- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-25-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00309-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius (pirm.), Visvaldas Kazakiūnas, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- R. U., J. U.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams R. U. ir J. U. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolis D. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1 pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo R. U. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po R. U. mirties,
1.2 R. U. atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui po R. U. mirties priimti,
1.3 priteisti R. U. palikimą ir nukreipti skolų išieškojimą vykdomosiose bylose į turtą, paveldimą po R. U. mirties, šiai dienai valdomą J. U.: ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini),
1.4 įpareigoti R. U. paveldėtą turtą įregistruoti savo vardu,
1.5 nustatyti, kad R. U. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota R. U. nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis.
2. Nurodė, kad VMI gindama savo, kaip R. U. kreditoriaus teises, kurios buvo pažeistos skolininko neveikimu nepriimant palikimo, atsiradusio po R. U. mirties, teikia šį ieškinį. VMI FM gavo antstolio D. T. 2021 m. sausio 20 d. pažymą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje nurodyta, kad skolininkas vengė priimti palikimą, atsiradusį po R. U. (skolininko tėvas), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. sausio 29 d. duomenimis, R. U. atžvilgiu antstoliai vykdo 31 vykdomąją bylą, bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą – 6 606,66 Eur. Antstolių priskaičiuotų vykdymo išlaidų šiose vykdomosiose bylose dydis VMI nėra žinomas. Remiantis Testamentų registro informacija, palikimą po R. U. mirties priėmė tik J. U. (mirusiojo sutuoktinė). Palikimo atsisakymo faktų nėra registruota. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), J. U. paveldėjo R. U. turtą, kurį sudaro ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). R. U. palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai. R. U. iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp atsakovės ir R. U.. (duomenys neskelbtini) metais Vilniaus rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas R. U. išdavė orderį butui (duomenys neskelbtini). Santuokos metu gimė du vaikai: R. U. ir R. U.. (duomenys neskelbtini)santuokos metu, pirkimo-pardavimo sutartimi šis butas bendromis šeimos lėšomis buvo privatizuotas ir buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atsakovės vyro R. U. vardu. Abu sūnus seniai negyvena šiame bute ir neprisidėjo prie jo išlaikymo ir priežiūros, atsakovė su sutuoktiniu tai darė tik savo lėšomis. Dėl šios priežasties, kada (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės sutuoktinis R. U., abu vaikai (R. U. ir R. U.), rūpindamiesi savo motinos teisėtais interesais, vykdydami vaikų prigimtinę prievolę rūpintis savo tėvais, nepretendavo į savo palikimo dalį po tėvo mirties. R. U. atsisakė savo palikimo dalies pateikdamas notarui atsisakymą, o R. U. (duomenys neskelbtini) pareiškimu apie palikimo priėmimą priėmė palikimą, paduodamas jį palikimo atsiradimo vietos notarui ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi neatlygintinai perdavė jai visas paveldėjimo teisės į turtą ir turtinės teises. Ieškovė negali reikalauti, kad teisė pavirstų pareiga. Palikimo nepriėmė (kad ir skirtingais būdais) abu jos sūnūs (vienas iš kurių – R. U. – neturėjo kreditorinių reikalavimų), o tokie atsakovės sūnų veiksmai kaip tik patvirtina, kad jie veikė Lietuvos visuomenėje gerai žinomu būdu ir pagal geros moralės praktiką ir tuo pačiu paneigia ieškovo tvirtinimą dėl sandorio apsimestinumo.
4. Atsakovas R. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas su broliu seniai negyvena su tėvais ir šis butas buvo laikomas kaip tėvų asmeninė nuosavybė. Atsakovas atsisakė savo palikimo dalies pateikdamas notarui atsisakymą, kuris buvo patvirtintas Alytaus pataisos namų direktoriaus, o R. U. (duomenys neskelbtini) pareiškimu apie palikimo priėmimą priėmė palikimą, paduodamas jį palikimo atsiradimo vietos notarui, ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi neatlygintinai perdavė atsakovei visas paveldėjimo teisės į turtą ir turtinės teises.
5. Trečiasis asmuo antstolis D. T. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomi VMI išduoti vykdomieji dokumentai: 2016 m. gegužės 5 d. išduotas nutarimas Nr. (23.31-08)483-43824, dėl 28 Eur skolos, 2016 m. gegužės 4 d. išduotas nutarimas Nr. (23.31-08)483-42590 dėl 30 Eur skolos, 2016 m. gegužės 6 d. išduotas nutarimas Nr. (23.31-08)483-45473 dėl 70 Eur skolos, 2016 m. gegužės 10 d. išduotas nutarimas Nr. (23.31-08)483- 47831 dėl 166 Eur skolos, 2016 m. gegužės 11 d. išduotas nutarimas Nr. (23.31-08)483-49724 dėl 100 Eur skolos, 2016-05-31 išduotas nutarimas Nr. (23.31-08)483-62950 dėl 140 Eur skolos, 2016 m. gegužės 16 d. išduotas nutarimas Nr. (23.31-08)483-52892 dėl 10 Eur skolos, 2016 m. gegužės 18 d. išduotas nutarimas Nr. (23.31-08)483-54287 dėl 45 Eur skolos, 2016 m. gegužės 26 d. išduotas nutarimas Nr. (23.31-08)483- 61191 dėl 80 Eur skolos, 2016 m. gegužės 25 d. išduotas nutarimas Nr. (23.31-08)483-59913 dėl 28 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. U. trečios eilės išieškotojos VMI prie LR FM naudai. Skolininkas R. U. turėdamas daug neįvykdytų prievolių po tėvo mirties vengia priimti palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad VMI gavo antstolio D. T. 2021 m. sausio 20 d. pažymą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje nurodyta, kad skolininkas vengė priimti palikimą, atsiradusį po R. U. (skolininko tėvas), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. sausio 29 d. duomenimis, R. U. atžvilgiu antstoliai vykdo 31 vykdomąją bylą, bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą – 6 606,66 Eur. Palikimą po R. U. mirties priėmė tik J. U. (mirusiojo sutuoktinė). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), J. U. paveldėjo R. U. turtą, kurį sudaro ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini).
7. Teismas sprendė, jog nepriimdamas palikimo atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo savaime nereiškia, jog naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Butą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, prižiūrėjo, jame gyveno, rūpinosi atsakovė J. U. ir jos velionis vyras. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškovė, teikdama ieškinį, minėtų aplinkybių nenurodė, kaip ir nenurodė ar buvo bandoma išieškoti iš atsakovės skolą ar jos dalį tuomet, kai ji turėjo darbo santykius ir gavo darbo užmokestį. Atsakovo palikimo atsisakymo panaikinimas būtų neteisingas atsakovės J. U. atžvilgiu vien todėl, kad ji nėra ir negali būti atsakinga už savo sūnaus skolas. Teismas neturi byloje duomenų, kad atsakovė žinojo ar galėjo žinoti apie savo sūnaus skolas. Ne tik atsakovas atsisakė savo dalies atsakovės naudai, bet dovanojimo būdu savo teises į minėtą butą perleido ir atsakovo brolis – atsakovės sūnus – R. U..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad išieškojimas iš atsakovo VMI naudai vykdomas nuo 2004 metų. Vykdomieji dokumentai yra įsiteisėję ir neginčijami, prievolių mokėjimo terminai suėję, išieškojimas nerezultatyvus, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nėra. Skolininkas R. U., turėdamas teisę į tėvo R. U. palikimą, tačiau šios savo teisės neįgyvendindamas, pažeidė VMI, kaip kreditorės, interesus. Palikėjas R. U. nebuvo sudaręs testamento, kuriuo visas turtas po jo mirties būtų paliktas atsakovei J. U. vienai ar kartu su palikėjo sūnumi R. U. (atsakovo brolis). Atsakovas neprivalėjo atsisakyti mirusio tėvo palikimo, o tokio elgesio modelį jis pasirinko laisva valia. Ieškovė apie ginčo sandorį sužinojo 2021 m. sausio 20 d., gavusi antstolio D. T. pažymą dėl kreditorių teisių pažeidimo, taigi ieškovė vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido. Ieškovė neturi informacijos, kuri rodytų, jog mirusysis R. U. teisės aktų nustatyta tvarka būtų išreiškęs savo valią turimą turtą po savo mirties palikti tik konkretiems asmenims. Joks teisės aktas nereglamentuoja to, kad vienašalio sandorio pripažinimas negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimas į paveldimą turtą galimas tik išnaudojus visas išieškojimo galimybes. Ieškovė teikiamu ieškiniu nesiekė, kad atsakovo skolų išieškojimas būtų nukreiptas į J. U. priklausantį turtą ar turimas lėšas. Teikiamu ieškiniu siekiama atkurti R. U. turtinę padėtį ir nukreipti skolų išieškojimą į turtą, paveldimą po R. U. mirties.
Atsiliepimas
9. Atsakovas R. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nei jo motina, nei tėvas nebuvo sudarę testamento. Jo palikimo atsisakymas buvo motyvuotas ne noru išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o tik siekiu to, kad motina po tėvo mirties liktų vienintelė buto savininkė.
10. Atsakovė J. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą. Nei ji, nei jos vyras nebuvo sudarę testamento, kuriuo visas turtas po vieno iš jų abiejų mirties būtų paliktas kažkam iš konkrečių asmenų, kadangi jų šeimoje buvo visada laikoma, kad turtas, kurį jie įgijo ir sukūrė gyvendami kartu, yra tik jų su vyrų bendras turtas, niekas iš vaikų į jį nepretenduos ir jokių ginčų dėl to šeimoje nekils. Abu vaikai, gerbdami bendro gyvenimo taisykles ir laikydamiesi geros moralės principų, nepretendavo į jos su velioniu vyru kartu sukurtą turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
12. Byloje nustatyta, kad VMI gavo antstolio D. T. 2021 m. sausio 20 d. pažymą dėl kreditorių teisių pažeidimo Nr. 0241 2021 01 20 648/16-3, kurioje nurodyta, kad skolininkas vengė priimti palikimą, atsiradusį po R. U. (skolininko tėvas), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. sausio 29 d. duomenimis, R. U. atžvilgiu antstoliai vykdo 31 vykdomąją bylą, bendra Antstolių informacinėje sistemoje nurodyta iš skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą – 6 606,66 Eur. Antstolių priskaičiuotų vykdymo išlaidų šiose vykdomosiose bylose dydis VMI nėra žinomas. Remiantis Testamentų registro informacija, palikimą po R. U. mirties priėmė tik J. U. (mirusiojo sutuoktinė). Palikimo atsisakymo faktų nėra registruota. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), J. U. paveldėjo R. U. turtą, kurį sudaro ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Ieškovės ieškinys grindžiamas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
14. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtina nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Šiuo atveju kaip byloje pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodė, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos.
15. Šiuo atveju ieškovės pareikšto ieškinio pagrindinis reikalavimas yra įpareigoti atsakovą priimti palikimą. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tiek palikimo priėmimas, tiek atsisakymas yra sandoris, nes dėl valinių veiksmų atsiranda konkrečios ir tiesioginės teisinės pasekmės įpėdiniui – atsiranda arba pasibaigia jo teisė į palikimą ir kt. Palikimo priėmimas kaip sandoris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 23 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-251/2012).). Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą. Šią teismo išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
16. Kadangi atsakovas neturi pareigos priimti palikimą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad atsakovas, nepriimdamas palikimo, nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2017 m. didžiąją laiko dalį dirbo, byloje nėra duomenų, jog antstolis įsiskolinimo išieškojimą būtų nukreipęs į atsakovo darbo užmokestį. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, jog savo mamos naudai palikimo dalies atsisakė ne tik atsakovas, tačiau ir jo brolis, kas patvirtina atsakovų paaiškinimus, jog palikimo atsisakymo tikslas nebuvo išvengti atsakovo įsiskolinimo grąžinimo ir paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovas buvo nesąžiningas. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis teisės aktais ir suformuota teismų praktika, pareigos priimti palikimą atsakovas neturi, ieškovė byloje neįrodė, jog atsakovas būtų nesąžiningas, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai.
17. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.