdomaisiais raštais. Dėl minėtos taikos sutarties vykdymo Vilniaus apygardos teismas išdavė keturis vykdomuosius raštus, kurių pagrindu antstolė I. K. pradėjo keturias vykdomąsias bylas: Nr. 0139/09/03602, Nr. 0139/09/03603 pagal L. D. ir G. Z. išduotus vykdomuosius raštus dėl išieškojimo iš skolininkės T. R. išieškotojų L. D. bei G. Z. naudai, taip pat Nr. 0139/10/00841 ir Nr. 0139/10/00842 pagal T. R. išduotus vykdomuosius raštus dėl išieškojimo iš skolininkų G. Z. ir L. D. išieškotojos T. R. naudai.

CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas neįpareigoja antstolio tikrinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra teismo prerogatyva. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismo išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu pradėtas priverstinis skolos išieškojimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šiuo atveju nenustatyta, kad antstolė priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti pažeidė įstatymo nuostatas, todėl darytina išvada, kad antstolė pagrįstai pradėjo priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą.

Pareiškėja taip pat prašė nutraukti vykodmąją bylą vadovaudamasi CPK 629 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog išieškotojai atsisakė priimti iš skolininkės tam tikrus daiktus, todėl sprendė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių tokio bylos nutraukimo pagrindo egzistavimą.

Vykdomosiose bylose Nr. 0139/09/03602, Nr. 0139/09/03603, Nr. 0139/10/00841 ir Nr. 0139/10/00842 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad išieškotojai G. Z. ir L. D. sutiko perimti pareiškėjos nurodytus ir taikos sutartyje numatytus nekilnojamuosius daiktus, tačiau šiuos daiktus perleisti išieškotojams taikos sutartyje nustatyta forma, t. y. pagal įstatymo numatytos formos pirkimo – pardavimo sutartį nėra galimybės. Teismas nurodo, jog anstolis vykdydamas išieškojimą vadovaujasi vykdomaisiais dokumentais. Pagal nurodytą įstatymo nuostatą vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas siejamas su išieškotojų veiksmais, t. y. atsisakymu priimti daiktus iš skolininko. Pareiškėja nurodo šiuos išieškotojų veiksmus, jos manymu patvirtinančius, jog pareiškėjai atsisakė priimti turtą: pareiškėjai nesąžiningai vykdė taikos sutartį ir nebendradarbiavo su skolininke, kelis kartus pakeitė gyvenamasias vietas, nei karto raštu nesikreipė dėl buto pirkimo, keitė nuomonę dėl buto pirkimo, nepasinaudojo teise sudaryti sutartį per 4 mėnesius, kaip numatyta sutartyje ir kitaip vengė perimti turtą. Šiuo atveju pareiškėja tokių aplinkybių, t. y. kad atsakovai nepriėmė jiems perduotinus daiktus nepagrindė, į bylą pateiktas vienintelis išieškotojų raštas (2009 m. liepos 16 d.), kuriame nurodoma, kad turto išieškotojai neperims, nes nėra baigta rekonstrukcija, t. y. objektais galutinai nesuformuotas, duomenų, kad objektas baigtas pareiškėja nepateikė. Tuo tarpu pagal vykdomųjų bylų duomenis matyti, kad daiktų perdavimas negalimas dėl kitų objektyviai egzituojančių priežasčių, t. y. turtui registruotų areštų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėja nepagrindė CPK 629 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyto vykodmosios bylos nutraukimo pagrindo egzistavimo.

Teismas pažymi, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų pareiškėja turi teisę ginti savo teises pasinaudodama CPK 18 skyriuje reglamentuotu proceso atnaujinimo institutu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarties vykdymo tvarką.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

pareiškėjos T. R. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ona Gasiulytė