- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- I-1575-554/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00124-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. skundu (I tomas, b.l. 2-8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė teismo panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viršininko 2015-05-06 įsakymą Nr. 50-TE-273 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M. “.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžių metu, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - ir Panevėžio AVPK) viršininko 2015-05-06 įsakymu Nr. 50-TE-273 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M. " (toliau - ir Įsakymas) jam paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas už Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo padalinių budėtojų, policijos patrulių, Kelių policijos biuro pareigūnų ir operatyvinių grupių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10.2 p., Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Panevėžio AVPK viršininko 2014-03-17 įsakymu Nr. 50-V-150 patvirtintų Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 p. reikalavimų pažeidimą. Su paskirta nuobauda nesutinka, kadangi tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, aplaidžiai, šališkai, neišsiaiškintos visos tyrimui svarbios aplinkybės, netinkamai tirta surinkta medžiaga, įrodymai vertinti neobjektyviai.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas, dirba Panevėžio AVPK kriminalistinių tyrimų biuro kriminalistinio aptarnavimo skyriaus vyresniuoju specialistu. 2015-03-15 dirbo operatyvinėje grupėje su specialistais A. R. , S. J. ir A. B. . Apie 18 val. gavo P. M. nurodymą atvykti į Panevėžio AVPK pastatą ir nuo asmens, įtariamo sunkaus kūno sužalojimu, paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui. Vykdant šį nurodymą, įvyko budėtojo ir A. R. pokalbis telefonu, kurio metu girdėjo kaip A. R. pasakė panašiai taip: „kai baigsime imti lyginamuosius pavyzdžius, tada ir ateisime". Imant pavyzdžius lyginamajam tyrimui budėtojas paskambino antrą kartą, atsiliepė pats pareiškėjas. Pamena, kad budėtojas klausė, kada atliksite automobilio apžiūrą. Pasakė, kad kai baigs darbą, tada ir ateis. Baigę darbą jie nuėjo į budėtojų dali. Budėtojas informavo, kad reikia apžiūrėti automobilį, kuriame yra kaip įtariama vogtų daiktų. Dėl automobilio apžiūros liepė eiti pas tyrėją J. B. . Tyrėja nurodė pareiškėjui paimti iš laikino sulaikymo kameros automobilio savininką, kartu su juo atlikti automobilio apžiūrą bei išimti, kaip įtariama, vogtus daiktus. Taip pat liepė panaudoti daktiloskopinius miltelius rankų pėdsakų paieškai ant, kaip įtariama, vogtų daiktų. Kadangi automobilio sulaikymo vietoje nebuvo išsiaiškinta, ar tie daiktai vogti, ar ne - t. y. jie nepatikrinti vogtų numerinių daiktų bazėje, o pareiškėjas, pagal Taisyklių 10.9 p.p. turi užtikrinti, kad tyrimo veiksmai būtų atlikti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, jog nebūtų pažeistos piliečių teisės ir laisvės, todėl informavo, kad panaudodamas miltelius gali sugadinti „multimedijas" (miltelių sudėtyje yra metalinių dalelių, kurios elektriniuose įrenginiuose sukelia trumpą sujungimą). Kadangi objektai nedideli, geriausia tokiu atveju juos supakuoti ir siųsti laboratoriniam tyrimui.
Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad pagal Konvojavimo taisykles bei per eilę metų susiklosčiusią praktiką, įtariamąjį konvojuoja policijos pareigūnas, kriminalistas, tyrėjas, o specialistai betarpiškai atlieka objektų apžiūrą. Tyrėja nieko nepasakė, o pasiėmusi telefoną kažkam paskambino ir tarpduryje pareiškėją sustabdžiusi padavė telefoną. Pareiškėjas kalbėjo su Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro viršininku V. V. , jam išdėstė tuos pačius pastebėjimus kaip ir J. B. . Jis paaiškino, kad rankų pėdsakų reikia ieškoti įtariamojo akivaizdoje. Pareiškėjas sutiko su V. V. nuomone ir išėjo ruošis vykdyti automobilio apžiūrą. Kadangi buvo kviesti į Panevėžio AVPK pastatą paimti pavyzdžių lyginamajam tyrimui, specialisto lagamino bei specialių pakavimo priemonių, reikalingų objektų apžiūrai, kartu imti buvo netikslinga. Todėl pareiškėjas ir A. R. grįžo į Kriminalistinių tyrimų biuro specialistų buveinę, esančią Binkio g. 14. Pasiėmę darbo priemones jie grįžo į budėtojų dalį. Budėtojas pranešė, kad atvažiavo Pasvalio rajonp PK policijos pareigūnai ir atvežė du įtariamuosius, todėl reikia paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui bei patikrinti informaciją apie šiuos asmenis policijos duomenų bazėse. Pareiškėjas paaiškino budėtojui, kad įtariamųjų lyginamuosius pavyzdžius paims vėliau, nes eina atlikti automobilio apžiūrą. Einat link automobilio, sutiko Pasvalio rajono PK pareigūnus, kurie paprašė tai padaryti kiek įmanoma greičiau. Prie pastato, pasiruošę automobilio apžiūrai, laukė apie 15-20 min., kol atves automobilio savininką. Priėjo prie automobilio, apžiūrėjo jo išorę, per automobilio langus buvo matyti, kad jis užrakintas. Nesulaukę pareigūnų ir automobilio savininko, jie nuėjo imti pavyzdžius lyginamiesiems tyrimams nuo įtariamųjų, kuriuos atvežė Pasvalio rajono PK pareigūnai. Baigiant imti nuo antrojo įtariamojo lyginamuosius pavyzdžius, atėjo J. B. ir liepė eiti prie automobilio. Pareiškėjas paaiškino tyrėjai, kad netrukus baigs įvesti antrojo įtariamojo duomenis į duomenų bazę ir ateis apžiūrėti automobilio. Tyrėja išėjo iš kabineto nieko nesakiusi. Įvedę šiuos duomenis, ėjo apžiūrėti automobilį. Pakeliui pamatė, kad J. B. apklausinėja įtariamąjį. Pasiteiravo, ar tyrėja dalyvaus automobilio apžiūroje. Tyrėja atsakė, kad apžiūrėti automobilio nebereikia, dėl kokių priežasčių nepaaiškino. Kitą dieną iš kolegų sužinojo, kad multimedįjos buvo pavogtos.
Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad Taisyklių 3.4. p. nurodyta, jog operatyvinei grupei budėtojų padalinio pareigūno teisėti nurodymai yra privalomi. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas šios aplinkybės net netyrė. 2015-04-25 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-40 (toliau – ir Išvada) nurodyta, jog apie 18 val. 10 min. policijos patrulių ekipažas „561" radijo ryšiu informavo, kad ties Bijūnų ir Ramunių g. sankryža Panevėžyje sustabdė patikrinti automobilį „Mercedes - Benz E 270"' v/n (duomenys neskelbtini) , kurio bagažinėje rado lagaminą su įvairiomis automobilių navigacijomis. Apie surastą krovinį mobiliojo ryšio priemonėmis informavus Panevėžio AVPK budėtojus, patrulių ekipažui „561" buvo duotas nurodymas laukti įvykio vietoje, kol atvyks patrulių ekipažas „565" ir padės visus pristatyti į Panevėžio AVPK. Remiantis Taisyklių 2 p., kuriame nustatytos reagavimo į B kategorijos pranešimus apie įvykį taisyklės, Taisyklių 3, 3.1., 3.2., 3.3. p. turėjo būti duotas nurodymas išsiųsti operatyvinę grupę, kurios sudėtyje yra ir specialistas, o ne nurodymas laukti įvykio vietoje, kol atvyks patrulių ekipažas ,,565" ir padės visus pristatyti į Panevėžio AVPK. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl budėtojo M. S. darbo organizavimo, atliekant nusikalstamos veikos tyrimą. Neatlikus apžiūros automobilio „Mercedes - Benz E 270" sustabdymo vietoje - galėjo dingti daug svarbių pėdsakų, kitų daiktinių įrodymų, likti neišaiškintų svarbių nusikaltimo aplinkybių. Išvadoje nurodoma, jog reikėtų akcentuoti, dėl kokių priežasčių automobilis, nebuvo apžiūrėtas nuo 18 val. 32 min. iki 19 val., nes tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad nenustatytas asmuo daiktus paėmė nuo 18 val. 55 min. iki 19 val.. Analizuojant Išvados turinį matyti, jog tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kada tiksliai buvo A. R. ir pareiškėjui duotas nurodymas apžiūrėti automobilį, nenustatė telefoninių pokalbių, kuriais buvo duotas šis nurodymas, turinio, nenustatė, kuris ir kuriuo metu iš jų dviejų - t.y. A. R. ar pareiškėjas, atsiliepė. J. B. paaiškinimuose apskritai neminimas konkretus ar apytikslis specialistų informavimo apie automobilio apžiūrą laikas. Taigi, iš Išvados matyti, jog D. Ž. neišsamiai atliko tyrimą, tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, paaiškinimų, kuriuos tarnybinio patikrinimo metu teikė pareigūnai, netikrino ir nelygino su užfiksuotais telefoninių pokalbių įrašais, vidaus ir lauko vaizdo kamerų įrašais.
Pareiškėjas nurodė, kad kartu su pareiškėju dirba A. R. , turintis tik vienerių metų specialisto darbo patirtį. Pareiškėjui buvo pavesta kuruoti jo darbą. Be to, A. R. yra specialistas, pareiškėjo pareigos - vyresnysis specialistas, todėl atsako už tuo metu su juo dirbančio žemesnės kvalifikacijos specialisto darbo kokybę. Todėl nesutinka su išvada, jog imant lyginamuosius pavyzdžius, apžiūrint automobilį gali dalyvauti ir vienas KTB specialistas. Dėl to jis buvo kabinete, kai buvo imami lyginamieji pavyzdžiai nuo įtariamųjų. Nuo 18 val. 30 min. buvo laisva specialistų grupė "887“ - t.y. specialistai S. J. ir A. B. . Pareiškėjo žiniomis tuo pat metu Panevėžio AVPK pastate dirbo 4 tyrėjai ir 2 budėtojų padėjėjai. Kyla pagrįstų abejonių dėl automobilio apžiūros organizavimo tinkamumo. Išvados 7 puslapio viršuje nurodyta, jog iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad A. M. neigė tas aplinkybes, kad jis atsisakė dalyvauti automobilio apžiūroje. Tačiau M. S. , J. B. , V. V. , L. N. paneigė pareiškėjo teiginius ir nurodė priešingai. O to paties 7 puslapio apačioje dėstoma, jog iš pateiktų aplinkybių konstatuotina, kad pareiškėjas Kodekso 4.10 p. reikalavimų nepažeidė, nes po pokalbio su V. V. vykdė jo nurodymą, nes pasiėmęs darbo priemones nuo 19 val. 15 min. iki 19 val. 30 min. laukė, kol atves automobilio vairuotoją. Kadangi V. V. nurodė vykdyti J. B. nurodymą, todėl neaišku už kokio nurodymo nevykdymą pareiškėjui paskirta ši tarnybinė nuobauda. Išvadoje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sąmoningai siekęs, jog multimedijos būtų pavogtos. Dėl to D. Ž. išvada, jog pareiškėjas <...> tyčiniais kaltais veiksmais pažeidė <...> taip pat nepagrįsta. Taip pat nebuvo išsamiai ištirta, ar buvo tinkamai organizuota į Panevėžio AVPK pristatyto automobilio apsauga. Nei pareiškėjas, nei A. R. nebuvo informuoti apie tai, kad automobilis nėra saugomas. Be to, pagal daugiametę praktiką, jei automobilį apžiūrėti įvykio vietoje negalima dėl oro sąlygų (lyja, sninga, audra ir t.t.), automobiliai sulaikyti su galimai vogtais ir/ar draudžiamais daiktais statomi į vidinio kiemo garažą, kuris yra stebimas vaizdo kameromis ir rakinamas.
Pareiškėjas išsakė poziciją, kad tuo atveju, jeigu teismas ir pripažintų jog yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, spręstina, ar tarnybinė nuobauda paskirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, kurios turi būti įvertintos parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, - t.y. ar adekvačiai įvertintas pažeidimo pobūdis, kaltės laipsnis, asmenybė ir kitos reikšmingas aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (I tomas, b.l. 33-35) atsakovas nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už Panevėžio AVPK 2014-03-17 įsakymu Nr. 5O-V-15O patvirtintų Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1 p., Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Panevėžio AVPK 2014-03-17 įsakymu Nr. 50-V-150 patvirtinto Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1 p. reikalavimų pažeidimus. Panevėžio AVPK tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas 2015-03-16 pagal Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės (toliau – ir OVS BG) vyresniojo specialisto M. S. tarnybiniame pranešime Nr. 50-PR2-13630 išdėstytas faktines aplinkybes. 2015-03-16 M. S. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad 2015-03-15 Panevėžio AVPK OVS BG padalinyje, kai dirbo kartu su specialistais N. J. ir A. K. , apie 18 val. 10 min. policijos patrulių ekipažas „561" radijo ryšiu informavo, kad ties Bijūnų ir Ramunių gatvių sankryža Panevėžyje, sustabdė patikrinti automobilį „Mercedes-Benz E 270" v/n (duomenys neskelbtini) . Automobilio bagažinėje rado lagaminą, kuriame buvo įvairios automobilių navigacijos. Policijos pareigūnams kilo įtarimas, kad jos įgytos neteisėtu būdu, todėl automobilis kartu su asmenimis apie 18 val. 30 min. buvo pristatyti į Panevėžio AVPK. 18 val. 32 min. apie tai informuota operatyvinėje grupėje dirbanti Panevėžio AVPK Panevėžio miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės (toliau – ir KPS OG) tyrėja J. B. . Taip pat buvo nurodyta ir pareiškėjui apžiūrėti pristatytą automobilį bei paimti jame rastus daiktus. M. S. pabrėžė, kad pakartotinai apie 18 val. 34 min. ir 18 val. 52 min. operatyvinei grupei nurodyta dirbti pagal šį įvykį, tačiau dėl nežinomų priežasčių buvo delsiama. Atėjęs pareiškėjas pareiškė, kad automobilio apžiūros neatliks, nes nemato tam pagrindo. Apie 19 val. 40 min. automobilio apžiūrą atliko J. B. , tačiau jokių draudžiamų medžiagų ir objektų automobilyje nerado. M. S. pabrėžė, kad tuo metu KTB specialistai buvo neužimti, o operatyvinė grupė buvo iškviesta dėl smurto artimoje aplinkoje. Iš pateiktų aplinkybių aišku, kad pristatytame automobilyje turėjo būti lagaminas su automobilio navigacijos sistemomis, tačiau, 19 val. 40 min. apžiūrėjus automobilį, paaiškėjo, jog dingo lagaminas ir navigacijos. Atliekant tarnybinį patikrinimą, tikslintos aplinkybės, dėl kokių priežasčių buvo taip ilgai delsiama apžiūrėti automobilį. Atkreipė dėmesį į tai, kad policijos pareigūnų buvo priimtas sprendimas apžiūrėti automobilį dalyvaujant specialistui, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, jog specialistas nedalyvavo apžiūroje, nes 2015-03-15 apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilio apžiūra pradėta 19 val. 40 min., baigta 20 val., o apžiūrą atliko Panevėžio AVPK Panevėžio m. PK KPS OG tyrėja J. B. , apžiūroje dalyvavo vairuotojas R. N. , tačiau nedalyvavo A. M. , kuriam tiek M. S. , tiek ir V. V. buvo nurodę atlikti privalomus veiksmus.
Atsakovas taip pat nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimą, buvo nustatyta pakankama duomenų visuma (pareigūnų paaiškinimai, vaizdo įrašai, pareigūnų pokalbiai telefonu), kad 2015-03-15 M. S. 18 val. 32 min. nurodė pareiškėjui, „kad reikia apžiūrėti pristatytą automobilį ir išimti jame rastus daiktus, galimai neteisėtu būdų įgytus". Kadangi operatyvinės grupės sudėtis pavaldi tik Panevėžio AVPK budėtojams, todėl M. S. pagrįstai manė, kad pareiškėjas vykdys jo nurodymą nedelsiant, nes kitokių užduočių jam nebuvo pavesta atlikti. Pareiškėjas atsisakė vykdyti šį nurodymą, motyvuodamas tuo, kad tai ne įvykio vieta. Taisyklėse reglamentuota, kad operatyvinės grupės sudėtyje yra Kriminalistinių tyrimo biuro specialistai, kurie dirba su Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodytomis operatyvinėmis grupėmis. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad KTB specialistas yra operatyvinės grupės sudėtyje, todėl yra pavaldus Panevėžio AVPK budėtojui, kuris koordinuoja visus jų veiksmus. 2015-03-15 buvo surašyti 2 lyginamųjų pavyzdžių protokolai. Policijos pareigūnė M. V. patvirtino, kad buvo pasitelktas tik KTB specialistas A. R. , kurio veiksmai užtruko nuo 18 val. 55 min. iki 19 val. ir nuo 19 val. iki 19 val. 05 min., o pareiškėjas nedalyvavo. Paminėti veiksmai buvo atliekami nuo 18 val. 55 min. iki 19 val. 05 min., o nurodymas apžiūrėti transporto priemonę buvo duotas 18 val. 32 min..
Atsakovas dėl pristatyto automobilio apsaugos nurodė, kad Panevėžio AVPK vidiniame kieme gali būti pastatyti automobiliai saugojimui tik su Panevėžio AVPK viršininko leidimu ir tik išimtinais atvejais, nes Panevėžio AVPK vidiniame kieme saugomas tik tarnybinis transportas. M. S. pagrįstai manė, kad pareiškėjas iš karto pradės automobilio apžiūrą ir tik po jo apžiūros būtų sprendžiama dėl automobilio uždarymo į saugomąją aikštelę. Taip pat pažymėjo, kad uždarius automobilį į saugomą aikštelę, pašaliniams asmenims nebūtų buvę galimybės iš sulaikyto automobilio paimti galimai vogtus daiktus (multimedijas).
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl 2015-05-06 Panevėžio AVPK viršininko įsakymo Nr. 50-TE-273 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo pareiškėjui už Panevėžio AVPK viršininko 2012-11-28 įsakymu Nr. 50-V-956 patvirtintų Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo padalinių budėtojų, policijos patrulių, Kelių policijos biuro pareigūnų ir operatyvinių grupių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius taisyklių 10.2 p.p., Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Panevėžio AVPK 2014-03-17 įsakymu Nr. 50-V-150 patvirtinto Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo 7.1 p.p. reikalavimų pažeidimus buvo paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas ( b.l. 9).
Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus vyresnysis specialistas. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) V skirsnis ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V–308.
Tarnybinės atsakomybės inter alia tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (VTS 25 str. 1 d., 26 str. 1 d., Aprašo 3 p.). Tarnybinis nusižengimas – tai Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (VTS 2 str. 6 d.). Tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių (Aprašo 3 p.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai - t.y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo tinkamu subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTS, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (ABTĮ 13 str., 20 str., žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012). Teismas akcentuoja, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs (ABTĮ 13 str., 20 str.), kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26 str. 6 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, jog jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).
Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog 2015-03-16 Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės vyresnysis specialistas M. S. tarnybiniu pranešimu Nr. 50-PR2-13630 (I tomas, b.l. 72) pranešė, kad 2015-03-15 Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės padalinyje dirbant su specialistais N. J. ir A. K. , apie 18 val. 10 min. policijos patrulių ekipažas „561“ radijo ryšiu informavo, jog ties Bijūnų ir Ramunių gatvių sankryža sustabdė patikrinimui automobilį Mercedes Benz E270 v/n Nr. (duomenys neskelbtini) ir bagažinėje rado lagaminą su automobilių navigacijomis, kurios gali būti įgytos nusikalstamu būdu. Minėtas automobilis kartu su juo važiavusiais asmenimis 18 val. 30 min. buvo pristatyti į Panevėžio AVPK. 18 val. 32 min. apie šią situaciją buvo informuota operatyvinėje grupėje dirbanti tyrėja J. B. . Taip pat tuo metu operatyvinėje grupėje dirbančiam Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro vyresniajam specialistui (pareiškėjui) buvo nurodyta apžiūrėti pristatytą automobilį ir išimti jame rastus, galimai neteisėtu būdu, įgytus daiktus. Pakartotinai apie 18 val. 34 min. ir 18 val. 52 min. operatyvinei grupei vėl buvo nurodyta dirbti pagal šį įvykį, tačiau dėl nežinomų priežasčių buvo delsiama. Į Operatyvaus valdybos skyriaus budėtojų dalį atėjęs pareiškėjas pranešė, kad automobilio apžiūros neatlikinės, nes nemato tam pagrindo. Automobilio apžiūrą 19 val. 40 min. atliko tyrėja J. B. , tačiau jokių draudžiamų medžiagų, bei objektų automobilyje nerado. Tuo metu ekspertams įvykių ir užduočių nebuvo, o operatyvinei grupei buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, bet į tą iškvietimą buvo išsiųstos kitos dvi operatyvinėje grupėje dirbusios tyrėjos: L. N. ir L. K. . 2015-03-25 Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-24 (I tomas, b.l. 93-94) ir 2015-03-31 Pranešimu (papildomu) dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR1-25 (I tomas, b.l. 97-98) pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog Panevėžio AVPK viršininko 2015-03-18 nurodymu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl Panevėžio AVPK policijos pareigūnų veiksmų bei paprašyta pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, kurį pareiškėjas gali būti padaręs. 2015-03-27 pareiškėjas Panevėžio AVPK viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 50-5-PR2-97 (I tomas, b.l. 103-104), o 2015-04-07 - papildomą tarnybinį pranešimą Nr. 50-5-PR2-108 (I tomas, b.l. 105-106). 2015-04-15 buvo surašyta bei Panevėžio AVPK viršininko patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų biuro Kriminalinio aptarnavimo skyriaus vyresniojo specialisto (pareiškėjo) veiksmų Nr. 50-IS-40 (I tomas, b.l. 126-133) ir remiantis šia Išvada priimtas skundžiamas Įsakymas (I tomas, b.l. 9). Išvadoje konstatuota, jog Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus vyresnysis specialistas (pareiškėjas) pažeidė Taisyklių 10.2. p.p., Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Pareigybės aprašymo 7.1. p.p. reikalavimus. Taisyklių (I tomas, b.l. 39-47) 10.2. p.p. reglamentuota, kad specialistas, dirbantis operatyvinėje grupėje ir gavęs pranešimą iš operatyvaus valdymo padalinių budėtojo, nedelsiant išvyksta į įvykio vietą ir, panaudodamas turimas kriminalistines žinias, technines priemones nusikalstamos veikos priemonėms surasti, jiems užfiksuoti ir paimti, atlieka įvykio vietos ir kitų objektų tyrimą, surašo protokolą arba padeda operatyvinės grupės vyresniajam, atliekančiam įvykio vietos apžiūrą, tinkamai paimti iš įvykio vietos daiktus, dokumentus, daiktinius įrodymus bei pėdsakus, juos tinkamai supakuoja bei užsantspauduoja. Ant paketų užrašo atžymas apie atitinkamo daikto pavadinimą, supakavimą ir kitus parametrus. Paketus, o taip pat ir protokolą (jei pats jį surašo) perduoda operatyvinės grupės vyresniajam. Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. (ginčui aktuali akto redakcija galiojusi nuo 2014-10-14 iki 2015-09-21) nustatė, kad policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Šio punkto reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijos įstaigai) netaikomi policijos pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos vykdymas iš esmės pakenktų specialios kompetencijos policijos įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Pareigybės aprašymo (I tomas, b.l. 36-38) 7.1. p. nustato, kad Kriminalistinių tyrimų biuro Kriminalistinio aptarnavimo skyriaus vyresnysis specialistas atlieka įvykio vietos tyrimą, vietovių, objektų apžiūras, kai reikalingos specialios žinios ir įgūdžiai. Taisyklių 2 p. apibrėžta operatyvinės grupės sąvoka – tai Panevėžio AVPK ar vieno iš Panevėžio AVPK Policijos komisariatų viršininko įsakymu sudaryta kriminalinės ir (ar) viešosios policijos pareigūnų grupė, operatyviai pavaldi to komisariato ar Panevėžio AVPK OVP budėtojui, privalanti operatyviai reaguoti į skundus, pareiškimus ir pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius ir išvykti į įvykio vietas; vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) nustatyta tvarka atlieka neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant išaiškinti asmenis, padariusius nusikaltimą ir juos sulaikyti ar palaikyti viešąją tvarką, nukentėjusiems suteikti pagalbą ir kt.. Pagal Taisyklių 3.4. p. operatyvinei grupei budėtojų padalinio pareigūno teisėti nurodymai yra privalomi. Įvertinęs paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvada, jog pareiškėjas, dirbdamas operatyvinėje grupėje, ginčo situacijoje buvo pavaldus Panevėžio AVPK OVP budėtojui. Tai patvirtina teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis privalėjo vykdyti budėtojo nurodymus (ABTĮ 57 str.).
Nagrinėjamu atveju Išvadoje aptartas statutinio valstybės tarnautojo (pareiškėjo) neteisėtas elgesys (tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė) pasireiškė tuo, kad 2015-03-15 nuo 18 val. 32 min. iki 19 val., dirbdamas Panevėžio AVPK operatyvinėje grupėje ir būdamas pavaldus Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės policijos pareigūnams, be pateisinamų priežasčių nevykdė jų nurodymo padėti operatyvinės grupės pareigūnams - t.y. apžiūrėti automobilio „Mercedes-Benz E270“ automobilio ir daiktų, kurie gali būti įsigyti nusikalstamu būdu, kad pasitelkus kriminalistines žinias, technines priemones būtų surasti, užfiksuoti nusikalstamos veikos pėdsakai. Uždelsus vykdyti šį budėtojų nurodymą, iš sulaikyto automobilio dingo (iš esmės buvo pavogtos) multimedijos, kurios galimai buvo įgytos nusikalstamu būdu.
Administracinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjui 2015-03-15 dirbant operatyvinėje grupėje, 18 val. 32 min. buvo duotas Panevėžio AVPK OVP budėtojo nurodymas atlikti į Panevėžio AVPK pristatyto automobilio Mercedes Benz E270 apžiūrą. Aplinkybę, jog gavęs budėtojo nurodymą apžiūrėti automobilį Mercedes Benz E270, pareiškėjas nurodymo iš karto nevykdė, o delsė, todėl budėtojo nurodymas buvo duotas pakartotinai apie 18 val. 34 min. ir 18 val. 52 min., patvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys: Panevėžio AVPK OVS BG vyresniojo specialisto M. S. , Panevėžio AVPK OVS OG tyrėjų J. B. , L. N. tarnybinių pranešimų duomenys (I tomas, b.l. 72, 86, 87, 89) bei šių liudytojų parodymai teismo posėdžio metu. Kaip matyti iš tarnybinio tyrimo duomenų, dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti automobilio apžiūrą tyrėja J. B. skambino Panevėžio AVPK KTB viršininkui V. V. (tiesioginiam pareiškėjo vadovui)(I tomas, b.l. 88, 89). Be to, iš budėtojo M. S. telefoninio pokalbio su kriminalistinių tyrimų biuro pareigūnu įrašo duomenų matyti, jog nurodymas apžiūrėti automobilį buvo duodamas ir pakartotinai. Pareiškėjas nurodė, jog tarnybinio nusižengimo nepadarė, kadangi tuo metu vykdė kitas užduotis (ėmė lyginamuosius pavyzdžius, tikrino duomenis duomenų bazėje), reiškė abejones dėl budėtojo tinkamo darbo organizavimo bei automobilio saugojimo tinkamumo. Dėl pareiškėjo argumentų, jog Panevėžio AVPK OVS BG budėtojas netinkamai organizavo darbą (neatliekant apžiūros automobilio sustabdymo vietoje), nebuvo tinkamai organizuota automobilio apsauga, teismas pažymi, jog šios aplinkybės iš esmės nelemia pareiškėjo elgesio vertinimo, kadangi, kaip buvo paminėta, pareiškėjo neteisėtas elgesys pasireiškė tuo, jog jis laiku neįvykdė budėtojo nurodymo apžiūrėti automobilį Mercedes Benz.
Išvadoje taip pat konstatuota, kad Panevėžio AVPK ikiteisminį tyrimą 01-1-15116-15 atliekanti M. V. paaiškino, jog 2015-03-15 buvo surašyti 2 lyginamųjų pavyzdžių protokolai. Iš vieno protokolo duomenų matyti, kad Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto veiksmai užtruko nuo 15 val. 55 min. iki 19 val. ir nuo 19 val. iki 19 val. 05 min.. Šiuos veiksmus atliko tik specialistas A. R. , o pareiškėjas nedalyvavo. Nuo 18 val. 30 min. daugiau jokių veiksmų Kriminalistinių tyrimų biuro specialistai neatliko (I tomas, b.l. 132). Tai paneigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis negalėjo automobilio apžiūrėti dėl užimtumo atliekant kitas užduotis.
Palyginus ir įvertinus Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, betarpiškai susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, taip pat įvertinus bylos duomenų visumą, darytina išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose yra jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš Išvados duomenų, joje yra detaliai nurodyta: kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas - t.y. neatliko pareigų, numatytų Taisyklių 10.2 p.p., Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., Pareigybės aprašymo 7.1 p.p..
Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d., galiojusios Tvarkos 4.2 p. pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – pareigūno kaltė. Pareigūnas gali būti nubaustas (patrauktas tarnybinėn atsakomybėn) už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant tarnybinį nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013 m., 547 p., 577 p.). Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, privalėjo žinoti ir žinojo, kad gavęs Panevėžio AVPK OVP budėtojo nurodymą, privalo jį nedelsiant vykdyti, tačiau delsė tai padaryti, nesant tam objektyvių pateisinančių priežasčių. Konstatavus, jog pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tyrimo išvadoje, be kita ko, turi būti nurodyta, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo. Teismo vertinimu, Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė (tyčia) - t.y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Išvadoje taip pat nurodyta, jog pareiškėjas, žinodamas savo pareigas, ir žinodamas, kad operatyvinės grupės sudėtyje yra pavaldus Panevėžio AVPK budėtojui, gavęs nurodymą atlikti automobilio apžiūrą, nedelsiant nevykdė šio nurodymo, nors tuo metu buvo neužimtas kitų tarnybinių užduočių vykdymu, o dėl nepateisinamų priežasčių uždelsus vykdyti nurodymą, iš automobilio dingo multimedijos.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pareiškėjo veiksmai atitinka Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d. numatytus tarnybinio nusižengimo sudėties požymius, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjui inkriminuotas teisės aktų, pagal kurių reikalavimus ji turėjo įgalinimus veikti, pažeidimas, yra nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos pagal teisės aktus ji privalėjo atlikti, konstatuota, jog pareiškėjo neveikimas objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu. Teismas nenustatė jokių esminių procedūrinių nuobaudos skyrimo tvarkos bei terminų pažeidimų.
Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Aprašo 5 p. numatyta, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis šių nuostatų: 5.1 - už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą; 5.2 - atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes; 5.3 - už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo; 5.4 - atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.
Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (LVAT 2009-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013, 2015-05-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1941-520/2015). Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Svarbu, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos neatsirastų nepagrįstai didelis neadekvatumas (disproporcija), ir kad taip nebūtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimai (Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, LVAT 2013-03-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-109/2013, 2012-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012, 2012-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-357/2012, 2015-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3636-146/2015 ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog administracinis teismas, nagrinėdamas administracinį ginčą, neperima viešojo administravimo funkcijų ir nesprendžia tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimų. Teismas pagal kompetenciją tikrina, ar tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, o nustatęs, kad tarnybinė nuobauda yra neproporcinga (per griežta) sprendžia dėl jos pakeitimo į švelnesnę (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012). Nuobaudos pakeitimą į švelnesnę teismas atlieka savo procesiniu sprendimu, o ne atitinkamai koreguodamas atsakovo individualų administracinį aktą (LVAT 2015-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3636-146/2015).
Įvertinęs tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, pareiškėjo stažas vidaus tarnyboje yra 22 metai, per kuriuos jis buvo 13 kartų skatintas, baustas vieną kartą tik 2004 metais, galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi (I tomas, b.l. 122), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda - t.y. aiškiai per griežta. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Panevėžio AVPK viršininko 2015-05-06 įsakymu Nr. 50-TE-2737 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M. “ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas keistina į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą (ABTĮ 57 str., 88 str. 2 p.).
Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Į 2016-01-25 teismo posėdį buvo kviesta ir liudytoja teisme apklausta J. B. , kuri pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jos dalyvavimu teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinis teismas 2016-02-08 nutartimi (tomas II, b.l. 4) tenkino liudytojos prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Remiantis pateiktais dokumentais, patvirtinančiais kelionės į teismą išlaidas, teismas nutarė iš teismo specialiosios sąskaitos liudytojai J. B. išmokėti 19,62 Eur išlaidų, susijusių su jos dalyvavimu teismo posėdyje. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str. 1 d. 1 p., prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str. 7 d. nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Nagrinėjamu atveju teismas pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą pakeitė į švelnesnę, tačiau teismo sprendimu konstatavus, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, laikytina, jog sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjo nenaudai. Atsižvelgiant į tai, liudytojai J. B. išmokėta 19,62 Eur suma priteistina į teismo specialiąją sąskaitą iš pareiškėjo A. M. (ABTĮ 43 str. 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti 2015-05-06 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 50-TE-273 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. M. “ pareiškėjui A. M. paskirtą tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą į švelnesnę tarnybinę nuobaudą - papeikimą.
Priteisti iš A. M. į teismo specialiąją sąskaitą (gavėjas Kauno apygardos administracinis teismas, gavėjo kodas 188734347, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ) 19,62 Eur (devyniolikos eurų, 62 ct) sumą.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.