- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-813-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- Z. A., R. B., A. B., I. B., Z. B., E. D., G. G., N. G., L. G., R. G., V. G., E. G., A. K., V. K., G. K., N. K., V. L., O. L., L. A. M., A. N., E. N., B. R., A. R., R. R., L. Š., D. Š., V. Š., I. V., D. V., B. V., J. Ž.
- Atsakovas
- VšĮ “Rokiškio psichiatrijos ligoninė”
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-813-278/2016
Teisėja Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01271-2015-4
2016 m. lapkričio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Z. A., R. B. ir kt. bei atsakovo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-55-504/2016 pagal ieškovių Z. A., R. B., A. B., I. B., Z. B., E. D., G. G., N. G., L. G., R. G., V. G., E. G., A. K., V. K., G. K., N. K., V. L., O. L., L. A. M., A. N., E. N., B. R., A. R., R. R., L. Š., D. Š., V. Š., I. V., I. V., D. V., B. V., J. Ž. ieškinį atsakovui VšĮ “Rokiškio psichiatrijos ligoninė” dėl Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-10-06 sprendimo Nr. DGKS-4162 panaikinimo, priemokos ir delspinigių iš darbdavio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės Z. A., R. B., A. B., I. B., Z. B., E. D., G. G., N. G., L. G., R. G., V. G., E. G., A. K., V. K., G. K., N. K., V. L., O. L., L. A. M., A. N., E. N., B. R., A. R., R. R., L. Š., D. Š., V. Š., I. V., I. V., D. V., B. V., J. Ž. prašė teismą panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-10-06 sprendimą Nr. DGKS-4162; iš atsakovo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ Z. A. priteisti 3 863,20 Eur; R. B. - 3 928,77 Eur; A. B. - 940,59 Eur; I. B. - 3 928,77 Eur; Z. B. - 1 706,12 Eur; E. D. - 3 832,75 Eur; G. G. - 3 626,93 Eur; N. G. - 3 006,29 Eur; L. G. - 3 443,46 Eur; R. G. - 3 875,3 7 Eur; V. G. - 3 788,22 Eur; E. G. - 2 452,60 Eur; A. K. - 3 766,92 Eur; V. K. - 2 258,95 Eur; G. K. - 3 897,99 Eur; N. K. - 3 727,51 Eur; V. L. - 2 740,03 Eur; O. L. - 3 918,94 Eur; L. A. M. - 3 789,88 Eur; A. N. - 3 892,50 Eur; E. N. - 2 590,41 Eur; B. R. - 3 736,75 Eur; A. R. - 3 878,72 Eur; R. R. - 763,66 Eur; L. Š. - 3 484,07 Eur; D. Š. - 3 849,03 Eur; V. Š. - 977,79 Eur; I. V. - 3 278,54 Eur; I. V. - 3 577,23 Eur; D. V. - 3 928,77 Eur; B. V. - 3 888,57 Eur; J. Ž. - 3 733,95 Eur įsiskolinimą už neišmokėtą priedą dirbant pavojingomis sveikatai ir gyvybei sąlygomis, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad dirba/dirbo slaugytojomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurioje gydomi asmenys turi ne tik psichikos sutrikimų, bet dažnai pasižymi agresyvumu, padidintu socialiniu pavojingumu, todėl atlikdamos savo darbo pareigas, turi nuolatinį kontaktą su pacientais, nes stebi jų veiksmus, aptarnauja, atlieka įvairius jų pavedimus ir pan.. Teigė, jog dirba aplinkoje, kurioje kiekvieną dieną yra reali grėsmė jų gyvybei ir sveikatai, o atsakovo taikomos priemonės niekaip neįtakoja ir objektyviai negali įtakoti socialiai pavojingų asmenų su produktyvia psichotine simptomatika, linkusių į agresiją, elgesio ir neprognozuojamų veiksmų. Pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai galėtų būti išvengiama tik panaikinant pagrindinę jų darbo funkciją – pacientų priežiūrą.
3. Teigė, kad jos, kaip ir sanitarai, kuriems Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendimu priteisė priemoką ir delspinigius už darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, dirba su tais pačiais sveikatai ir gyvybei pavojų keliančiais pacientais, ir tiek slaugytojų, tiek sanitarų darbo funkcijos yra gana panašios. DK 192 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
4. Nurodė, jog iki 2002-01-01 joms buvo mokamas 30 proc. minimalios mėnesinės algos priedas už pavojingas darbo sąlygas. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas 2002-01-21 priėmė įsakymą Nr. 6k „Dėl darbo užmokesčio“, kuriuo nustatė, jog 2002-01-01 keičiama darbo apmokėjimo tvarka ir formuojant darbo užmokestį, priedas, kuris buvo mokamas už pavojingas darbo sąlygas, įskaičiuojamas į pagrindinį atlyginimą. Teigia, jog darbo užmokesčio nustatymas minėtu įsakymu neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes nebuvo išskiriama, kokio dydžio yra pagrindinis atlyginimas bei kokio dydžio yra priedas. Nurodė, kad atsakovas savavališkai panaikino iki tol galiojusį 30 proc. priedą ir naujo priedo nenustatė.
5. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius 2014-09-30 priėmė įsakymą „Dėl darbo apmokėjimo esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų“, kuriuo nurodė, jog nuo 2014-10-01 darbuotojams, vykdantiems pacientų gydymą ir priežiūrą, bus mokamas padidintas tarifinis atlyginimas – 50 Lt priedas prie atlyginimo, o 2014-12-23 įsakymu Nr. 278 nuspręsta nuo 2015-01-01 mokėti 15 Eur priedą prie atlyginimo. Direktoriaus įsakyme tarp darbuotojų, kuriems turi būti mokamas priedas, yra įvardijami ir psichikos sveikatos slaugytojai, kas tik patvirtina, jog jos dirba/dirbo darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų ir už šį darbą joms priklauso priedas prie atlyginimo.
6. Teigė, jog turi teisę iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės prisiteisti priklausantį neišmokėtą priedą prie atlyginimo nuo 2003-09-01 iki 2014-10-01, nes minėtu laikotarpiu minimali mėnesinė alga keitėsi aštuonis kartus, todėl atitinkamai turėjo būti keičiamas ir mokamas priedo dydis, tačiau jis nebuvo sąžiningai mokamas. Teigia, jog dėl pažeistų teisių kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją, tačiau 2015-10-16 sprendimu ginčų komisija nepagrįstai atsisakė nagrinėti jų prašymą, nurodant, jog yra praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - atmetė ieškovių reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. DGKS-4162 bei ieškovių A. B., Z. B., N. G., E. G., V. L., E. N., R. R., V. Š. reikalavimus; priteisė iš atsakovo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ neišmokėtas priemokų už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų dalis: už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. - Z. A. 3 863,20 Eur; R. B. 3 928,77 Eur; I. B. 3 928,77 Eur; E. D. 3 832,75 Eur; G. G. 3 626,93 Eur; L. G. 3 443,46 Eur; R. G. 3 875,37 Eur; V. G. 3 788,22 Eur; A. K. 3 766,92 Eur; G. K. 3 897,99 Eur; N. K. 3 727,51 Eur; O. L. 3 918,94 Eur; L.A. M. 3 789,88 Eur; A. N. 3 892,50 Eur; B. R. 3 736,75 Eur; A. R. 3 878,72 Eur; D. Š. 3 849,03 Eur; D. V. 3 928,77 Eur; B. V. 3 888,57 Eur; J. Ž. 3 733,95 Eur; L. Š. 3 484,07 Eur, o I. V. 3 278,54 Eur už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2014-03-21; I. V. 3 577,23 Eur už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2014-04-30; V. K. 2 258,95 Eur už laikotarpį nuo 2009-01-17 iki 2014-01-27. Reikalavimą priteisti procesines palūkanas atmetė.
8. Teismas nustatė, kad dėl priemokos ir delspinigių išieškojimo iš darbdavio ieškovės 2015-09-02 kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją, prašydamos įpareigoti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę išmokėti skolą, tačiau darbo ginčų komisija 2015-10-06 sprendimu Nr. DGKS – 4162 konstatavo, jog ieškovės yra praleidusios DK 289 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į ginčų komisiją terminą ir prašymą nagrinėti atsisakė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog minėtas sprendimas yra pagrįstas, jis neužkirto ieškovėms kelio apginti pažeistas teises teisme, be to, ieškovės ieškinį teismui pateikė nepraleisdamos DK 296 straipsnyje nustatyto termino, t.y., per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos.
9. Konstatavo, jog ieškovių darbas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ yra atliekamas esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, o atsakovo taikomos priemonės, siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą negali daryti įtakos ligoninėje gydomų pavojingų asmenų agresyviam elgesiui, negali įtakoti jų neprognozuojamų veiksmų ir dėl slaugytojų darbo specifikos psichiatrinėje ligoninėje nėra galimybės išvengti neigiamo poveikio jų sveikatai.
10. Nustatė, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės vyriausiojo gydytojo 2002-01-21 įsakymu 6 k. nuo 2002-01-01 ligoninėje buvo pakeista darbo apmokėjimo tvarka, nes įsakyme nebuvo nurodytas priedo dydis. Įsakymo priėmimo metu galiojusios Kolektyvinė sutarties nuostatos numatė, kad už faktiškai dirbtą darbą pavojingomis sąlygomis mokamas priedas, 30 proc. valstybės nustatytos minimalios algos. Teismas konstatavo, jog pakeitus darbo apmokėjimo tvarką, ieškovėms buvo mokamas 129 Lt priedas už pavojingas darbo sąlygas. Nurodė, jog darbo užmokestis po įsakymo priėmimo nesumažėjo, todėl, supažindinamos su naujai nustatyta darbo užmokesčio tvarka ieškovės pagrįstai galėjo tikėtis, kad 30 proc. nuo MMA priedas už darbą, esant pavojingoms jų darbo sąlygoms, išliko.
11. Nurodė, kad 2002-01-21 - 2014-09-30 laikotarpiu minimali mėnesinė alga (toliau - MMA) keitėsi (didėjo) aštuonis kartus, tačiau, kad keičiantis MMA būtų koreguoti ir slaugytojų gaunamų atlyginimų dydžiai, darbo sutartyse jokių atžymų nėra. Vėlesniuose įrašuose apie gaunamą darbo užmokestį nurodoma tik konkretus atlyginimo dydis, neminint jokių priedų.
12. Teismas darė išvadą, kad 2002-01-21 įsakymu 6 k. nustatydamas naują darbo apmokėjimo tvarką, atsakovas nesilaikė įstatymu nustatytų nuostatų – aiškiai nurodyti ne tik darbo užmokesčio dydį, bet ir jo sudėtines dalis, nurodyti taip, kad jos būtų aiškios abiems šalims ir atitiktų jų valią. Kadangi įsakymu nebuvo nustatytas priedo dydis, todėl keičiantis minimaliai algai (nuo 2003-09-01), toliau atsakovo mokamas ieškovėms 129 Lt priedas buvo vienašališkas priedo už pavojingas darbo sąlygas pakeitimas. Konstatavo, jog ieškovių reikalavimas mokėti priedą už pavojingą darbą tokio dydžio, koks jis buvo sulygtas ir nurodytas Kolektyvinėje sutartyje, yra pagrįstas.
13. Nurodė, kad VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ direktoriaus priimto 2002-01-21 įsakymo 6k neatitikimą galiojančioms įstatyminėms nuostatoms yra konstatavęs Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-02-17 sprendime civ. byloje Nr. 2-1-233/2014, iškeltoje pagal ligoninėje dirbančių/dirbusių sanitarų ieškinį atsakovui VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ dėl priemokų už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų. Teismas darė išvadą, jog slaugytojos ir sanitarai dirba panašiomis sąlygomis, su neprognozuojamo elgesio ligoniais, iš kurių tiek vieni, tiek kiti gali patirti agresyvių ligonių smurtą, todėl nėra pagrindo priteisti slaugytojoms mažesnį priedą už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, nei kad Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-233/2014 yra priteista sanitarams.
14. Teismas nurodė, kad padidintas tarifinis atlyginimas už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų – 50 Lt priedas prie atlyginimo buvo nustatytas 2014-09-30 įsakymu ir mokamas nuo 2014-10-01 bei darė išvadą, kad pažeidimas, 129 Lt priedo mokėjimas, tęsėsi nuo 2003-09-01 iki 2014-10-01, ir tai yra tęstinis pažeidimas, kurio pasibaigimo data – 2014-09-30, todėl terminas reikalavimui dėl priedo mokėjimo baigsis po trejų metų, t. y. 2017-10-01.
15. Nustatė, kad Z. A., R. B., I. B., E. D., G. G., L. G., R. G., V. G., A. K., G. K., N. K., O. L., L. A. M., A. N., B. R., A. R., L. Š., D. Š., D. V., B. V., J. Ž. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje dirbo iki VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus priimto 2002-01- 21 d. įsakymo 6k ir dirba iki šiol, todėl ieškinio senaties termino, numatyto DK 27 straipsnio 2 dalyje, pareiškimo padavimo dienai nėra praleidusios ir jų reikalavimas tenkintinas.
16. Nurodė, jog ieškovės L. Š., I. V., I. V. taip pat dirbo ligoninėje iki VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus priimto 2002-01-21 Įsakymo 6k, tačiau šiuo metu nebedirba. Jų atžvilgiu pažeidimo pasibaigimo data yra jų paskutinė darbo diena ligoninėje, todėl ieškinio senaties termino pareiškimo padavimo dienai nėra praleidę ir jų reikalavimas tenkintinas.
17. Nurodė, kad ieškovės V. K. darbo sutartyje, pasirašytoje 2009-01-14, taip pat nebuvo nurodytos sudėtinės darbo užmokesčio dalys, todėl ji taip pat turi teisę gauti tokio paties dydžio priemoką už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės A. B., Z. B., N. G., E. G., V. L., E. N., R. R., V. Š. ligoninėje dirbo iki 2002-01-21 įsakymo Nr. 6k priėmimo, tačiau nebedirba, todėl jų atžvilgiu teisės pažeidimo data yra paskutinė darbo diena VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teismas darė išvadą, jog minėtos ieškovės teismui ieškinį dėl priemokos ir delspinigių iš darbdavio priteisimo pateikė 2015-11-09, t. y., praleidusios 3 metų ieškinio senaties terminą, nustatytą DK 27 str. 2 d., nes atsiskaitymo su darbdaviu dieną suprato, jog su jomis nėra pilnai atskaityta.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.
20. Nurodo, kad teismas neįsigilino į pažeidimo pobūdį ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės A. B., Z. B., N. G., E. G., V. L., E. N., R. R., V. Š. yra praleidusios ieškinio senaties terminą. Teigia, jog apie savo pažeistas teises, t. y. priemokos prie atlyginimo nemokėjimą, sužinojo tik priėmus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorius 2014-09-30 įsakymą „Dėl darbo apmokėjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų“ dėl konkretaus priedo ligoninėje mokėjimo. Iki tol nors ir žinojo, kad dirba darbą pavojingomis darbo sąlygomis, tačiau priėmus įsakymą dėl priedo įskaičiavimo į pagrindinį atlyginimą bei keičiantis, t. y. didėjant, MMA, didėjant atlyginimams, nebuvo aišku, ar priedas yra mokamas, ar ne. Taip pat ir atleidimo atveju buvo įsitikinusios, kad su jomis darbdavys atsiskaito sąžiningai, todėl atsižvelgus į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, taip pat konstitucinę teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, joms turi būti priteistas priedas prie atlyginimo už darbą, kurį dirbo esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, nes tęstinis pažeidimas baigėsi ne jų atleidimo iš darbo dieną, o 2014-09-30.
21. Teigia, jog teismas sprendime padarė aritmetinę klaidą, t. y. be pagrindo konstatavo faktą, jog N. G. ir V. L. yra praleidusios ieškinio senaties terminą, nes N. G. terminas reikalavimui dėl priedo mokėjimo baigsis 2016-08-12 (darbo santykiai nutrūko 2013-08-12), o V. L. baigėsi 2016-04-02 (darbo santykiai nutrūko 2013-04-02). Ieškinys teismui buvo pateiktas 2015-11-09, todėl nėra praleidusios DK 27 str. 2 d. numatyto senaties termino.
22. Nurodo, jog priešingai nei teigia teismas, procesinių palūkanų taikymas iš darbo teisinių santykių kylantiems reikalavimams teismų praktikoje yra pripažįstamas, todėl nepagrįstai procesinės palūkanos nebuvo priteistos.
23. Nurodo, jog nesutinka ir su sprendimo dalimi dėl sumažintų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Teigia, jog jų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, nes byla neapsiribojo vien ieškinio parengimu bei sudėtingais nesumokėtų priemokų dydžių paskaičiavimais, papildomų įrodymų rinkimu ir pateikimu teismui, ruošimuisi teismo posėdžiams ir dalyvavimu juose, bet vyko ir neteisminis procesas, t. y., savo pažeistas teises ketino ginti kreipiantis į Panevėžio apygardos teismą su grupės ieškiniu. Prie grupės ieškovių rinkimo prisidėjo jų atstovė S. K., kuri rinko anketinius duomenis, komunikavo tarp jų bei atstovo, rinko bylai įrodymus. Teigia, jog negalėjo kreiptis į Panevėžio apygardos teismą su grupės ieškiniu, nes nebuvo išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas neteismine tvarka, o joms buvo suteikta tik teisė skųsti Darbo ginčų komisijos sprendimą, ką jos ir padarė. Nesutinka su teismo išvada, jog byla nėra sudėtinga, o ieškovės nereiškė prašymo dėl bylos nagrinėjimo pagal grupės ieškinio proceso taisykles ir t. t..
24. Apeliaciniu skundu VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ prašo ieškovių reikalavimams taikyti ieškinio senatį; panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, klaidingai vertino pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl dalyje, kurioje ieškovėms priteistos priemokų dalys (įskaitant delspinigius) už darbą, priėmė nepagrįstą sprendimą.
26. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės dirba/dirbo esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų bei kad joms taikytina DK 192 str. 1 d. nuostatos. Mano, jog teismas visiškai nevertino faktinių bylos aplinkybių, atsakovo teiktų įrodymų bei liudytojų paaiškinimų, patvirtinančių, kad ieškovėms yra maksimaliai taikomos priemonės normalioms ir saugioms jų darbo sąlygoms užtikrinti bei kad dėl šių priemonių taikymo nėra nukrypimo nuo normalių darbo sąlygų. Vien ta aplinkybė, jog darbuotojas dirba darbą, kuris Vyriausybės nutarimu yra priskirtas prie pavojingų darbų, savaime nereiškia, kad yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Teigia, jog pasisakydamas dėl ieškovių darbo specifikos, jų santykio su sanitarais, sanitarų pareigų ieškovių atžvilgiu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kokios priemonės yra taikomos, kaip jos įgyvendinamos, siekiant užtikrinti normalias ir sveikas darbo sąlygas ieškovėms. Teismas nelygino šių pareigybių darbo pobūdžio, specifikos ir skirtingumo, o išvadas padarė atsižvelgdamas iš esmės tik į įstaigos veiklos pobūdį bei įstaigos pacientus. Be to, teismas visiškai nesiaiškino ir nediferencijavo ieškovių darbo skirtinguose įstaigos skyriuose sąlygų ir specifikos.
27. Teigia, jog net ir pripažinus, kad ieškovės dirba/dirbo esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl mokėtino priedo dydžio. Nurodo, kad apmokėjimo už darbą sąlygas reglamentuoja DK 192 str., o konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse, todėl nustatyti priedo dydį yra ne teismo, bet darbo santykių šalių prerogatyva. Teigia, jog visoms slaugytojoms, dirbusioms iki 2002-01-21 įsakymo priėmimo, buvo mokamas 30 proc. minimalios mėnesinės algos priedas. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, 2002-01-21 vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. 6k nustatyta, kad nuo 2002-01-01 yra keičiama darbo apmokėjimo tvarka ir formuojant darbo užmokestį priedas, kuris buvo mokamas už pavojingas darbo sąlygas, įskaičiuojamas į pagrindinį atlyginimą. Šio įsakymo pagrindu ieškovėms nuo 2002-01-01 buvo mokamas fiksuotas priedas už darbą pavojingomis sąlygomis, įtraukiant šią sumą į pagrindinį atlyginimą. Teigia, jog darbo užmokestis ieškovėms nebuvo sumažintas, priedas faktiškai buvo įskaičiuotas ir buvo mokamas. Byloje parodymus teikusios ieškovės iš esmės pripažino, jog supažindinant su 2002-01-21 įsakymu Nr. 6k, jos žinojo apie priedo įskaičiavimą į darbo užmokestį, suprato aplinkybes dėl tokios priedo mokėjimo tvarkos. Šalys dėl kitokio nei 129 Lt dydžio priedo už pavojingas darbo sąlygas nesusitarė, todėl atsakovas pagrįstai nuo 2002-01-01 iki 2014-09-30 mokėjo ieškovėms 129 Lt priedą.
28. Nurodo, jog daliai ieškovių teismas priteisė sumas iki 2014-10-01, tačiau šių ieškovių, išskyrus tas, kurių darbo sutartys buvo nutrauktos anksčiau, 2014-10-01, kaip prašomų priteisti sumų laikotarpio pabaiga, nurodyta nepagrįstai. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-02-17 priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-233/2014 rezoliucinėje dalyje įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti konkretų padidinto tarifinio atlygio už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydį, nurodant, kad nustatomas atlygis padidintas, palyginant su normaliomis darbo sąlygomis, ir jį mokėti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2014-02-17, todėl skirtumas tarp mokėto 129 Lt ir 30 proc. nuo MMA už darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų galėjo būti priteistos tik iki 2014-02-17, bet ne iki 2014-10-01.
29. Nurodo, jog neaišku kuo konkrečiai pasireiškė pažeidimo tęstinumo pobūdis, kadangi kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio išmokėjimas ar neišmokėjimas yra vienkartinio pobūdžio aktas, kuris nedaro įtakos kito mėnesio darbo užmokesčio mokėjimui. Be to, apelianto manymu, ieškovės praleido DK 27 str. 2 d. įtvirtintą trijų metų ieškinio senaties terminą. Teigia, jog tiek ieškovės, tiek jų atstovai žinojo apie 2002-01-21 įsakymą, priedo už nukrypimus dydžio mokėjimo tvarką, todėl manydami, jog jų teisės pažeistos, galėjo tinkamai, nepraleisdami ieškinio senaties termino, ginti pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia ieškovių atžvilgiu dėl kiekvienos priedo dalies už konkretų mėnesį prasidėjo tą dieną, kurią ieškovės sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad joms nėra išmokėta tokia priedo dalis. Teigia, kad net ir pripažinus pažeidimą tęstiniu, kiekvienai tariamai neišmokėtai priedo daliai ieškinio senaties terminas skaičiuotinas atskirai, nepriklausomai nuo kitos neišmokėtos priedo dalies. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ieškovės dirba nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, tai sprendžiant dėl priteistinų priemokų dydžio turėtų būti imamas ne visas laikotarpis, bet paskutiniųjų trejų metų iki ieškinio pareiškimo neišmokėta dalis už darbą nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų.
30. Be to, apeliantas teigia, jog reikalavimus priteisti priemoką už darbą, ieškovės pareiškė vėliau nei po 12 metų, kai jų manymu buvo pažeistos jų teisės. Dėl tokio ilgo laikotarpio susidarė didelė reikalaujama suma, kurios priteisimas iš atsakovo galėtų padaryti neigiamos įtakos ne tik atsakovui, bet ir jo vykdomai veiklai, t. y., kokybiškam viešųjų sveikatos paslaugų teikimui, o tuo pačiu pažeistų ir viešąjį interesą.
31. Mano, jog teismas nepagrįstai sumažino atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas sumą iki 2 400 Eur. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog byla yra didelės apimties, sudėtinga teisine prasme tiek dėl faktinės situacijos aiškinimosi, tiek dėl taikytinų teisės normų ginčui (pvz., dėl ieškinio senaties termino). Atsakovo atstovas byloje teikė didžiulę apimtį sudarančius procesinius dokumentus, analizavo, teikė ir aiškino didelės apimties įrodymus byloje, be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, jog atsakovą atstovavo advokatas, kurio darbo vieta yra ne Rokiškyje, bet Vilniuje.
Atsiliepimas
32. Atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, ieškovių pareikštiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Nurodo, kad ieškovių atžvilgiu nevyko joks tęstinis pažeidimas, o ieškinio senatis buvo praleista praėjus 3 metams nuo kiekvienos neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, ieškovėms žinant apie jų manymu pažeidžiamas teises. Ginčo atveju ieškovės apie savo pažeistą teisę sužinojo arba turėjo sužinoti jų su darbo užmokesčiu susijusių sumų išmokėjimo dieną.
34. Mano, jog teismas pagrįstai atmetė ieškovių reikalavimą priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors ieškovės teigia, kad CK 6.37 str. 2 d. taikymas galimas priklausomai nuo reikalavimų pobūdžio, tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad šiuo atveju pritaikius CK 6.37 str. 2 d. būtų sudarytos sąlygos taikyti tiek CK 6.37 str. 2 d., tiek DK 303 str., t. y. būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti savo teisėmis ir papildomai reikalauti taikyti ir DK 303 str., kuris yra specialioji norma, taikytina siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą. Siekiant išvengti netoleruotinos dvigubos finansinės sankcijos atsakovo atžvilgiu, CK 6.37 str. 2 d. netaikytina.
35. Prašo atmesti ieškovių reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes jos keliolika kartų viršija rekomendacijose nurodytus maksimalius atstovavimo civilinėse bylose dydžius. Iš ieškovių pateikto prašymo bei įrodymų negalima nustatyti, už kokius konkrečius faktinius veiksmus prašomos priteisti sumos buvo sumokėtos, kiek konkretūs faktiniai veiksmai truko. Taip pat negalima vienareikšmiškai teigti, kad tokios sumos buvo faktiškai išmokėtos, ar jos yra realios. Aplinkybė, kad ieškovės sutiko sumokėti S. K. 3 200 Eur, vertintina kaip jų pačių išlaidavimas, kadangi nėra nei vieno įrodymo, jog S. K. patyrė bent dalį prašomų priteisti išlaidų ar kad faktiškai atliko kokius nors veiksmus, kurių įkainojimas būtų adekvatus prašomai priteisti sumai.
36. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės prašo skundą atmesti, ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
37. Nurodo, kad atsakovas faktiškai pripažįsta, jog slaugytojos dirba darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, todėl priešingai nei teigiama, nepriteisiant ieškovėms priedo prie atlyginimo už darbą, dirbtą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, būtų pažeista ieškovių konstitucinė teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
38. Teigia, jog atsakovo teiginiai, kad didelių sumų priteisimas ieškovėms pakenktų viešajam interesui ar pačiai atsakovo įstaigai, yra nepagrįsti, nes VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė yra pajėgi atlyginti skolą ieškovėms, ką parodė prieš tai nagrinėta sanitarų byla Rokiškio rajono apylinkės teisme, kurioje ieškovams buvo išmokėti priteisti priedai su delspinigiais, sudarytos taikos sutartys, pagal kurias darbuotojams buvo išmokamos nemažos sumos už nemokėtą priedo laikotarpį.
39. Nurodo, kad atsakovo teiginiai apie kokį nors ieškovių piktnaudžiavimą savo teisėmis ar ieškinio senaties instituto paneigimą yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas, kaip darbdavys, turėjo suvokti, jog išaiškėjus pažeidimo atvejui, darbuotojos kreipsis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašys atlyginti joms nemokėtą priedą už visą laikotarpį, dėl ko susidarys nemažos pinigų sumos. Norėdamas išvengti susidariusios situacijos, atsakovas jau anksčiau galėjo pakeisti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nustatytą mokėjimo tvarką slaugytojoms ir savo pažeidimą nutraukti.
40. Teigia, jog atsakovo argumentas apie bylinėjimosi išlaidų neteisingą sumažinimą yra nepagrįstas, nes daug daugiau darbo renkant įrodymus turėjo ieškovių atstovas, o ne atsakovo atstovas, nepaisant to byloje ieškovių išlaidos už jų atstovo suteiktas teisinės paslaugos buvo sumažintos iki 2 300 Eur, o atsakovo – tik iki 2 400 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų apskųstoje sprendimo dalyje.
43. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje dirbo/dirba darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų ir daliai jų priteisė neišmokėto darbo užmokesčio priedo dalį, ar ieškovės nėra praleidusios ieškinio senaties termino ginti pažeistas teises.
44. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės, dirbusios bei dirbančios VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje psichikos sveikatos slaugytojomis (toliau – slaugytojomis) nurodė, jog dirbo/dirba darbą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, tačiau 2003-09-01 - 2014-10-01 laikotarpiu atsakovas joms neišmokėjo atlyginimo priedo ir prašė jį priteisti už visą laikotarpį. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir teigė, jog slaugytojoms yra taikomos priemonės saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, todėl nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų nėra, ir vien tai, kad pareigybė įtraukta į pavojingų darbų sąrašą, nereiškia, kad normalių darbo sąlygų užtikrinti yra neįmanoma. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovės (slaugytojos) dirbo/dirba darbą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų ir už darbą joms nuo 2003-09-01 nebuvo pilnai mokamas Darbo kodekso (toliau – DK) 192 straipsnio nuostatose numatytas priedas. Su šia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka dėl sekančių motyvų.
45. Darbo kodekso 192 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog ši įstatymo nuostata yra imperatyvioji, t. y. jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis darbdavys privalo mokėti padidintą, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestį. Tokiu atveju, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas yra tik padidinto tarifinio atlygio dydis, bet ne darbuotojo teisė gauti didesnį atlyginimą, nes tokia teisė jam nustatyta įstatymo, imperatyviai įtvirtinančio darbdavio pareigą mokėti už darbą tokiomis sąlygomis didesnį darbo užmokestį. Tuo atveju, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenustatyta konkretaus mokėjimo už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydžio, taip pat didesnis atlygis nenustatytas individualioje darbo sutartyje, darbuotojas po darbo sutarties sudarymo nepraranda teisės kreiptis į darbdavį dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo, jeigu jis dirba, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Sudarant darbo sutartis dėl darbo, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, turi būti nustatytas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis ir darbo sutartyse aiškiai nurodyta, jog nustatytas tarifinis atlygis yra padidintas, atsižvelgiant į nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, kiek jis padidintas. Didesnis darbo užmokestis už darbą aptariamomis sąlygomis gali būti nustatomas tiek nustatant didesnį tarifinį atlygį, tiek tam tikrą priemoką (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-83/2011; 3K-3-257/2015).
46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, kuri yra specializuota psichikos sveikatos priežiūros įstaiga ir joje gydomi asmenys, pripažinti nepakaltinamais, negalintys suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, iki 2002-01-01 sudarytose darbo sutartyse su ieškovėmis buvo įsipareigojęs mokėti 30 proc. minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio priedą prie pagrindinio atlyginimo už pavojingas darbo sąlygas ir toks priedas buvo mokamas. Kolektyvinėje sutartyje, galiojusioje iki 2002-03-28, buvo nustatyta, jog priemoka už kenksmingas darbo sąlygas yra 30 proc. MMA dydžio, kas iki 2003-09-01 atitiko 129 Lt. Iš bylos duomenų matyti, jog šis priedas buvo mokamas ir pas atsakovą dirbančioms visoms psichikos sveikatos slaugytojoms bei mokamas ne tik 2002 m. bet ir vėlesniais, t.y., 2003-2014 metais.
47. Nors atsakovas neigia, kad slaugytojos dirba darbą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, tačiau 2014-09-30, 2014-12-23 įsakymai Nr. 222, 278 “Dėl darbo apmokėjimo esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų“ leidžia daryti išvadą, jog atsakovas faktiškai pripažino, kad slaugytojos dirba darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog tai, kad atsakovas yra pažeidęs darbuotojų teises į teisingą apmokėjimą už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, patvirtina ir VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ 2015-08-31 sudaryta taikos sutartis su V. K., kurioje atsakovas pripažino, jog darbuotojai nuo 2003-09-01 nemokėjo priedo prie darbo užmokesčio už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų bei tai, jog visoms slaugytojoms buvo siūloma sudaryti analogiškas taikos sutartis. Esant minėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog psichikos sveikatos slaugytojų darbas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra dirbamas esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, nes atliekant medicinines procedūras, slaugytoja turi artimiausią kontaktą su ligoniu ir yra didžiausia tikimybė, kad jos atžvilgiu ligonis, kurio elgesys negali būti prognozuojamas, gali panaudoti agresiją.
48. Apeliantas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė nurodo, jog 2014-09-30, 2014-12-23 įsakymai, kuriais nustatyti priedai darbuotojams už atliekamą darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, buvo priimti vykdant Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-17 sprendimo įpareigojimą. Tačiau minėtame sprendime nebuvo įpareigojimo priedus nustatyti slaugytojoms, todėl darytina išvada, jog pats atsakovas pripažino, kad tiek slaugytojų, tiek sanitarų darbas yra pavojingas jų sveikatai, yra susijęs su nukrypimu nuo normalių darbo sąlygų.
49. Atsakovo teismui pateikti duomenys patvirtina, jog VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė taiko įvairias priemones, siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą (slaugytojoms padeda sanitarai, apsaugos darbuotojai, jos yra apmokomos darbui su ligoniais, naudojami mobilūs pavojaus įspėjimo mygtukai ir kt.), tačiau taikomos priemonės negali daryti įtakos ligoninėje gydomų pavojingų asmenų agresyviam elgesiui, negali įtakoti jų neprognozuojamų veiksmų, nes dėl slaugytojų darbo specifikos psichiatrinėje ligoninėje, jų tiesioginio kontakto su pacientais teikiant medikamentus, vykdant įvairias procedūras ir kt., nėra galimybės išvengti neigiamo poveikio jų sveikatai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovo taikomų priemonių efektyvumą, įvertino surinktus įrodymus, ieškovių darbo specifiką, gydomų pacientų ligų pobūdį, ieškovių parodymus apie įvykusius nelaimingus atsitikimus, pacientų smurtą jų atžvilgiu ir pagrįstai konstatavo, jog taikytos ir taikomos atsakovo priemonės saugioms ieškovių darbo sąlygoms užtikrinti gali tik iš dalies sumažinti esamą riziką, tačiau negali visiškai pašalinti slaugytojų darbo pavojingumą lemiančių veiksnių. Dėl paminėto konstatuotina, jog dėl tam tikros darbo specifikos pas atsakovą nėra galimybių išvengti neigiamo poveikio darbuotojo sveikatai ir šis faktas leidžia daryti išvadą, jog VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje slaugytojos dirbo/dirba darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų.
50. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog tiek VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje dirbantys slaugytojos bei sanitarai dirba darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, neįvertino skirtingo jų darbo pobūdžio, nesiaiškino ir nediferencijavo ieškovių darbo skirtinguose įstaigos skyriuose sąlygų ir specifikos. Teisėjų kolegija sutinka, jog slaugytojos ir sanitarai atlieka skirtingas darbines funkcijas, ieškovės dirba skirtinguose skyriuose, tačiau įvertina jog VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė yra vienintelė Lietuvoje specializuota psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje gydomi nepakaltinamais pripažinti asmenys, kurie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, dėl ko jų elgesys negali būti prognozuojamas, o apsaugos priemonių nuo neprognozuojamų grėsmių yra neįmanoma nustatyti. Dėl ieškovių darbo specifikos nėra galimybės išvengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai, nes taikomos priemonės objektyviai negali daryti įtakos socialiai pavojingų hospitalizuotų asmenų, linkusių į agresiją, elgesiui, neprognozuojamiems veiksmams ir visuose ligoninės skyriuose egzistuoja darbuotojų sveikatos pakenkimo galimybė. Įvertintina aplinkybė, jog atsakovas pripažįsta, kad visą ginčo laikotarpį slaugytojoms buvo mokamas 129 Lt priedas. Pripažinimas, jog buvo mokamas slaugytojoms priedas nepaisant to, kuriame skyriuje jos dirba, tik patvirtina, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė žinojo apie nukrypstančias nuo normalių ir pavojingas darbo sąlygas, jas pats taip vertino/vertina, suprato, kad ieškovėms už tokias darbo sąlygas priklauso priemoka prie pagrindinio atlyginimo, ir, vadovaudamasis DK 192 straipsnio nuostatomis šią priemoką iš dalies mokėjo. Priešingu atveju, nesant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, 129 Lt priemoka slaugytojoms nebūtų buvusi mokama.
51. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė nurodo, jog net ir pripažinus, kad ieškovės dirba/dirbo esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl mokėtino priedo dydžio, nes nustatyti priedo dydį yra ne teismo, bet darbo santykių šalių prerogatyva. Teigia, kad visoms slaugytojoms, dirbusioms iki 2002-01-21 įsakymo priėmimo, buvo mokamas 30 proc. minimalios mėnesinės algos priedas, o pasikeitus teisiniam reglamentavimui, 2002-01-21 vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. 6k nustatyta, kad nuo 2002-01-01 yra keičiama darbo apmokėjimo tvarka. Šio įsakymo pagrindu ieškovėms nuo 2002-01-01 buvo mokamas fiksuotas 129 Lt dydžio priedas už darbą pavojingomis sąlygomis, įtraukiant šią sumą į pagrindinį atlyginimą ir darbuotojos su tuo sutiko.
52. Iš bylos duomenų matyti, jog 2002-01-21 atsakovas priėmė įsakymą Nr.6 k „Dėl darbo užmokesčio“, kuriame nustatė, jog nuo 2002-01-01 keičiama darbo apmokėjimo tvarka – formuojant darbuotojo darbo užmokestį, priedas, kuris mokamas už pavojingas darbo sąlygas, įskaičiuojamas į pagrindinį atlyginimą. Pagal minėto įsakymo priėmimo metu galiojusias Darbo sutarties 8 straipsnio nuostatas, darbo apmokėjimo sąlyga buvo laikoma būtinąja darbo sutarties sąlyga ir pakeisti šias darbo sutarties sąlygas darbdavio valia, nesant darbuotojo sutikimo, buvo draudžiama. Kadangi minėtu metu galiojusios Kolektyvinės sutarties nuostata, jog už faktiškai dirbtą darbą pavojingomis sąlygomis mokama 30 proc. valstybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, įskaičius į pagrindinį atlyginimą 129 Lt priedą, alga slaugytojoms nepasikeitė, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad slaugytojoms nekilo klausimas dėl mokamo priedo dydžio ar abejonės dėl galimai pakeičiamo mokamo priedo fiksuotu ir jų sutikimas, įtvirtintas darbo sutartyse, kad jos sutinka su 2002-01-21 Įsakymu 6k nustatyta nauja atlyginimo mokėjimo tvarka, nereiškia jų sutikimo keisti Kolektyvinėje sutartyje nustatyto priedo už pavojingą darbą dydžio. Minėtu įsakymu nustatydamas naują darbo apmokėjimo tvarką, atsakovas nesilaikė įstatymu nustatytų nuostatų - aiškiai nurodyti ne tik darbo užmokesčio dydį, bet ir jo sudėtines dalis, jas nurodyti taip, kad jos būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą abiejų sutarčių valią, todėl nuo 2003-09-01 keičiantis minimaliai algai, ieškovėms mokamas 129 Lt priedas, laikytinas vienašališku priedo už pavojingas darbo sąlygas pakeitimu (DK 95 str. 3 d., 192 str. 1 d.). Kadangi byloje buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo pareigą mokėti ieškovėms atitinkamą priedą už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, o joms iki 2014-10-01 buvo išmokama tik šio priedo dalis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės priteistinas šio priedo įsiskolinimas ieškovėms.
53. Priėmus 2002-01-21 įsakymą, darbo sutarties šalys – atsakovas ir ieškovės – susitarė dėl darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimo – priedo mokėjimo kartu su pagrindiniu atlyginimu, tačiau ne dėl priemokos dydžio sumažinimo ar konkretaus (ne procentinio) dydžio fiksavimo, todėl sąlyga dėl 30 proc. MMA dydžio priemokos už pavojingą darbą (kuri buvo nustatyta Kolektyvinėje sutartyje, galiojusioje iki 2002-03-28), liko nepakitusi. Šis dydis nebuvo įsakymais keičiamas ir vėliau, todėl konstatuoti, jog priedo dydį nustatė teismas, nėra pagrindo.
54. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys buvo sutarę dėl 30 proc. MMA dydžio priemokos už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų mokėjimo, tačiau atsakovas šį susitarimą aiškino netinkamai – kaip fiksuoto 129 Lt dydžio priemokos nustatymą nuo 2002-01-01. Kadangi ieškovės nebuvo davusios sutikimo dėl priemokos už pavojingas darbo sąlygas nekintamo dydžio nustatymui, todėl LR Vyriausybei didinant minimalią mėnesinę algą, atsakovas privalėjo didinti ir mokamą priedą - 2003-09-01 - 2004-05-01 laikotarpiu papildomai priedą didinti 6 Lt, t.y., kas mėnesį mokėti 135 Lt priedą; 2004-05-01 - 2005-07-01 laikotarpiu priedą padidinti 21 Lt ir mokėti darbuotojoms 150 Lt priedą; 2005-07-01 - 2006-07-01 laikotarpiu priedą padidinti 36 Lt ir mokėti 165 Lt priedą; 2006-07-01 - 2007-07-01 laikotarpiu priedą padidinti 51 Lt ir mokėti 180 Lt priedą; 2007-07-01 - 2008-01-01 – priedą padidinti 81 Lt ir mokėti 210 Lt priedą; 2008-01-01- 2012-08-01 laikotarpiu priedą padidinti 111 Lt ir mokėti 240 Lt; 2012-08-01- 2013-01-01 laikotarpiu priedą padidinti 126 Lt ir mokėti 255 Lt priedą, o 2013-01-01 - 2014-10-01 laikotarpiu priedą padidinti 171 Lt ir kas mėnesį kiekvienai darbuotojai mokėti 300 Lt priedą.
55. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2003-09-01- 2014-10-01 laikotarpiu neišmokamas priedas už pavojingas darbo sąlygas laikytinas tęstiniu pažeidimu. Tęstiniu pažeidimu laikomas tam tikrą laiko tarpą vykstantis pažeidimas, kai be teisėto pagrindo neatliekami veiksmai, kuriuos privalu atlikti, arba atliekami neteisėti veiksmai ar nenutraukiamas kitoks pažeidimas. Esant tokiam pažeidimui, vadovaujantis DK 27 straipsnio 5 dalimi, CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, nes atsakovas vienašališkai priedą sumažino iki fiksuoto 129 Lt dydžio, todėl kiekvieną mėnesį mokėdamas darbo užmokestį ir tik iš dalies išmokėdamas ieškovėms priklausantį priedą, šiuos neteisėtus veiksmus tęsė kiekvieną sekančią dieną. Duomenų, jog teisingai apskaičiuotas priedas dirbančioms ieškovėms buvo mokamas nuo 2014-02-17, neginčijamų duomenų nepateikta, todėl atsakovo teiginys, jog priedas galėtų būti priteistas tik iki nurodytos datos, vertintinas kritiškai.
56. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato 3 metų ieškinio senaties terminą per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises. Atsakovas teigia, jog ieškovės yra praleidusios minėtą senaties terminą ir reikalauja taikyti ieškinio senatį. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eiga yra siejama su asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip minėta aukščiau, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad padarytas pažeidimas yra tęstinis bei kontatuoja, jog apie tai, kad atsakovas nepilnai moka už darbą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, ieškovėms tapo žinoma atsakovui 2014-09-30 priėmus įsakymą, kuriuo buvo nustatytas 50 Lt priedas prie atlyginimo. Byloje nepateikta neginčijamų duomenų, jog iki minėto įsakymo priėmimo tiek dirbusios, tiek ir dirbančios slaugytojos būtų žinojusios apie jų pažeistas teises, nes priėmus 2002-01-21 įsakymą dėl priedo įskaičiavimo į pagrindinį atlyginimą bei keičiantis MMA ir didėjant atlyginimui, nebuvo aišku ar priedas yra mokamas ar ne. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo teismo išvada, jog atleidimo iš darbo dieną ieškovės A. B., Z. B., N. G., E. G., V. L., E. N., R. R., V. Š. turėjo suprasti, kad su jomis nėra pilnai atsiskaityta, vertintina kritiškai. Kadangi į teismą su ieškiniu ieškovės kreipėsi 2015-11-09, darytina išvada, jog 3 metų termino kreiptis į teismą ieškovės nėra praleidusios.
57. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarimu konstatavo, jog LR Darbo kodekso 301 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, jog DK 301 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos nepriteisti viso asmens uždirbto darbo užmokesčio ir kitų jam priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų, atitinkamai apribota teismo teisė vykdyti teisingumą ir užtikrinti konstitucinių žmogaus teisių įgyvendinimą. Darbo kodekso 301 straipsnio nuostata, jog darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusio sumos gali būti priteisiamos už tris metus, neteko galios 2015-01-01. Dėl paminėto konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus aukščiau minėtą nutarimą, Darbo kodeksas nebereglamentuoja termino už kurį gali būti priteistas neišmokėtas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusio sumos, todėl taikytinos civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kurios neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei, t.y. taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (DK 9 str. 2 d., CK 1.125 str. 1d.). Dėl paminėto apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismas be pagrindo neišmokėtą darbo užmokesčio priedą priteisė ir už 2003-09-01 - 2004-09-01 laikotarpį.
58. Dėl paminėto, kontatuotina, jog LR Vyriausybės nutarimais didinant minimalią mėnesinę algą ir atsakovui pilnai neišmokėjus ieškovėms priedo už pavojingas darbo sąlygas, iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės ieškovėms priteistina neišmokėta priedo dalis už 2004-09-01 – 2014-09-30 laikotarpį ir 0,06 procentų dydžio palūkanos už šešis mėnesius (180 d.). Atsakovo teiginiai, jog už ilgą laikotarpį priteisiant įsiskolinimą ieškovėms būtų padaryta neigiama įtaka ne tik atsakovui, bet ir jo vykdomai veiklai, t. y., kokybiškam viešųjų sveikatos paslaugų teikimui, o tuo pačiu būtų pažeistas ir viešasis interesas, vertintini kritiškai, nes kaip darbdavys, atsakovas žinojo bei suprato pažeidžiantis konstitucines darbuotojų teises ir šį pažeidimą vykdė ilgą laiką, todėl ieškovių teisėti interesai negali būti ginamos mažiau nei atsakovo interesai.
58. Įvertinus aukščiau nurodytus motyvus, ieškovėms priteistina skola apskaičiuojama 2004-09-01 – 2014-09-30 laikotarpiu neišmokėto priedo sumą mažinant dėl nedarbingumo išmokėta suma:
Z. A. – 3 806,03 Eur (12 066 - 204,32 = 11 861,68 + (11 861,68 x 0,06% x 180) = 13 141,48 Lt);
R. B. – 3 871,47 Eur (12 066 + (12 066 x 0,06% x 180) = 13 367,40 Lt);
A. B. - 1 325,22 Eur (210+432+612+486+(111 x 24) - 272,88 = 4 131,12 + (4 131,12 x 0,06% x 180) = 4 575,72 Lt);
I. B. - 3 871,46 Eur (12 066 + (12 066 x 0,06% x 180) =13 367,40 Lt);
Z. B. -1 664,72 Eur (210+432+612+486+(111x31)+7,16 = 5 188,16 Lt + (5 188,16 x 0,06% x 180 = 5 747,96 Lt);
E. D. - 3 775,95 Eur (12 066 - 299,20 =11 766,80 + (11 766,80 x 0,06% x 180) = 13 037,60 Lt);
G. G. - 3 569,85 Eur (12 066 - 940,60 = 11 125,40 + (11 125,40 x 0,06% x 180) = 12 326 Lt);
N. G. – 2 964,86 Eur (210+432+612+486+6105+630 + (171x7+66,24) = 9 738,24 - 498,35 = 9 239,89 + (9 239,89 x 0,06% x 180) = 10 237,09 Lt);
L. G. - 3 389,87 Eur (12 066- (1512,34-11,50) = 10 565,16 + (10 565,16 x 0,06%x 180) =11 704,56 Lt);
R. G. – 3 818,06 Eur (12 066 -166,40 =11 899,60 + (11 899,60 x 0,06% x 180) =13 183 Lt);
V. G. - 3 731,06 Eur (12 066 - 437,97=11 628,03 + (11 628,03 x 0,06% x 180) = 12 882,63 Lt);
E. G. - 2 411,11 Eur (210+432+612+486+6 105+(126+117,60) = 8 088,60 - 573,50 = 7 515,10 + (7 515,10 x 0,06% x 180) = 8 325,10 Lt);
A. K. - 3 709,75 Eur (12 066 - 504,35 =11 561,65 + (11 561,65 x 0,06% x 180) = 12 809,05 Lt);
V. K. - 2 230,79 Eur (53,7+(111x42)+630+(171x12)+148,94 =7 546,70 - 594,57 = 6 951,90 + (6 951,90 x 0,06% x 180) =7 702,50 Lt);
G. K. – 3 841,08 Eur (12 066 - 95,91 = 11 970,09 + (11 970,09 x 0,06% x 180) = 13 262,49 Lt);
N. K. - 3 670,54 Eur (12 066 - 627,17 = 11 438,83 + (11 438,83 x 0,06% x 180) =12 673,63 Lt);
V. L. - 2 642,30 Eur (210+432+612+486+6 105+630+(171x3+11,40) = 8 999,40 - 758,08 = 8 241,32 + (8 241,32 x 0,06% x 180) = 9 123,32 Lt);
O. L. - 3 870,06 Eur (12 066 – (30,61-25,77) = 12 061,16 + (12 061,16 x 0,06% x 180) = 13 362,56 Lt);
L. A. M. - 3 734,27 Eur (12 066 - (432,8-4,09) = 11 637,29 + (11 637,29 x 0,06% x 180) = 12 893,69 Lt);
A. N. - 3 841 10 Eur (12 066 – (113-17,18) = 11 970,17 + (11 970,17 x 0,06% x 180) = 13 262,57 Lt);
E. N. - 2 547,83 Eur (210+432+612+486+6 105+126 = 7 971 - 30,65 = 7 940,35 + (7 940,35 x 0,06% x 180) = 8 797,15 Lt);
B. R. - 3 680,00 Eur (12 066 - (598,36-0,29) = 11 467,93 +(11 467,93 x 0,06 % x 180) = 12 706,33 Lt);
A. R. - 3 822,12 Eur (12 066 - 155,97 = 11 910,03 + (11 910,03 x 0,06% x 180) = 13 197,03 Lt);
R. R. – 722,45 Eur (210+432+612+486+(111x8+7,4) = 2 635,40 - 383,94 = 2 251,46 + (2 251,46 x 0,06% x 180) = 2 494,46 Lt);
L. Š. - 3 442,16 Eur (210+432+62+486+6 105+630+(171x14+115,92) = 10 984,92 – (257,78-0,57) = 10 727,71 + (10 727,71 x 0,06% x 180) = 11 885,11 Lt);
D. Š. - 3 792,20 Eur (12 066 - 248,48 = 11 817,52 + (11 817,52 x 0,06% x 180) = 13 093,72 Lt);
V. Š. – 936,55 Eur (210+432+612+486+(111x10+88,80) = 2 938,80 - 20,07 = 2 918,73 + (2 918,73 x 0,06% x 180) = 3 233,73 Lt);
I. V. - 3 236,70 Eur (210+432+612+486+6105+630+(171x14+115,92) = 10 984,92 -898,25 = 10 086,67 + (10 086,67 x 0,06% x 180) = 11 756,67 Lt);
I. V. - 3 536,56 Eur (210+432+612+486+6105+630+(171x16) = 11 211 - 189,76 = 11 021,24 + (1 021,24 x 0,06% x 180) = 12 211,04 Lt);
D. V. - 3 871,46 Eur (12 066 x 0,06% x 180 =13 367,40 Lt);
B. V. - 3 837,66 Eur (12 066 - (125,26-19,36) = 11 960,10 x 0,06% x 180 = 13 250,70 Lt);
J. Ž. - 3 680,43 Eur (12 066-(607,08 - 10,50) = 11 469,42 x 0,06% x 180) = 13 250,70 Lt).
59. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino darbuotojų prašymo priteisti iš atsakovės 5 proc. procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai ir tik jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės – Civilinio kodekso – normos (CK 1.1 str. 3 d., DK 1 str.). Darbo kodekso nuostatomis yra reglamentuoti kompensavimo darbuotojams už piniginius praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, negauto darbo užmokesčio bei teismo sprendimų darbo bylose nevykdymo teisinių pasekmių klausimai: DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga darbdaviui išmokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą dėl neteisėto atleidimo iš darbo susidariusį priverstinės pravaikštos laiką; DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės; DK 303 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Kadangi nevykdant teismo sprendimo, priimto darbo bylose yra taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis, darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą) CK 6.37 straipsnis nėra taikomas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-245/2012; Nr. 3K-3-209-469/2015 ir kt.).
60. Ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada iš dalies tenkinti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada bei motyvais, jog tenkinti ieškovių patirtas 3 200 Eur išlaidas, sumokėtas S. K. nėra pagrindo, nes minėtas asmuo teisme ieškovių neatstovavo, nurodomos išlaidos patirtos 2015-07-03 bei 2015-07-27, nors su ieškiniu į teismą ieškovės kreipėsi tik 2015-11-09, todėl šioje dalyje papildomai nepasisako. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovių reikalavimai yra tenkinami 80 proc., kiekviena jų atstovui (kuris ruošė ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose) yra sumokėjusios po 250 Eur, todėl iš atsakovo priteistina kiekvienai ieškovių po 200 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Minėtos instancijos teisme atsakovas patyrė 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus, jog ieškovių reikalavimai iš dalies atmesti, iš ieškovių atsakovo naudai priteistina po 20 Eur. Padarius šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų užskaitą, iš atsakovo kiekvienai ieškovių priteistina po 180 Eur (200 - 20 = 180 Eur).
61. Apeliacinį skundą atsakovas pateikė dėl dalies teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 1 535 Eur žyminį mokestį, o už minėto skundo paruošimą - 1 210 Eur. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo apeliacinį skundą tenkinant iš dalies iš ieškovių (išskyrus A. B., Z. B., N. G., E. G., V. L., E. N., R. R., V. Š.) priteistina po 6,40 Eur žyminio mokesčio bei 15 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų, viso po 21,40 Eur bylinėjimosi išlaidų VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės naudai (CPK 93, 98 str.).
62. Dėl paminėtų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas - sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovių A. B., Z. B., N. G., E. G., V. L., E. N., R. R., V. Š. reikalavimai naikintina ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį tenkinti iš dalies; sprendimo dalis, kuria tenkinti kitų ieškovių reikalavimai keistina, ieškovėms priteisto priedo sumos mažintinos, o iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovėms ir valstybei didintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą dalį, kuria atmesti ieškovių A. B., Z. B., N. G., E. G., V. L., E. N., R. R., V. Š. reikalavimai dėl neišmokėtų priemokų už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir minėtų ieškovių ieškinį tenkinti iš dalies.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą dalį, kuria ieškovėms Z. A., R. B., I. B., E. D., G. G., L. G., R. G., V. G., A. K., V. K., G. K., N. K., O. L., L. A. M., A. N., B. R., A. R., D. Š., D. V., L. Š., I. V., I. V., B. V., J. Ž. priteistas neišmokėtas priedas už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, pakeisti, ieškovėms priteistas sumas sumažinti bei pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti nauja redakcija:
„Ieškovių ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškinio reikalavimą panaikinti 2015 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-4162, atmesti.
Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės (į. k. 173222266) neišmokėtas priemokų už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų:
Z. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 806,03 Eur (tris tūkstančius aštuonis šešis eurus 3 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 871,47 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 47 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 1 325,22 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis eurus 22 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31d.;
I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 3 871,46 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 46 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
Z. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 1 664,72 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 72 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 2 d.).
E. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 775,95 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 95 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 569,85 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 85 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
N. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 2 964,86 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 86 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d.;
L. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 389,87 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 87 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 818,06 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 6 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 731,06 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 6 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 2 411,11 Eur (du tūkstančius keturis šimtus vienuolika eurų 11 centų) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 28 d.;
A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 709,75 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devynis eurus 75 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 2 230,79 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų 79 centus) už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 27 d.; G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 841,08 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 8 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 670,54 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt eurų 54 centą) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
V. L. - (a.k. (duomenys neskelbtini) - 2 642,30 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 30 centų) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. balandžio 2 d.;
O. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 870,06 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 6 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
L. A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 734,27 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt keturis eurus 27 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
E. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 2 547,83 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 83 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.;
A. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 841,10 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 10 centų) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
B. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 680 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 822,12 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt du eurus 12 centų) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
R. R. (a.k(duomenys neskelbtini) – 722,45 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus 45 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 2 d.;
L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 442,16 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt du eurus 16 centų ) už laikotarpį nuo 2004-09-01 iki 2014-03-21;
D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 792,20 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 20 centų) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 936,55 Eur (devynis šimtus trisdešimt šešis eurus 55 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. lapkričio 24 d.;
I. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 236,70 Eur (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis eurus 70 centų) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. kovo 21d.;
I. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 536,56 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 56 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.;
D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 871,46 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 46 centus ) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
B. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 837,66 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 66 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.;
J. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 3 680,43 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 43 centus) už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 1d. iki 2014 m. spalio 1d..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Viešosios įstaigos Rokiškio psichiatrijos ligoninės (į.k. 173222266) ieškovėms Z. A., R. B., A. B., I. B., Z. B., E. D., G. G., N. G., L. G., R. G., V. G., E. G., A. K., V. K., G. K., N. K., V. L., O. L., L. A. M., A. N., E. N., B. R., A. R., R. R., L. Š., D. Š., V. Š., I. V., I. V., D. V., B. V., J. Ž. po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės (į.k. 173222266) 1 639,95 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt devynis eurus 95 centus) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas – 5660)“.
Priteisti iš ieškovių Z. A., R. B., I. B., E. D., G. G., L. G., R. G., V. G., A. K., V. K., G. K., N. K., O. L., L. A. M., A. N., B. R., A. R., L. Š., D. Š., I. V., I. V., D. V., B. V., J. Ž. po 21,40 Eur (dvidešimt vieną eurą 40 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės naudai.