Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. L., jos atstovui advokatui E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. sausio 31 d., apie 19.00 val., Kaune, Vytauto prospekte, M. L. vairavo transporto priemonę - automobilį Opel Meriva, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji važiavo pasiimti mamos. 2016 m. sausio 31d. ji nesijautė apsvaigusi, todėl mano, kad galėjo vairuoti automobilį. Dėl sveikatos problemų ji nuolat vartoja antidepresantus. Ji geria karbomezapiną ir citalopramą. Įvykio dieną buvo išgėrusi nuo rankų drebėjimo baklofeną bei buvo išgėrusi tabletę lorafeno. Metamfetamino nebuvo vartojusi, todėl nežino kaip jo galėjo būti rasta jos šlapime.

Liudytojas A. V. parodė, kad prisimena, jog buvo gautas pranešimas, kad važiuoja automobilis, kurio vairuotoja galimai neblaivi ar apsvaigusi. Vytauto pr. jie pastebėjo nurodytą automobilį ir jį sustabdė. Priėjus prie vairuotojos matėsi, kad ji yra apsvaigusi, sunkiai orientavosi aplinkoje, ieškodama rankenėlės, nesugebėjo atidaryti automobilio durelių, paprašius pateikti dokumentus, nesiorientavo kas vyksta bei kur yra dokumentai, nors dokumentus laikė rankose, labai stipri buvo nuotaikų kaita nuo juoko iki ašarų, tai dainavo, šokinėjo, tai stovėjo galvą nuleidusi ir ašarojo. Visi požymiai buvo ne kaip pas išsigandusį asmenį, o kaip pas apsvaigusį. Patikrinus vairuotojos blaivumą alkotesteriu, jis parodė nulį promilių, todėl nutarė ją pristatyti į priklausomybės ligų centrą. Nuvykus kartu su vairuotoja į priklausomybės ligų centrą, ją apžiūrėję medikai pateikė išvadą, kad yra apsvaigusi ir vairuoti negali. Vairuotojai buvo surašytas protokolas.

Liudytoja J. B. parodė, kad 2016 m. sausio 31d. vakare policijos pareigūnai į jų įstaigą atvežė merginą, kuriai buvo atliktas tyrimas. Jai buvo duota papūsti į alkotesterį, ji pripūtė nulius, iš burnos alkoholio kvapas nesklido. Sakė, kad nevartojusi alkoholio, tačiau serga psichine liga, diagnozės neįvardino bei nurodė, kad geria įvairius vaistus. Mergina pasakė, kad šiandien po pietų sėdant už vairo išgėrė antidepresantą, stabilizatorių, baklofeno 3 tabletes, lorafeno pusę tabletės. Vaistai sąveikauja ir turi pašalinius poveikius, dauguma iš jų turi slopinantį poveikį, kartais gali būti paradoksinių reakcijų, kur iš slopinimo gali pereiti į stimuliavimą, aktyvinimą. Buvo stebimas merginos visiškai neadekvatus elgesys. Mergina buvo susijaudinusi, dirgli, nuotaikų kaita ėjo nuo ašarų iki juoko. Ji pasakė, kad pareigūnai ją sustabdė, nes norėjo jos dėmesio, kad į ją daug kas atkreipia dėmesį, nes ji yra ryški, labai bendraujanti. Ji traukia visų dėmesį, su ja daug kas taip nori ir pareigūnai taip pat norėjo susipažinti, nes ji yra išskirtinė, ją daug kas užtat pažįsta. Toks žmogus tikrai negali vairuoti. Buvo sutrikusi atmintis, smulkmenų tokių, kaip kas buvo, kaip pasodino, kaip sustabdė, kiek nuvažiavo, kaip atidarė duris, ko paklausė negalėjo tiksliai pasakyti. Mąstymas nelabai nuoseklus buvo, mimika, gestikuliavimas stipriai išreikšti, nenusėdėjo vietoje, nerimastinga, ir šoko, ir pritūpimus darė. Buvo tiriamas jos šlapimas, kuriame buvo rasta įvairių vaistų bei metamfetamino pėdsakų, efedrino, stimuliatorių, kurie sukelia euforiją. Mmetamfetaminas pasišalina ir neberandamas šlapime ilgiausiai per 5 d. nuo pavartojimo.

Liudytoja K. D. parodė, kad 2015 m. į Kauno klinikų ambulatorinį skyrių kreipėsi M. L.. Tada jai buvo paskirtas psichologinis tyrimas ir diagnozuotas bipolinis sutrikimas, t.y. kai žmogų vargina nuotaikų kitimai, svyravimai, nestabili emocinė būsena. Tuo metu pas M. vyravo depresinė simptomatika. Jai buvo skirtas gydymas, kuris buvo tęsiamas apie metus laiko. Jai buvo skirtas antidepresantas escitalopramas, kvetiapinas neuroleptikas miego indukcijai ir karbomezapimas – emocijų stabilizatorius. Ji vartojo ir baklofeną, kuris veikia rankų tremorą. Paskutiniu metu bendraujant M. L. nepasižymėjo nuotaikų stabilumu. Jai paskirti vaistai negalėjo duoti neadekvatumo, nesugebėjimo orientuotis, nes ji vaistus gerai toleravo, todėl jos neadekvatumas galėjo būti susijęs tik su jos emocine būsena, t.y. išgąsčiu. Tokius vaistus ir tokį kiekį pavartojus, kokį buvo nurodžiusi M. L., žmogaus būsena normali. Tai yra vaistai, kurie nekelia apribojimų vairuoti.

M. L. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje, įrodo byloje esanti medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1-2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo, iš kurių matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog neblaivi ar apsvaigusi moteris važiuoja Juozapavičiaus gatve. Vytauto prospekte buvo pastebėtas minėtas automobilis. Sustabdžius ir priėjus prie vairuotojos, ji keletą minučių nesugebėjo atidaryti automobilio vairuotojo durelių. Kai atidarė dureles, jos paprašius pateikti dokumentus, ji elgėsi neadekvačiai, sunkiai orientavosi aplinkoje. Akivaizdžiai matėsi, jog kinta vairuotojos nuotaika. Vairuotoja M. L. buvo pristatyta į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą (b. l. 5; 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), specialisto išvada Nr. T-N 247/2016(01), iš kurios matyti, kad 2016 m. sausio 31 d., 20.55 val. paimtame M. L. šlapime rasta citalopramo, karbamazepino ir pėdsakų metamfetamino. Šlapime amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kanabinoidų, metamizolio, opijatų ir etilo alkoholio nerasta (b. l. 9), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 51, iš kurio matyti, kad M. L. yra apsvaigusi, vairuoti negali. Nustatytas antidepresanto citalopramo, medikamento karbamazepino ir metamfetamino vartojimo faktas (b. l. 10), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 13), pažyma apie finansinę būseną (b. l. 16), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 18), teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-151/2016, iš kurio išvadų matyti, kad M. L. konstatuojamas nepatikslintas bipolinis afektinis sutrikimas ir asmenybės bruožų akcentavimas, pastarieji sutrikimai jai netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti galimai padaryto pažeidimo metu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L., nepripažindama kaltės, nurodė, jog ji geria karbomezapiną ir citalopramą. Įvykio dieną buvo išgėrusi nuo rankų drebėjimo baklofeną bei buvo išgėrusi tabletę lorafeno, tačiau ji nesijautė apsvaigusi.

Vertinant surinktus įrodymus, atkreiptinas dėmesys į M. L. gydančios gydytojos liudytojos K. D. parodymus, jog nuo 2015 m. M. L. buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas su depresinė simptomatika, dėl ko jai buvo skirtas gydymas, kuris buvo tęsiamas apie metus laiko. Jai buvo skirtas antidepresantas escitalopramas, kvetiapinas neuroleptikas miego indukcijai ir karbomezapimas – emocijų stabilizatorius. Ji vartojo ir baklofeną, kuris veikia rankų tremorą. Jai paskirti vaistai negalėjo duoti neadekvatumo, nesugebėjimo orientuotis, nes ji vaistus gerai toleravo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, draudžiančios vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo narkotikų – tai vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų ar kai kurių vaistų yra neleistinas, nes šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertinti greitį, atstumą ir priimti klaidingus sprendimus.

Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452). Pagal šių taisyklių 9 ir 9.1 punktus, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), policijos ar inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru. Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505) II skyriaus 2 punkte įtvirtinti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Esant šiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančio sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ar užsimerkęs). Iš bylos duomenų (b. l. 5) matyti, kad 2016 m. sausio 31d. policijos pareigūnai M. L. vairuojamą automobilį sustabdė ne atsitiktinai, o dėl to, kad buvo gautas pranešimas, jog Juozapavičiaus gatve važiuoja neblaivi ar apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų moteris su transporto priemone Opel, raudonos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš liudytojo A. V. parodymų matyti, kad sustabdžius nurodytą automobilį, vairuotojos būsena jam sukėlė įtarimą, kad ji gali būti apsvaigusi, nes mergina sunkiai orientavosi aplinkoje, ieškodama rankenėlės, nesugebėjo atidaryti automobilio durelių, paprašius pateikti dokumentus, nesiorientavo kas vyksta bei kur yra dokumentai, nors dokumentus laikė rankose, labai stipri buvo nuotaikų kaita nuo juoko iki ašarų, tai dainavo, šokinėjo, tai stovėjo galvą nuleidusi ir ašarojo. Visi požymiai buvo ne kaip pas išsigandusį asmenį, o kaip pas apsvaigusį. Patikrinus vairuotojos blaivumą alkotesteriu, jis parodė nulį promilių, todėl nutarė ją pristatyti į priklausomybės ligų centrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Vairuotoja M. L. buvo pristatyta į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti jos medicininę apžiūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punktą medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų, medžiagų ištyrimas, išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas vertina bendrą asmens būklę: išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 51 matyti, kad vertinant M. L. būklę, buvo nustatyta, jog paprastoje ir sudėtingoje Rombergo pozoje svyruoja, nosies-piršto mėginį atliko su klaidom, susijaudinusi, dirgli, irzli, nesupranta kuo ją kaltina, mano, kad pareigūnai norėjo jos dėmesio, elgiasi neadekvačiai, mastymas nenuoseklus, atmintis kiek sutrikusi, nenusėdi vienoje vietoje, pradeda šokti, daryti pritūpimus. Iš liudytojos J. B. parodymų matyti, kad atliekant merginos tyrimą, buvo stebimas merginos visiškai neadekvatus elgesys. Mergina buvo susijaudinusi, dirgli, nuotaikų kaita ėjo nuo ašarų iki juoko. Buvo sutrikusi atmintis, smulkmenų tokių, kaip kas buvo, kaip pasodino, kaip sustabdė, kiek nuvažiavo, kaip atidarė duris, ko paklausė negalėjo tiksliai pasakyti. Mąstymas nelabai nuoseklus buvo, mimika, gestikuliavimas stipriai išreikšti, nenusėdėjo vietoje, nerimastinga, ir šoko, ir pritūpimus darė. Mergina pasakė, kad šiandien po pietų sėdant už vairo išgėrė antidepresantą, stabilizatorių, baklofeno 3 tabletes, lorafeno pusę tabletės. Liudytojos nuomone, toks žmogus tikrai negali vairuoti transporto priemonių. Bendras asmens būklės vertinimas buvo atliktas nepažeidžiant Metodikos 5 punkto reikalavimų, medicinos įstaigoje buvo pradėtas praėjus ne daugiau kaip valandai, gydytojos J. B. kompetencija ir kvalifikacija teismui abejonių nekelia, todėl netikėti gydytojos išvada ir parodymais, kad M. L. buvo apsvaigusi ir vairuoti negalėjo – nėra pagrindo. Iš specialisto išvados Nr. T-N 247/2016(01) matyti, kad 2016 m. sausio 31 d., 20.55 val. paimtame M. L. šlapime rasta citalopramo, karbamazepino ir pėdsakų metamfetamino. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 51 išvados matyti, kad po šlapimo tyrimo buvo pateikta galutinė išvada- antidepresanto citalopramo, medikamento karbamazepino ir metamfetamino vartojimo faktas bei pateikta išvada, kad vairuoti negali. Kartu pažymėtina, jog pati M. L. susipažino ir sutiko su tokia Akte nurodyta išvada, kad ji yra vartojusi psichotropinių medžiagų ir negali vairuoti, tai ji patvirtino savo parašu. Tas faktas, kad vairuotojos organizme aptikta narkotinių priemonių -metamfetamino, psichotropinių-citalopramo ir karbamazepino, vertinant jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, laikomas lemiamu veiksniu konstatuojant vairuotojos apsvaigimo būseną. Išdėstyti faktiniai duomenys leidžia spręsti, jog įvykio metu policijos pareigūnams kilo pagrįsta abejonė dėl M. L. apsvaigimo, o medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 51 nurodyti duomenys vienareikšmiai patvirtina, kad M. L. 2016 m. sausio 31 d., apie 19.00 val. buvo apsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad M. L. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje, todėl yra baustina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę.

M. L. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtina nuobauda – bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalies sankcijos ribose bei papildoma nuobauda –teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusia nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK 16054948274.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.