Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-11-05 · Civilinė byla Nr. 2-4-649/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-05
Bylos Nr.
2-4-649/2013
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00374-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Ieškovas
BUAB “Titrus”
Atsakovas
I. V.
Trečiasis asmuo
A. J.
Advokatai
Žilvinas Mišeikis
Civilinė byla Nr. 2-4-649/13
Procesinio spr. kategorija 44.5.2.17, 116.1
Proceso Nr. 2-26-3-00374-2012-2
(S)(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant ieškovo BUAB “Titrus” atstovui administratoriui Narcizui Smagurauskui, nedalyvaujant atsakovui I. V., jo atstovui advokatui Žilvinui Mišeikiui, trečiajam asmeniui A. J. ( dalyvaujantys byloje asmenys apie procesą informuoti), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB “Titrus” ieškinį atsakovui I. V. dėl 68000, 00 Lt žalos atlyginimo, esant trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas palaikė ieškinį, ieškinyje nurodė ( 1 t., b. l. 3-8), kad ieškovas BUAB „Titrus“ kreipėsi su ieškiniu į teismą bei prašo iš atsakovo I. V. ieškovo naudai priteisti 68 000 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, jog 2010-05-14 Panevėžio apygardos teismas UAB „Titrus“ pripažino nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą, UAB „Titrus“ administratoriumi paskirdamas Narcizą Smagurauską. UAB „Titrus“ buvo įsteigta 2006-07-25, ieškovo vienintelis akcininkas A. J. atsakovą I. V. paskyrė UAB „Titrus“ direktoriumi, kuris dirbo šiose pareigose iki 2008-10-21, kuomet direktoriumi buvo paskirtas A. G.. 2012-03-12 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-649/2012, atsakovas I. V. yra nuteistas pagal LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. už tai, jog I. V., būdamas UAB „Titrus“ direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas įmonei UAB „Titrus“ ir pagal UAB „Titrus“ įstatus bei pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 23 d., Vilniaus mieste, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą. 2012-03-12 baudžiamajame įsakyme nustatyta, jog atsakovas: 1) iš UAB „Luksta" 2008-06-20 pagal PVM sąskaitą faktūrą TIT Nr. 0000122 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke gavęs 25000 Lt, nefiksavo pinigų gavimo operacijos, o iš šios sumos A. J. iš sąskaitos paimtiems 21500 Lt, neišrašė kasos pajamų orderio, šių pinigų neapskaitė UAB „Titrus" kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei juos panaudojo be apskaitos dokumentų; 2) iš UAB „Pajūrio vila" 2008-03-18 pagal 2008-03-12 PVM sąskaitą faktūrą TIT Nr. 0000091 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke gavęs 13850 Lt, nefiksavo pinigų gavimo operacijos, o iš šios sumos iš sąskaitos paėmęs 13000 Lt grynais, neišrašė kasos pajamų orderio, šių pinigų neapskaitė UAB „Titrus" kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei juos panaudojo be apskaitos dokumentų; 3) iš UAB „Pajūrio vila" 2008-03-21 pagal avansinę 2008-03-18 PVM sąskaitą faktūrą TIT Nr. 0000095 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke gavęs 21000 Lt, nefiksavo pinigų gavimo operacijos, paėmęs šiuos pinigus grynais, neišrašė kasos pajamų orderio, šios sumos neapskaitė UAB „Titrus" kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei juos panaudojo be apskaitos dokumentų; 4) iš UAB „Pajūrio vila" 2008-06-17 pagal 2008-06-06 PVM sąskaitą faktūrą TIT Nr. 0000114 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke gavęs 15 303,62 Lt, nefiksavo pinigų gavimo operacijos, o iš šios sumos A. J. iš sąskaitos paimtiems 12 500 Lt grynais, neišrašė kasos pajamų orderio, šių pinigų neapskaitė UAB „Titrus" kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei juos panaudojo be apskaitos dokumentų. Kupiškio rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje nustatė, kad dėl I. V. padarytų teisės pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2008 m. UAB „Titrus“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiuo įsiteisėjusiu, prejudicinę reikšmę turinčiu, Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyti atsakovo padaryti imperatyvių įstatymo reikalavimų pažeidimai. Darytina išvada, kad atsakovas nesivadovavo teisės aktų nustatytais juridinio asmens vadovui veiklos ir atsakomybės reikalavimais bei standartais, netinkamai organizavo bendrovės buhalterinę apskaitą, o šis atsakovo elgesys sudaro pagrindą kilti civilinei atsakomybei. Taip pat BUAB „Titrus“ nėra pateikti dokumentai, kad 2012-03-12 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nurodyti atsakovo neapskaityti UAB „Titrus" kasoje ir buhalterinėje apskaitoje, bei panaudoti be apskaitos dokumentų 68000 Lt grynais, būtų panaudoti įmonės naudai bei interesams. Taigi šiuo atveju, tiek atsakovo neteisėti veiksmai (paimtų pinigų neįnešimas į kasą bei nepanaudojimas bendrovės labui), tiek priežastinis ryšys (pinigų nepanaudojimas bendrovės labui sąlygojo bendrovės nuostolius), tiek žalos dydis (bendrovės labui ir interesams nepanaudotų pinigų suma), yra akivaizdūs, todėl visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei taikyti egzistuoja. Atsakovas nesilaikė imperatyvių įstatymo reikalavimų, išgrynintų pinigų neįnešė į bendrovės kasą, pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų bendrovės buhalterijai nepateikė, kitų įrodymų, pagrindžiančių išgrynintų pinigų panaudojimą bendrovės labui nėra, todėl darytina išvada, jog ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė 68000 Lt nuostolius, kurie priteistini iš atsakovo ieškovo naudai.

Atsiliepimas

Gavus atsakovo atsiliepimą teismas paskyrė parengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą ( 1 t. b. l. 57).

Dublike ieškovas nurodė ( 1 t., b. l. 60-68), kad palaiko visus ieškinio argumentus bei neprieštarauja, jog trečiuoju asmeniu byloje būtų įtrauktas į bylą A. J.. Pirma, atsakovo teiginiai, jog jis yra netinkamas atsakovas byloje, o juo turėtų būti faktinis vadovas – A. J., bei tai, jog atsakovas nebuvo tikrasis įmonės vadovas ir neturėjo realios galimybės daryti įtaką bendrovės veiklai, yra nepagrįsti, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina faktą, jog 2006-07-25 ieškovo vienintelis akcininkas A. J. paskyrė atsakovą I. V. UAB „Titrus“ direktoriumi, kuris šiose pareigose dirbo iki 2008-10-21, iki A. G. paskyrimo į šias pareigas, duomenų, kad šias pareigas būtų ėję kokie nors kiti asmenys, nėra. Atsiliepime pats atsakovas pripažįsta, jog dirbo įmonės direktoriaus pareigose iki A. G. paskyrimo. Taip pat atsakovas, būdamas ieškovo vadovu, turėjo pareigą organizuoti ieškovo buhalterinę apskaitą, fiksuoti visas pinigų gavimo operacijas, išrašyti kasos pajamų orderius, apskaityti grynuosius pinigus ieškovo kasoje ir buhalterinėje apskaitoje, nesvarbu, ar šiuos grynuosius pinigus nuo įmonės ar trečiojo asmens įmonės lėšoms atidalytos sąskaitos nuima pats vadovas ar kitas įmonės darbuotojas. Taigi, atsakovas neabejotinai žinojo ir apie įmonei atidarytoje depozitinėje sąskaitoje, advokato Ž. Mišeikio vardu, vykstančius pinigų srautus, todėl yra atsakingas už pinigų gavimo operacijos nefiksavimą, kasos pajamų orderio A. J. paimtiems pinigams neišrašymą, neapskaitymą grynųjų pinigų ieškovo kasoje ir buhalterinėje apskaitoje, bei panaudojimą ne įmonės naudai ir interesams. Šiuo atveju, t. y. dėl 21500 Lt ir 12500 Lt grynųjų pinigų panaudojimo ne įmonės naudai ir interesams atvejais, yra galimybė svarstyti apie solidariąją A. J. ir I. V. atsakomybę. Antra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 26 p. numato, jog inventorizacijos komisija sudaroma kuomet kasininkas neatvyksta į darbų dėl ligos ar kitų priežasčių arba su juo nutraukiama darbo sutartis. Kai pasikeičia įmonės vadovas, minima norma neįpareigoja naujo vadovo sudaryti inventorizacijos komisijų ir perskaičiuoti pinigus, todėl atsakovo teiginiai, jog inventorizacijos komisijos nesudarymas, keičiantis įmonės vadovams, suponuoja išvadą, jog ieškovo reikalaujami priteisti pinigai buvo ir jie buvo laikomi tinkamai panaudotais, yra nepagrįsti. Trečia, baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-649/2012, kurioje atsakovas buvo nuteistas už LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą, be visų teismo baudžiamajame įsakyme nurodytų veikų, nustatyta, jog atsakovas nefiksavo keturių pinigų gavimo operacijų, iš sąskaitos paimtiems pinigams išrašė kasos pajamų orderio, šių pinigų neapskaitė UAB „Titrus" kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei juos panaudojo be apskaitos dokumentų. Šie neteisėti atsakovo veiksmai sudaro delikto sudėties elementą šioje civilinėje byloje. Šie veiksmai buvo įrodyti baudžiamojoje byloje kaip nusikaltimo, kurį įvykdęs atsakovas pripažintas kaltu, sudėties elementas. Dėl tokių aplinkybių, konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl turi prejudicinių faktų teisinę reikšmę ir negali būti kvestionuojami. Ketvirta, ieškovas mano, jog žalos padarymą šioje byloje įrodo visas kompleksas veiksmų - į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke gavus atitinkamas pinigų sumas, nefiksavimas pinigų gavimo operacijų, paimtiems gryniesiems pinigams neišrašymas kasos pajamų orderio, šių pinigų neapskaitymas UAB „Titrus” kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei jų panaudojimas be apskaitos dokumentų ne įmonės naudai bei interesams. Atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žalos dydis pasireiškia taip: atsakovo neteisėti veiksmai - paimtų pinigų neįnešimas į kasą bei nepanaudojimas bendrovės labui, priežastinis ryšys - pinigų nepanaudojimas bendrovės labui sąlygojo bendrovės nuostolius, žalos dydis - bendrovės labui ir interesams nepanaudotų pinigų suma.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas N. Smagurauskas posėdžio metu palaikė ieškinį ir nurodė, kad atsakovas nurodytuoju laikotarpiu buvo UAB „Titrus“ direktorius, todėl turėtų atsakyti dėl į kasą neįneštų pinigų. Pusę pinigų iš reikalaujamos priteisti sumos grynais paėmė A. J., kuris buvo vienintelis UAB „Titrus“ akcininkas, ir galėjo tų pinigų neperduoti I. V.. Ieškovo atstovas mano, kad 68000 Lt žalą solidariai turėtų atlyginti I. V. ir A. J.. Prašė priteisti iš atsakovo I. V. ir trečiojo asmens A. J. solidariai 68000 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas I. V. nedalyvavo teismo posėdžiuose, jo atstovas advokatas Ž. Mišeikis ( 1 t., b. l. 55) dalyvavo viename posėdyje, kai byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės ( 2 t., b. l. 127-131).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime ( 1 t., b. l. 47-53) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Prašė trečiaisiais asmenimis įtraukti A. J. ir A. G. bei civilinės bylos nagrinėjimą perduoti pagal atsakovo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Atsakovas nurodo, jog pirma, šioje byloje atsakovas yra pasirinktas netinkamai, juo turėtų būti faktinis bendrovės vadovas – A. J.. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodo kuo remiantis teigiama, jog atsakovas dirbo UAB „Titrus“ direktoriaus pareigose iki 2008 m. spalio 21 d., t. y. iki A. G. paskyrimo į šias pareigas. Atsakovo teigimu, jis nebuvo tikrasis įmonės vadovas, neturėjo jokios realios galimybės daryti įtaką bendrovės veiklai, nes neturėjo visų reikiamų dokumentų ir negalėjo jais disponuoti, faktinis bendrovės vadovas buvo A. J., kuris tvarkė visus su įmonės finansais susijusius reikalus, todėl tik jis turėjo visą informaciją apie bendrovę. Tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-649/2012 duoti A. G. ir kitų asmenų parodymai, jog bendrovės veiklai vadovavo A. J. - jis sudarinėjo ir pasirašinėjo sutartis, jo žinioje buvo gryni pinigai, tvarkė bendrovės kasą, išrašinėjo kasos pajamų ir išlaidų orderius, ruošė deklaracijas mokesčių inspekcijai, su juo bendravo dėl įsidarbinimo, o taip pat ir kitais, su bendrovės veikla susijusiais klausimais. Taip pat ieškinyje minimos 21500 Lt ir 12500 Lt sumos, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtos ne atsakovo I. V., o A. J., todėl reikalavimas atlyginti žalą turėtų būti reiškiamas A. J.. Antra, A. G., tapęs naujuoju UAB „Titrus" direktoriumi, siekdamas nustatyti kasoje esančių pinigų perteklių ar trūkumą, vadovaujantis LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 26 p., turėjo paskirti inventorizacijos komisiją ir atlikti grynųjų pinigų inventorizaciją, kurios metu būtų surašytas inventorizacijos apyrašas ir nustatytas pinigų trūkumas, jei toks buvo, ar perteklius. Kadangi tokia komisija nebuvo sudaryta ir neatlikta įmonės grynųjų pinigų inventorizacija, vadinasi A. G. tuo metu tam nematė jokio pagrindo, kadangi kasoje, ieškovo reikalaujami priteisti, pinigai, neva padarytos žalos įmonei išraiška, buvo ir jie buvo laikomi tinkamai panaudotais, taip pat jis, tapęs įmonės vadovu, tapo atsakingas už įmonės kasoje esančias pinigines lėšas ir būtent jam atsirado pareiga tinkamai šias lėšas panaudoti. Iš atsakovo pridėto 2011 m. kovo 1 d. prašymo dėl UAB „Titrus“, kurį parašė UAB „Pajūrio vila“, matyti, jog lėšų grąžinimo klausimas yra keliamas dėl 662,44 Lt negrąžinimo, todėl nesuprantama, kuo remiantis yra ginčijamas visas sandoris, nepaisant to, kad UAB „Pajūrio vila” nepareiškė, jog darbai buvo atlikti netinkamai, ar visai neatlikti, ir dėl to kiltų pareiga grąžinti nurodytus pinigus, todėl žala įmonei neatsirado, nes minima pinigų suma įmonės kasoje buvo. Trečia, ieškovas negali remtis baudžiamosios bylos Nr. 1-39-649/2012 medžiaga, kaip turinčia prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, kadangi joje atsakovas buvo pripažintas kaltu LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., t. y. dėl neteisėtų duomenų apie turtą ar pajamas pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau nebuvo kaltinamas dėl turto išvaistymo, jo pasisavinimo ar panaudojimo ne įmonės reikmėms. Taip pat ieškovas, žinodamas apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą, reikalavimo atlyginti žalą baudžiamojoje byloje nekėlė. Pažymėtina, jog nėra pateikta įrodymų, kad ieškovo reikalaujami priteisti 68000 Lt nebuvo panaudoti įmonės reikmėms, baudžiamasis procesas vyko tik dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl šioje civilinėje byloje visos ieškovo nurodytos aplinkybės turi būti iš naujo vertinamos ir įrodinėjamos. Ketvirta, atsakovas remdamasis CK nuostatomis, neigia civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, vien tai, kad 68 000 Lt buvo paimta iš banko sąskaitos savaime neįrodo, kad tokio dydžio žala įmonei buvo padaryta, todėl nėra priežastinio ryšio tarp žalos dydžio ir atsakovo tariamai neteisėtų veiksmų, nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog ieškovo reikalaujama suma - 68 000 Lt - buvo panaudota priešingai įmonės interesams. Ieškovas ne tik, kad neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei žalos dydžio, nei priežastinio ryšio, bet ir nenurodė, kuo jie gali pasireikšti, todėl civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu atsirasti negali.

Triplike atsakovas nurodė ( 1 t., b. l. 72-78), jog visiškai nesutinka tiek su ieškinyje, tiek su dublike ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, dėl kurių ieškinys turėtų būti tenkinamas. Nurodo, jog ieškovas neįrodė esant civilinės atsakomybės sąlygas, kurias būtina nustatyti norint taikyti civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu, t. y. ieškovas nepateikė įrodymų, kad BUAB „Titrus" apskritai patyrė kokios nors žalos (nuostolių) arba kad dėl tariamai atsakovo kaltės buvo patirti būtent prašomo priteisti dydžio nuostoliai. Taip pat, kad 68000,00 Lt dydžio suma nebuvo panaudota įmonės reikmėms: tai, kad išimtos grynųjų pinigų sumos dėl atsakovui nežinomų priežasčių nebuvo apskaitytos įmonės kasoje ar buhalterinėje apskaitoje, nereiškia, jog jos nebuvo panaudotos įmonės reikmėms, interesams ar bendrovės labui, juolab, kai baudžiamosios bylos Nr. 1-39-­649/2012 medžiagoje yra duomenys apie tai, kad nuo sąskaitos nuimti grynieji pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje visą veiklos laiką atsiskaitant su tiekėjais (pavyzdžiui, UAB „Makveža"). Tai, kad visos bendrovės gautos pajamos buvo panaudotos išimtinai įmonės reikmėms, netiesiogiai patvirtina ir BUAB „Titrus" buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos PVM deklaracijos, kuriose atsispindi pirkimai. Pabrėžtina, jog atitinkamas priežastinis ryšys tarp tariamai neteisėtų atsakovo veiksmų ir neva padarytos 68.000,00 Lt dydžio žalos net negali būti įrodytas, kadangi didžiąją dalį pinigų sumos (37.500,00 Lt), išėmė BUAB „Titrus" vienintelis akcininkas ir buvęs bendrovės komercijos direktorius A. J., todėl teigti, kad tarp atsakovo veiksmų ir neva padarytos žalos yra priežastinis ryšys, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio, vykusio 2013-03-21 (2 t., b. l. 127-131), metu atsakovo atstovas advokatas Ž. Mišeikis nurodė, kad 68000 Lt buvo išimtinai panaudoti UAB „Titrus“ veikloje – atsiskaitant už paslaugas, už prekes, nuomos paslaugas, nuomojamus automobilius, statybines medžiagas, buvo atsiskaitoma su darbuotojais, su subrangovais. A. J. buvo faktinis įmonės vadovas ir išleido visus pinigus, šoje byloje turėtų būti atsakovas. Baudžiamojoje byloje yra visi dokumentai, iš kurių matyti, kad nebuvo iššvaistytas ar pasisavintas UAB „Titrus“ turtas.

Trečiasis asmuo A. J. į bylos nagrinėjimą įtrauktas 2012-10-11 nutartimi ( 1 t., b. l. 143), nustatytas 15 d. terminas atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti ( 1 t., b. l. 145). Trečiajam asmeniui dalis procesinių dokumentų ( 2 t., b. l. 58) ir šaukimas į teismo posėdį iteikti asmeniškai ( 2 t., b. l. 61). Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, nė viename teismo posėdyje nedalyvavo. A. J. buvo nurodęs, kad gyvena Tolminkiemio 13-24 Vilniuje ( 2 t., b. l. 113), šaukimai į teismo posėdžius buvo įteikiami jam asmeniškai arba sutuoktinei ( 2 t., b. l. 118, 137, 150; 3 t., b. l. 8), trečiasis asmuo nėra išreiškęs nuomonės apie ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant atsakovui ir trečiajam asmeniui

Atsakovas ir tretysis asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, atsakovas atstovas advokatas Ž. Mišeikis sustabdė atstovavimo sutarties galiojimą ir prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus primtas sprendimas dėl pateikto skundo ( skundą Lietuvos advokatūrai pateikė ieškovo atstovas N. Smagurauskas) arba nustatyti protingą terminą atsakovui I. V. dėl kito galimo atstovo susiradimo ( 3 t., b. l. 27-28). Teismas, remdamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsižvelgdamas į ieškovo atstovo prašymą nagrinėti bylą, netenkino atsakovo atstovo prašymo. Teismo nuomone, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai nepažeisti, nes byla nagrinėjama ilgą laiką, atsakovas ir trečiasis asmuo privalėjo domėtis procesu ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, galėjo išreikšti savo poziciją ankstesniuose teismo posėdžiuose, be to, pasirengimas bylą nagrinėti teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, buvo pateikti gana didelės apimties atsiliepimas ir triplikas ( 14 puslapių).

Dėl atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje

Atsakovas ir jo atstovas buvo tinkamai informuoti apie teismo vienuoliktąjį posėdį, vyksiantį 2013-10-16 10 val. ( 3 t., b. l. 21, 24, 25). Atsakovo atstovas atstovavimo sutartį sustabdė dėl to, kad ieškovo atstovas N. Smagurauskas pateikė skundą Lietuvos advokatūrai dėl advokato Ž. Mišeikio veiksmų ( 3 t., b. l. 30-31). Dėl to, kad advokatas sustabdė atstovavimo sutartį, nėra būtinybės stabdyti bylą ( CPK 163 str.) bei teismas nemanė, kad reikalinga stabdyti ( CPK 164 str.). Atstovavimo sutarties galiojimo sustabdymas nenumatytas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme, CPK nuostatose, reglamentuojančiose atstovavimą, taip pat CK nuostatose, reglamentuojančiose pavedimo sutartį (atstovavimo teisme sutartis savo pobūdžiu yra pavedimo sutartis). Atstovavimo sutarties sustabdymo teismas nelaikė svarbia priežastimi, dėl kurios būtų galima atidėti teismo posėdį (CPK 162² str.).

Tokio pobūdžio, kaip ši, bylos laikomos viešojo intereso gynimo bylomis, teismas siekė bylą išnagrinėti per įmanomai trumpesnį laiką, tačiau tai nepavyko, posėdžiai dėl didelio advokato Ž. Mišeikio užimtumo buvo skiriami retokai ( visos posėdžių datos buvo derinamos su advokatu Ž. Mišeikiu).

Ieškinys teisme gautas 2012-05-24 ( 1 t., b. l. 3), pasirengimas nagrinėti bylą vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Pirmasis teismo posėdis įvyko 2012-10-11 ( 1 t., b. l. 93, 140), bylos nagrinėjimas iš esmės nepradėtas, pateikti prašymai išreikalauti įrodymus, į bylos nagrinėjimą įtrauktas trečiasis asmuo A. J.. Antrasis posėdis įvyko 2012-11-28 ( 2 t., b. l. 56), bylos nagrinėjimas atidėtas, nes trečiajam asmeniui neįteikti procesiniai dokumentai bei neišreikalauti atsakovo prašomi įrodymai. Trečiasis teismo posėdis 2013-01-10 neįvyko ( 2 t., b. l. 67), atidėtas dėl advokato Ž. Mišeikio užimtumo bei įrodymų iš UAB „Pajūrio vila“ negavimo ( 2 t., b. l. 62-63). Ketvirtasis teismo posėdis atidėtas ( 2 t., b. l. 115) dėl advokato Ž. Mišeikio ligos ( 2 t., b. l. 83, 84). Penktajame posėdyje 2013-03-21 ( 2 t., b. l. 127) byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, kadangi iš UAB „Pajūrio vila“ gauti dokumentai netenkino atsakovo atstovo, bylos nagrinėjimas atidėtas patenkinus atsakovo atstovo prašymus išreikalauti įrodymus iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ( Vilnius) bei apklausti liudytoju A. G.. Šeštajame posėdyje 2013-04-22 ( 2 t., b. l. 145) bylos nagrinėjimas atidėtas patenkinus atsakovo atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl užsitęsusio Edukologijos universiteto Rektorato posėdžio, kuriame atsakovo atstovas dalyvavo ( 2 t., b. l. 144).

Septinto posėdžio, vykusio 2013-05-10 ( 2 t., b. l. 154), metu atsakovas I. V. pareiškė teisėjui S. Vanagui nušalinimą tuo pagrindu, jog teisėjas S. Vanagas nagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-39-649/2012, kurioje kaltu buvo pripažintas I. V. ( 2 t., b. l. 151-153). I. V. prašymas dėl teisėjo S. Vanago nušalinimo buvo atmestas ( 2 t., b. l. 156-158). Aštunto posėdžio, vykusio 2013-07-03 ( 3 t., b. l. 6 ), metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes buvo neišnagrinėtas atsakovo atskirasis skundas ( 3 t., b. l. 45-46), kuriuo, be kitų reikalavimų, buvo apskųstas teisėjo nušalinimo procesas, nes nušalinimo klausimą sprendė ne didžiausią teisėjo stažą turintis teisėjas. Devintajame teismo posėdyje ( 3 t., b. l. 13) bylos nagrinėjimas atidėtas, nes atsakovo atstovas pateikė taikos sutarties projektą ( 3 t., b. l. 11-12), kurį ieškovo atstovas įsipareigojo teikti kreditorių susirinkimui. Dešimtajame teismo posėdyje ( 3 t., b. l. 19) bylos nagrinėjimas atidėtas, kadangi buvo prašoma patvirtinti taikos sutartį ( 3 t., b. l. 18), kuriai ieškovo kreditorių susirinkimas nepritarė ( 3 t., b. l. 16-17).

Dėl trečiojo asmens nedalyvavimo teismo posėdyje

Trečiasis asmuo nesidomėjo procesu, neišreiškė nuomonės dėl ieškinio. Šaukimas į paskutinį teismo posėdį A. J. neįteiktas, tačiau buvo siųstas du kartus ( 3 t. b. l. 22, 26) jo paties nurodytu adresu ( 2 t., b. l. 113). Teismui grąžintuose laiškuose nurodyta – procesinio dokumento asmuo netsiėmė. Trečiasis asmuo teismo neinformavo apie gyvenamosios vietos pakeitimą, todėl privalėjo pasirūpinti siunčiamos korespondencijos gavimu. CPK 121 str. nurodo, kad byloje dalyvaujantys asmenys privalo teismui pranešti apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo pasikeitimą. Šio reikalavimo nesilaikant, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomi įteiktais.

Nagrinėjimo metu nustatytos šios aplinkybės.

UAB „Titrus“ Panevėžio apygardos teismo 2010-05-14 nutartimi iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas N. Smagurauskas ( 1 t., b. l. 9, 10). Atsakovas I. V. nuo 2006-07-25 primtas į UAB „Titrus“ direktoriaus pareigas ( 1 t., b. l. 11), nuo 2008-10-21 UAB „Titrus“ direktoriumi paskirtas A. G. ( 1 t., b. l. 12). Atsakovas I. V. iš advokato Ž. Mišeikio sąskaitos ( 1 t., b. l. 28) 2008-03-18 paėmė grynais pinigais 13000,00 Lt ( 1 t., b. l. 22), 2008-03-21 paėmė grynais pinigais 21000,00 Lt ( 1 t., b. l. 24). Trečiasis asmuo A. J. iš advokato Ž. Mišeikio sąskaitos (1 t., b. l. 28) 2008-06-20 paėmė grynais pinigais 21500,00 Lt ( 1 t., b. l. 15), 2008-06-17 paėmė grynais pinigais 12500,00 Lt ( 1 t., b. l. 26). UAB „Titrus“ per advokato Ž. Mišeikio sąskaitą vykdė atsiskaitymus ( 1 t., b. l. 27, 28, 29, 31), į advokato Ž. Mišeikio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įvairios įmonės pervesdavo lėšas, skirtas UAB „Titrus“ ( 1 t., b. l. 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20-21, 23, 25, 2 t., b. l. 120-126).

Iš pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų matyti, kad UAB „Titrus“ 2006-2008 m. vykdė veiklą- 2006 m. mokėtinas į biudžetą PVM sudarė 29731,00 Lt, grąžintinas iš biudžeto PVM – 130,00 Lt ( 1 t., b. l. 122-126); 2007 m. mokėtinas į biudžetą PVM sudarė 38954,00 Lt, grąžintinas iš biudžeto PVM – 18089,00 Lt ( 1 t., b. l. 110-121); 2008 m. mokėtinas į biudžetą PVM sudarė 26814,00 Lt, grąžintinas iš biudžeto PVM – 32991,00 Lt ( 1 t., b. l. 99-109). 2008 m. UAB „Titrus“ vykdė gana aktyvią veiklą, atsiskaitymai daugiausiai vyko grynais pinigais ( 2 t., b. l. 4-5, 6-40, 119).

Atsakovui ir trečiajam asmeniui bei kitiems darbuotojams 2008 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, taip pat 2009 ir 2010 metais UAB „Titrus“ buvo priskaičiuojamas atlyginimas ( 1 t., b. l. 129-137, 2 t., b. l. 48-49).

A. G., ėjusiam UAB „Titrus“ direktoriaus pareigas po I. V., ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 str. nutrauktas 2010-11-29 Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ( 1 t., b. l. 138-139). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad A. G. nevykdė 2010-05-14 teismo nutarties, remiantis kuria UAB „Titrus“ iškelta bankroto byla ir A. G. privalėjo perduoti administratoriui arba jo įgaliotam atstovui visą bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

UAB „Titrus“ 2008 m. teikė užsakovui UAB „Pajūrio vila“ įvairias statybos darbų paslaugas ( 2 t., b. l. 87-107), UAB „Titrus“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Pajūrio vila“ kreditorinis reikalavimas 662,44 Lt sumai ( 2 t., b. l. 90).

Iš baudžiamosios bylos 1-39-649/2012 medžiagos matyti ( 1 t., b. l. 29-31, 32-33), kad UAB „Titrus“ direktoriumi nuo 2006-07-25 iki 2009-12-10 buvo atsakovas I. V., o nuo 2009-12-10 iki 2010-05-27 direktoriumi buvo A. G., vieninteliu UAB „Titrus“ akcininku buvo trečiasis asmuo A. J.. Iš VĮ Registrų centras Panevėžio filialo pranešimo matyti, kad UAB „Titrus“ 2008 ir 2009 m. finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui nepateikė ( b. b. 1 t., b. l. 134), iš išplėstinio išrašo matyti, kad I. V. direktoriumi buvo nuo 2006-07-28 iki 2009-02-12, A. G. direktoriumi buvo nuo 2009-02-13 iki 2010-05-24 ( b. b. 1 t., b. l. 158). A. G. UAB „Titrus“ administratoriui perdavė įmonės antspaudą, įmonės registravimo pažymėjimą ir VSDFV Kupiškio sk. draudėjo pažymėjimą ( b. b. 2 t., b. l. 14). Trečiasis asmuo A. J. UAB „Titrus“ buvo priimtas dirbti komercijos direktoriumi ( b. b. 2 t., b. l. 22-24).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, kadangi buvęs UAB „Titrus“ direktorius I. V., būdamas atsakingas už įmonės veiklą ir primtus sprendimus jo vadovavimo įmonei metu, sumokėjo papildomai priskaičiuotas mokesčių sumas – 3627,00 Lt (atlygino žalą, b. b. 3 t., b. l. 80).

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2012-03-12 teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovą I. V. pripažino kaltu pagal BK 222 str. 1 d. ir BK 220 str. 1 d. ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę ( b. b. 4 t., b. l. 22-34). Teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad „ I. V., būdamas UAB „Titrus“, įmonės kodas 300585457, registruotos 2006 m. liepos 25 d., adresu Aukštaičių g. 44, Kupiškis, direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas įmonei UAB „Titrus“ ir pagal UAB „Titrus“ įstatus bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889, 37 straipsnį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpyje nuo 2008 m. sausio mėn. 01 d. iki 2008 m. spalio mėn. 23 d., Vilniaus mieste, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent: ........

- iš UAB „Luksta“ 2008-06-20 pagal PVM sąskaitą faktūrą TIT Nr. 0000122 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke gavęs 25000 Lt, nefiksavo pinigų gavimo operacijos, o iš šios sumos A. J. iš sąskaitos paimtiems 21500 Lt, neišrašė kasos pajamų orderio, šių pinigų neapskaitė UAB „Titrus“ kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei juos panaudojo be apskaitos dokumentų,

- iš UAB „Pajūrio vila“ 2008-03-18 pagal 2008-03-12 PVM sąskaitą faktūrą TIT Nr. 0000091 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke gavęs 13850 Lt, nefiksavo pinigų gavimo operacijos, o iš šios sumos iš sąskaitos paėmęs 13000 Lt grynais, neišrašė kasos pajamų orderio, šių pinigų neapskaitė UAB „Titrus“ kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei juos panaudojo be apskaitos dokumentų,

- iš UAB „Pajūrio vila“ 2008-03-21 pagal avansinę 2008-03-18 PVM sąskaitą faktūrą TIT Nr. 0000095 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke gavęs 21000 Lt, nefiksavo pinigų gavimo operacijos, paėmęs šiuos pinigus grynais, neišrašė kasos pajamų orderio, šios sumos neapskaitė UAB „Titrus“ kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei juos panaudojo be apskaitos dokumentų,

- iš UAB „Pajūrio vila“ 2008-06-17 pagal 2008-06-06 PVM sąskaitą faktūrą TIT Nr. 0000114 į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke gavęs 15 303,62 Lt, nefiksavo pinigų gavimo operacijos, o iš šios sumos A. J. iš sąskaitos paimtiems 12 500 Lt. grynais, neišrašė kasos pajamų orderio, šių pinigų neapskaitė UAB „Titrus“ kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei juos panaudojo be apskaitos dokumentų,

dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2008 metų UAB „Titrus“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros“.

Dėl atsakovo, kaip UAB „Titrus“ vadovo laikotarpiu nuo 2006-07-25 iki 2008-10-21, atsakomybės

Šiuo atveju nagrinėjamas BUAB „Titrus“ ieškinys, pateiktas buvusiam direktoriui I. V. (atsakovui). Ieškinyje keliamas įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas prieš įmonę, kuriai vadovas vadovavo nuo 2006-07-25 iki 2008-10-21. Nors prašomą iš atsakovo priteisti sumą po 34000,00 Lt grynais išėmė atsakovas I. V. ir trečiasis asmuo A. J., ieškovas nesutiko A. J. įtraukti į bylą atsakovu, neprieštaravo dėl jo įtraukimo trečiuoju asmeniu.

Teismų praktikoje laikoma, kad įmonės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; vadovas turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju tinkamai vykdė savo pareigas, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus-rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ar vienasmeniai ) privalo laikytis įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų, dėl teisės aktų pažeidimų įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, tiek tretiesiams asmenims. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą.

Įmonės vadovo atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas atsakomybės taikymo sąlygas- neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ( CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, tai yra bendrovės vadovas.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti ( CPK 178 str.). Neįrodinėtinų aplinkybių sąrašas yra pateiktas CPK 182 str. - 3 p. nurodo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Teismas pritaria ieškovo teiginiams, kad atsakovo I. V., kaip UAB „Titrus“ direktoriaus, veiksmai buvo neteisėti – jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą (nustatyta 2012-03-12 baudžiamuoju įsakymu). Pagal tuo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, jam taip pat tenka atsakomybė už apskaitos dokumentų išsaugojimą.

Teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad I. V. nefiksavo 4 pinigų gavimo operacijų, neišrašė kasos pajamų orderių, pinigų neapskaitė UAB „Titrus“ kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei pinigus panaudojo be apskaitos dokumentų - per 4 operacijas iš sąskaitos A. J. ir I. V. išėmė po 34000 Lt. I. V. atsiliepime nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog 68000 Lt buvo panaudoti priešingai įmonės interesams, be to, jis negali būti atsakingas už pinigus, kuriuos paėmė įmonės vienintelis akcininkas A. J., turintis visus įgaliojimus naudotis banko sąskaita.

Kaip aukščiau minėta, A. J. šioje byloje nepateikė jokių paaiškinimų dėl ieškinio, I. V. atsiliepime ir triplike nurodė, kad 68000 Lt panaudoti UAB „Titrus“ interesais, tačiau kam konkrečiai nenurodė.

Teismo nuomone I. V. civilinei atsakomybei taikyti yra visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – jis atliko neteisėtus veiksmus, tai yra paimtų pinigų neįnešė į kasą ir nepanaudojo bendrovės labui. Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Titrus“ kasoje ir buhalterinėje apskaitoje neapskaityti bei panaudoti be apskaitos dokumentų 68000 Lt grynais būtų panaudoti įmonės interesais. Atsakovo atstovo iš ieškovo ir kitų institucijų išreikalauti įvairūs finansiniai UAB „Titrus“ dokumentai, taip pat baudžiamosios bylos Nr. 1-39-649/2012 medžiaga, teismo nuomone, neįrodo, kad 68000 Lt buvo panaudoti UAB „Titrus“naudai.

Duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime I. V. buvo nurodęs (teismo baudžiamasis įsakymas), kad negali paaiškinti, kodėl buhalterinėje apskaitoje nebuvo fiksuotos pinigų gavimo operacijos į minėtą sąskaitą, kodėl nuimtiems gryniensiems pinigams nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai, kodėl šie pinigai nebuvo apskaityti UAB „Titrus“ kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei kodėl jie buvo panaudoti be apskaitos. Visus pirminės buhalterinės apskaitos dokumentus I. V. perduodavo UAB „Vox Juris“, kuri vedė UAB „Titrus“ buhalterinę apskaitą nuo 2008 m.

Trečiasis asmuo A. J. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas buvo nurodęs ( teismo baudžiamasis įsakymas), kad atskiros kasininko specialybės bendrovėje nebuvo, už kasą buvo atsakingas I. V.. Visus dokumentus, susijusius su įmonės veikla, jis perduodavo I. V., o pastarasis teikdavo buhalteriams. Dėl grynų pinigų nuėmimo I. V. paduodavo Ž. Mišeikio išrašytus čekius, kuriuos pateikdavo banko darbuotojams, I. V. pats taip pat nuo šios sąskaitos nuimdavo grynus pinigus. Jis pateikė I. V. visus dokumentus apie tai, kur buvo išleisti pinigai, kodėl tai neatsispindi bendrovės buhalterijoje, nežino. 2008 m. spalio mėnesį UAB „Titrus“ veiklos nebevykdė, veikla praktiškai nebevyko ir rugsėjo mėnesį. Kai į direktoriaus pareigas buvo paskirtas A. G., jokia veikla jau vykdoma nebuvo.

A. G., kurio ieškovas nesutiko patraukti atsakovu, o teismas neįtraukė trečiuoju asmeniu, apklaustas liudytoju ikiteisminiame tyrime ( teismo baudžiamasis įsakymas) buvo nurodęs, kad po jo paskyrimo direktoriumi 2008-10-21 jokia UAB „Titrus“ veikla nebuvo vykdoma, todėl jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo ir buhalterinė apskaita toliau vedama nebuvo. Po paskyrimo direktoriumi I. V. ir A. J. jam perdavė bendrovės antspaudą, kelis ankstesnius kuro čekius, bendrovės registracijos pažymėjimą ir draudėjo pažymėjimą. Jam nei I. V., nei A. J. niekada jokių grynų pinigų bendrovės veiklai neperdavė.

D. S., apklausta kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime (teismo baudžiamasis įsakymas) buvo nurodžiusi, kad nuo 2008-02-11 UAB „Vox Juris„, kurioje ji dirbo, pagal sutartį tvarkė UAB „Titrus“ buhalterinę apskaitą. Negalėjo sudaryti balanso ir suvesti registrų, nes nebuvo perduoti dokumentai iš ankstesnės įmonės veiklos. Klausimais, susijusiais su buhalterinės apskaitos tvarkymu, daugiausia bendraudavo su I. V., į apskaitą įtraukdavo tokius dokumentus, kokius pateikdavo I. V.. Kadangi nebuvo perduoti pilnai visi dokumentai, reikalingi buhalterinės apskaitos tvarkymui, kitaip buhalterinės apskaitos tvarkyti neturėjo galimybės, kur buvo panaudoti nuo minėtos sąskaitos nuimti gryni pinigai, ji nežino.

Prejudicinės reikšmės parodymai ikiteisminio tyrimo metu neturi, teismas I. V., A. J., A. G., D. S. parodymus ikiteisminio tyrimo metu vertina kaip rašytinius įrodymus apie 2008 m. uždarojoje akcinėje bendrovėje „Titrus“ buvusią finansinę ir ekonominę padėtį.

Teismo nuomone, tarp neteisėtų I. V. veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys – pinigų nepanaudojimas bendrovės labui sąlygojo bendrovės nuostolius. Teismų praktikoje įrodinėjimo pareiga dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms, kai iš esamų dokumentų to nustatyti neįmanoma, tenka pinigais disponavusiam įmonės vadovui, tai yra pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą turėtų įrodyti tas asmuo, kuris pinigais disponavo. Priešingu atveju pinigų panaudojimą įmonės reikmėms būtų galima pateisinti abstrakčiais teiginiais, ir dėl to nekiltų atsakomybė. Teismas laiko, kad I. V. neįrodė, kad pinigus panaudojo UAB „Titrus“ veiklai, todėl jo išimti grynieji pinigai, kurių neįnešė į kasą, laikytini UAB „Titrus„ nuostoliais.

Teismo nuomone, I. V. UAB „Titrus“ padarė žalą, kuri neturėtų būti vertinama prašoma priteisti suma. Atsakovas turėtų ieškovui atlyginti žalą tokio dydžio, kokias grynųjų pinigų sumas išėmė ir neapskaitė ieškovo kasoje bei buhalterinėje apskaitoje, tai yra 34000,00 Lt. Likusius 34000,00 Lt grynais iš sąskaitos išėmė A. J., jis buvo vienintelis UAB „Titrus“ akcininkas, dirbo komercijos direktoriumi, priėmė atsakovą I. V. į darbą. Parodymuose ikiteisminio tyrimo metu I. V. buvo nurodęs, kad pirminius dokumentus buhalteriams pateikdavo tiek jis, tiek A. J.. I. V. su A. J. dirbo kartu, A. J. pasitikėjo, jo nekontroliavo. Nors A. J. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu nurodo, kad I. V. buvo kasininkas, vertinant abiejų asmenų parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei kitus įmonės dokumentus matyti, kad prekes grynais pinigais pirkdavo tiek A. J., tiek I. V.. I. V. yra atsakingas dėl to, kad A. J. iš sąskaitos išimtiems 34000,00 Lt buvo neišrašyti kasos pajamų orderiai, pinigai nepaskaityti UAB „Titrus“ kasoje ir buhalterinėje apskaitoje bei panaudoti be apskaitos dokumentų, tačiau tai nereiškia, kad jis turėtų atsakyti dėl to, kad A. J. tuos pinigus panaudojo gal būt ne įmonės interesais.

Teismas pritaria atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad I. V. civilinei atsakomybei dėl A. J. išimtų 34000,00 Lt nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Šią aplinkybę pripažino ir ieškovo atstovas, posėdžio metu nurodydamas, kad A. J. išimtų pinigų galėjo neperduoti I. V., bei prašydamas 68000,00 Lt priteisti solidariai iš I. V. ir A. J.. Tačiau atsakovas dublike ( 1 t., b. l. 60) nesutiko su A. J. įtraukimu į bylos nagrinėjimą atsakovu, todėl jis įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ( 1 t., b. l. 143). Teismo nuomone, A. J. atsakomybė dėl 34000,00 žalos padarymo UAB „Titrus“ galėtų būti svarstoma dviem aspektais – kaip juridinio asmens dalyvio (vienintelio akcininko) atsakomybė dėl nesąžiningų veiksmų, taip pat kaip darbuotojo (komercijos direktoriaus ) atsakomybė.

Teismas nesutinka su atsiliepimo argumentais, kad I. V. nebuvo tikrasis UAB „Titrus“ vadovas, o tikrasis vadovas buvo A. J., todėl jis ir turėtų būti vienintelis atsakovas. Dėl A. J. teismas išdėstė savo poziciją aukščiau, ir gali būti, kad kaip vienintelis akcininkas A. J. padarė ne viską, jei jo įmonė bankrutavo. Tačiau iš baudžiamosios bylos Nr. 1-39-649/2012 medžiagos matyti, kad atsakovas I. V. buvo UAB „Titrus“ direktorius su visais įgaliojimais-pasirašinėjo buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, teikė finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“, pasirašinėjo statybos rangos sutartis ir panašiai. Teismas pažymi, kad ikiteisminiame tyrime, duodamas parodymus kaip įtariamasis ir turėdamas teisę iš esmės duoti bet kokius parodymus, I. V. nė karto neužsiminė, kad jis nesąs faktinis UAB „Titrus“ vadovas.

Teismas nesutinka su atsiliepimo argumentais, kad dėl 68000,00 Lt, kurie nebuvo apskaityti UAB „Titrus“ kasoje, atsakomybę turėtų nešti A. G., ėjęs UAB „Titrus“ direktoriaus pareigas nuo 2008-10-21, kai perėmęs įmonės valdymą kasoje nenustatė lėšų trūkumo, ką turėjo padaryti remiantis „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis“. A. G. buvo bandoma apklausti kaip liudytoją ( 2 t., b. l. 131), tačiau nebuvo nustatyta liudytojo buvimo vieta ( 2 t., b. l. 133, 134, 136, 138, 139), todėl atsakovas tokio prašymo nebepalaikė. A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose buvo nurodęs ( teismo baudžiamasis įsakymas), kad po jo paskyrimo direktoriumi UAB „Titrus“ veikla nebuvo vykdoma, jam I. V. ir A. J. perdavė tik bendrovės antspaudą, kelis ankstesnius kuro čekius, bendrovės registracijos pažymėjimą ir draudėjo pažymėjimą, I. V. ir A. J. niekada jokių grynų pinigų bendrovės veiklai neperdavė. Atsakovo nurodytoje Panevėžio apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo teisminėje praktikoje (1 t., b. l. 79-91) ir šioje byloje esminės aplinkybės nėra tapačios.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad visa baudžiamosios bylos Nr. 1-39-639/2012 medžiaga neturi prejudicinės galios, tačiau turi prejudicinę galią nuosprendžiu nustatyti faktai. Teismo nuomone, neturi reikšmės aplinkybė, kad žalos atlyginimo uždarajai akcinei bendrovei „Titrus“ klausimas nebuvo keliamas baudžiamosios bylos Nr. 1-39-649/2012 nagrinėjimo metu, nors ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal UAB „Titrus“ administratoriaus N. Smagurausko prašymą ( b. b. 1 t., b. l. 1-2) ir I. Smagurauskas ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytoju. Atmetami atsakovo argumentai, kad jis negali būti atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą todėl, kad buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Findir consulting“ ir UAB „Vox Juris“. Tai, kad I. V., būdamas UAB „Tirtrus“ direktoriumi, yra atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą, įrodyta teismo baudžiamuoju įsakymu, be to, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. vienareikšmiškai nurodo, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Pažymėtina, kad atsakovas nei bylos nagrinėti teisme parengiamųjų dokumentų būdu, nei vėliau nepateikė jokių įrodymų, kad 34000,00 Lt panaudojo UAB „Titrus“ naudai bei interesais, todėl teismas laiko nustatytu faktu, kad pinigai panaudoti ne įmonės naudai. Įmonės vadovas, kaip bendrovės valdymo organas, privalo išimtinai veikti įmonės naudai (CK 2.87 str.), o jei nevykdo ar netinkamai vykdo pareigas, numatytas CK 2.87 str. ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti žalą juridiniam asmeniui visiškai – nagrinėjamu atveju 34000,00 Lt.

Vadovaujantis CK 6.37 str. ir 6.210 str. nuostatomis, nuo priteistos sumos ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, ji, teismo nuomone, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinys nuo pareikšto reikalavimo tenkinamas 50 procentų dydžio.

Ieškinį tenkinant iš dalies, valstybei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos žyminio mokesčio išlaidos, taip pat visos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( LR CPK 88 str., 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu bei remdamasis LR CK 2. 87 str., 6.37 str., 6. 210 str., 6.245-6.249 str., 6.251 str., LR CPK 263 – 264 str., 270 str., 271 str. teismas

nusprendžia:

BUAB “Titrus” ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Titrus“, įm. k. 300585457, 34000,00 Lt ( trisdešimt keturis tūkstančius litų ) žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-05-29 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 61,00 Lt (šešiasdešimt vieną litą ) procesinių dokumentų įteikimo per pašto įstaigas išlaidų bei 1020,00 Lt (vieną tūkstantį dvidešimt litų) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas