Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. N. ir K. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo sutuoktinio V. S. mirties pradėjo valdyti ir faktiškai priėmė kaip palikimą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po sutuoktinio mirties ji turtą prižiūrėjo mokėjo mokesčius, kiti įpėdiniai, t. y. vaikai, pretenzijų nereiškė.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimais nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. S. ir M. K. susituokė (duomenys neskelbtini). V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), registruotas M. S. vardu.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad priimamas visas mirusiojo palikimas, draudžiama priimti palikimą iš dalies ar su tam tikromis išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, nors reikalavimas formuluojamas dėl konkretaus turto priėmimo, tačiau sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nedetalizuojamas koks turtas/jo dalis priimta faktiniu valdymu. Pagal teisinį reglamentavimą, laikytina, kad asmuo priėmė visą mirusiojo turtą, nors faktiškai pradėjo valdyti tik dalį turto (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos vardu, tačiau dalis šio turto įgyta pirkimo–pardavimo pagrindu įgytas santuokos metu, todėl priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atitinkamai šis turtas iš esmės buvo vienintelis turtas, kuris galėjo būti paveldimas. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms sprendžiant, ar buvo palikimas priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, turi būti vertinamos aplinkybės susijusios su šio palikėjo turto paėmimu, valdymu ir rūpinimusi. Pagal byloje nurodomas aplinkybes, pateikiamus duomenis matyti, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau gyveno sodyboje, mokėjo mokesčius, t. y. juo rūpinosi, kaip savu.

Pareiškime išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po V. S. mirties jo sutuoktinė perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė V. S. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į V. S. turtą, nėra.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sutuoktinio mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.