- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-1384-538/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“ ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“ ieškinį atsakovams antstolei V. D. ir A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 20517,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10902-512/2014 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Miardas“ atžvilgiu ir buvo areštuotas turtas 20273 Eur sumai, minėta nutartis buvo pateikta atsakovei antstolei V. D. vykdyti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-07 sprendimu minėtoje civilinėje byloje ieškovei iš UAB „Miardas“ buvo priteista 20654,31 Eur skola, teismo sprendimas taip pat buvo perduotas vykdyti antstolei V. D.. Antstolė 2014-08-25 patvarkymu priėmė nutartį vykdymui nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, pateikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui ir VĮ Regitra - nekilnojamojo turto, transporto priemonių UAB „Miardas“ neturėjo, taip pat pateikė užklausas bankams apie UAB „Miardas“ atsiskaitomąsias sąskaitas, apie kurias informaciją gavo ne vėliau nei 2014-08-29, tačiau patvarkymą areštuoti sąskaitose esančias lėšas bankuose AB Swedbank ir AB DNB bankui antstolė V. D. pateikė tik 2014-10-08. Ieškovė nurodė ir tai, kad laikotarpiu nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki galutinio skolos priteisimo ir vykdomojo dokumento išdavimo (t. y. nuo 2014-08-12 iki 2015-02-11), UAB „Miardas“ turėjo pakankamai turto ir pajamų, juo per tą laikotarpį laisvai disponavo ir juo galėjo būti patenkinti ieškovės reikalavimai. Pagal UAB „Miardas“ dokumentus, bendrovė turėjo ilgalaikio materialiojo turto (lizinguojamą automobilį N. Q. (2012 m.), skalbyklę, baldų, baldų komplektą Kigsbury, spintą, dviratį, kasos aparatą), alkoholinių gėrimų atsargų, kurių balansinė vertė buvo 8380,15 Eur (28935 Lt), 2014-12-31 turėjo iš trečiųjų asmenų per vienerius metus gautinų sumų – 15374 Eur (53083 Lt), sumažino kreditorinių reikalavimų susijusiai įmonei UAB „Dukantas“ 2712,23 Eur (9364,78 Lt) sumai, banko sąskaitoje AB Swedbank laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-11-01 buvo gauta ir disponuota lėšomis 4389,56 Eur (15156,26 Lt) sumai, kasoje laikotarpiu nuo 2014-08-14 iki 2014-12-31 buvo gauta ir disponuota bent 3471,43 Eur (11986,16 Lt) grynųjų pinigų suma. Nurodo, kad tuo laikotarpiu, kai turėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, UAB „Miardas“ įvykdė šiuos sandorius: 2014-09-24 pardavė kasos aparatą Quorion CR 28 UAB Coffee Port už 0,29 Eur įskaitant PVM (1 Lt), 2014-09-30 pardavė UAB „Dukantas“ skalbyklę, baldus, baldų komplektą, spintą, Reebok dviratį už 5795,28 Lt įskaitant PVM (1678,43 Eur), 2014-12-31 pardavė UAB „Dukantas“ stalą už 1385,00 Lt įskaitant PVM (401,12 Eur), 2015-01-19 pardavė I. V. transporto priemonę N. Q. už 10903,01 EUR, 2015 m. vasario mėn. savavališkai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus realizavo alkoholinius gėrimus, apskaitytus 2014-12-31 bendrovės balanse trečiajam asmeniui I. D. už 22 kartus mažesnę vertę (už 376,50 Eur) nei nurodytoji buhalteriniuose dokumentuose. Ieškovė pažymėjo, kad antstolė V. D. turėjo tiek profesinę pareigą, tiek įstatymo jai suteiktus įgaliojimus surinkti visą informaciją apie skolininko kilnojamąjį turtą, iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, pinigines lėšas skolininko kasoje, pateikti reikiamus skolininko turtą patikslinančius dokumentus Turto areštų registrui, tačiau to nepadarė, dėl ko skolininkui UAB „Miardas“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo išregistruotos 2014-09-01. Atsakovė antstolė V. D. nesiėmė jokių veiksmų išieškojimo procese siekdama surasti, identifikuoti, aprašyti ir areštuoti UAB „Miardas“ kilnojamąjį turtą, taip pat nesiaiškino subjektų, kuriems UAB „Miardas“ turėjo kreditorinių reikalavimų, nei tokių reikalavimų dydžio, neteikė jokių užklausų skolininkui UAB „Miardas“ apie jos turimą turtą, nereikalavo ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašų, kasos knygos išrašo, neareštavo skolininkės lėšų kasoje, pavėluotai pateikė patvarkymą areštuoti lėšas sąskaitoje AB Swedbank. Neareštavus skolininko turto, UAB „Miardas“ pardavė ilgalaikį turtą susijusiai įmonei UAB „Dukantas“ ir šį kreditorinį reikalavimą įskaitė minėtai 2712,23 Eur sumai. Neareštavus skolininko turto, kasos aparatas, atsargos buvo parduotos už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, o dalį mokėjimo už parduotą lizinguotą automobilį A. M. galimai gavo tiesiogiai. Teigia, kad antstolė V. D. neveikė taip, kaip remiantis teisės aktų nustatytais įpareigojimais turėjo veikti antstolis, nevykdė visų jai nustatytų pareigų, todėl savo kaltais veiksmais padarė žalos ieškovei, kurią privalo atlyginti. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas A. M. buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. M. buvo žinoma, kad 2014-08-12 UAB „Miardas“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. areštuotas bendrovės kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos, esančios tiek pas patį skolininką, tiek pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį tokio turto perleidimą, turto vertės mažinimą, kt., ši teismo nutartis buvo įregistruota Turto areštų registre 2014-08-13. Kadangi antstolė V. D. atliko laikinųjų apsaugos priemonių vykdomuosius veiksmus, nors laikinosios apsaugos priemonės 2014-09-01 buvo išregistruotos iš Turto areštų registro, A. M. nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie turto arešto išregistravimą, todėl ieškinyje aprašytas jo sąmoningas veikimas disponuojant bendrovės ilgalaikiu turtu, atsargomis, grynaisiais pinigais ir lėšomis banko sąskaitoje rodo tikslingą siekį nuslėpti skolininko turtą nuo antstolio arešto ir taip sutrukdyti ieškovės reikalavimo patenkinimui. Atsakovas A. M. 2014-09-24 pardavė kasos aparatą Quorion CR 28 pirkėjui UAB „Coffee Port“ už 0,29 Eur, įskaitant PVM (1 Lt), nors tokio dėvėto kasos aparato rinkos vertė sudaro 234,99 Eur, taigi kasos aparatas buvo parduotas už 234,70 Eur mažesnę sumą, nei jo rinkos vertė. 2015 m. vasario mėn. realizavo turimas atsargas – alkoholinius gėrimus, apskaitytus 2014-12-31 bendrovės balanse, trečiajam asmeniui I. D. už 22 kartus mažesnę vertę (už 376,50 Eur) nei nurodytoji buhalteriniuose dokumentuose (8380,15 Eur). A. M. savavališkai 2015-01-19 pardavė lizinguojamą automobilį N. Q. (2012 m.) už 10903,01 Eur sumą I. V., nors tokio automobilio vertė rinkoje svyruoja nuo 14000 iki 18000 Eur, taigi automobilis buvo parduotas už 3100-7100 Eur mažesnę vertę nei galėjo būti parduotas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas A. M. nevykdė jam kaip UAB „Miardas“ valdymo organui keliamų įpareigojimų: neteikė antstolei informacijos apie UAB „Miardas“ turtą, žinodamas, apie ieškovės reikalavimu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, sąmoningai disponavo bendrovės turtu ir piniginėmis lėšomis, įmokas kreditoriams mokėjo nesilaikydamas įmokų mokėjimo eiliškumo tvarkos, realizavo bendrovės turtą už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Dėl tokių veiksmų iš bendrovės buvo išeikvota 27765,19-31765,19 Eur suma, kurios būtų pakakę atsiskaityti su ieškove.Trečiasis asmuo BUAB „Miardas“, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 15535,60 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Miardas“ 2015-10-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2015-10-20, bankroto administratoriumi paskirtas K. S.. Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-04 nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimų 31635,51 Eur sumai. Bankroto administratorius nerado ir neperėmė jokio bendrovės turto, taigi BUAB „Miardas“ turi nepatenkintų kreditorių reikalavimų 31635,51 Eur sumai. BUAB „Miardas“ 2014-09-30 sandoriu pardavė ilgalaikį turtą (pagal PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. 00181). Šį turtą BUAB „Miardas“ pardavė susijusiai bendrovei UAB „Dukantas“. A. M. turto pardavimo metu buvo tiek BUAB „Miardas“, tiek UAB „Dukantas“ vienasmeniu valdymo organu, į savo atsiskaitomąją sąskaitą banke A. M. gaudavo mokėjimus UAB „Dukantas“ naudai, taigi abi įmonės buvo kontroliuojamos to paties asmens ir susijusios. Nepaisant to, kad įmonės buvo susijusios, A. M. pirma patenkino susijusios įmonės reikalavimus - perdavė BUAB „Miardas“ ilgalaikį turtą, kurio vertė buvo įskaityta su BUAB „Miardas“ skola UAB „Dukantas“, todėl BUAB „Miardas“ negavo jokių pajamų už parduotą ilgalaikį turtą – 1678,43 Eur. UAB „Dukantas“ 2015-04-16 buvo iškelta bankroto byla, o 2016-09-13 bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. UAB „Dukantas“ nėra pareiškusi kreditorinio reikalavimo BUAB „Miardas“ bankroto byloje. BUAB „Miardas“ 2015-01-31 pardavė savo turimas atsargas – alkoholinius gėrimus fiziniam asmeniui I. D. už 376,50 Eur (pagal PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. 00184). Šių atsargų vertė balanse buvo 8380,15 Eur, o vertė rinkoje bent jau 14233,67 Eur, tačiau atsakovas A. M. gėrimus realizavo už nepagrįstai mažą kainą, taip padarydamas bendrovei nuostolius, kuriuos sudaro suma, gaunama iš realios gėrimų rinkos vertės atėmus pardavimo kainą, t. y. 13857,17 Eur. Trečiasis asmuo nurodė ir tai, kad atsakovas A. M. sandorius BUAB „Miardas“ vardu sudarė, kai BUAB „Miardas“ finansinė būklė buvo sunki, bendrovė tuo metu galimai buvo nemoki (2013 metų pabaigoje BUAB „Miardas“ turėjo turto už 141485 Lt, o trumpalaikių įsipareigojimų už 263653 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas - 160677 Lt), o jos veikla - nepelninga (metus baigė turėdama 170677 Lt nepaskirstytų nuostolių). Nepaisydamas to, atsakovas A. M. BUAB „Miardas“ priklausiusį ilgalaikį turtą panaudojo susijusio kreditoriaus reikalavimams dengti, kuris net nėra pareiškęs kreditorinių reikalavimų byloje, o trumpalaikį turtą pardavė už neadekvačią sumą. Atsakovas A. M. nevisapusiškai ir aplaidžiai įvertino dėl sandorių sudarymo BUAB „Miardas“ ir jos kreditoriams galinčius kilti padarinius, nepagrindė sandorių ekonominio naudingumo. Akivaizdu, kad protingas bei apdairus vadovas, turėdamas informacijos apie blogą įmonės finansinę būklę ir jos įsipareigojimų kreditoriams dydį, tokių sandorių nebūtų sudaręs. Sudaryti sandoriai yra ne tik nuostolingi bendrovei (perleistas reikšmingas bendrovės turtas), bet ir sudaryti pažeidžiant bendrovės vadovo fiduciarines (lojalumo, sąžiningumo, protingumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt.) pareigas bei akivaizdžiai peržengiant protingą ūkinę komercinę riziką.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-03 sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“ ieškinį atmetė. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“, kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Miardas“ teisių ir pareigų perėmėjos, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. M. 5889,25 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5889,25 Eur sumos nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2016-03-16, iki teismo sprendimo įvykdymo trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, uždarajai akcinei bendrovei „Liviko“, kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Miardas“ teisių ir pareigų perėmėjai. Kitą trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“, kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Miardas“ teisių ir pareigų perėmėjos, ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“ ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Liviko“, kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Miardas“ teisių ir pareigų perėmėjos, atsakovui A. M. 729 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Priteisė iš atsakovo A. M. 133 Eur žyminio mokesčio valstybei. Nurodė, kad nesant jokių duomenų apie skolininko UAB „Miardas“ turtą, antstolė neturėjo galimybės sudaryti turto aprašą, detalizuojantį teismo 2014-08-12 nutartimi taikytą areštą UAB „Miardas“ turtui, įstatyme nustatytu terminu, todėl turto areštas buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro. Kadangi vykdomasis dokumentas – 2014-08-12 teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo pateikta antstolei vykdyti priešpaskutinę jos galiojimo dieną, antstolei neradus jokio registruoto UAB „Miardas“ priklausančio turto ir neturint duomenų iš kitų asmenų apie UAB „Miardas“ priklausantį neregistruotiną turtą, kurį antstolė galėtų aprašyti, antstolė objektyviai neturėjo galimybės per tokį trumpą laiko tarpą sudaryti turto aprašą, patikslinantį teismo 2014-08-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir teismo 2014-08-12 nutartis buvo išregistruota iš Turto arešto aktų registro. Pažymėjo, jog ieškovė ir ieškovė kaip trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, teisių ir pareigų perėmėja savo reikalavimą priteisti iš antstolės turtinę žalą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl aplinkybės, susijusios su vykdomosios bylos Nr. 0004/15/00320 dėl jau priteistos skolos išieškojimo iš UAB „Miardas“, neturi teisinės reikšmės sprendžiant antstolės civilinės atsakomybės klausimą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė ir byloje nenustatyta, kad atsakovė antstolė V. D. atliko neteisėtus veiksmus ar neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos. Spręsdamas vadovo civilinės atsakomybės klausimą teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog UAB „Miardas“ išvardintais sandoriais perleistas turtas buvo perleistas už ženkliai mažesnę kainą nei šių daiktų rinkos vertė. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Miardas“ priklausiusio turto vertė buvo didesnė negu nurodyta išvardintuose sandoriuose, byloje nepateikta. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas A. M., sudarydamas išvardintus UAB „Miardas“ priklausančio turto perleidimo sandorius, atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius teisinį pagrindą taikyti civilinę atsakomybę. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu atsakovui A. M. iš UAB „Miardas“ kasos ir banko sąskaitos buvo išmokėtos nurodytos sumos (iš viso 5889,25 Eur), net ir tuo atveju, jei UAB „Miardas“ buvo skolinga atsakovui A. M. už jo į įmonę įneštas pinigines lėšas, atsakovas A. M., žinodamas, kad yra kitų įsipareigojimų kreditoriams ir įmonės veikla nėra pelninga, turėjo pareigą šias lėšas skirti kitų kreditorių įsipareigojimams apmokėti ir taip užtikrinti jų interesus. Tokius atsakovo, kaip įmonės vadovo veiksmai, vertino kaip neteisėtus ir akivaizdžiai nesąžiningus, todėl priteisė iš atsakovo 5889,25 Eur žalos atlyginimą už paimtas iš įmonės kasos ir banko sąskaitos pinigines lėšas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-03 sprendimą pakeisti - panaikinti sprendimo dalį, kuria trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Liviko“, kaip BUAB „Miardas“ teisių ir pareigų perėmėjo, ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo A. M. priteista 5 889,25 eurai žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad šio apeliacinio skundo dalykas yra ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkinta BUAB „Miardas“, kurios procesines teises perėmė UAB „Liviko“, ieškinys. Apelianto įsitikinimu, ši sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, nes skundžiamoje dalyje sprendimą grindė ir ieškinį iš dalies tenkino ne pagal reikalavimus pareiškusio asmens, o pagal paties teismo suformuluotą ieškinio faktinį pagrindą. Toks teismo sprendimas apeliantui buvo siurprizinis, todėl apeliantui buvo apribota teisė gintis nuo teismo savarankiškai suformuluotų reikalavimų. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2017-05-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti UAB „Liviko“ ieškinys ir dalis trečiojo asmens, kurio teises perėmė UAB „Liviko“, ieškinio ir priteisti UAB „Liviko“ solidariai iš atsakovų bendrą likusią netenkinto reikalavimo sumą 14 628,71 Eur bei 5 procentų palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir paskirtį, todėl neteisėtai pašalino atsakovų A. M. ir antstolės V. D. civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas prieštaringai konstatavo, kad nei antstolė, nei UAB Miardas tuometinis vadovas yra neatsakingi už tai, kad laikinosios apsaugos priemonės faktiškai nebuvo pritaikytos UAB „Miardas“ turtui ir UAB „Miardas“ vadovas laisvai disponavo bendrovės turtu tuo metu, kai jo disponavimas turėjo būti apribotas UAB „Liviko“ naudai. Pagal CPK 152 str. 6 p. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdo antstoliai. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi antstolis yra pagrindinis subjektas, kuriam kyla pareiga tinkamai įvykdyti teismo nutartį dėl skolininko turto arešto, t. y. rasti šį turtą, aprašyti ir apriboti jo disponavimą, kad būtų užtikrinti kreditoriaus interesai. Apie laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pabaigą antstolė neinformavo UAB „Liviko“, kad ji galėtų pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip užtikrinant, kad antstolė galėtų tinkamai rasti UAB „Miardas“ turtą. Taip pat nurodo, kad A. M. kalti veiksmai lėmė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo išregistruotos iš Turto areštų registro, kad UAB „Miardas“ turtas nebuvo rastas ir aprašytas. Taigi aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo išregistruotos iš Turto areštų registro negali šalinti A. M. atsakomybės, kai būtent dėl jo paties tyčinių veiksmų jos ir buvo išregistruotos bei nepasiekė savo tikslų. Nurodo, kad akivaizdu, jog 931 vnt. alkoholinių gėrimų (kuriuos sudaro brangūs gėrimai) vertė negalėjo siekti tik 376,50 Eur, kas sudaro 0,40 Eur už vienetą, kai net balanse jų vertė nurodyta kaip 8 380,15 Eur. Taip pat nurodo, kad automobilis buvo parduotas už likutinę balansinę vertę (10 903,01 Eur), nesiekiant jo parduoti rinkos kainomis, t y. gauti naudos iš jo pardavimo, kai automobilis buvo vos 2,5 metų senumo, o tokio senumo automobilių kaina rinkoje siekia nuo 14 000 iki 18 000 Eur. A. M. iš bendrovės kasos, sąskaitos banke išsimokėjo lėšas sau (2014-08-24 6 000 Lt (1 737,72 Eur) iš kasos, 2014-09-10 8 955 Lt (2 593,55 Eur) iš banko sąskaitos, 2014-09-30 4 000 Lt (1 158,48 Eur) iš kasos, 2014-12-31 1 379,40 Lt (399,50 Eur) iš kasos), taip su bendrovės lėšomis elgdamasis kaip su savo ir pirma tenkindamas savo interesus bei pažeisdamas kreditorių teises. Kasos aparatas nepagrįstai parduotas už 1 Lt. Atsakovo veiksmai akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi ir akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, taigi pagrindžia, kad A. M. pažeidė savo fiduciarines pareigas tiek pačiai bendrovei, tiek jos kreditoriams, dėl ko jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad A. M. veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į UAB „Liviko“ interesų pažeidimą, tačiau teismas neįvertino aplinkybių, kad A. M. veiksmai prieš UAB „Liviko“ buvo atlikti tuo metu, kai UAB “Miardas“ turtui turėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Liviko“ naudai ir A. M. veikė sąlygomis manydamas, kad laikinosios apsaugos priemonės vis dar registruotos Turto areštų registre. Pažymi, kad visi turto pardavimo sandoriai, atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo vykdomi siekiant išvengti UAB „Miardas“ turto arešto ir jo panaudojimo atsiskaityti būtent su UAB „Liviko“, juo labiau, kad paskutinis turto pardavimo sandoris (alkoholinių gėrimų atsargų) buvo įvykdytas tuomet, kai A. M. paaiškėjo, kad UAB „Liviko“ ieškinys buvo tenkintas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo A. M. apeliacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio ribų neperžengė. Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Miardas“ ieškiniu buvo keliamas ne reikalavimas panaikinti atsakovo nurodomus sandorius, o atlyginti bendrovei vadovo nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais padarytą žalą: 15 535,60 Eur. Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, byloje yra nustatinėjamos šio asmens civilinės atsakomybės sąlygos, be kitų, ir neteisėti veiksmai. Byloje buvo nagrinėjami įvairūs atsakovo, kaip bendrovės vadovo, veiksmai: sudarant sandorius, naudojant bendrovės lėšas, atliekant kitus sprendimus. Atitinkamai buvo keliamas ir nagrinėjamas A. M. veiksmų teisėtumo klausimas naudojant bendrovės lėšas iš kasos bei banko sąskaitos. Tai sudarė visos bylos nagrinėjimo ribas. Todėl teismas, spręsdamas, kad A. M., kaip UAB „Miardas“ vadovo, veiksmai savanaudiškai išsimokant lėšas iš bendrovės kasos bei banko sąskaitos padarė žalos ne UAB „Liviko“ kaip konkrečiam kreditoriui, o UAB „Miardas“ apskritai - neperžengė bylos nagrinėjimo ribų. Taigi nepagrįsti ir atmestini atsakovo argumentai, kad teismo sprendimas jam buvo siurprizinis ir nesudarantis galimybių apsiginti. Pažymi, kad Reikalavimo teisės perleidimu UAB „Liviko“ perėmė teises ne į konkretų ieškinį, o kreditoriaus BUAB „Miardas“ reikalavimo teisę į žalos atlyginimą bei su ja susijusias papildomas teises (į delspinigius, palūkanas, netesybas, išieškojimo išlaidas ir kt.) iš antstolės V. D. ir A. M. civilinėje byloje Nr. e2-77-991/2017. Vadinasi, perėmė visas UAB Miardas teises ir pareigas atitinkamai į ieškinio tenkinimą ar tenkinimą iš dalies, ieškinio tenkinimą peržengiant ieškinio ribas.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo ieškovo UAB „Liviko“ apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad apeliantas skundu prašo jam priteisti tik 14 628,71 eurus, o ne 36 053,56 eurus (20 517,96+15 535,60 eurus), aiškiai nenurodydamas, pagal kurį ieškinį (ar jų dalis) jis palaiko reikalavimus, nes ir apeliacinės instancijos teismas neturės galimybės tenkinti skunde neaiškiai suformuluotų apelianto reikalavimų, ta yra, panaikinus sprendimo dalį dėl UAB „Liviko“ kaip kreditoriaus ieškinio dalies atmetimo ir šį ieškinį tenkinus visiškai, tuo pat metu dar panaikinti ir sprendimo dalį, kuria atmesta dalis BUAB „Miardas“ pareikštų reikalavimų. Pastarosios sprendimo dalies palikti galioti ir tuo pat metu visiškai tenkinti UAB „Liviko“ kaip kreditoriaus ieškinį taip pat neįmanoma, kadangi tuomet apeliantui būtų priteista didesnė suma, nei jis prašo, t. y. dalis tos pačios žalos atlyginimo būtų priteista du kartus. Dėl tokio prieštaringo UAB „Liviko“ apeliacinio skundo atsakovui sudėtinga teikti atsiliepimą, nes abu ieškiniai nėra tapatūs, atsakovas į juos teikė skirtingus atsiliepimus, kuriuose nurodė skirtingus jų atmetimo pagrindus, pirmosios instancijos teismo sprendime motyvai dėl minėtų ieškinių taip pat išdėstyti individualiai, o apeliantas UAB „Liviko“ skundžia viską bendrai, taip neišvengiamai supriešindamas abu ieškinius. Apeliantas be bendrųjų teisės normų skunde nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo galimai padarytų konkrečių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų. Taip pat nurodo, kad tarp ieškovo nurodytų atsakovo neva neteisėtų veiksmų ir ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos sumos nėra pakankamo priežastinio ryšio, kadangi ieškovo nurodytų turto perleidimo sandorių vertė sudaro iš viso 13 359,06 eurus, t. y. netgi tuo atveju, jei šie sandoriai nebūtų sudaryti, ieškovas negalėjo tikėtis iš šios sumos padengti jam teismo priteistą 20 654,31 eurų sumą. Be to, dalis iš šių sandorių gautos sumos netgi buvo pervesta ieškovui UAB „Liviko“ skolai padengti.Atsiliepime į apeliacinus skundus trečiasis asmuo prašo skundus atmesti.Nurodo, kad sutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė ir byloje nenustatyta, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus ar neįvykdė įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos. Taip pat nurodo, kad ieškovas neginčijo konkrečių sandorių, tik įrodinėjo jų ydingumą ir savo reikalavimus. Mano, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo visas ieškinio aplinkybes, tinkamai vertino pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10902-512/2014 ieškovės UAB „Liviko“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones. Antstolė V. D. 2014-08-25 patvarkymu priėmė vykdyti ieškovės 2014-08-25 pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolės 2014-08-25 patvarkymas įteiktas A. M. asmeniškai 2014-09-03. Antstolė V. D. 2014-08-25 patikrino informaciją apie UAB „Miardas“ vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, tačiau jokio registruoto turto nerado, taip pat patikrino informaciją apie UAB „Miardas“ sąskaitas bankuose. Antstolė 2014-09-12 patvarkymu areštavo pinigines lėšas, priklausančias UAB „Miardas“, esančias AB DNB banke ir AB Swedbank. Antstolė V. D. 2015-02-27 patvarkymu priėmė vykdyti ieškovės 2015-02-27 pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-11 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš UAB „Miardas“ ieškovės naudai. Antstolės 2015-02-27 patvarkymas įteiktas A. M. asmeniškai 2015-03-10. Antstolė 2015-03-26 patvarkymu areštavo pinigines lėšas, priklausančias UAB „Miardas“, esančias AB DNB banke ir AB Swedbank, ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė 2015-03-26 priėmė reikalavimą pateikti informaciją apie turimą turtą, kuriuo įpareigojo UAB „Miardas“ vadovą A. M. atvykti į kontorą ir raštu pateikti informaciją apie UAB „Miardas“ turimas turtines teises (iš trečiųjų asmenų gautinas pinigines lėšas ar turtą), kilnojamąjį turtą ir kasos knygą. Antstolė 2015-04-14 priėmė reikalavimą pateikti prekes, kuriuo įpareigojo UAB „Miardas“ vadovą A. M. suderinti laiką ir grąžinti išieškotojai UAB „Liviko“ jiems priklausančias prekes pagal 2014-03-27 prekių perdavimui inventorizacijos aktą (alkoholiniai gėrimai), esančias UAB „Miardas“ žinioje. UAB „Miardas“ vadovas A. M. 2015-04-15 raštu informavo antstolę, jog UAB „Miardas“ turtinių teisių neturi, kilnojamojo turto neturi, pinigų likutis įmonės kasoje yra 0 Eur, jokios operacijos per kasą nėra vykdomos. Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1472-826/2015 UAB „Miardas“ iškelta bankroto byla. Iš Turto arešto akto registro duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-12 nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones įregistruota 2014-08-13, išregistruota 2014-09-01 CPK 147 straipsnio 6 dalies pagrindu. UAB „Miardas“ 2015-01-31 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. 00184 I. D.. Iš jos matyti, kad UAB „Miardas“ pardavė 931 vnt. įvairių alkoholinių gėrimų už 376,50 Eur. Tarp UAB „Miardas“, atstovaujamos vadovo A. M., ir I. V. 2015-01-19 sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią UAB „Miardas“ pardavė I. V. transporto priemonę „N. Q.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 10903,01 Eur. UAB „Miardas“ 2014-09-30 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. 00181 UAB „Dukantas“. Iš jos matyti, kad UAB „Miardas“ pardavė UAB „Dukantas“ skalbyklę, baldus, baldų komplektą „Kingsbury“, spintą, Reebok dviratį Titanium iš viso už 5795,28 Lt (1678,43 Eur). Tarp UAB „Miardas“ ir UAB „Dukantas“ 2014-12-31 pasirašytas skolos užskaitymo aktas, kuriuo už išvardintus kilnojamuosius daiktus iš UAB „Dukantas“ gautina suma sumažintas UAB „Dukantas“ reikalavimas UAB „Miardas“ atžvilgiu. UAB „Miardas“ 2014-12-31 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. 00182 UAB „Dukantas“. Iš jos matyti, kad UAB „Miardas“ pardavė UAB „Dukantas“ stalą už 1385,00 Lt (401,12 Eur). PVM sąskaita – faktūra apmokėta – 2014-12-31 išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 0991563 1385,00 Lt (401,12 Eur) sumai. UAB „Miardas“ 2014-09-24 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. 00179 UAB „Coffee Port“. Iš jos matyti, kad UAB „Miardas“ pardavė UAB „Coffee Port“ kasos aparatą už 1,00 Lt (0,29 Eur).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo.
Ieškovas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir paskirtį, todėl neteisėtai pašalino antstolės V. D. civilinę atsakomybę. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. antstolis D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008).Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10902-512/2014 ieškovės UAB „Liviko“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „Miardas“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai - piniginių lėšų, esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 70 000 Lt reikalavimų sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės suvaržymą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų leidžiant atsakovei atlikti operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybių biudžetams, įmonės darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, bei atsiskaityti su ieškove. Iš vykdomosios bylos Nr. 0004/14/01302 duomenų matyti, kad teismo 2014-08-12 nutartis pateikta antstolei vykdyti tik 2014-08-25, tai yra priešpaskutinę laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo dieną. Taip pat byloje nustatyta, kad antstolė V. D. 2014-08-25 patvarkymu priėmė vykdyti ieškovės 2014-08-25 pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tą pačią dieną 2014-08-25 patikrino informaciją apie UAB „Miardas“ vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, tačiau jokio registruoto turto nerado. Antstolė taip pat tą pačią dieną patikrino informaciją apie UAB „Miardas“ sąskaitas bankuose, tačiau atsakymas apie UAB „Miardas“ turimas sąskaitas bankuose buvo gautas vėliau. Antstolė, gavusi informaciją iš bankų, 2014-09-12 patvarkymu areštavo pinigines lėšas, priklausančias UAB „Miardas“, esančias AB DNB banke ir AB Swedbank. Duomenų apie kitą galimai skolininko UAB „Miardas“ turimą turtą, antstolė neturėjo. Taigi nesant jokių duomenų apie skolininko UAB „Miardas“ turtą antstolė neturėjo galimybės sudaryti turto aprašą, detalizuojantį teismo 2014-08-12 nutartimi taikytą areštą UAB „Miardas“ turtui, įstatyme nustatytu terminu, todėl turto areštas buvo išregistruotas iš Turto arešto aktų registro. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į įstatyme nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laiką ir tai, kad teismo 2014-08-12 nutartis buvo pateikta vykdyti priešpaskutinę jos galiojimo dieną, tokie veiksmai buvo netikslingi. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė veikė pagal teisės aktų reikalavimus, visus veiksmus, kuriuos numato CPK antstolė atliko laiku, kaip minėta, užklausė VĮ Registrų centras, bankus, išsikvietė įmonės vadovą, kuris antstolei nurodė, kad jokio turto nėra. Pažymėtina, kad ir ieškovė nekonkretizuoja, kokių CPK ar Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų veiksmų antstolė neatliko. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolė neatliko neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo iš antstolės nepriteisė pagrįstai (CK 6.245-6.249 straipsniai). Apeliantė argumentuoja, kad ta aplinkybė, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo išregistruotos iš Turto areštų registro, negali šalinti A. M. atsakomybės, kai būtent dėl jo paties tyčinių veiksmų jos ir buvo išregistruotos bei nepasiekė savo tikslų.Civilinėje byloje, kurioje kreditorius (pardavėjas) prašė iš bankrutuojančios įmonės (pirkėjo) akcininko ir vadovo bei su jais susijusios kitos įmonės solidariai priteisti žalos, atsiradusios įmonei neatsiskaičius pagal sutartis, atlyginimą, kasacinis teismas pasisakė dėl kreditoriaus tiesioginio ieškinio CK 6.263 straipsnio pagrindu sąlygų. Byloje reikalavimas buvo pareikštas akcininkams, kurie kartu buvo ir bendrovės vadovai, todėl teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (CPK 178 straipsnis).Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-10902-512/2014 ieškovės UAB „Liviko“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei UAB „Miardas“ priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai - piniginių lėšų, esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 70000 Lt reikalavimų sumos. Pagal CPK 145 straipsnio 8 dalį, asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento. Teismo 2014-08-12 nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones įregistruota 2014-08-13, išregistruota 2014-09-01, taigi ieškovės nurodytų sandorių sudarymo metu laikinosios apsaugos priemonės nebegaliojo. Taigi ta aplinkybė, kad įmonės vadovas nebebuvo ribojamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, negalėjo įmonei sukelti žalos, nes įmonės vadovas galėjo laisvai disponuoti įmonės turtu ir sudaryti kuo naudingesnius įmonei sandorius bei atsižvelgti į įmonės kreditorių interesus. Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „Miardas“ 2014-09-30 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. 00181 UAB „Dukantas“, pagal kurią UAB „Miardas“ pardavė UAB „Dukantas“ skalbyklę, baldus, baldų komplektą „Kingsbury“, spintą, Reebok dviratį Titanium, iš viso už 5795,28 Lt (1678,43 Eur). Tarp UAB „Miardas“ ir UAB „Dukantas“ 2014-12-31 pasirašytas skolos užskaitymo aktas, kuriuo už išvardintus kilnojamuosius daiktus iš UAB „Dukantas“ gautina suma sumažintas UAB „Dukantas“ reikalavimas UAB „Miardas“ atžvilgiu. Pažymėtina, kad skolos užskaitymo akto pasirašymo metu bankroto byla įmonei dar nebuvo iškelta, šalys neginčija, kad UAB „Miardas“ buvo skolinga UAB „Dukantas“, taigi nėra pagrindo šį skolos užskaitymo aktą laikyti neteisėtu, todėl darytina išvada, kad įmonės direktorius, pasirašydamas šį įmonės užskaitymo aktą, įmonės interesų nepažeidė. Apeliantė argumentuoja, kad įmonės automobilis buvo parduotas už likutinę balansinę vertę (10 903,01 Eur), nesiekiant jo parduoti rinkos kainomis, t y. gauti naudos iš jo pardavimo, kai automobilis buvo vos 2,5 metų senumo, o tokio senumo automobilių kaina rinkoje siekia nuo 14 000 iki 18 000 Eur, kasos aparatas parduotas už 1 Lt (0,29 EUR). Šie argumentai atmestini. Nors ieškovė ir tvirtina, kad automobilio vertė didesnė nei kaina, už kurią jis buvo parduotas, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad automobilis buvo apžiūrėtas ir įvertintas. Ieškovė remiasi analogiškų automobilių kainomis, nurodytomis skelbimuose, kuriuose siūloma pirkti automobilius už atitinkamą kainą, tačiau tai nereiškia, kad jie parduodami už skelbimuose nurodytas kainas. Be to, atsakovas pateikė duomenis, kad tokių automobilių kaina yra žymiai mažesnė, nei nurodo ieškovė. Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog ginčo automobilis automobilis buvo perleistas už ženkliai mažesnę kainą nei jo vertė. Byloje nustatyta, kad UAB „Miardas“ pardavė UAB „Coffee Port“ kasos aparatą už 1,00 Lt (0,29 Eur). Šalys į bylą pateikė apie minėto kasos aparato vertę tik iš viešosios erdvės apie panašių daiktų pardavimo skelbimuose nurodytas kainas ir duomenys patvirtina, kad analogiškų daiktų kainos ženkliai skiriasi, atsižvelgiant į daiktų būklę, naudojimo trukmę, daiktų komplektaciją ir kitas aplinkybes. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius, patikrinęs įmonės turto pardavimo aplinkybes, reikalavimo dėl kasos aparato nereiškė, darytina išvada, kad kasos aparatas neturėjo realios vertės, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad parduodamas kasos aparatą už 0,29 eurus, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir pardavė už mažesnę kainą, negu jo tikroji vertė. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė žalos atlyginimo už kasos aparatą iš atsakovo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje esančius duomenis sutinka su apeliantės argumentais, kad UAB „Miardas“ alkoholiniai gėrimai buvo parduoti už žymiai mažesnę kainą.Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Miardas“ 2015-01-31 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą MIA Nr. 00184 I. D., pagal kurią UAB „Miardas“ pardavė 931 vnt. įvairių alkoholinių gėrimų už 376,50 Eur. PVM sąskaita – faktūra apmokėta ir 2015-01-31 išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 0991566 376,50 Eur sumai. Taigi akivaizdu, jog 931 vnt alkoholinių gėrimų vertė negalėjo siekti tik 376,50 Eur, kas sudaro 0,40 Eur už vienetą, kai balanse jų vertė nurodyta kaip 8 380,15 Eur. Nors ir byloje yra pateikti skelbimai laikraštyje apie šių alkoholinių gėrimų pardavimą, pažymėtina, kad jie neinformatyvūs, taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad įmonės direktorius šiuo atveju atliko neteisėtus veiksmus, tai yra, už akivaizdžiai mažą kainą pardavė įmonei priklausančius alkoholinius gėrimus, šie neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įmonei padaryta žala, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas iš įmonės direktoriaus priteisti 8003,65 eurus žalos atlyginimą.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo.
Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė žalos atlyginimą pagal savo paties suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą bei remdamasis įrodymais, kuriais nesirėmė reikalavimus pareiškęs BUAB „Miardas“, kuriuos vėliau perėmė UAB „Liviko“. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi tiek pagal šią, tiek pagal minėtą (CPK 135 straipsnis) proceso normą ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinį pagrindą, nes kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias teisės normas, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes, taikyti. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi. Taigi teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė. Kaip nustatyta, šioje byloje nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo BUAB „Miardas“ 2016-12-21 pareiškė atsakovams A. M. ir antstolei V. D. ieškinį, kuriuo jam reikalavo iš atsakovų solidariai priteisti 15 535,60 eurų žalos, kurią bendrovė patyrė dėl dviejų sudarytų konkrečių turto perleidimo sandorių: 1) 2014-09-30 BUAB „Miardas“ pardavė UAB „Dukantas“ skalbyklę EWF 12670W, baldus, baldų komplektą Kigsbury, spintą, Reebok dviratį Titanium TC1.0 už 5 795,28 Lt (1 678,43 eurus), 2) 2015-01-31 BUAB „Miardas“ pardavė bendrovės atsargas - alkoholinius gėrimus fiziniam asmeniui I. D. už 376,50 eurus, nors šių gėrimų likutinė vertė buvo 8 380,15 eurus, o vertė rinkoje 14 233,67 eurus. Dėl šių sandorių padarytą žalą bankroto administratorius reikalavo atlyginti ieškiniu, t. y. 1 678,43+14 233,67- 376,50=15 535,60 eurus. Tačiau 2017-03-14 buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, jos 1 punkte nurodyta, kad perleidžiama BUAB „Miardas“ reikalavimo teisė į žalos atlyginimą civilinėje byloje Nr. e2-77-991/2017, t. y. UAB „Liviko“ šia sutartimi įgijo tik tas teises, kurias reikalavimo perleidimo metu turėjo BUAB „Miardas“ pagal savo ieškinį - į žalos atlyginimą dėl konkrečių turto perleidimo sandorių. Taigi ieškovei perėmus iš trečiojo asmens reikalavimo teisę, trečiojo asmens reikalavimai dėl žalos priteisimo už atsakovo netinkamai sudarytus sandorius su UAB „Dukantas“ ir alkoholinių gėrimų pardavimą nagrinėjami kaip ieškovės reikalavimai, nes naujasis kreditorius UAB „Liviko“ reikalavimo perleidimo sutartimi negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo BUAB „Miardas“, reikalavimo perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo 5889,25 eurus žalos atlyginimo už paimtas iš įmonės kasos pinigines lėšas iš esmės iš atsakovo priteisė žalos atlyginimą pagal savo paties suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą bei remdamasis įrodymais, kuriais nesirėmė reikalavimus pareiškęs BUAB „Miardas“, kuriuos vėliau perėmė UAB „Liviko“, taigi peržengė byloje pareikštų reikalavimų ribas, todėl toks teismo sprendimas nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 265 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas keistinas. Panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Liviko“, kaip bankrutavusios UAB „Miardas“ teisių ir pareigų perėmėjos, ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo priteista 5889,25 eurai žalos atlyginimo už paimtas iš įmonės kasos ir banko sąskaitos pinigines lėšas, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo nepriteista už alkoholinius gėrimus ir ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 8304,35 eurai žalos atlyginimo, naikintina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 462 eurus žyminio mokesčio ir 1169,03 eurus teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, 360 eurų teisinės pagalbos išlaidų ir 329 eurus žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas turėjo 900 eurų teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, 550 eurų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi iš esmės tenkinta 40 procentų reikalavimų, šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai atmestiems ir tenkintiems reikalavimams ir iš atsakovo ieškovei priteistina 928 eurai bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteistina 870 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Liviko“, kaip bankrutavusios UAB „Miardas“ teisių ir pareigų perėmėjos, ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo A. M. priteista 5889,25 eurai žalos atlyginimo už paimtas iš įmonės kasos ir banko sąskaitos pinigines lėšas, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo A. M. ieškovei UAB „Liviko“ nepriteista už alkoholinius gėrimus, ir šioje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovo A. M. ieškovei UAB „Liviko“ priteisti 8304,35 eurus žalos atlyginimo. Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Liviko“ iš atsakovo A. M. 928 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui A. M. iš ieškovės UAB „Liviko“ 870 eurų bylinėjimosi išlaidų.