Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimo M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir nubausta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. M. L. nubausta už tai, kad 2016 m. sausio 31 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių M. L. apsvaigimo faktą, šioje byloje pakanka ir pripažino ją padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje. Apeliaciniame skunde M. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi objektyvių duomenų, kad apeliantė vairavo būdama apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, byloje nėra. Išvados dėl kaltės yra paremtos vien subjektyviais liudytojų A. V. ir J. B. parodymais apie apeliantės elgesį po to, kai jos vairuotą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir pristatė medicininei apžiūrai. Medicininis tyrimas buvo atliktas tikslu nustatyti amfetaminus, amitriptiliną, barbitūratus ir kitas medžiagas. Toje išvadoje konstatuota, kad tokių medžiagų organizme nerasta. Taip pat nerasta ir etilo alkoholio. Išvadoje nurodyta, kad organizme rasta tik citalopramo, karbamazepino ir metamfetamino pėdsakų. Skunde M. L. pažymi, kad liudytoja K. D., gydanti ją nuo 2015 m., teisme patvirtino, kad apeliantei diagnozuotas bipolinis sutrikimas, dėl kurio vargina nuotaikų kitimai, svyravimai, nestabili emocinė būsena. Citalopramas ir karbamazepinas, pasak minėtos liudytojos, buvo vieni iš jos skirtų vaistų gydymui ir šie vaistai nekelia apribojimų vairuoti ir negalėjo sukelti neadekvatumo ir nesugebėjimo orientuotis. K. D. taip pat nurodė, kad kitų liudytojų nurodytas apeliantės elgesys galėjo būti susijęs tik su jos emocine būsena ir niekaip neįtakotas nurodytų vaistų vartojimo. Ši liudytoja taip pat paaiškino, kad metamfetamino pėdsakai leidžia teigti tik apie galimą šios medžiagos patekimą į organizmą prieš dvi-septynias paras ir patys savaime nagrinėjamo įvykio metu jokios įtakos būsenai negalėjo turėti. Po šios liudytojos teismas atliko papildomą liudytojos J. B. apklausą ir ši liudytoja parodė negalinti tvirtinti, jog stebėta apeliantės būsena buvo sukelta organizme aptiktų vaistų. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. įsitikinimu, jokių duomenų, kurie patvirtintų ją padarius pažeidimą, byloje nėra. Tokių duomenų nėra ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini). Šis ekspertizės aktas išdėstytas vienuolikoje puslapių, tačiau nėra nei vieno atsakymo į ekspertui užduotus klausimus, kuriuos nutartyje nurodė teismas. Todėl teismo vertinimas, kad ekspertizės aktas taip pat įrodo kaltę, yra nepagrįstas. Pasak apeliantės, visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti jokie objektyvūs duomenys, kurie leistų daryti kategorišką ir neginčijamą išvadą dėl apeliantės kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių tai patvirtinančių duomenų ir jais nesiremdamas, padarė savarankiškas, specialių žinių reikalaujančias ir todėl iš teismo kompetencijos ribų išeinančias išvadas, kad apeliantės organizme aptikta narkotinių priemonių: metamfetamino ir psichotropinių priemonių – citalopramo ir karbamazepino. Išvados dėl kaltės yra nepagrįstos ir neteisėtos, kadangi grindžiamos ne įrodymais, o prielaidomis, kurios turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo M. L. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. L. skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde apeliantė neneigia fakto, kad ji vairavo transporto priemonę. Tačiau M. L. nesutinka su teismo įrodymų vertinimu tvirtindama, kad jokių įrodymų, kurie patvirtintų teismo išvadą, kad automobilį ji vairavo būdama apsvaigusi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, byloje nėra.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnyje reglamentuotas senaties terminų ir teisenos taikymas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nenurodytais atvejais, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Atsižvelgiant į tai, M. L. skundas nagrinėjamas pagal ATPK įtvirtintą reglamentavimą. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl M. L. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami, kaip nepatikimi ir jais nesivadovaujama. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jokių duomenų, kurie pagrįstų teismo išvadą, jog M. L. automobilį vairavo būdama apsvaigusi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, byloje nėra. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokie teiginiai neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos ir jais nustatytų faktinių aplinkybių, todėl laikytini nepagrįstais. Pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Tam, kad nustatyti, jog buvo pavartota psichiką veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. sausio 31 d. M. L. buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) apskrities priklausomybės ligų centrą, buvo atlikta jos apžiūra ir surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte nurodyta, kad atlikus M. L. šlapimo tyrimą nustatytas tam tikrų medikamentų, kurie priskiriami psichotropiniams vaistams, taip pat ir metamfetamino, vartojimo faktas, padaryta išvada, kad M. L. yra apsvaigusi, vairuoti negali. M. L. apžiūrą atlikusi ir gautų tyrimų rezultatus įvertinusi gydytoja J. B., apklausta teismo posėdyje, išvadą patvirtino. Taip pat nurodė, kad iš išorinių požymių, elgesio, neadekvatumo buvo akivaizdu, kad asmuo yra apsvaigęs nuo medikamentų ir vairuoti transporto priemonės negali (b. l. 37-39). J. B. nurodytos aplinkybės atitinka ir pareigūnų, sustabdžiusių M. L. ir pristačiusių ją į priklausomybės ligų centrą, paaiškinimus. Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas A. V. patvirtino savo ir kolegos N. D. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad, nors patikrinus vairuotoją alkotesteriu, šis rodė nulį promilių, iš vairuotojos elgesio, išorinių požymių buvo matyti, kad ji yra apsvaigusi, sunkiai orientuojasi aplinkoje (b. l. 37). Netikėti minėtų liudytojų parodymais ir juos vertinti kaip nepatikimus, teismas neturėjo pagrindo. Liudytojų parodymai apie esmines šiais bylai aplinkybes nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, taip pat atitinkantys objektyvius duomenis, užfiksuotus jau minėtame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akte. Skunde M. L. teigia, kad teismo išvadą, jog ji buvo apsvaigusi ir negalėjo vairuoti transporto priemonės, paneigia jos gydytojos K. D. parodymai, tačiau teismas pažymi, kad pagal ATPK nuostatas, byloje surinkti įrodymai vertinami ne atsietai, kaip tai skunde daro apeliantė, o visumoje, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Liudytoja apklausta gydytoja K. D. nurodė mananti, kad jos paskirti vaistai netrukdo asmeniui vairuoti (b. l. 39, 40, 41), tačiau ši aplinkybė nepaneigia objektyviais duomenimis nustatyto fakto, kad 2016 m. sausio 31 d. M. L. buvo apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir dėl savo būsenos vairuoti transporto priemonės negalėjo. Skunde taip pat kritikuojamas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad šiame akte jokių duomenų, kurie patvirtintų apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra užfiksuota. Atkreipiamas dėmesys, kad ekspertizės akto išvadoje pažymėta, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimo fakto ir apsvaigimo nuo jų nustatymas nepriklauso teismo psichiatrijos eksperto kompetencijai, dėl to į šį klausimą atsakymas neteikiamas. Tačiau, priešingai, negu tvirtina apeliantė, ekspertizės aktas šioje byloje pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertintas kaip vienas iš įrodymų šaltinių ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, leido teismui daryti objektyvias, faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančias išvadas apie tai, kad apeliantė automobilį vairavo būdama apsvaigusi.Pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. L. automobilį vairavo būdama apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį. Apeliantė, nors ir nesutikdama su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, skunde nenurodo jokių naujų duomenų ar faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir teismo liko neįvertintos. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl apeliantės kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs pareiškėjai, nereiškia, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas. Aukštesnysis teismas, įvertins paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu bei objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutarimą ar jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimą nepakeistą ir M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.