Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2015-06-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-7-161/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
II-7-161/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Zarembienė
Pažeidėjas
A. M., D. Š.
Advokatai
Karolis Smaliukas
Administracinė byla Nr. II-7-161/2015
(Procesinis Nr. 4-49-3-00246-2015-0)
Procesinio sprendimo kategorijos: 47.; 63.; 78.3. (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 29 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims A. M. ir D. Š., jų įgaliotam atstovui advokatui Karoliui Smaliukui, nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose priėmusios institucijos Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliotai atstovei Raimondai Rauluševičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/3-3, ir

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) dirbančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/4-4,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnyba 2015 m. sausio 13 d. surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-3 A. M. ir 2015 m. sausio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1P-4 D. Š.,

2015 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/3-3 A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 171³ str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 343 eurų baudą bei

2015 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/4-4 D. Š. pagal LR ATPK 171³ str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 343 eurų baudą.

A. M. ir D. Š. administracinės nuobaudos Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimais paskirtos už tai, kad A. M. ir D. Š., būdami Viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 13-378 „Dėl viešojo pirkimo užduoties nustatymo“ nariais, supaprastintu būdu vykdant atvirą konkursą „Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas“ (Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbtas 2014 m. balandžio 10 d., viešojo pirkimo Nr. 150048; toliau - Pirkimas), 2014 m. balandžio 7 d. įvykusiame Viešojo pirkimo komisijos posėdyje (2014 m. balandžio 7 d. komisijos posėdžio protokolas Nr. 1) dalyvavo sprendžiant klausimą dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų tvirtinimo ir balsavo priimant sprendimą patvirtinti neteisėtas Pirkimo sąlygas. Šio Pirkimo vertinimo rezultatus įforminus 2014 m. lapkričio 18 d. Viešųjų pirkimo tarnybos kontrolės skyriaus vertinimo išvadoje Nr. 4S-3866, konstatuoti šie Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai:

1. Pirkimo sąlygų 3.3 punktas neatitinka Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 42 p. nuostatų, tuo pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai <...> turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs <...>“ bei 85 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles“;

2. Pirkimo sąlygose pasirinkta pasiūlymo vertinimo tvarka yra nepagrįsta ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, 2 dalyje nustatytą pirkimo tikslą– vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ir tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas ir Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (aktuali redakcija nuo 2014-01-01) (toliau - Kainodaros metodika) 4.1 punkto nuostatą, kad „kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos“ bei 36.5.2 punkto nuostatą, kad „jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių <...> suma“. Nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo ir Kainodaros metodikos pažeidimai grindžiami šiomis aplinkybėmis:

a) Pirkimo sąlygų 10.3. punkte yra nurodytas pasiūlymų vertinimo kriterijus - patiekalų gamybos išlaidos vienam pietų daviniui, nors pirkimo objektas apima ir pusryčių, pavakarių, vakarienės bei naktipiečių teikimo paslaugas. Tokiu būdu buvo pažeistas viešųjų pirkimų tikslas (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), Kainodaros metodikos 4.1 punktas (kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos) ir 36.5.2 punkto (vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių, suma) nuostatos;

b) Pirkimo sąlygų 5.6. punkte yra nurodyta, jog tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą paslaugų apimtį, tačiau pasiūlymo formoje buvo reikalaujama nurodyti tik pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamą sumą;

c) Pirkimo sąlygų 2.1. punkte neįvardinta, ar perkamos tik nemokamo mokinių maitinimo paslaugos, ar tik mokamo mokinių maitinimo paslaugos, ir ar tiek vienos, tiek kitos. Perkant tiek mokamo, tiek nemokamo maitinimo paslaugas, tačiau vertinant tik nemokamo maitinimo vieno pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamų lėšų kainą, pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, 2 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų tikslas ir Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostata, numatanti, kad kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos;

d) Pasiūlymo formos nuostatos, kuriomis reikalaujama pateikti tik vieno pietų davinio sumą, neatitinka Kainodaros metodikos 2 punkto, numatančio, kad „sutarties kaina – suma, kurią perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus“ bei 36.5.2 punkto nuostatą, numatančią, kad „Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių <...> suma“;

3. Pirkimo sutarties projekte nenustatytos sąlygos ir pagrindai, kuriais vadovaujantis gali būti keičiami pasitelkti subteikėjai. Tuo A. M. ir D. Š., kaip Viešojo pirkimo komisijos nariai, tvirtindami Pirkimo sąlygas, nesivadovavo Taisyklių 20.23 punkto nuostata, kad Pirkimo dokumentuose pateikiama ši informacija „siūlomos pasirašyti pirkimo <...> sutarties svarbiausios sąlygos <...> pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalį <...>“ ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto nuostatą, numatančią, kad „Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta <...> subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai <...> jų keitimo tvarka“;

4. A. M. ir D. Š., tvirtindami Pirkimo sąlygas, nesivadovavo Taisyklių 18 punkto nuostatomis, jog pirkimo dokumentai turi būti aiškūs ir tikslūs, bei Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostata, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, nes:

a) Techninės specifikacijos 3 punkto nuostatos ir pateiktas sąlygų paaiškinimas dėl vaikų ir mokinių amžiaus grupių yra neaiškus ir netikslus,

b) Techninės specifikacijos 3 punkto nuostata dėl pasikeitusių valgiaraščių derinimo tvarkos yra neaiški ir netiksli,

c) Techninės specifikacijos 9 punkto nuostatos ir sutarties projekto 2.2.27. punkto nuostatos yra neaiškios;

5. Pirkimo sąlygų 4 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ 3.4. punkto nuostatos dėl galimybės peržiūrėti pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamą sumą pažeidžia Kainodaros metodikos 4.1 punkto ir 12 punkto nuostatas, kadangi turi būti nustatytos aiškios ir tikslios ribos, kiek ir kokiais atvejais pirkimo sutartyje nustatytas įkainis gali kisti.

Viešųjų pirkimų tarnybos Nutarimais buvo konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys A. M. ir D. Š., kaip Viešojo pirkimo komisijos nariai, balsavę už neteisėto sprendimo priėmimą (patvirtinti neteisėtas Pirkimo sąlygas), pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą, 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Kainodaros metodikos 12, 4.1 ir 36.5.2 punktų nuostatas bei nesivadovavo Taisyklių 42 punkto, 20.23 punkto bei 18 punkto nuostatomis ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

A. M. ir D. Š. su skundais (I t., b.l. 1-16, II t., b.l. 1-16) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 vasario 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/3-3 bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/4-4, motyvuojant šiais argumentais:

1. Viešųjų pirkimų tarnybai nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, buvo pažeistos ATPK ir susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatos bei netinkamai išnagrinėta byla;

2. Nei A. M., nei D. Š. nepažeidė jokių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, o nurodyti pirkimo dokumentų tariami trūkumai yra formalaus pobūdžio, kai pačios sąlygos, kurių neaiškumą įvardino Viešųjų pirkimų tarnyba, yra aiškios. Visos pirkimo dokumentų sąlygų nuostatos buvo aiškios ir tikslios, jas suprato visi pasiūlymus pirkime pateikę tiekėjai ir jų neginčijo, todėl daro išvadą, kad Viešųjų pirkimų tarnybos įvardinami pirkimo dokumentų trūkumai yra tik tariami ir jais siekiama dirbtinai sukurti teisinį pagrindą, t.y. nubausti Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narius;

3. Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, buvo netinkamai individualizuota atsakomybė ir nuobaudos skyrimo klausimai, Viešųjų pirkimų tarnyba visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog tariami pirkimo dokumentų neaiškumai ar netikslumai neturėjo jokios įtakos pirkimo rezultatams ir nepažeidė jokių teisinių gėrių.

Administracinių teisės pažeidimų bylos pagal A. M. ir D. Š. skundus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi (I t., b.l. 185) buvo sujungtos į vieną bylą.

Šalies argumentai

Teisme A. M. bei jo atstovas advokatas patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad buvo padaryta klaidų, tačiau šie trūkumai neturėjo įtakos pirkimo rezultatams. Pažeidimai buvo formalūs, padaryti dėl nežinojimo, patirties stokos. Pripažįsta, kad techninių klaidų yra, tačiau ar konkreti sąlyga aiški ar ne, tai yra vertinimo dalykas. Sutinka, kad sąlygos gali būti geriau parengtos. Nei vienas tiekėjas Pirkimo sąlygų neskundė. Faktines aplinkybes dalinai pripažįsta, tačiau nesutinka dėl vertinimo, nesutinka, kad buvo pažeistas įstatymas.

Teisme D. Š. bei jos atstovas advokatas patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad buvo padaryti techniniai pažeidimai. Nei nutarime nei protokole nėra vertinama, kad tiekėjai neginčijo sąlygų, kad nebuvo ginčų dėl laimėtojo. Paskirta nuobauda per griežta, kadangi neteks nepriekaištingos reputacijos, o tuo pačiu ir darbo vienerių metų laikui komisijos veikloje. Padaryti techniniai pažeidimai negali būti laikomi imperatyvių normų pažeidimais. Teismas turi vertinti, ar techninės klaidos yra įstatymo pažeidimai, svarbus pažeidimų mastas ir reikšmingumas.

Atsiliepimas

Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateikė atsiliepimus (I t., b.l. 163-176, II t., 162-175), kuriuose nurodė, kad su skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose nurodė, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu, įvertino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, kaip perkančiosios organizacijos atliktą supaprastintą atvirą konkursą „Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas“ ir vertinimo rezultatus įformino 2014-11-18 vertinimo išvadoje Nr. 4S-3866. Buvo nustatyti Pirkimo sąlygų pažeidimai, todėl A. M. ir D. Š., kaip Viešųjų pirkimų komisijos nariai, ir Viešųjų pirkimų komisijos 2014-04-07 posėdyje balsavo už neteisėtų sprendimų priėmimą, t.y. neteisėtų pirkimo sąlygų patvirtinimą, buvo pagrįstai patraukti administracinėn atsakomybėn.

Teisme Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė skundų netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini iš dalies.

Vadovaujantis LR ATPK 301 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

A. M. ir D. Š. administracinėn atsakomybėn patraukti už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, t.y. už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, padarymą.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 13-378 (I t., b.l. 116), buvo sudaryta komisija atlikti Mokinių maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų viešąjį pirkimą vadovaujantis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, šios komisijos nariais be kitų asmenų paskiriant A. M. bei D. Š., o sudarytai komisijai pavesta parengti pirkimo sąlygas. Iš 2014 m. balandžio 7 d. Viešojo pirkimo komisijos Protokolo Nr. 1 (I t., b.l. 121) matyti, kad posėdyje buvo nuspręsta Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų viešąjį pirkimą atlikti supaprastinto atviro konkurso būdu bei patvirtinti paslaugų pirkimo sąlygas, už kurių patvirtinimą be kitų komisijos narių balsavo ir A. M. bei D. Š..

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija (toliau - ir Perkančioji organizacija) 2014 m. balandžio 10 d. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje supaprastinto atviro konkurso būdu paskelbė viešąjį pirkimą „Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 150048) (toliau - ir Pirkimas) (I t., b.l. 144-153). Pirkimas vykdytas pagal Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2014 m. vasario 26 d. įsakymu patvirtintas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau - ir Taisyklės) (I t., b.l. 97-115). 2014 m. balandžio 29 d. buvo pateikti pasiūlymai, kuriuos pateikė penki tiekėjai, o 2014 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta pasiūlymų eilė: 1 vieta - (duomenys neskelbtini) (gamybos išlaidos - 0,00 Lt); 2 vieta - (duomenys neskelbtini) (gamybos išlaidos - 0,48 Lt), 3 vieta - (duomenys neskelbtini) (gamybos išlaidos - 0,92 Lt). 2014 m. liepos 18 d. su Pirkimo laimėtoju - tiekėju (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis.

Byloje nustatyta, kad Viešųjų pirkimo tarnybos kontrolės skyrius, įvertinęs Pirkimo dokumentus ir vykdytas procedūras bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje esančią informaciją, 2014 m. lapkričio 18 d. pateikė vykdyto viešojo pirkimo vertinimo išvadą Nr. 4S-3866 (toliau - Vertinimo išvada) (I t., b.l. 35-42), kurioje konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo (redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.) pažeidimus ir nurodė, jog Perkančioji organizacija turėtų nutraukti 2014 m. liepos 18 d. mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų teikimo sutartį Nr. 504/20-693, ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį pirkimą, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Dėl Vertinimo išvadoje nustatytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų rengiant Pirkimo sąlygas, patvirtintas Viešojo pirkimo komisijos, kurios nariais, balsavusiais už tokių sąlygų patvirtinimą, buvo ir A. M. bei D. Š., pastariesiems Viešųjų pirkimų tarnyba 2015 m. sausio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus (I t., b.l. 17-22, II t., b.l. 17-22) bei išnagrinėjus administracinių teisės pažeidimų bylas, 2015 m. vasario 4 d. priėmė skundžiamus Nutarimus (I t., b.l. 23-27, II t., b.l. 23-27).

Skunduose A. M. ir D. Š. pirmiausia kelia asmens, priėmusio nutarimus ir paskyrusio administracines nuobaudas, tinkamumo klausimą. Kaip matyti iš skundžiamų nutarimų, juos priėmė ir administracines nuobaudas A. M. bei D. Š. paskyrė Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas R. Z. (I t., b.l. 23, II t., b.l. 23). Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR ATPK 247⁷ straipsnio pakeitimai, kuriais nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę šios tarnybos direktorius, direktoriaus pavaduotojas ir direktoriaus įgalioti Viešųjų pirkimų tarnybos skyrių vadovai ir jų pavaduotojai. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės 2015 m. vasario 3 d. įgaliojimu Nr. M-9, Teisės ir personalo skyriaus vedėjas R. Z. buvo įgaliotas nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas (I t., b.l. 177). Esant nustatytoms aplinkybėms ir paminėtiems pagrindams, teismas daro išvadą, kad 2015 m. vasario 4 d. administracinių teisės pažeidimų bylas išnagrinėjo, nutarimus priėmė ir administracines nuobaudas paskyrė įgaliotas ir tam teisę turintis Viešųjų pirkimų tarnybos tarnautojas. Viešųjų pirkimų tarnybos priimti Nutarimai atitinka LR ATPK 286 straipsnyje numatytus formos ir turinio reikalavimus, todėl skundų argumentai dėl procedūrų nesilaikymo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys A. M. ir D. Š. sutinka, kad jų patvirtintose Pirkimo sąlygose yra techninių ir formalių klaidų, tačiau prašo įvertinti, ar jie tikrai gali būti laikomi įstatymo pažeidimais.

Dėl Pirkimo sąlygų 3.3. punkto

Pirkimo sąlygų 3.3. punkte nustatyta, kad: „Jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, šių konkurso sąlygų 3.1.1.-3.1.5. ir 3.1.7. punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o šių konkurso sąlygų 3.1.6., 3.1.8. punktuose ir 3.1.10.-3.1.12. punktuose nurodytus kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektas ar ūkio subjektų grupė kartu.“ Tačiau šiame Pirkimo sąlygų punkte nenurodyta, kaip ūkio subjektų grupė turi atitikti Pirkimo sąlygų 3.1.9. punkte įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą (lentelės Nr. 2 „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai “), t.y. ar visi ūkio subjektų grupės nariai kartu, ar kiekvienas narys atskirai.

Nei A. M., nei D. Š. teismui įrodymų, patvirtinančių, jog Pirkimo sąlygose buvo aptarta Pirkimo sąlygų 3.1.9 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo atitikties tvarka, kai pasiūlymus teikia ūkio subjektų grupė, nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad A. M. ir D. Š., būdami Viešojo pirkimo komisijos nariais ir patvirtinę Pirkimo sąlygas, nesivadovavo Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos direktoriaus 2014 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 13-278, 42 punkto nuostata, pagal kurią „Siekiant įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32-38 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgiant į Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodines rekomendacijas <...> pirkimo dokumentuose nustatomi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai <...>“, ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 2 d. nuostatą, kad „Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai <...> turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs <...>“ ir 85 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Skundžiamuose Nutarimuose pagrįstai konstatuotas Pirkimo sąlygos neteisėtumas, o skundų argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšmės neturi skunduose nurodytos aplinkybės, kad Pirkime nedalyvavo ūkio subjektų grupė ir kad tiekėjai neskundė Pirkimo sąlygų. Tvirtindami Pirkimo sąlygas, komisijos nariai negalėjo žinoti, kad Pirkime nedalyvaus ūkio subjektų grupė, o prašymų paaiškinti ar pretenzijų nebuvimas savaime nereiškia, jog Pirkimo sąlygos yra teisėtos. Be to, šiuo atveju toks klausimas ir neiškilo dėl to, kad Pirkime ūkio subjektų grupė nedalyvavo.

Dėl Pirkimo sąlygose įtvirtintų kainodaros taisyklių ir pasiūlymų vertinimo tvarkos

Iš Pirkimo sąlygų 2.1. punkte aprašyto Pirkimo objekto matyti, kad Perkamos mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugos, t.y. pusryčių ir pietų tiekimas bendrojo ugdymo mokyklose mokslo metais; pusryčių, pietų ir vakarienės tiekimas Deltuvos pagrindinės mokyklos, Senamiesčio pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) pradinio ugdymo skyriaus, (duomenys neskelbtini) gimnazijos ikimokyklinių ugdymo grupių vaikams; pusryčių, pietų, pavakarių tiekimas dieninių vasaros poilsio ar prevencinių programų stovyklų metu; pusryčių, pietų, vakarienės ir naktipiečių tiekimas Siesikų gimnazijos bendrabutyje gyvenantiems mokiniams. Taigi, Pirkimo objektas yra platus ir apima pusryčių, pietų, vakarienės ir naktipiečių maitinimo paslaugų tiekimą. Tuo tarpu Pirkimo sąlygų 10.3. punkte buvo nustatytas pasiūlymų vertinimo kriterijus – tik patiekalų gamybos išlaidos vienam pietų daviniui. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygose buvo pasirinkta vertinti tik vieno pietų davinio gamybos išlaidas, nors Pirkimo objektas apima ir pusryčių, pavakarių, vakarienės, ir naktipiečių teikimo paslaugas, teismas daro išvadą, kad A. M. bei D. Š., kaip Viešojo pirkimo komisijos nariai, patvirtinę Pirkimo sąlygas, kuomet vertinamas ne visas perkamas objektas, o tik jo dalis, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą – vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas bei Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1S-21 (aktuali redakcija nuo 2014-01-01) (toliau - Kainodaros metodika) 4.1 punkto nuostatą, kad kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos, 36.5.2 punktą, pagal kurį, jeigu pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių, suma. Pažymėtina, kad pagal Pirkimo sąlygų 5.6. ir 5.9 punktus, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, turėjo įsivertinti visą Pirkimo sąlygų 2.1 punkte aprašytą Pirkimo objektą, tačiau pagal Pasiūlymo formą - nurodyti tik vieno pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamą sumą.

Pirkimo sąlygų 2.1 punkte, aprašant Pirkimo objektą, neįvardinta, ar perkamos tik nemokamo mokinių maitinimo paslaugos, ar tik mokamo mokinių maitinimo paslaugos, ir ar tiek vienos, tiek kitos. Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi Pirkimo dokumentus, padarė išvadą, kurios skunduose neneigia ir administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, kad Pirkimo objektas apėmė tiek nemokamo, tiek mokamo maitinimo paslaugas, tačiau pasiūlymo formoje buvo prašoma nurodyti tik nemokamo pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamas išlaidas. Tokiu būdu, perkant tiek mokamo, tiek nemokamo maitinimo paslaugas, tačiau vertinant tik nemokamo maitinimo vieno pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamų išlaidų kainą, buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, 2 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų tikslas ir Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostata, kad kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos.

Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad viešojo pirkimo - pardavimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytos kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Kainodaros metodikos 2 punkte yra nustatyta, kad sutarties kaina - suma, kurią Perkančioji organizacija pagal sutartį turi sumokėti tiekėjui už perkamas prekes, paslaugas ar darbus. Techninėje specifikacijoje yra nurodytos konkrečios Ukmergės rajono bendrojo lavinimo mokyklos, taip pat pateiktas bendras atitinkamų mokyklų mokinių skaičius, tarp jų ir nemokamus pietus ir pusryčius gaunančių vaikų ir mokinių skaičius. Tuo tarpu Pasiūlymo formoje (Pirkimo sąlygų 1 priedas) reikalaujama pateikti tik vieno pietų davinio gamybos išlaidoms skiriamą sumą su PVM, kas pažeidžia Kainodaros metodikos 36.5.2 papunkčio nuostatą, kad „<...> Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių <... > suma“.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau aprašytų aplinkybių, patvirtintomis Pirkimo sąlygomis suteikta galimybė tiekėjams konkuruoti tik pagal patiekalų gamybos išlaidas vienam pietų daviniui, nors po sutarties pasirašymo su laimėjusiu tiekėju jam suteikiama galimybė prekiauti maistu ugdymo įstaigose įkainiais, dėl kurių tiekėjų konkurencija nevyko. Teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija, kad tokia pasiūlymų vertinimo tvarka negali užtikrinti viešųjų pirkimų tikslo racionaliai naudoti tam valstybės biudžeto lėšas pasiekimo ir kad Pirkimo sąlygose nustatyta ydinga pasiūlymų vertinimo tvarka, kai vertinamos tik gamybos išlaidos vienam pietų daviniui, tačiau nevertinamos kitos tiekėjo siūlytinos maitinimo (pusryčių, vakarienės, naktipiečių) kainos, įskaitant ir tas, kurias tiekėjas taikys mokiniams ir vaikams, negaunantiems nemokamo maitinimo, kas pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

Be to, nesutiktina su pareiškėjų skunduose išdėstytu argumentu, kad Kainodaros metodika nereglamentuoja pasiūlymų vertinimo ir pasiūlymų kainos apskaičiavimo nustatymo taisyklių. Iš Kainodaros metodikos 1 punkto matyti, jog: „Šia metodika vadovaujasi perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo - pardavimo sutartyse <...> nustatydamos kainodaros taisykles “, o 2 punkte nustatyta, kad: ,,Kainodaros taisyklės - pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatomos sutarties kainos apskaičiavimo bei kainos koregavimo taisyklės“. Akivaizdu, kad, kainodaros taisyklėmis vadovaujamasi apskaičiuojant sutarties kainą, nustatomą viešojo pirkimo dokumentuose. Pirkimo sąlygų 4 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ (toliau - Sutarties projektas) 3.1. punkte nustatyta, kad „Tiekėjas maitinimo paslaugą teikia pasiūlyme atviram Ukmergės rajono ugdymo įstaigų mokinių ir vaikų maitinimo paslaugų pirkimo konkursui pateikta vienam pietų davinio patiekalų gamybos išlaidoms skiriama kaina <...>“. Vadinasi, sutarties kainodara yra tiesiogiai susijusi su tiekėjų pasiūlymų vertinimo tvarka, nes iš to galima spręsti, iš ko susidės sutarties kaina ir kokia ji bus, atsižvelgiant į Pirkimo objekto apimtis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. M. ir D. Š. patvirtintose Pirkimo sąlygose pasirinkta pasiūlymo vertinimo tvarka yra nepagrįsta ir pažeidžia tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, 2 dalyje nustatytą pirkimo tikslą, ir Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostatą, kad kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos bei 36.5.2 punkto nuostatą, kad jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkami skirtingų prekių, paslaugų ar darbų kiekiai, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš preliminarių kiekių, suma. Esant tokioms aplinkybėms ir paminėtiems pagrindams, teismas laiko, kad A. M. ir D. Š. paduoti skundai šioje dalyje yra nepagrįsti.

Dėl subteikėjų keitimo tvarkos

Pirkimo sąlygose yra numatyta, kad tiekėjai gali pasitelkti suteikėjus, tačiau Pirkimo sąlygų 4 priede „Pirkimo sutarties projektas“ nenustatytos sąlygos ir pagrindai, kuriais vadovaujantis, gali būti keičiami pasitelkti subteikėjai, tuo A. M. ir D. Š., tvirtindami Pirkimo sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto nuostatą, kad Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai bei jų keitimo tvarka.

Skundų argumentai, kad nei vienas iš Pirkimo dalyvių net nebuvo nurodęs jokių subteikėjų ir atitinkamai dėl šios priežasties sutartyje su Pirkimo laimėtoju nėra nuostatų, susijusių su subteikėjų keitimu, yra nepagrįstas. Tai, jog Pirkimo laimėtojas nepasitelkia subteikėjų, nėra pagrindas nesivadovauti imperatyviomis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Nutarimuose yra pagrįstai konstatuota, kad Pirkimo sąlygose numatyta, jog tiekėjai gali pasitelkti subteikėjus, tačiau Sutarties projekte - Pirkimo sąlygų sudėtinėje dalyje, nenustatytos sąlygos ir pagrindai, kuriais vadovaujantis, gali būti keičiami pasitelkti subteikėjai. Todėl Viešojo pirkimo komisijos nariai, patvirtinę tokias Pirkimo sąlygas, nesivadovavo Taisyklių 20.23 punkto nuostata, kad Pirkimo dokumentuose pateikiama ši informacija: ,,siūlomos pasirašyti pirkimo <...> sutarties svarbiausios sąlygos <...> pagal viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalį <...> “, ir tokiu būdu pažeidė imperatyvią Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto nuostatą, kad ,,Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta <...> subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai <...> jų keitimo tvarka“.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju kalbama ne apie sudarytą pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoju, o apie pačias Pirkimo sąlygas - Sutarties projektą. Būtent jame nebuvo nustatytos imperatyviai Viešųjų pirkimų įstatyme reglamentuojamos sąlygos, o tvirtinant Pirkimo sąlygas, negalėjo būti iš anksto žinoma, pasitelks tiekėjai subteikėjus, ar ne. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato jokių šio reikalavimo išimčių, todėl A. M. ir D. Š., tvirtindami Pirkimo sąlygas, turėjo vadovautis privalomomis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Nutarimuose yra tinkamai kvalifikuotas šis įstatymo pažeidimas, o paduoti skundai šioje dalyje yra nepagrįsti, nes skunduose pateikiami argumentai nepaneigia pačių Pirkimo sąlygų neteisėtumo.

Dėl Pirkimo sąlygų, susijusių su Technine specifikacija

Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys A. M. ir D. Š. skunduose nurodė, jog nesutinka, kad tvirtindami Pirkimo sąlygų Techninę specifikaciją, nesivadovavo Taisyklių 18 punktu, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių ir kad pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad pirkimus Perkančioji organizacija atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, motyvuodami tuo, kad Techninės specifikacijos nuostatos yra aiškios, tiekėjai pretenzijų dėl Techninės specifikacijos nuostatų nereiškė. Įvertinus Techninės specifikacijos 3 ir 9 punktų nuostatas, akivaizdu, jog yra įsivėlę neaiškumų ir netikslumų, o būtent:

Techninės specifikacijos 3 punkte nurodyta, kad ,,Tiekėjas privalo ruošti maistą pagal trijų amžiaus grupių (3-5 metų, 6-10 metų bei 11 ir vyresnių) 15 dienų pusryčių, pietų, vakarienės valgiaraščius <...>“, tuo tarpu tos pačios Techninės specifikacijos dalyje ,,Mokinių ir vaikų maitinimo <...> apimtys“ tik nurodyti Ukmergės rajono bendrojo lavinimo mokyklų pavadinimai ir bendras mokinių jose skaičius, tačiau atskirai neišskirtas mokinių skaičius pagal amžiaus grupes (atskirai tik nurodytas ikimokyklinės grupės (3-5 m.) vaikų skaičius). Perkančioji organizacija 2014 m. balandžio 18 d. rašte Nr. (6.10)-18-1340 „Dėl atsakymų į klausimus“, atsakydama į tiekėjo paklausimą, nurodyti kaip pasiskirsto mokinių skaičius pagal amžiaus grupes) (I t., b.l. 178) nurodė, kad ,,Ukmergės ugdymo įstaigose nemokamas mokinių maitinimas organizuojamas dviem amžiaus grupėms: 1) 6-10 metų mokiniams - 522 mok. 2) 11 metų ir vyresniems mokiniams - 944 mok “, nors Pasiūlymo formoje prašoma pateikti pietų davinio gamybos išlaidų sumą trims amžiaus grupėms, t.y. 3-5 metų, 6-10 metų ir 11 metų ir vyresniems;

Techninės specifikacijos 3 punkto nuostata, kad ,,Pasikeitus valgiaraščiams, jie turi būti pakartotinai derinami su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Atliekant nereikšmingus keitimus <...> t.y. pakeitus vieną maisto produktą tos pačios muisto produktų grupės kitu maisto produktu, kai mitybinė vertė nepablogėja, o energetinė vertė pasikeičia ne daugiau kaip dešimt procentų, valgiaraščių pakartotinai derinti su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga nereikia...“ (minėta nuostata perkelta ir į Sutarties 2.2.22.2 punktą) yra neaiški, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, nuo kurio valgiaraščio bus skaičiuojamas 10 procentų energetinės vertės pasikeitimas, t.y. ar nuo pirminio valgiaraščio, ar nuo pirmą kartą pasikeitusio ir pan.

Techninės specifikacijos 9 punkto nuostatos, kad „Tiekėjas 10 proc. gamybos išlaidoms skiriamų lėšų panaudoja gamybinės įrangos atnaujinimui, kuri lieka ugdymo įstaigose <...> arba, gavęs ugdymo įstaigos vadovo prašymą <... > teisės aktų nustatyta tvarka paremia tokia pačia suma ugdymo įstaigos renginius <...>“ (minėta nuostata perkelta į Sutarties 2.2.27 punktą) yra neaiški, atsižvelgiant į tai, kad neaišku, ar 10 procentų gamybos išlaidoms skiriamų lėšų bus skaičiuojamos nuo vieno mėnesio gamybos išlaidų pietų daviniams, 12 mėnesių ar 36 mėnesių ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų tarnyba vertino pačias Pirkimo sąlygas, o ne rezultatą, kad laimėjęs tiekėjas nurodė 0 Lt dydžio gamybos išlaidas. Be to sutiktina su Viešųjų pirkimų tarnybos argumentu, kad tiekėjas, esant tokiai neaiškiai Pirkimo sąlygų nuostatai, visada bus suinteresuotas skirti kuo mažiau pinigų, nors Perkančioji organizacija tikisi daugiau, t.y. kad tiekėjas gamybinės įrangos atnaujinimui skirs 10 procentų gamybos išlaidų, patiriamų per visą Sutarties laikotarpį (per 36 mėnesius).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Viešųjų pirkimų tarnyba tinkamai nustatė Taisyklių 18 punkto ir Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalies pažeidimus ir Nutarimuose tinkamai kvalifikavo kaip viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus.

Dėl Pirkimo sąlygų 4 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ 3.4. punkto

Nutarimuose yra konstatuota, jog A. M. ir D. Š., patvirtinę Pirkimo sąlygas, kurių 4 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ 3.4. punkte nustatyta, kad ,,Sutartyje numatyta pietų davinio gamybos išlaidoms skiriama suma gali kisti (proporcingai didėti ar mažėti), kai 25 procentais ir daugiau padidėja ar sumažėja sutarties 1 priede nurodytas bendras mokyklų mokinių skaičius, kuriems skiriami nemokami pietūs. Pakeitimai gali būti atliekami ne dažniau kaip kartą per metus“, pažeidė Kainodaros metodikos 4.1 punkto nuostatą, kad „kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos <...>“ ir 12 punkto nuostatą, kad „Pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant preliminarius kiekius, nustatoma viršutinė ir apatinė ribos (pavyzdžiui, nuo <...> iki <...>; ne mažiau kaip <...>, bet ne daugiau kaip <...>) arba nurodoma paklaida procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma tik viršutinė riba (pavyzdžiui, ne daugiau kaip <...>)“. Tuo tarpu akivaizdu, kad Sutarties projekte, nenustatytos aiškios ir tikslios ribos, kiek ir kokiais atvejais pirkimo sutartyje nustatytas įkainis gali kisti, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai konstatavo šį viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, o skundai šioje dalyje laikytini nepagrįstais.

Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų A. M. ir D. Š. argumentai, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/3-3 (I t., b.l. 23-27) ir 2015 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/4-4 (II t., b.l. 23-27) matyti, kad Nutarimuose išdėstytos nustatytos aplinkybės ir jos motyvuotai bei pagrįstai įvertintos kaip Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas. Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi administracinių teisės pažeidimo bylas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad A. M. ir D. Š., būdami Viešojo pirkimo komisijos nariais ir balsavę už neteisėto sprendimo priėmimą, kuriuo buvo patvirtintos neteisėtos Pirkimo sąlygos, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą, 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat Kainodaros metodikos 12, 4.1 ir 36.5.2 punktų nuostatas bei nesivadovavo Taisyklių 42, 20.23 ir 18 punktų nuostatomis.

Viešųjų pirkimų tarnybos Nutarimuose nustatytos aplinkybės atitinka byloje surinktą medžiagą, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-11-18 Viešųjų pirkimų vertinimo išvada Nr. 4S-3866 (I t., b.l. 35-42), Viešojo pirkimo procedūrų ataskaita (I t., b.l. 59-63), administracinių teisės pažeidimų protokolai (I t., b.l. 78-83, II t., b.l. 78-83), Ukmergės rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės (I t., b.l. 97-108), Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-18 įsakymas Nr. 13-378 (I t., b.l. 116), Viešojo pirkimo komisijos 2014-04-07 Protokolas Nr. 1 (I t., b.l. 121), Supaprastinto atviro konkurso sąlygos „Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas“ (I t., b.l. 122-143), bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Pažymėtina, kad LR ATPK 171³ str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1432-648/2012), todėl už Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą traukiant administracinėn atsakomybėn subjektą, nurodytą ATPK 171³ str. 1 d., kai sprendžiamas administracinės atsakomybės taikymo klausimas, kaltės forma reikšmės neturi. Šiuo atveju tai, kad tyčios pažeisti viešųjų pirkimų tvarką A. M. ir D. Š. neturėjo, yra reikšminga aplinkybė skiriant jiems administracines nuobaudas.

LR ATPK 171³ str. 1 d. yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Viešųjų pirkimų įstatymą ir šį įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus. LR ATPK 171³ str. 1 d. įtvirtintam pažeidimui kvalifikuoti, pasekmių nustatyti nereikia, kadangi pažeidimo sudėtis yra formalioji, kurios konstatavimui pasekmės reikšmės neturi. Įstatymas savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys sukelia neigiamas pasekmes, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, kad dalis pažeidimų yra techninio pobūdžio, švelnina A. M. ir D. Š. atsakomybę.

Viešųjų pirkimų tarnyba tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustačius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, supaprastintu būdu vykdant atvirą konkursą „Mokinių ir vaikų maitinimo Ukmergės rajono ugdymo įstaigose paslaugų pirkimas“ pagal 2014 m. balandžio 7 d. įvykusiame Viešojo pirkimo komisijos posėdyje (2014 m. balandžio 7 d. komisijos posėdžio protokolas Nr. 1) patvirtintas Pirkimo sąlygas, todėl A. M. ir D. Š., kaip Viešojo pirkimo komisijos nariams, pagrįstai buvo taikyta administracinė atsakomybė už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 171³ str. 1 d. Viešųjų pirkimų tarnyba tiek A. M., tiek D. Š. pagal LR ATPK 171³ str. 1 d. paskyrė kiekvienam po 343 eurų baudą.

LR ATPK 171³ str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojams ar darbuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.

Skunduose prašoma atsižvelgiant LR ATP 30¹ str. nuostatas netaikyti administracinės atsakomybės. LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-4/2011). Šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kad galėtų būti netaikoma sankcijoje numatyta nuobauda, nenustatyta, todėl tenkinti skundus ir taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 str.). Teismas, atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes bei A. M. ir D. Š. kaltės formą, o būtent į tai, kad pažeidimas buvo padarytas dėl patirties stokos, tyčios pažeisti viešųjų pirkimų tvarką jie neturėjo. A. M. ir D. Š. atsakomybę lengvinančių ar jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra. Teisme tiek A. M., tiek D. Š. neneigė pačių pažeidimų faktų, tačiau juos vertina subjektyviai. Byloje duomenų, kad pažeidimas sukėlė reikšmingus neigiamus padarinius, o administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys yra charakterizuojami neigiamai, nėra. Jų teigimu, administracine tvarka, tame tarpe už tokio pobūdžio pažeidimą jie baudžiami pirmą kartą. Atsižvelgiant į konstitucinio proporcingumo principą, reikalaujantį asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, daro išvadą, kad Nutarimais paskirtos piniginės baudos yra per griežtos. Savo Nutarimuose Viešųjų pirkimų tarnyba neaptarė ir nemotyvavo galimybės paskirti švelnesnę sankcijoje numatytą nuobaudą, juo labiau, kad asmenys dėl šios rūšies pažeidimo administracine tvarka baudžiami pirmą kartą. Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti A. M. ir D. Š. paskyrus ATPK 171³ str. 1 d. sankcijoje nustatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą.

Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis LR ATPK 302 str. 1 d. 5 p., Viešųjų pirkimų tarnybos Nutarimai keistini, paskiriant A. M. ir D. Š. švelnesnes nuobaudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 str., 301 str., 302 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. M. ir D. Š. skundus tenkinti iš dalies.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/3-3 pakeisti, paskiriant A. M. pagal LR ATPK 171³ str. 1 d. – įspėjimą.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. vasario 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/4-4 pakeisti, paskiriant D. Š. pagal LR ATPK 171³ str. 1 d. – įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Zarembienė