Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-54-885/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-03-25
Bylos Nr.: 1-54-885/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06576-2020-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Arūnas Bartkus, Aušra Bielskė, Arūnas Budrys
Kaltinamasis: L. M.
Nukentėjusysis: L. B.
Advokatai: Karolis Barysas

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-54-885/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06576-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.9.1.; 1.2.3.1.2.3.; 2.3.6.4.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Arūno Budrio,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,kaltinamajai L. M.,jos gynėjui advokatui Karoliui Barysui,nukentėjusiajai L. B. (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),vertėjams R. S., O. J., V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. 2020 m. vasario 11 d., laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 24.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje, kilusio konflikto su savo sugyventiniu D. B. metu, tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį su peiliu į krūtinę, padarydama nukentėjusiajam durtinį - pjautinį krūtinės ląstos, dešiniojo III šonkaulio ir dešiniojo plaučio sužalojimus, dėl ko komplikavusis ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, D. B. mirė ir taip tyčia nužudė savo šeimos narį.

K. L. M. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną ji išvažiavo į darbą, o D. liko namie ir gėrė, kaip ir visomis kitomis dienomis. Po darbo ji grįžo automobiliu, o namuose buvo niekas nesutvarkyta, krosnis nekūrenta. D. sėdėjo girtas ir toliau gėrė alų. Ji jam papriekaištavo, kad ji viena dirba, o jis tik geria ir nieko neveikia. D. taip pat nesusilaikė ir pradėjo šaukti ant jos, nes išgėręs jis visad rėkdavo. Pamažu prasidėjo barnis tarp jų. Kai ji apsitvarkė, nuėjo gaminti valgyti, o jis sėdėjo virtuvėje. Ji stovėjo prie stalo, norėjo gaminti valgyti, bet konflikto metu jis trenkė ranka jai į veidą pakankamai stipriai. Tuo momentu apsvaigo ir negalėjo suprasti savo veiksmų. Nežino, kiek laiko truko konfliktas. Atsitokėjo, tik kai jis pradėjo kristi. Nežino kokioje būsenoje tada buvo, bet po to išėjo į kitą kambarį. Net nepamena, kiek valandų tuomet buvo. Jos būsena buvo tokia, nes D. trenkė į veidą. Ji nesuprato už ką jai sudavė. Buvo pikta, kad jis gyveno pas ją, kur viskas sutvarkyta, ji apmokėdavo visas komunalines paslaugas, todėl ji nesuprato, kodėl jis visą laiką mušė ją. Tą dieną buvo blaivi, bet D. pasiūlė išgerti vyno, kurį ji buvo nusipirkusi šventėms. Ji išgėrė apie 100 gramų vyno, o jis gėrė taip pat. Alkoholis negalėjo turėti įtakos jos elgesiui, nes nuo tokio kiekio 11 laipsnių vyno ji nebuvo apsvaigusi. Konflikto metu jis kalbėjo jai visokias bjaurybes, šaukė, iš burnos virto putos. Jis nusiėmė marškinėlius ir pasakė jai „užmušk mane“. Ji atsakė, kad to nedarys, nes nenori sėdėti kalėjime. Tada jis pasidarė dar agresyvesnis ir tuomet trenkė jai į veidą vieną kartą. Po suduoto smūgio jai iš nosies bėgo kraujas. Po to smūgio ji jau nebepamena kaip viskas vyko. Tik pamena, kad ruošė maistą, o peilis buvo rankoje, bet nepamena, ką gamino. Nepamena, kaip viskas įvyko, kaip sudavė smūgį D., bet ji jį nužudė, nes jis mirė, o namuose nieko daugiau nebuvo. Pamena, kad matė, kaip jis krito nuo kėdės, bet ji tada iškart išėjo į kitą kambarį ir į virtuvę nebegrįžo. Užėjo tik ryte, bet tuomet susirinko daiktus ir išėjo į darbą. Tuomet jai pasirodė, kad D. miega, bet ji netikrino ir išėjo. Atrodė, kad jo kūno padėtis nuo tada, kai paskutinį kartą jį matė, nebuvo pasikeitusi, bet ji neįsižiūrėjo. Naktį girdėjo kažkokius garsus, gal todėl galvojo, kad jis miega. Jai pasirodė, kad jis naktį kvėpavo, bet ji buvo kitame kambaryje. Negali paaiškinti, kodėl ryte prie jo nepriėjo. Po darbo pasivaikščiojo ir užėjo pas kaimynę, kur užtruko kelias valandas. Tuomet grįžo namo ir nuėjo į kitą kambarį. Grįžusi matė D. gulintį, bet tada jau nebegalvojo, kad jis miega. Jokių veiksmų nesiėmė, tik nuėjo miegoti. Kitą dieną vėl išėjo į darbą, ten atsiprašė, kad penktadienį nebus, ir nusprendė skambinti policijai. Tą dieną nukentėjusiojo nelietė. Penktadienį nuėjo į parduotuvę, nusipirko vyno butelį, o grįžusi namo šiek tiek išgėrė ir paskambino policijai bei pasakė, kad nužudė žmogų. Tą dieną, kai iškvietė policiją, alkoholio vartojo daugiau, nei įvykio dieną. Negali paaiškinti, kodėl tiek laiko nesiėmė jokių veiksmų. Su D. susipažino keistai, o gyventi kartu jos name pradėjo 2015 m. birželio mėn., kai mirė jos mama. Jis buvo registruotas darbo biržoje, bet važinėdavo į užsienį dirbti. Paskutinį kartą, kai jis buvo užsienyje, jį atleido iš darbo, nes pradėjo daug gerti. Užsienyje jis būdavo 1,5 - 2 mėnesius, o tuomet grįždavo pas ją, kur pabūdavo apie 2 mėnesius ir tuomet vėl išvažiuodavo, kai susirasdavo darbą. Lietuvoje jis nedirbo. Jų santykiai nebuvo draugiški. Kol jo nebūdavo, viskas būdavo gerai, bet kai tik D. grįždavo, ji iškart išeidavo į darbą su mėlynėmis. Visi darbe žinojo, kad tai reiškia, jog grįžo D.. Ji negalėjo visą laiką imti nedarbingumo ir būti namie, nes jai reikėjo dirbti. Dėl sumušimų kreipėsi į policiją, dažnai važiuodavo į polikliniką, ligoninę. Buvo ir stipriai sumušta. Dažniausiai jai sumušdavo veidą, yra lūpą praskėlęs. Dėl kitų kartų, kuomet ją sumušė, į policiją nesikreipė, bet negali pasakyti kodėl. Greičiausiai dėl to, kad vėliau ji jo tiesiog bijojo. D. ne kartą buvo išdaužęs langus kambaryje ir virtuvėje. Jai tuomet padėjo kaimynai langą užklijuoti. Kol užsisakė naują langą, teko kaimynės prašyti, kad ateitų pasižiūrėti, jog niekas į namus neužeitų. Ji gyvena iš gatvės pusės, todėl bijojo, kad niekas nesibrautų į namą, kol ji būdavo darbe. Policija tuomet jį išsivežė, bet išleido po paros. Tada jis kažkurį laiką pas ją negyveno, bet nuolat jai skambindavo, o gyveno pas kažkokią J.. D. yra išnešęs iš namų ir jos juvelyrinių dirbinių bei pinigų. Buvo jį išvariusi, bet jis laužėsi pro duris bei labai gerai mokėjo atsiprašinėti. Ji buvo vyresnė, todėl gal iš motiniškos meilės jį taip mylėjo ir atleisdavo. K. D. išgerdavo, tapdavo labai agresyvus, nesitvardydavo. Švenčių metu, per išeigines ji kartu su D. vartodavo alkoholį, bet darbo dienomis nevartodavo, nes ji buvo siuvėja, dirbo su siuvimo mašina. Ji negali pasakyti, kodėl policijos pareigūnai nusprendė, kad ji buvo neblaivi 2020-03-16, 2020-03-17, nes tomis dienomis jie net nebuvo užėję į namus. L. B. negalėjo žinoti, kad ji dažnai vartoja alkoholį. Jos bendraudavo per programėles bei dažnai susiskambindavo, bet L. B. negalėjo matyti jos būsenos per telefoną, nes jos be vaizdo funkcijos bendraudavo. L. B. žinojo, kad D. mėgo vartoti alkoholį. Tomis dienomis, kai nužudė D., ji bendravo su jo motina telefonu. Negali paaiškinti, kodėl jai nieko nesakė. Negali paaiškinti, kodėl L. B. nurodė, kad D. išvyko į Visaginą, kad ji jį išvarė, jog ji taip pat jo ieško.

Nors ji pirma pradėjo konfliktuoti, išsakydama jam priekaištus, bet ji nesitikėjo, kad D. suduos smūgį. Jis po smurtavimo visada atsiprašydavo, sakydavo, kad nebekels rankos, jog tai paskutinis kartas, o po to vėl viskas kartodavosi. Bet žmogus niekada nesitiki sulaukti smurto, todėl jai buvo netikėtas D. smūgis. Paskutinį kartą iki tos dienos smurtą D. naudojo sausio mėnesį, kuomet jis, būdamas girtas, virtuvėje ją pargriovė ir vos nepasmaugė su šlepete. Jis tuomet šaukė ir liepė jo klausyti. Prisimena, kad kažkada buvo atvažiavusi jo mama ir matė ją sumuštą, su išpeštais plaukais. Tuomet L. B. pasakė jai, kad jis nenusiramins, kol jos neužmuš. D. smurtavo ir prieš kitus asmenis, prieš savo artimuosius, nes ir motiną, ir tėvą mušė. Motina jį kaltino dėl tėvo mirties, kad jis nužudė tėvą. Tuomet jis sudavė buteliu tėvui per galvą, dėl ko teko siūti žaizdas, bei sulaužė šonkaulius, o šonkaulis sužalojo plautį ir tėvas mirė. Mama net per tėvo laidotuves sakė, kad D. yra žudikas. Po tėvo mirties jis išvis tapo baisiu žmogumi. L. B. išvyko iš Visagino gyventi į Baltarusiją, nes ją mušė tiek vyras, tiek sūnus. Negali paaiškinti savo būsenos nužudymo metu bei po to ir kodėl skiriasi jos parodymai nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu. Kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nebūtinai geriau prisiminė aplinkybes. Negali paaiškinti, kodėl šį kartą nekvietė policijos.

Po šio įvykio ji atsiprašė L. B.. Kai ši atvažiavo vasario 18 d. į Vilnių, pasitiko ją, nusivežė į savo namus, o po to kartu nuvažiavo į policiją. Kol L. B. apklausinėjo policijoje, ji laukė jos, o po to vėl parsivežė į savo namus. Paskui kartu nuvažiavo į lavoninę. Po to palydėjo L. B. iki autobuso ir ši išvažiavo į Visaginą. Po to jos bendravo telefonu. Kitą dieną po laidotuvių taip pat kalbėjosi. Vėliau kažkas pasikeitė ir L. B. jai sakė, kad yra užsiėmusi, ir nuo tada daugiau nebebendravo, nes telefonas buvo išjungtas. Po to įvykio L. B. jos nekaltino dėl nužudymo ir nepriekaištavo. Tik paskui jai kiti žmonės pasakė, kad internete buvo parašyta, jog L. sakė, kad ji žudikė, kad nužudė jos sūnų. Ji turi sūnų ir keturis anūkus. Jiems nemalonu, kad senelė taip pasielgė, bet gyvena draugiškai ir dažnai bendrauja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 20 metų, bet niekada nebuvo bausta už darbo drausmės pažeidimus, su visais draugiškai sugyveno. Dar kartą atsiprašė L. B. už tai, ką padarė. Ji sutinka atlyginti pareikštus civilinius ieškinius. Atlygino visą turtinę žalą, o dėl neturtinės žalos, tai nesutinka su 40 000 eurų dydžio civiliniu ieškiniu, bet sutinka su pirma nukentėjusiosios nurodyta suma – 10 000 eurų. Ji prisidėjo prie laidotuvių ir davė L. B. 300 eurų. Gauna 126 eurų dydžio invalidumo pašalpą ir dar gauna išmoką iš darbo biržos, iš viso apie 300 eurų. Santaupų neturi, turto taip pat. 1/3 namo, kuriame gyvena, priklauso jai, o 2/3 namo priklauso jos sūnėnui.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji L. M. 2020-02-15 parodė, kad jai pareikšto įtarimo esmė jai suprantama, su jai pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja. 2012 metais susipažino su savo sugyventiniu D. B.. Susipažino su D. B. visai atsitiktinai, jos darbo kolegė atidavė D. B. savo telefoną ir jame buvo jos telefono numeris. Jis jai paskambino, jie pradėjo bendrauti ir po 3 metų jie tapo sugyventiniais. Jos sugyventinis buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Jam buvo 45 metai. Jis niekur oficialiai nedirbo, registravosi darbo biržoje. 2015 metais jie su D. pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį. Kartu pradėjo gyventi jos nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), bet kartais dokumentuose nurodo (duomenys neskelbtini), nes nurodytas namas yra šitų dviejų gatvių kampe. Gyvenant su D. B., tarp jų kildavo konfliktų. Dažniausiai konfliktai tarp jų kildavo dėl to, kad D. B. vartojo alkoholį. Kildavo konfliktas, jis naudojo prieš ją fizinį smurtą. Dėl D. B. smurto 3 kartus kreipėsi į policiją. Daug kartų ji nesikreipė į policiją, kai D. B. ją mušė. Ji dirbo, jos darbo grafikas yra nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 7 iki 16 valandos. Darbo dienomis ji ėjo į darbą, todėl alkoholio nevartojo, o D. B. alkoholį vartojo kiekvieną dieną. Dažniausiai gėrė alų. Ji turėjo D. B. pretenzijų, kad nedirbo, vartojo alkoholį, ji turėjo eiti į darbą ir mokėti už komunalinės paslaugas. Tarp jos ir D. B. kildavo konfliktai, jis ją mušdavo. Ne visada konfliktų metu ji buvo blaivi. Būdavo, kad jie kartu vartodavo alkoholį, ir po to tarp jos ir D. B. įvykdavo konfliktas. Šių metų vasario 11 dieną, tai buvo antradienis, ji grįždama iš darbo prekybos centre Naujininkų „Lidl“ nusipirko sau vieną butelį vyno, 0,7 tapos stikliniame butelyje, 11 laipsnių. Pirko tik vieną butelį. Daugiau jokio alkoholio nei sau, nei D. ji nepirko. Grįžusi namo, adresu (duomenys neskelbtini), į namus grįžo vakare apie 17 valandą, pamatė D. B. sėdintį virtuvėje. D. vartojo alkoholį, gėrė alų. Namuose pašalinių asmenų nebuvo. Ji pradėjo ant jo šaukti, kad namuose betvarkė, kad krosnys nebuvo kūrentos. Namuose šalta, o jis sėdi ir geria alų. D. atsakė jai rusiškais keiksmažodžiais. Iš jo žodžių suprato, kad jam apskritai jos priekaištai nerūpi. Jai pasidarė pikta, atsisėdo prie stalo ir išgėrė prieš tai prekybos centre pirktą vyną. Viso vyno iš karto neišgėrė. Butelyje buvo dar likę vyno, kiek tiksliai, ji nežino. Jai vartojant alkoholį - vyną, tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas. Tuo metu D. B. sėdėjo prie stalo, gėrė alų. Ji stovėjo prie stalo, priešais ją ant stalo buvo padėta medinė pjaustymo lentelė, dešinėje rankoje laikė peilį. Pjaustė kažkokį maistą, tiksliai ką, ji jau neprisimena. Rankoje laikė virtuvinį peilį su juodos spalvos rankena. Tiksliai geležtės ilgio nurodyti negali. Tuo metu D. B. sėdėjo prie stalo, jai iš dešinės pusės. D. B. nusirengė megztinį ir marškinėlius. Pasakė jai: „Nužudyk mane“. Ji jam pasakė, kad ji nesiruošia už jį sėdėti kalėjime. Tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas, D. B. tapo labai agresyvus. Rankos delnu sudavė jai į veidą. Pajuto skausmą. Ji supyko. Kiek prisimena, rankoje laikydama peilį, sudavė D. B. į krūtinės sritį. Kaip tiksliai ji peiliu sudavė D. B., ji neprisimena. Po jos peiliu suduoto smūgio, D. B. nukrito ant virtuvės grindų. Jos rankos, drabužiai nei batai nebuvo kruvini. Jis buvo gyvas. Matė, kad jis yra gyvas, jis kvėpavo. Po suduoto smūgio, peilį numetė į virtuvės spintelę. Ji apsisuko ir išėjo į kitą kambarį. Kiek tuo metu buvo valandų, ji tiksliai nežino, kiek prisimena, buvo jau vakaras. Užėjusi į kitą name esantį kambarį, atsigulė į kambaryje esančią lovą ir užmigo. Ką tuo metu darė D. B., ji nežino, jai pasirodė, girdėjo, kad jis kvėpuoja. Kodėl ji jam neiškvietė greitosios, ji nežino. Kitą dieną, tai yra vasario 12 dieną, trečiadienį ji atsikėlė ir išėjo į darbą. Į virtuvę užėjusi buvo, matė ant grindų gulintį D. B., ji apėjo jį gulintį ant virtuvės grindų ir toliau ruošėsi į darbą. Ji jo nelietė, jai atrodė, kad jis miega. Ji susiruošė ir išėjo į darbą. Darbe elgėsi įprastai, viduje pergyveno, tačiau savo elgesiu to neparodė. Ji po darbo užėjo pas savo kaimynę S., pavardės ji nežino, adreso irgi tiksliai nurodyti negali. S. gyvena kaimyniniame name. Pas kaimynę namuose prabuvo kažkur apie 2 valandas. K. S. nieko apie įvykį nesakė, elgė įprastai, savo nerimo stengėsi neparodyti. Su kaimyne kalbėjo apie sveikatos problemas. Daugiau ji jai nieko nesakė. Išėjusi iš kaimynės namų, grįžo namo. D. B. gulėjo toje pačioje vietoje, kur matė jį iš ryto, kai išėjo į darbą. Ji apeidavo jį, tačiau prie jo priėjusi nebuvo. Rankomis jo nelietė. Ji nenorėjo jo liesti rankomis. Grįžusi ji vėl nuėjo į kitą kambarį miegoti. Šių metų vasario 13 dieną, ketvirtadienį, iš ryto atsikėlė, D. B. gulėjo toje pačioje vietoje kaip ir vakar, tuo metu ji suprato, kad D. B. yra negyvas. Ji jo nelietė. Suprato pamačiusi jo veidą, veidas jau buvo melsvos spalvos. Nei policijos, nei greitosios ji nekvietė. Susiruošė ir išėjo į darbą. Darbe elgėsi įprastai, stengėsi savo nerimo neparodyti. Darbe niekam nesakė, kad nužudė savo sugyventinį. Tą dieną ji pasakė, kad penktadienį, t. y. rytoj, jos nebus darbe, kad ji turi reikalų. Darbe neprieštaravo, kad penktadienį neišeis į darbą. Po darbo ji pavaikščiojo po prekybos centrus, nieko nepirko, tą dieną alkoholio nepirko. Grįžusi namo pamatė, kad D. B. kūnas gulėjo toje pačioje vietoje. Ji jo nelietė, prie jo arti priėjusi nebuvo. Kodėl nekvietė policijos, pasakyti negali. Alkoholio ketvirtadienį nevartojo. Nuėjo į kitą kambarį miegoti. Jau žinojo, kad rytoj, penktadienį, iškvies policiją. Penktadienį, t. y. vasario 14 dieną, ji atsikėlė apie 9 valandą ryto, apsirengė, jau turėjo tikslą nueiti į prekybos centrą nusipirkti alkoholio. Apsirengė, matė, kad D. B. kūnas guli toje pačioje vietoje. Jo nelietė, arčiau priėjusi prie jo kūno nebuvo. Ji išėjo iš namų į prekybos centrą. Netoliese namų esančiame prekybos centre Maxima nusipirko vieną butelį 0,7 talpos vyno. Butelį pirko tik vieną. Daugiau nieko nepirko. Išėjusi iš prekybos centro, iš karto nuėjo namo. Grįžusi namo matė, kad D. B. kūnas guli toje pačioje vietoje. Ji išgėrė vyno ir nusprendė iškviesti policiją. Paskambino numeriu 112 ir pranešė, kad nužudė vyrą, paklausė, ką tiksliai nužudė, ji atsakė, kad savo sugyventinį D. B.. Su moterimi kalbėjo rusiškai. Moteris paklausė adreso ir pasakė, kad atvyks policijos pareigūnai. Ji laukė policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai atvažiavo, užėjo į butą. Pamatė gulinti lavoną ir ją sulaikė. Ji gailisi, kad nužudė savo sugyventinį, kodėl jam neiškvietė greitosios, ji nežino, kodėl tiek dienų nepranešė policijai, kad nužudė savo sugyventinį, ji negali paaiškinti. Advokato klausimas: Kokius vaistus buvo pavartojusi prieš konfliktą? 10 valandą suvartojo dvi tabletes „Lakrem“ po 20 miligramų, nuo širdies ritmo sutrikimo. 18 valandą suvartojo vieną tabletę „Sanorale“, kraujo spaudimui mažinti. Ir dar kažkokius baltarusiškus vaistus, kurių pavadinimą patikslins, jie yra migdomieji, raminamieji. Šiuos vaistus atvežė D. B. draugas, jo vardo, pavardės ji nežino. Šiuos vaistus vartojo ir D. B.. Šį vaistą vartojo pirmą kartą. 19.30 val. suvartojo vieną arba pusantros „Varfarino“ tabletę. Šis vaistas skirtas kraujo skystinimui. (t. 2, b.l. 45-48).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji L. M. 2020-05-11 papildomai parodė, kad jai pareikšto įtarimo esmė suprantama, su juo sutinka visiškai, dėl savo poelgio labai gailisi. Nori papildyti, kad D. B. ją mušė, pastaroji norėjo jį išvaryti iš namų, tačiau jis atsisakė išeiti iš jos namų. Jis prieš ją smurtavo. Kokiu peiliu nužudė D. B. ji neprisimena, todėl jo apibūdinti negali, ar jį nuplovė irgi neprisimena. Dėl D. B. smurto, ji apie 4 kartus kvietė policiją. Vieną kartą D. B. buvo sulaikytas. Labai gailisi, kad nužudė D. B.. Pasižada atlyginti nukentėjusiajai L. B. visas išlaidas, bei atlyginti žalą pareikštą pagal civilinį ieškinį. Pasižada nukentėjusiajai L. B. grąžinti visus D. B. daiktus, kompiuterį. Taip pat pilnai nori atlyginti žalą. Labai gailisi, kad nužudė D. B. ir nori atsiprašyti jo mamos L. B. (t. 2, b.l. 53-54).

Nukentėjusioji L. B. parodė, kad D. B. buvo jos sūnus, o su kaltinamąja ji bendravo normaliai. P. L. ir D. bėda buvo alkoholis ir ji sakė jiems, kad negalima tiek daug gerti. Ji negalvojo, kad jų santykiai taip blogai baigsis. Ji netikėjo, kad L. tiek geria. Jei jie nebūtų gėrę, nebūtų buvę muštynių. D. nebuvo idealus, bet jis buvo paprastas žmogus. Sūnus su kaltinamąja pradėjo bendrauti prieš 7 metus. Prieš tai jis turėjo normalią moterį ir išgerdavo tik alaus, nes jai nepatikdavo, kai jis gerdavo, o su L. pradėjo rimtai gerti. Sūnus dirbdavo Olandijoje, Norvegijoje, o kartais Vilniuje statybose. Jai nepatiko, kad sūnus pradėjo santykius su panašaus amžiaus moterimi kaip ji. Ji prieštaravo tiems santykiams. Dar vasario 10 dieną jis jai sakė apie savo norą grįžti namo. Su kaltinamąja ji taip pat bendravo. Kai sūnus dingo, ji kiekvieną dieną skambino bei prašė kaltinamosios, kad eitų jo ieškoti. Iki įvykio jos santykiai su kaltinamąja buvo normalūs. K. L. pati prisigerdavo ir elgdavosi neadekvačiai, tai gal tuomet ir pasakojo jai, kad D. naudojo smurtą prieš ją. Ji pati matė tik šiltus, normalius santykius, o jokio D. smurto L. namuose nematė. D. prieš ją nesmurtaudavo, o kai jis pradėdavo kelti skandalus, ji tiesiog išeidavo. Kai jis pokalbio metu rėkdavo, ji padėdavo telefoną, o po to jis atsiprašydavo. Kai gyveno Visagine, sūnus jos nemušė, o ji tiesiog iš ten išvyko, nes sūnus pavydėjo, kad ji turėjo kitą sutuoktinį. Ji nematė smurto žymių ant kaltinamosios, kai jos bendraudavo per programėlę Viber, o apie tai žino tik iš L. žodžių. Jis prieš buvusią draugę J. smurto nenaudodavo, o prieš L. naudodavo turbūt dėl to, kad ji pati girtaudavo. D. dingo vasario 11 dieną, o kai ji skambino L., nebuvo aišku kokios ji būklės, ar buvo nusiminusi, ar buvo išgėrusi, bet ji tiesiog sakė, kad viskas normalu, kad šiaip liūdna. Ji tuo laikotarpiu skambino kasdien ir dažniausiai L. buvo išgėrusi. L. kažkurią dieną pasakė, kad sūnus yra Visagine. Tuomet ji pradėjo jo ieškoti per draugus ir pažįstamus. Numanė, kad L. norėjo nuslėpti nusikaltimą, nors jam reikėjo suteikti pagalbą. L. kasdien sakydavo, kad eis į policiją dėl jo dingimo, bet tik vasario 14 dienos ryte sakė, kad tuoj eis į policiją. Jai paskambino vasario 17 dieną ir paprašė paimti kūną iš lavoninės, nors jau ir pati ruošėsi važiuoti. K. L. yra sunkaus būdo moteris, ji varžė bei skriaudė D., todėl ir tie santykiai taip baigėsi. Jos nuomone, dėl tokių santykių kalta tik kaltinamoji. Su sūnumi bendraudavo per Skype, Messenger, Viber programėles. Jai matant D. niekad nesmurtavo, bet L. jai skundėsi. Mėlynių ant L. nematė, bet ji ir ne taip dažnai atvažiuodavo pas juos. Ji nematė, kad L. būtų išpešti plaukai. K. L. skundėsi, kad D. išpešė jai plaukus, ji jai pasakė, kad nustotų su juo gyventi. D. su tėvu pykdavosi, buvo atvejų, kai jie ir mušėsi. Kai dirbdavo, sūnus alkoholio nevartodavo, bet kai grįždavo į Vilnių, vartodavo su L. kiekvieną dieną. Sūnus išgėręs būdavo agresyvus, nesuvokdavo ką kalba ir ką veikia. Jis reikšdavo nepasitenkinimą gyvenimu, kad gyvenimas taip prastai susiklostė. Ji matė, kad L. būdavo išgėrusi kiekvieną dieną. Ji tai matydavo, kai atvažiuodavo, ir girdėdavo kalbant telefonu. Kai važiuodavo į Visaginą, apsistodavo pas juos. Taip būdavo tris, keturis kartus per metus. K. L. taip negražiai su ja pasielgė, ji išjungė telefoną po laidotuvių ir daugiau nebendrauja su L.. Ji prašo priteisti 40 tūkstančių neturtinės žalos, nes L. jos neatsiprašė bei neiškvietė greitosios pagalbos sūnui, o turtinės žalos prašo priteisti 1200 eurų (kiek nurodyta laidotuvių ir kelionės dokumentuose). Kai ji atvyko į lavoninę pasiimti sūnaus, jai L. pasakė, kad jam baigėsi baliukai, prisižaidė, o jai kaip motinai išgirsti tokius žodžius labai skaudu. Nebuvo jokios užuojautos, nei gailėjimosi. L. nepasiūlė jokios pagalbos, ji pati turėjo mokėti už laidotuves, paminklą. Kaltinamoji jai perdavė 300 eurų, o iš valstybės taip pat gavo 300 eurų kompensaciją. Iš tos sumos, kurios prašo pagal dokumentus, reikia atimti 600 eurų. Turėjo ir kitų išlaidų, susijusių su laidotuvėmis, nes reikėjo ir kunigui mokėti, bet neturi tai patvirtinančio kvito. Šiuo metu ji nedirba, o jai visą laiką padėdavo sūnus ne tik darbu, bet ir pinigais. Už tuos pinigus nupirko karstą, o vėliau viską pirko iš savo pinigų. Sąskaitoje-faktūroje yra tai, ko reikėjo laidotuvėms.

Perskaičius liudytojos L. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 91-94), ji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes tuo metu buvo išgėrusi daug vaistų, blogai jautėsi, važiavo į sūnaus laidotuves ir nieko nepamena. Lyg skaitė savo apklausos protokolą, bet tuo metu buvau šoko būsenos, gal kažką ne taip kalbėjo. Sąmoningai viską atsiminti pradėjo vėliau.

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu 2020-02-18 parodė, kad ji yra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Kartu su sūnumi nuo vaikystės gyveno Visagine. Jos sūnus D. B. buvo vedęs N. B., su kuria turėjo vaiką E. B.. Kiek jai yra žinoma, jo sūnus E. ir jo motina N. gyvena Anglijoje. Jos sūnus su N. išsiskyrė 1999 metais, nuo to laiko jie ir nebendravo. 2014 metais jos sūnus susipažino su L. M., jai 61 metai, šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, ūgis apie 1,60 m. Kiek jai yra žinoma, D. iš karto pradėjo kartu gyventi su L. jos namuose, bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartais rašomas (duomenys neskelbtini). L. dirba siuvėja, kurioje įmonėje, ji nežino. O jos sūnus D. B. uždarbiavo užsienyje. O kaip jau nevažinėjo į užsienį, registravosi darbo biržoje. Jos santykiai su L. buvo labai šilti, jos bendravo kiekvieną vakarą. Ji šiuo metu gyvena Baltarusijoje. Todėl skambino L. per interneto pokalbių programą Viber. Ji žinojo, kad pastaruoju metu jos sūnus D. B. skriaudė L.. Kai lankėsi L. namuose, pati matė, kad jos sūnus D. B. fiziškai smurtavo prieš L.. L. jai pati ne kartą yra sakiusi, kad D. B. skriaudžia L., muša ir ji po to turi mėlynes. Dažniausiai konfliktai tarp D. ir L. vyko tada, kai L. ir D. vartojo alkoholį. Alkoholį vartojo jie kartu, dėl to ir vyko konfliktai. Kaip dažnai L. vartojo alkoholį, ji nežino, bet jos sūnus vartojo alkoholį kiekvieną dieną, jie su sūnumi per „Viber“ bendravo kiekvieną dieną. Ji jam sakė, kad jis nevartotų alkoholio, klausė, ar L. irgi vartoja alkoholį. Jis jai atsakydavo, kad jie kartu vartoja alkoholį. Kai jos sūnus išgerdavo alkoholio, tapdavo labai agresyvus, vieną kartą gyvenant dar Visagine, sumušė ją. Nuo to laiko ji jau kartu su juo negyveno. Ji puikiai žinojo, kaip elgdavosi jos sūnus D. B., kai vartojo alkoholį. Ji L. sakė, kad ši nekentėtų ir kad išvarytų D. B. iš savo namų. T. L. sakė jai, kad myli jį, todėl jie gyveno visus tuos metus. Kiek žino, būdavo tokių dienų, kai L. gerai sutarė su D., ji džiaugėsi už juos. Bet būdavo, kad L. jai paskambindavo ir sakydavo, kad D. B. ją muša. Ant šios veido matė smurto žymes. Vieną kartą matė, kad L. yra išpešti plaukai. Visos bėdos buvo dėl alkoholio. Ji ir savo sūnui sakė, kad jis išeitų iš L. namų. Tačiau sūnus jos neklausė. Šių metų vasario 10 dieną, pirmadienį, paskutinį kartą bendravo su savo sūnumi D. B., kalbėjo per programėlę ,,Viber“. Jis nurodytą dieną buvo neblaivus. Jie su juo bendravo vakare. Kalbėjo apie 26 minutes. Pokalbis vyko įprastai, tik pastebėjo, kad D. B. yra neblaivus. Kitą dieną, t. y. vasario 11 dieną, iš ryto, valandos nurodyti negali, ji jau paskambino L.. Pokalbio metu jai L. pasakė, kad išvarė D. B. iš namų ir pasakė jam važiuoti į Visaginą. Pokalbio metu L. pasakė, kad davė jam 100 eurų ir pasakė jam važiuoti į Visaginą. L. pasakė, kad jis išėjo iš namų ir šiuo metu jo namuose nėra. Po kažkiek valandų ji vėl bendravo su L., tačiau L. jai pasakė, kad D. namuose nėra, ir ji nežino, kur šiuo metu jis randasi. Ji pradėjo nerimauti, sakė L., kad jo reikia ieškoti. L. jai pasakė, kad reikia kreiptis į policiją, kad dingo D. B.. Ji bandė prisiskambinti ir į savo sūnaus mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jo mobilaus ryšio telefonas buvo išjungtas. Ji per pažįstamus bandė surasti savo sūnų D. B., tačiau jos paieškos rezultatų nedavė. Ji su L. palaikydavo ryšį. L. pokalbių metu ją užtikrino, kad irgi ieško D., tačiau šiuo metu nežino, kur jis yra. Vasario 12 dieną ji nuolat skambino L.. Būdama darbe L. nekeldavo ragelio. Grįžusi namo L. jai perskambino, pasakė, kad D. B. jos namuose nėra ir ji nežino, kur jis yra. Ji prašė L. padėti surasti jai jos sūnų. T. L. pasakė, kad jo ieško, tačiau surasti negali. Jos sūnaus mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas. L. balsas buvo įprastas, nieko keisto ar neįprasto ji L. balse nepastebėjo. Baigusi pokalbį su L., ji toliau per savo pažįstamus ieškojo savo sūnaus. Pačios jos paieškos rezultatų nedavė. Vasario 13 dieną apie pietus ji skambino L.. Paklausė jos, ar šiuo metu L. yra darbe. L. jai atsakė, kad ankščiau išėjo iš darbo. L. jai ketvirtadienį pasirodė kažkokia prislėgta. Ji L. paklausė, ar jos sūnus grįžo pas L.. Ši jai atsakė, kad D. B. L. namuose nėra. Ji L. paklausė, ar L. buvo policijoje ir parašė pareiškimą, kad dingo jos sūnus D. B.. L. jai pasakė, kad rytoj eis į policiją. Tą vakarą ji jau neprisimena, ar dar skambino L.. Kitą dieną, t. y. vasario 14 dieną, penktadienį, iš ryto, ji paskambino L., ši jai pasakė, kad nueis dar į bankomatą ir po to eis į policiją. Jai pasirodė iš L. balso, kad L. yra neblaivi. Jai pasirodė keista, kad L. ne darbe ir dar vartoja alkoholį. Po kažkiek laiko ji vėl paskambino L., paklausė jos, ar ji buvo policijoje. L. jai pasakė, kad dar policijoje nebuvo. Dabar su ja pakalbės ir eis į policiją. Iš karto po pokalbio L. jai atsiuntė žinutę: ,,Myliu, bučiuoju, visus apkabinu, neprisiminkite manęs blogai“'. Čia buvo paskutinė jos žinutė. Tai buvo kažkur apie 12.40 val., Baltarusijos laiku, tai yra Lietuvos laiku 11.40 val. Po to ji skambino į visus telefonus, tačiau jau buvo visiška tyla. L. jai neatsiliepė. Vasario 17 dieną jai į Baltarusiją paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad jos sūnus D. B. yra miręs. Ji pradėjo ruoštis kelionei į Lietuvą. Ji pažįstamai J., pavardės jos nežino, pasakė, kad D. B. mirė. Aplinkybių, kokiomis jis mirė, tuo metu ji nežinojo. J. jai pasakė, kad internete yra straipsnis, kad 14 dieną rasta vyriškos lyties lavonas su durtine žaizda, jai atrodo, buvo nurodytas L. adresas. Ji iš to jau suprato, kad jos sūnus D. B. buvo nužudytas. Pageidauja pareikšti civilinį ieškinį. Sumą nurodys po sūnaus laidotuvių (t. 1, b.l. 91-94).

L. S. K. parodė, kad kaltinamoji yra jos kaimynė. Su L. dažniau susitikdavo, o D. mažiau pažinojo, bet jis negeras žmogus buvo. Jai nieko blogo nepadarė, bet L. jis buvo blogas. Kai ji eidavo vandens, jis girtas, nuogas išlėkdavo į lauką, šūkaudavo. Kažkada daužė langų stiklus akmeniu. Ji nežino, kas pas juos namuose vyko, nes ten nesilankė. Juos matė tik lauke. Apie nužudymą nieko nežino, o sužinojo tik tada, kai policija atvažiavo. Policija dažnai pas juos atvažiuodavo. Su kaimyne šia tema po nužudymo nekalbėjo. Nežino, kiek metų kartu gyveno L. ir D.. Matė, kad L. buvo labai žiauriai sumušta. Kai ėjo vandens, matė, kad jos visas veidas mėlynas. L. nuolatos šlubuodavo. Nemažai kartų matė ją taip sumuštą. Nežino dėl ko vykdavo konfliktai. Nežino, ar D. B. vartodavo daug alkoholio, nes ji jį matydavo tik lauke. Niekad nepastebėjo kaltinamosios agresyvaus elgesio. L. visada elgiasi gerai, nerūko, negeria, dirba. Apie ją nieko blogo negali pasakyti. Kai matydavo L. sumuštą, klausdavo kas nutiko, bet ji atsakydavo, kad pati nukrito. Ji suprato, kad L. meluoja, nes žmonės patys taip nekrenta. V. L. pripažino, kad D. pakėlė ranką prieš ją.

Liudytojas Č. Z. parodė, kad apie kaltinamosios ir D. gyvenimą kartu žino nedaug ir su jais bendraudavo kaip su kaimynais, kai susitikdavo kieme. Nepamena, kada L. M. ir D. pradėjo gyventi kartu. Žino apie vieną jų konfliktą, nes D. papasakojo, kad L. M. iškvietė policiją, o jis buvo nuvežtas į blaivyklą. Tą įvykį jis matė. Apie konfliktą, kuris baigėsi nužudymu, nieko nežino. L. sumuštos nematė. D. išgerdavo, kai grįždavo iš užsienio. Bet kad jis būtų labai girtas, nematė. Kartais jis kartu su D. išgerdavo alaus, bet bendraudavo labai retai.

L. M. K. parodė, kad kaltinamoji yra jos kaimynė. Apie įvykį, kuris baigėsi nužudymu, ji nieko nežino. D. B. buvo negeras žmogus, nes jis dažnai L. mušė. Ji matė, kaip jis nuogas kieme bėgiojo. K. D. grįždavo iš užsienio, L. dažnai su mėlynėmis vaikščiodavo kieme. Ji nežino, kaip kaimynai gyveno, bet juos matė kartu apie 5 metus. Ji dažnai matydavo atvykstant policiją į L. namus dėl visokių konfliktų. Tai būdavo į mėnesį kartą, gal du kartus. K. D. buvo išmušęs L. namo langą. Tiesiogiai konfliktų nematydavo. Pameną vieną įvykį, kai D. grįžo iš užsienio, ji pamatė, kad L. vėl su mėlynėmis vaikšto, todėl nuėjo pas juos ir pasakė, kad baigtų smurtauti, nes kitaip kitą kartą tikrai policiją iškvies. To pokalbio metu D. nieko nesakė. Ji sakydavo L. dėl tų mėlynių ir dėl D. smurtavimo, bet ši tylėdavo, gal jai gėda buvo. Visi kaimynai turėjo tai matyti. Niekada nematė agresyvaus elgesio iš L.. Nežino, ar L. būdavo neblaivi, nes ji jos neblaivios kieme nematydavo, o ką veikdavo namuose, ji nežino. Tuo tarpu D. prisigerdavo ir eidavo į kiemą.

L. S. S. parodė, kad kaltinamąją pažįsta apie 13 metų, nes jos kartu dirbo. Ji žino apie L. ir D. B. bendravimą, nes jis yra gyvenęs pas ją 3 mėnesius. Jų santykiai tuomet buvo tokie, kad jis vis skambindavo ir kviesdavo L., o ji atvažiuodavo ir jis ją smarkiai sumušdavo. Taip buvo nuolat ir buvo sunku sugyventi, nes jis buvo girtuoklis. D. nebuvo geras žmogus, kartais pas save atsivesdavo girtas moteris. D. pas ją koridoriuje L. mušdavo, o ji būdavo kambaryje, girdėdavo šauksmą ir tuomet jį išvarydavo. K. L. su D. pradėjo gyventi kartu, L. ateidavo į darbą sumušta ir visi įmonės darbuotojai žinojo bei matė, kad ją muša. Taip būdavo, kai D. grįždavo iš užsienio. L. yra rami, gera, sąžininga. L. bijojo D. bei sakydavo, kad jo bijo, kad jis ją užmuš. L. kviesdavo policiją, kai būdavo namuose. K. D. buvo L. išdaužęs langus. L. alkoholį vartojo retai, nebent jei koks gimtadienis darbe būdavo, bet jos girtos nėra mačiusi. Su L. daugiausiai bendraudavo darbe.

Be kaltinamosios paaiškinimo ir prisipažinimo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2020-02-14 įvykio vietos, lavono, patalpų ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas yra vieno aukšto medinis daugiabučio gyvenamojo namo trijų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jo viduje esantis vyriškos lyties lavonas. Daugiabučio gyvenamojo namo teritorija aptverta metaline tvora, patekimas laisvas, per nerakinamus vartelius, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Namo teritorijoje, nuo gyvenamojo namo kairėje pusėje stovi lengvasis, gamyklinis automobilis NISSAN NOTE, raudonos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis yra keturių durų, hečbeko tipo. Apžiūrėjus automobilio vidų - saloną, bagažo skyrių, tyrimui reikšmingų pėdsakų ar daiktų nenustatyta. Į apžiūrimą objektą patenkama iš gatvės pusės per rakinamas dviem vidinėmis spynomis, medines duris. Apžiūrimos durys ir spynos, išorinių matomų pažeidimų neturi, rakinasi. Patekus į butą, matoma stačiakampio formos patalpa - prieangis, su įvairiais buitiniais daiktais. Tiesiais priešais įėjimo duris yra praėjimas į pailgo stačiakampio formos patalpą, pagalbinė patalpa - sandėliukas. Sandėliuko patalpoje iš abiejų pusių įrengtos lentynos, su įvairiais buitiniais daiktais. Prieangio kairėje yra praėjimas į stačiakampio formos patalpą - virtuvę. Iš virtuvės patalpos patenkama į gyvenamojo kambario - svetainės tipo patalpas (toliau kambarys Nr. 1). Kambario Nr. 1 dešinėje yra praėjimas į kitą gyvenamojo tipo patalpą - miegamąjį (toliau kambarys Nr. 2). Kambario Nr. 2 dešinėje yra praėjimas į sekantį kambarį (toliau kambarys Nr. 3). Virtuvės patalpos kairėje nuo įėjimo, priešais langą, stovi medinis staliukas, su šalia stovinčia medine taburete. Už staliuko, yra sidabrinės spalvos dviejų dalių šaldytuvas, su jo viršuje esančia mikrobangų krosnele. Apžiūrimos patalpos dešinėje nuo įėjimo, prie sienos stovi ir pakabintos ant sienos mediniai virtuviniai baldai - spinteles. Priešais įrengta krosnis - pečius. Ant stovinčios spintelės, šalia kitų, virtuvinių daiktų, aptiktas 1 litro talpos stiklinis butelis su užrašu DEDUŠKINO VINO, su viduje esančiu gelsvos spalvos skysčiu. Butelis paimamas, supakuotas į pakuotę Nr. 3. Pirmoje spintelėje nuo įėjimo į virtuvės patalpą, viršutiniame stalčiuje aptikti 6 vienetai, įvairios formos ir dydžių virtuviniai peiliai, kurie nufotografuoti, paimti ir supakuoti į pakuotę Nr. 1. Virtuvės patalpos dešinėje, už pečiaus - krosnies aptikta ant grindų stovinti plastikinė, sidabrinės spalvos, stačiakampio formos šiukšlių dėžė, kurios viduje rastos ir paimtos 7-ios popieriaus skiautės. Popieriaus skiautės su raudonos - rusvos spalvos dėmėmis, skysčio likučiais, skiautės nufotografuotos, paimtos ir supakuotos į pakuotę Nr. 2. Pečiaus - krosnies viršutinėje dalyje, aptiktas ritinio formos kartoninė-popierinė skiautė, kuri paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 4. Apžiūrimo pečiaus - krosnies viršutinėje dalyje - viduryje, nuo aptiktos kartoninės skiautės, dešinėje aptikta, popieriaus skiautė su raudonos spalvos skysčio likučiais, kuri paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 5. Virtuvės patalpos viduryje aptiktas vyriškos lyties lavonas. Apžiūrimo lavono krūtinės srityje, aptikta popierinė skiautė su raudonos spalvos dėmėmis, kuri supakuota į pakuotę Nr. 6. Ant lavono kūno - krūtinės aptiktas žalsvos spalvos megztinis, kurio krūtinės srityje ties viduriu matomos raudonos spalvos skysčio likučiai ir įpjovimas - skylė. Megztinis paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 7. Lavonas guli ant nugaros, kojos nukreiptos į link praėjimo - išėjimo į prieangį, o galvos dalis guli tarpduryje link įėjimo į kambarį Nr. 1. Kairė ranka sulenkta per alkūnę, dešinė ranka sulenkta per petį, permesta per kaklą. Plaštakos nugarinė pusė remiasi į grindis, kojos sulenktos per kelius. Dešinė šlaunis padėta ant nugriuvusios taburetės. Lavonas vilki šviesiomis sportinėmis kelnėmis, juodomis trumpikėmis, juodomis puskojinėmis, juodomis šlepetėmis. Lavono sustingimas visose raumenų grupėse, lavondėmės nugariniuose kūno paviršiuose violetinės, intensyvios, spalvos nekeičia. Kūno temperatūra pažastyje ir tiesiojoje žarnoje yra 10 laipsnių, aplinkos temperatūra 10 laipsnių. Krūtinės ląstos priekyje, centre, durtinė žaizda, kurios aplinka sutepta sukrešėjusiu krauju, sukrešėjusiu krauju sutepta krūtinės ir pilvo priekinė dalis. Nedidelis sukrešėjusio kraujo kiekis yra ant grindų, po lavonu. Kambario Nr. 1 viduryje stovi medinis stalas, stalo kairėje, priešais langą, prie sienos, stovi sofa - lova. Priešais sofą, prie sienos, palei visą sienos ilgį, yra medinė, atvirų - uždarų lentynų spinta. Ant stalo, prie lovos, yra rastas ir paimtas LENOVO nešiojamasis kompiuteris su įkrovimo blokeliu (pakuotė Nr. 8.), taip pat piniginė, kurioje yra sudėti asmens tapatybės dokumentai, du Lietuvos Respublikos piliečių pasai ir 1 metalinis raktas (supakuota į paketą Nr. 411550), ir asmens tapatybės kortelė. Spintos viduryje, atviroje lentynoje rastas ir paimtas kompiuteris ASUS su įkrovimo blokeliu, supakuoti į pakuotę Nr. 8. Ant viduryje esančio stalo aptiktas medžiaginis telefono dėklas, su įvairiomis plastikinėmis nuolaidų ir kitomis kortelėmis, supakuota į paketą Nr. 411549. Ant spintelės aptiktas mygtukinis baltos spalvos mobiliojo ryšio telefonas NOKIA ir ant stalo rastas mobilaus ryšio išmanusis telefonas NOKIA, mėlynos spalvos, su įkrovimo blokeliu, kurie supakuoti į paketą Nr. 411551. Kambaryje Nr. 2 reikšmingų daiktų ir objektų nėra nustatyta ir nieko nėra paimta. Iš kambario Nr. 2 patenkama į kambarį Nr. 3, kurio kairėje, prie sienos stovi kėdė, ant kurios atlošo sudėti įvairūs drabužiai, tarp kurių rasta ir paimta moteriška raudonos spalvos palaidinė, su raudonos spalvos skysčio likučiais, ir supakuota į pakuotę Nr. 9. Kituose apžiūrimuose kambariuose pėdsakų reikšmingų tyrimui neaptikta ir nepaimta. Po apžiūros, apžiūrimas trijų kambarių butas užrakintas ir patalpos buvo užplombuotos keturiomis mėlynos spalvos plombomis, kurios nufotografuotos (t. 1, b.l. 16-68).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 189/2020 (01) nurodyta, kad D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės sužalojimo su dešiniojo III šonkaulio ir dešiniojo plaučio sužalojimais. Tai komplikavosi: vidiniu kraujavimu (850 ml skysto kraujo ir 650 g kraujo krešulių dešinėje pleuros ertmėje), uždusimu užpildžius kvėpavimo takus krauju.

D. B. mirtis galėjo įvykti prieš 1-3 paras iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2020-02-14 12.10 val.). Tai rodo lavono tyrimo metu nustatyti lavoniniai reiškiniai.

Ištyrus D. B. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai padaryti:

- Mechaniniu poveikiu: durtinis pjautinis kiauryminis krūtinės sužalojimas su dešiniojo III šonkaulio ir dešiniojo plaučio sužalojimais. Šis sužalojimas padarytas duriančių - pjaunančių savybių daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtės tipo įrankis, vienu trauminiu poveikiu, duriant į krūtinę ties dešine priekrūtinkaulio linija, iš kairės į dešinę, iš priekio atgal, nežymiai iš viršaus žemyn, iki kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui ir labiau tikėtina, kad jį padarė kitas asmuo. Tai rodo sužalojimo lokalizacija, morfologiniai ypatumai ir pobūdis. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl plaučių sužalojimo.

- Cheminiu poveikiu: ūminis toksinis etilo alkoholio poveikis, pasireiškęs 3,30%o etilo alkoholio radimu lavono kraujyje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5 punktu, šis tiriamajam nustatytas cheminiu poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas.

- Pomirtinių sužalojimų nenustatyta.

D. B. lavono kraujyje rasta 3,30%o etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

D. B. lavono tyrimo metu mirties priežastis nustatyta, tyrimo metu morfologinių požymių, rodančių nuodingų medžiagų vartojimą nenustatyta, užduotyje nenurodyta, todėl vidaus organai chemiškai netirti. Cheminiam tyrimui atlikti paimta atitinkama medžiaga, kuri paimta VTMT Vilniaus skyriaus archyve, kur bus laikoma ne mažiau kaip metus, po išvados surašymo. Esant reikalui ji gali būti ištirta, tai nurodžius atlikti atskira užduotimi.

Po krūtinės sužalojimo nukentėjusysis kelių ~ keliasdešimt minučių laikotarpyje prarado sąmonę ir netrukus mirė.

Tikėtina, kad po sužalojimo padarymo nukentėjusiojo padėtis nekito, jis liko toje pačioje vietoje, kurioje buvo sužalotas, tai rodo kraujo dėmių išsidėstymas.

Sužalojimo įrankio identifikacijai paimta odos žaizda ir sužalota kremzlinė III dešiniojo šonkaulio dalis, tai perduota į medicinos kriminalistikos laboratorija, kur tai bus ištirta pateikus galimą žalojimo įrankį.

Su lavonu pristatytuose drabužiuose pažeidimų nerasta (t. 1, b.l. 74-81).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. S 95/2020 (01) nurodyta, kad ant žalsvos spalvos megztinio (9 mėg.), ant baltų suglamžytų servetėlių iš vokų, pažymėtų Nr. „1“ ir „4“ (10,11 mėg.), ant baltos suglamžytos servetėlės, aptiktos virtuvėje, pečiuje (13 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. B. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe.

Ant moteriškos raudonos spalvos palaidinės (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. B. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui.

Ant baltos suglamžytos servetėlės iš voko, pažymėto Nr. „6“ (12 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su L. M. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe.

Atlikus DNR tyrimą, nuoplovose nuo L. M. rankų plaštakų delninės pusės (14,15 mėg.) gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su L. M. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe.

Ant šešių peilių (2-7 mėg.) žmogaus kraujo nerasta.

Ant moteriškų kelnių (1 mėg.) dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui, nerasta (t. 1, b.l. 130-141).

2020-03-17 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo „2020_02_14_12-11-23_37065282136“, kurio trukmė 2 min. 51 s., apžiūra bei vertimas iš rusų kalbos:

Moteriškas balsas: - 112, klausau.

Moteriškas balsas 2: - Laba diena.

Moteriškas balsas: - Laba diena.

Moteriškas balsas 2: - Aš norėčiau, tikriausiai, iškviesti policiją. Aš nužudžiau žmogų.

Moteriškas balsas: - Jūs nužudėte žmogų?

Moteriškas balsas 2: - Taip. Aš. Nužudžiau. Žmogų. Na, nežinau, kaip...

Moteriškas balsas: - Moteriške..

Moteriškas balsas 2: - ...pats užšoko.

Moteriškas balsas: - Adresą, moteriške.

Moteriškas balsas 2: - (duomenys neskelbtini).

Moteriškas balsas: - (duomenys neskelbtini)?

Moteriškas balsas 2: - Taip, taip.

Moteriškas balsas: - Čia Vilnius?

Moteriškas balsas 2: - Čia Vilnius.

Moteriškas balsas: - O namas nuosavas ar butas?

Moteriškas balsas 2: - Nuosavas, nuosavas.

Moteriškas balsas: - (duomenys neskelbtini)?

Moteriškas balsas 2: - (duomenys neskelbtini) pas mus kampas. (duomenys neskelbtini).

Moteriškas balsas: - (duomenys neskelbtini).

Moteriškas balsas 2: - Taip, ant kampo. Namas apkaltas...

Moteriškas balsas: - Kampinis.

Moteriškas balsas 2: - ...plastiku. Taip, taip.

Moteriškas balsas: - Kampinis namas. Sakykite, tai kaip jūs ką nužudėte?

Moteriškas balsas 2: - Suprantat... Nu atvažiuos, aš papasakosiu. Aš negaliu kalbėti.

Moteriškas balsas: - Tai čia kiek laiko atgal?

Moteriškas balsas 2: - Porą dienų. Čia ne šiandien.

Moteriškas balsas: - Tai porą dienų atgal? Tai o kur šitas žmogus nužudytas?

Moteriškas balsas 2: - Guli pas mane namuose.

Moteriškas balsas: - Tai negyvas?

Moteriškas balsas 2: - Negyvas.

Moteriškas balsas: - O ten vyras, moteris?

Moteriškas balsas 2: - Vyras.

Moteriškas balsas: - Tai čia jūsų vyras?

Moteriškas balsas 2: - Tai mano sugyventinis.

Moteriškas balsas: - O tai kaip jūs jį ten...

(Moteriško balso 2 atodūsis)

Moteriškas balsas: - ...nužudėte?

Moteriškas balsas 2: - Peiliu.

Moteriškas balsas: - Peiliu?

Moteriškas balsas 2: - Taip.

Moteriškas balsas: - Bet jūs neskambinot nei policijai, nei greitajai?..

Moteriškas balsas 2: - Aš niekur neskambinau, niekam neskambinau absoliučiai. Niekas nežino. Tiktai aš.

Moteriškas balsas: - O jums greitoji reikalinga?

Moteriškas balsas 2: - (sunkus kvėpavimas, graudžiu balsu) Žinote, tikriausiai ne. Tikriausiai man jau kalėjimas. Nu aš nežinau, kas.

Moteriškas balsas: - Bet jūs čia netyčia, ar kaip?.. (pertraukiama)

Moteriškas balsas 2: - Netyčia, aišku. Aišku, netyčia.

Moteriškas balsas: - O koks jūsų vardas?

Moteriškas balsas 2: - L..

Moteriškas balsas: - O jūs namie?

Moteriškas balsas 2: - Aš namie, taip, namie.

Moteriškas balsas: - O pavardė jūsų?

Moteriškas balsas 2: - M..

Moteriškas balsas: - M.?

Moteriškas balsas 2: - Taip, čia mano namas, nuosavas namas. Nu aš čia gyvenu šitam name.

Moteriškas balsas: - Tai čia viskas prieš dvi dienas nutiko?

Moteriškas balsas 2: - Taip.

Moteriškas balsas: - Bet tiksliai jūs jį nužudėte?

Moteriškas balsas 2: - Nu šaltas.

Moteriškas balsas: - Tikrai, moteriške, nieko tada namie nelieskite.

Moteriškas balsas 2: - Ne, aš nieko neliečiau iš viso. Iš viso nieko neliečiau.

Moteriškas balsas: - Laukite, informuoju policiją.

Moteriškas balsas 2: - Gerai, labai ačiū. Viso gero.

Moteriškas balsas: - O kiek jūsų sugyventiniui buvo metų?

Moteriškas balsas 2: - 46.

Moteriškas balsas: - 46. O koks jo vardas?

Moteriškas balsas 2: - D..

Moteriškas balsas: - D.. Pavardė?

Moteriškas balsas 2: - B..

Moteriškas balsas: - Kaip?

Moteriškas balsas 2: - B..

Moteriškas balsas: - Na, laukite.

Moteriškas balsas 2: - Gerai, ačiū.

Moteriškas balsas: - Viso gero (t. 1, b.l. 113-118).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tarp D. B. ir L. M., nuolatos vykdavo konfliktai, dėl kurių buvo kviesti policijos pareigūnai. Per LR VRM CDB nustatyta, kad į adresus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), iškvietimai prasidėjo nuo 2015 metų. 2015 metais policija buvo kviesta vieną kartą dėl smurto artimoje aplinkoje, nustatytas ROIK 0115000345735, kuriame nurodyta, kad D. B. naudojo fizinį smurtą L. M. atžvilgiu, pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., bylos Nr. 02-2-00452-15. 2016 metais į minėtą adresą policija kviesta nebuvo. 2017 metais nustatyti 3 pranešimai, t. y. ROIK 0117000700 – policiją kvietė D. B. dėl to, kad L. M. jo neįleido į namus. ROIK 0117000172854 – pranešime nurodyta, kad D. B. naudojo fizinį smurtą L. M. atžvilgiu, pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., bylos Nr. 01-1-15695-17, IT užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. ROIK 0117000535853 – pranešime nurodyta, kad D. B. naudojo fizinį smurtą L. M. atžvilgiu, pagal šį įvykį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., bylos Nr. 01-1-49262-17, IT nutrauktas pagal BPK 212 str. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p. 2018 metais nustatyti 4 pranešimai, t. y. ROIK 0118000702237, 0118000222853 – pagal šios įvykius pranešėjas buvo D. B., pranešė apie tai, kad L. M. jo neįleidžia į namus. ROIK 0118000283164, 0118000284194 – pagal šiuos įvykius pranešėja buvo L. M., ji pranešė, kad vyksta žodiniai konfliktai su sugyventiniu D. B.. 2019 metais nustatytas vienas pranešimas, t. y. 0119000343154 – D. B. pranešė, kad jo sugyventinė neįleidžia į namus. 2020 metais policija buvo kviesta vieną kartą, t. y. pagal ROIK 0120000080966, kur L. M. pranešė, kad nužudė savo sugyventinį D. B..

Taip pat dirbant pagal ikiteisminio tyrimo bylą nustatyta, kad 2020-03-16 apie 19.34 val., buvo apykojės suveikimas ROIK 012000014091, atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad L. M. yra neblaivi ir pamiršo įstatyti apykoję į įkroviklį. 2020-03-17 apie 20.04 val., buvo apykojės suveikimas ROIK 0120000142854, policijos pareigūnams patikrinus, tą dieną L. M. paaiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, išeidama į lauko tualetą pamiršo paimti apykojės siųstuvą (t. 1, b.l. 180-181).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. S. 2020-02-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliams nuvykus į L. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ji prisipažino, kad prieš porą dienų išgertuvių metu su savo sugyventiniu D. B. kilo konfliktas, kurio pasekoje L. M. dūrė peiliu savo sugyventiniui į krūtinės sritį, ko pasekoje D. B. nukrito ir nebeatsistojo (t. 2, b.l. 30).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad L. M. 2020-02-14 12 val. 42 min. nustatytas 2,43% neblaivumas; 2020-02-14 13 val. 05 min. nustatytas 2,33% neblaivumas; 2020-02-14 13 val. 28 min. nustatytas 1,89% neblaivumas (2 t., b. l. 34).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamoji L. M. 2020-02-15 savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Ji parodė, kur sėdėjo D. B. ir kaip ji, laikydama savo dešinėje rankoje peilį, sudavė juo D. B. į krūtinės sritį ir kaip po jos peiliu suduoto smūgio, D. B., sėdėdamas ant kėdės nukrito ant grindų. L. M. parodė, kurioje vietoje padėjo peilį, kuriuo ji dūrė D. B. (t. 2, b.l. 55-66).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 535/2020 (01) nurodyta, kad L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros metu, kūne sužalojimų nekonstatuota. Apžiūra atlikta 2020-02-14 15.00 val. – 15.20 val. Vilniaus miesto VPK apskrities areštinėje (t. 2, b.l. 69).

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad L. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema (20 balų) bei stebima vidutinė didelės žalos rizika pažįstamiems suaugusiems (partneriui). Jos nusikalstamą elgesį nulėmė šie kriminogeniniai veiksniai: ryšiai (nesugebėjimas nutraukti žalingų, konfliktiškų santykių, pasibaigusių mirtimi); alkoholio vartojimas (nors piktnaudžiavimo nenustatyta, jis žalingas moteriai ir santykiams bei galėjo turėti įtakos nužudymui); emocinė gerovė (prasta psichinė savijauta dėl nuolatinių konfliktų); mąstymas ir elgesys (netinkama reakcija į konfliktines situacijas ir netinkami problemų sprendimo įgūdžiai). Šie veiksniai yra dinaminiai. Pateiktos rekomendacijos dėl probacijos sąlygų individualizavimo (3 t., b. l. 111-112).

Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatuoja, jog visi nurodyti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių, kad L. M. tyčia nužudė D. B..

Pažymėtina, kad šioje byloje vienas iš pagrindinių įrodymų yra kaltinamosios parodymai, todėl teismas juos vertina ypatingai atidžiai ir gretindamas su kitais byloje esančiais įrodymais. L. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, visiškai prisipažino nužudžiusi savo sugyventinį D. B., tačiau dėl kai kurių aplinkybių ji parodymus kažkiek pakeitė.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip prasidėjo konfliktas tarp jos ir D. B.. Ji pripažino, kad grįžusi namo po darbo, ji pirma supyko ant D. B. dėl to, jog namuose buvo netvarka, krosnis nekūrenta, pradėjo ant jo šaukti. Į tai D. B. jai atsakė keiksmažodžiais bei įžeidimais. Supratusi, kad D. B. nerūpi jos pastabos dėl tvarkos, ji dar labiau supyko ir išgėrė vyno. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad vyną vartojo viena, tuo tarpu teisme nurodė, kad vyną pasiūlė gerti D. B. ir jie kartu išgėrė. Tačiau teismas pažymi, kad ji buvo nurodžiusi, jog D. B. jai grįžus gėrė alų, o atsižvelgiant į tai, kad ji pradėjo konfliktą ir kad jis ją įžeidinėjo bei žemino, versija, kad jis būtų siūlęs jai kartu išgerti vyno yra neįtikinanti ir nelogiška. Todėl teismas remiasi L. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji viena įsipylė ir išgėrė kažkiek vyno. Kaip galima suprasti iš kaltinamosios parodymų, prasidėjęs konfliktas nebuvo momentinis, o truko kurį laiką, nes ji pripažino, kad spėjo ir namus apsitvarkyti ir vėliau virtuvėje pradėjo gaminti valgyti. Apsižodžiavimas tęsėsi ir toliau, o jai gaminant valgį ir turint rankoje peilį, jie buvo šalia vienas kito, nes ji stovėjo prie stalo, o D. B. nuo pat jos grįžimo namo sėdėjo prie stalo ant kėdės. Besitęsiant konfliktui, D. B. nusirengė megztinį ir marškinėlius bei pasakė jai „nužudyk mane“, į ką kaltinamoji atsakė, kad nesiruošia už jį sėdėti kalėjime. Kad D. B. galėjo tokiu būdu provokuoti kaltinamąją, patvirtina įvykio vietos apžiūros metu padarytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad D. B. lavonas guli pusiau nurengtas, o ant jo krūtinės padėti megztinis ir marškinėliai. Akivaizdu, kad tokiu elgesiu jis tik dar labiau gilino konfliktą, rodydamas, kad jam nerūpi ne tik bendras gyvenimas kartu su L. M., jos noras turėti tvarkingus namus, bet kad ir jo gyvenimas jam nesvarbus. Kadangi ji nesureagavo į jo provokaciją, toliau vyko žodinis konfliktas, kurio metu D. B. tapo dar agresyvesnis ir panaudojo fizinį smurtą prieš kaltinamąją. Kad jis galėjo jai suduoti ranka į veidą, L. M. nuosekliai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisiamajame posėdyje. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad jis galėjo smurtauti prieš kaltinamąją, nes byloje yra duomenų, apie jo ir anksčiau naudotą fizinį smurtą prieš L. M., tą patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos S. S., M. K., S. K. bei nukentėjusioji L. B.. Kadangi D. B. lavono kraujyje rasta 3,30%o etilo alkoholio, akivaizdu, kad jis konflikto metu labai girtas ir galėjo elgtis neadekvačiai. O apklausti liudytojai patvirtino, kad išgėręs jis būdavo agresyvus.

Nors gynėjas bando įrodyti, kad suduotas smūgis L. M. turėjo būti pakankamai stiprus ir dėl jo ji buvo net apsvaigusi, kadangi po suduoto smūgio L. M. pasipylė kraujas iš nosies, tačiau teismas tokią gynėjo poziciją vertina kritiškai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu L. M. nenurodė jokių aplinkybių apie jai padarytą sužalojimą, būseną po sudavimo delnu, juo labiau, apie tai, kad jai bėgo kraujas po suduoto smūgio. Tik apklausiama teisme ji nurodė, kad po suduoto smūgio jai iš nosies bėgo kraujas. Vienintelis įrodymas apie L. M. kraują įvykio vietoje yra popieriaus skiautė su L. M. krauju rasta ant D. B. lavono krūtinės srities. Tačiau pažymėtina, kad įvykio vietoje buvo rasta ir daugiau popieriaus skiaučių, ant kurių buvo ir D. B. kraujas. Kaip visos šios skiautės atsirado, ką ir kada su jomis darė kaltinamoji, teismui nepavyko nustatyti, nes kaltinamoji nurodė, kad neatsimena daugiau konflikto aplinkybių. Nors L. M. nurodė, kad ji tris dienas nelietė D. B. lavono, tačiau šios skiautės tik patvirtina, kad kažkuriuo metu, ar iš karto po įvykio, ar kitomis dienomis, ji bandė sutvarkyti nusikaltimo vietą, bandė valyti kraują nuo mirusiojo, taip pat nuvalė arba nuplovė peilį, kuriuo nužudė D. B., nes ant virtuvėje apžiūrėtų peilių nebuvo rasta žmogaus kraujo. Vertinant kaltinamajai suduoto smūgio stiprumą, svarbu atsižvelgti ir į valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad L. M. apžiūros metu, jos kūne jokių sužalojimų nekonstatuota, nors apžiūra atlikta 2020-02-14 15.00 val. – 15.20 val., šios apžiūros metu ji pati taip pat jokių sužalojimų ekspertui nenurodė. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas sutinka, kad D. B. sudavė kaltinamajai rankos delnu į veidą, tačiau tas smūgis negalėjo būti toks stiprus, kad ji būtų galėjusi tiek apsvaigti, kad nieko nesuvoktų kurį laiką.

Nuo šio momento, kai D. B. sudavė kaltinamajai rankos delnu jai į veidą, L. M. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu išsiskiria. Apklausiama teisme ji nurodė, kad smūgis ranka buvo stiprus, ji tuo momentu apsvaigo ir negalėjo suprasti savo veiksmų, o atsitokėjo tik tuomet, kai D. B. pradėjo kristi ant žemės. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad po suduoto smūgio, ji pajuto skausmą, supyko ir, rankoje laikydama peilį, sudavė D. B. į krūtinės sritį, po ko jis nukrito ant virtuvės grindų. Pažymėjo, kad kaip tiksliai ji peiliu sudavė D. B., nepamena. Kaltinamoji teisme nurodė, kad nebūtinai ikiteisminio tyrimo metu ji davė tikslesnius parodymus, tačiau teismas tai vertina kaip jos pasirinktą gynybinę versiją, nes akivaizdu, kad praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio, ji turėjo tiksliau prisiminti visas konflikto smulkmenas. Pažymėtina ir tai, kad atliekant jos parodymų patikrinimą vietoje, ji tiksliai parodė: kur sėdėjo D. B. ir kaip ji, laikydama savo dešinėje rankoje peilį, sudavė juo D. B. į krūtinės sritį; kaip po jos peiliu suduoto smūgio, D. B., sėdėdamas ant kėdės nukrito ant grindų; kurioje vietoje padėjo peilį, kuriuo ji dūrė D. B..

Nors gynėjas šioje situacijoje bando įtikinti, kad L. M. buvo didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsenoje, tačiau teismas tokiam situacijos vertinimui nepritaria. Sutiktina, kad bet koks konfliktas, įžeidinėjimas, fizinis smurtas, asmeniui sukelia susijaudinimą, tačiau reikia įvertinti, ar tas susijaudinimas buvo tokio masto, kad asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiuo atveju, iš aptartų kaltinamosios parodymų matyti, kad ji viso konflikto metu suprato savo veiksmus, juos kontroliavo ir jie buvo nulemti pykčio, kuris nuo jos grįžimo į namus iki dūrio peiliu momento tik didėjo, kol galiausiai ji nesusivaldė ir atliko dūrį peiliu D. B..

Vertinant L. M. parodymus, teismas atsižvelgia ir į byloje esantį garso įrašą, iš kurio turinio matyti, kad L. M., pranešdama apie nužudymą ir kalbėdama su operatore, nurodo tokias aplinkybes: „Taip. Aš. Nužudžiau. Žmogų. Na, nežinau, kaip...Pats užšoko.“ Taip pat ji pažymi, kad netyčia nužudė. Šio aplinkybės svarbios, vertinant L. M. būseną konflikto metu ir po nužudymo ir jos tik patvirtina, kad ji suvokė savo veiksmus ir D. B. nužudymą nulėmė D. B. elgesys, kuriuo jis išprovokavo kaltinamosios pyktį ir ji nesusivaldžiusi dūrė jam peiliu.

Kad tai negalėjo būti didelio susijaudinimo būsena, dėl kurios L. M. būtų negalėjusi suvokti savo veiksmų, pavirtina ir byloje esanti informacija apie L. M. ir D. B. ankstesnius konfliktus. Tiek teisme apklausti liudytojai, tiek informacija apie policijos iškvietimą bei duomenys apie D. B. teistumus, patvirtina, kad nuo 2015 m., kuomet L. M. ir D. B. pradėjo gyventi kartu jos namuose, vyko konfliktai, kurie kartais baigdavosi ir D. B. fiziniu smurtu L. M. atžvilgiu. L. M. bei liudytoja S. S. nurodė, kad kai tik D. B. būdavo Lietuvoje ir gyvendavo pas kaltinamąją, tai L. M. nuolat buvo su mėlynėmis. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. M. nuo pat bendravimo su D. B. pradžios, toleravo tokį gyvenimo būdą, daug kartų net nepranešė policijai apie smurtą jos atžvilgiu, nors turėjo realią galimybę baigti smurtu grįstus tarpusavio santykius. Ji pati pripažino, kad atleisdavo D. B. ir toliau taip gyveno kartu su juo. Todėl galima sutikti, kad vienkartinis sudavimas delnu nebuvo jai tiek netikėtas ir išskirtinis, kad būtų galėjęs jai sukelti didelio susijaudinimo būseną.

Vertinant patį dūrio peiliu momentą, svarbu atsižvelgti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad sužalojimas D. B. padarytas duriančių - pjaunančių savybių daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtės tipo įrankis, vienu trauminiu poveikiu, duriant į krūtinę ties dešine priekrūtinkaulio linija, iš kairės į dešinę, iš priekio atgal, nežymiai iš viršaus žemyn, iki kelių - keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Kaip jau nustatyta šioje byloje, L. M. konflikto metu stovėjo prie stalo ir su peiliu kažką pjaustė, o D. B. sėdėjo ant kėdės. Iš šios specialisto išvados matyti, kad dūris peiliu padarytas nežymiai iš viršaus žemyn, kas patvirtina, jog smūgio sudavimo momentu D. B. turėjo sėdėti ant kėdės, t. y. būti žemiau stovinčios kaltinamosios, nes jis buvo 181 cm ūgio, t. y. ženkliai aukštesnis už kaltinamąją. Tą ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu padarytos nuotraukos, iš kurių matyti, kad D. B. lavonas guli ant grindų ir ant po juo nuvirtusios kėdės. Šios aplinkybės yra svarbios vertinant tiek D. B. suduoto smūgio stiprumą, tiek laiko tarpą, kuris prabėgo po jo suduoto smūgio ranka L. M. iki jos dūrio peiliu. Nustatyti, ar jis sudavė smūgį L. M. sėdėdamas ar stovėdamas nėra galimybių, nes pati kaltinamoji šių aplinkybių nenurodė. Akivaizdu, kad jei jis sudavė smūgį L. M. sėdėdamas ant kėdės, tai tas smūgis negalėjo būti toks stiprus dėl atstumo tarp jų. Jei jis sudavė ranka atsistojęs ir po to atsisėdo, tuomet tarp smūgio ranka ir dūrio peiliu turėjo praeiti ilgesnis laiko tarpas ir tai negalėjo būti momentinė L. M. reakcija į smurtą prieš ją. Be to, jei jis būtų stovėjęs, tuomet dūris peiliu, atsižvelgiant į jų ūgio skirtumus, būtų buvęs padarytas iš apačios link viršaus. Šios aplinkybės tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad tai nebuvo nevalingas L. M. dūris peiliu labai susijaudinus, reaguojantį D. B. sudavimą delnu. Taip pat šioje situacijoje negalima įžvelgti ir būtinosios ginties situacijos, nes, atsižvelgiant tiek į tikėtiną D. B. poziciją dūrio momentu, tiek į jo girtumo laipsnį, galima daryti išvadą, kad jis nekėlė pavojaus L. M. sveikatai bei gyvybei.

Taip pat negalima pateisinti didelio susijaudinimo būsena ir greitosios medicinos pagalbos bei policijos neiškvietimo iš karto po įvykio. Nors L. M. nurodo, kad neatsimena visų nužudymo aplinkybių, tačiau akivaizdu, kad praėjus kuriam laikui po to, jei ji nebuvo labai apsvaigusi nuo alkoholio, kaip pati nurodo, ji privalėjo suvokti ir suvokė, ką padarė. Rastos popieriaus skiautės su krauju bei nuvalytas peilis, tik patvirtina tai, kad ji atliko tam tikrus veiksmus po nužudymo prie D. B. lavono. Tikėtina, kad supratusi, ką padarė savo sugyventiniui, L. M. ieškojo būdų, kaip ištaisyti padarytą žalą, gal net bandė jį gelbėti, valyti kraują. Tačiau iš specialisto išvados matyti, kad D. B. kelių – keliasdešimt minučių laikotarpyje prarado sąmonę ir netrukus mirė, todėl ji turėjo suvokti, kad jis miręs jau tą patį vakarą. Jos parodymai, kad tiek tos dienos vakare, tiek kitos dienos ryte ji dar galvojo, kad jis tiesiog miega, vertintini kritiškai. Akivaizdu, kad blaiviam, psichiškai sveikam, subrendusiam žmogui, po tokio veiksmo (dūrio peiliu kitam žmogui į krūtinės sritį), natūraliai turėtų kilti abejonės, dėl sužaloto žmogaus sveikatos ir gyvybės.

Vertinant L. M. elgesį po nužudymo, svarbūs yra nukentėjusiosios L. B. parodymai. Nors ji savo parodymus teisme pakeitė, bandė visą kaltę dėl kilusių pasekmių perkelti L. M., o savo sūnaus elgesį pateisinti, tačiau aplinkybes apie bendravimą su L. M. po D. B. nužudymo ji nurodė iš esmės labai panašiai. L. B. patvirtino, kad labai dažnai bendravo su L. M. ir bandė išsiaiškinti, kur yra jos sūnus, tačiau L. jai pasakė, kad išvarė D. B. iš namų ir pasakė jam važiuoti į Visaginą, o vėliau pasakojo, kad nežino, kur D., kad pati jo intensyviai ieško. Toks bendravimas buvo visomis dienomis po sūnaus nužudymo, iki kol L. M. pranešė policijai apie tai, ką įvykdė. Šie nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad L. M. suprato, kas nutiko ir jau sekančios dienos ryte žinojo, kad D. B. yra miręs, bet bandė tą nuslėpti nuo L. B.. Tokio elgesio negalima vertinti vienareikšmiškai, kaip slėpimo, nes bet kuriam žmogui po tokio įvykio turėtų būti psichologiškai sunku įvertinti kilusius padarinius ir priimti teisingą sprendimą bei pasiryžti prisiimti gresiančią atsakomybę. Šiuo atveju, L. M., kad ir ne iš karto, tačiau kritiškai įvertino savo padarytą nusikaltimą, pranešė policijai, gailėjosi dėl to, ką padarė bei pasiruošė atsakyti pagal įstatymus.

Įvertinus išdėstytus motyvus, teismui nekyla abejonių, kad L. M. neturėjo iš anksto apgalvotos tyčios nužudyti savo sugyventinį, tačiau durdama peiliu į krūtinę, ji turėjo suvokti, kad tokiu būdu gali pažeisti gyvybiškai svarbius organus ir taip sukelti nukentėjusiojo mirtį. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. M 189/2020 (01) patvirtina, kad D. B. mirė nuo durtinio pjautinio kiauryminio krūtinės sužalojimo su dešiniojo III šonkaulio ir dešiniojo plaučio sužalojimais, dėl ko komplikavusis ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, t. y. galimai L. M. nurodytu būdu, duriant jai peiliu į D. B. krūtinę. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad L. M. nužudė savo sugyventinį D. B., veikdama netiesiogine tyčia, ir privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. asmens nužudymą. Atsižvelgiant į tai, L. M. veika pagrįstai ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors ji ir nurodė, kad ne viską pamena, tačiau sutiko, kad galėjo atlikti visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinime, nes daugiau nieko namuose nebuvo ir tik ji galėjo nužudyti D. B.. Iš jos parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, bei jos elgesio po nužudymo, teismui nekyla abejonių, kad ji nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašė nukentėjusios L. B.. L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama ir tai, kad ji savo noru atlygino visą padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš nukentėjusiosios parodymų, pateiktų sąskaitų bei L. M. pateikto pavedimo, matyti, kad ji visą padarytą turtinę žalą yra atlyginusi. L. M. prašo likusius pinigus pervesti nukentėjusiajai, kaip dalies neturtinės žalos atlyginimą, todėl galima konstatuoti, kad ji atlygino ir dalį neturtinės žalos. Ji taip pat įsipareigojo atlyginti ir visą likusią teismo priteistą neturtinės žalos dydį. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji stengiasi švelninti savo nusikalstamos veikos padarinius. Atsižvelgiant į konflikto aplinkybes, į tai, kad abi pusės konfliktavo, kad D. B. naudojo fizinį smurtą, suduodamas delnu kaltinamajai, provokavo L. M., nusivilkdamas marškinėlius bei megztinį ir sakydamas jai „nužudyk mane“, teismas konstatuoja, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

L. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinime nurodyta, kad L. M. nusikaltimą įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau jos neblaivumas buvo patikrintas tik 2020 m. vasario 14 d., t. y. praėjus trims dienoms po įvykdyto nusikaltimo, o apie jos neblaivumą nusikaltimo padarymo metu galime spręsti tik iš kaltinamosios paaiškinimo. Ji nurodė, kad konflikto metu buvo išgėrusi apie 100 gramų vyno, bet alkoholis negalėjo turėti įtakos jos elgesiui, nes nuo tokio kiekio 11 laipsnių vyno ji nebuvo apsvaigusi. Nesant jokių kitų objektyvių įrodymų apie jos neblaivumą įvykio metu, teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad L. M. nusikaltimą įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

Vertindamas kaltinamosios asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, jog L. M. yra neteista (t. 2, b. l. 118), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 119). L. M. turi sūnų, keturis anūkus (3 t., b. l. 72-76), nuo 2020-03-31 registruota Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 43), prieš tai daug metų dirbo (2 t., b. l. 120, 3 t., b. l. 116), jai nustatytas 50 proc. netektas darbingumas iki 2022-05-25 (3 t., b. l. 45-47). Iš medicininio pažymėjimo matyti, kad L. M. nuo 2020-12-28 yra teikiamos pirminės psichologinės – psichoterapinės paslaugos (3 t., b. l. 117). Nors šiuo metu L. M. ir nedirba, tačiau akivaizdu, kad tai susiję su objektyviomis aplinkybėmis, o iki darbo netekimo ji daug metų dirbo, yra charakterizuojama teigiamai ir buvo sukūrusi tvirtus socialinius ryšius visuomenėje.

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

BK 62 straipsnyje nurodytos konkrečios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tiek tokia šių teisės normų formuluotė, tiek jų vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, reiškia tai, kad teismų praktikoje jos taikomos tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalims taikyti būtinų aplinkybių nustatymas konkrečioje byloje savaime nėra pakankamas pagrindas švelnesnei nei įstatymo numatytai bausmei skirti. Svarstydami BK 62 straipsnio taikymo klausimą teismai turi ne tik formaliai nustatyti šiam straipsniui taikyti būtinas sąlygas, bet ir įvertinti, ar tokia bausmė bus teisinga, ar taip nebus pažeisti nukentėjusių asmenų ir visuomenės interesai. Švelnesnės, negu įstatymo nurodyta, bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas ir taikydamas BK 62 straipsnį privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas bausmės klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo nurodyta, bausmės, nors būtinos sąlygos yra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2012). Esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297/2013). Pažymėtina, kad BK 62 straipsnyje nustatyta teismo teisė skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę iš esmės yra išimtis iš bendros taisyklės (BK 54 straipsnio 1 dalis), ir tik nustačius visumą bylos aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai teigti apie mažesnį kaltininko asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, veikos atsitiktinį pobūdį ir panašiai, atsiranda pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.

BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Įtvirtintos laisvės atėmimo bausmės ribos už šį nusikaltimą parodo, kad įstatymo leidėjo pozicija yra pakankamai griežta ir švelnesnių nei numatyta bausmių taikymas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, sukeliantis negrįžtamus padarinius, už jį numatytos bausmės prieštaravimo teisingumo principui bei bausmės paskirčiai klausimas gali būti keliamas tik itin retais, išimtiniais atvejais. Šioje byloje, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad net ir mažiausios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas nebūtų teisingas, o ją paskyrus, bausmės paskirtis nebūtų pasiekta.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, tik nustačius nurodytas aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Šioje byloje nustatyta, kad L. M. savo noru pranešė apie D. B. nužudymą, ji visiškai prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką (nuo pat pranešimo apie įvykdytą nusikaltimą L. M. iš esmės davė nuoseklius parodymus ir jie yra vienas pagrindinių įrodymų šioje byloje), visiškai atlygino padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai L. B. bei įsipareigojo atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą, todėl visos aplinkybės numatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos. Be to, teismas nustatė L. M. atsakomybę lengvinančią atsakomybę, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Taigi iš viso nustatytos net trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. L. M. asmenybė yra charakterizuojama tik teigiamai, ji turi sveikatos problemų, yra iš dalies nedarbinga. Kolegijos vertinimu, nors ir padarytas labai sunkus nusikaltimas, jis yra mažiau pavojingas, nei kiti tos pačios rūšies nusikaltimai, nes jis buvo padarytas spontaniškai ir atsitiktinai. Nusikaltimas nebuvo planuotas, jam nebuvo ruoštasi, o nužudymo įrankis - peilis atsidūrė kaltinamosios rankose ne dėl to, kad ji ketino jį panaudoti kaip nusikaltimo įrankį, bet dėl to, kad peilis atsitiktinai tuo metu buvo jos rankose besitęsiančio konflikto metu, jai pjaustant maisto produktus, o D. B. peiliu durta buvo tik vieną kartą. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir D. B. bei L. M. tarpusavio santykių pobūdis bei nuolatiniai konfliktai. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad kaltinamosios emocinė būklė buvo prasta dėl nuolatinių konfliktų su sugyventiniu. Visos šios aplinkybės rodo, kad nusikaltimas padarytas atsitiktinai ir tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nusikaltimas nėra jos ankstesnio gyvenimo ir elgesio logiškas padarinys. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad kaltinamosios pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema - 20 balų. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamoji konfliktuotų su kitais žmonėmis, ar būtų agresyvi. Teisėjų kolegija taip pat įvertina jos motyvaciją atsakyti prieš įstatymą bei pasiryžimą atlyginti padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajai.

Kolegijos vertinimu, nors ir nustatytos aplinkybės, leidžiančios skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, tačiau šiuo atveju už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, skiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu būtų aiškiai prieštaraujama teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, todėl L. M. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatoma trumpesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitomas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 14 d. 12.40 val. iki 2020 m. vasario 16 d. 11.57 val. (dvi paros).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikytinos iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2020-02-14 Įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimti: įvairios formos ir dydžių virtuviniai peiliai, 6 vnt.; popieriaus skiautės su raudonos - rusvos spalvos dėmėmis, skysčio likučiais, 7 vnt.; pečiaus - krosnies viršutinėje dalyje aptikta ritinio formos kartoninė - popierinė skiautė, 2 vnt.; apžiūrimo pečiaus - krosnies viršutinėje dalyje - viduryje, nuo aptiktos kartoninės skiautės, dešinėje aptikta popieriaus skiautė su raudonos spalvos skysčio likučiais, 1 vnt.; popierinė skiautė su raudonos spalvos dėmėmis, 1 vnt.; ant lavono kūno - krūtinės aptiktas žalsvos spalvos megztinis, kurio krūtinės skrytyje ties viduriu matomos raudonos spalvos skysčio likučiai ir įpjovimas – skylė, 1 vnt.; moteriška raudonos spalvos palaidinė, su raudonos spalvos skysčio likučiais, 1 vnt.; moteriškos tamsiai pilkos spalvos kelnės, su metaline lentele užrašu Raoti ant nesegamos kišenės, su galimai raudonos spalvos skysčio likučiais, 1 vnt.; dvi nuoplovos paimtos nuo L. M. abiejų rankų plaštakų vidinių pusių, L. M. DNR; 1 litro talpos stiklinis butelis su užrašu „D. V.“, su viduje esančiu gelsvos spalvos skysčiu; mygtukinis baltos spalvos mobiliojo ryšio telefonas NOKIA; mobilaus ryšio išmanusis telefonas NOKIA, mėlynos spalvos, su įkrovimo blokeliu; saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (t. 2, b.l. 19-21), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

2. Pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš VTMT paimti: D. B. pilkos spalvos sportinės kelnės, juodos spalvos puskojinės, juodos spalvos trumpikės;

pagal įvykio vietos apžiūros protokolą paimti: juodos spalvos mobiliojo ryšio telefono dėklas, D. B. vardu išduota SEB banko kortelė, D. B. vardu išduota LR asmens tapatybės kortelė (negaliojanti ir sugadinta su skylamušiu), Vilniečio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. vardu išduota HMS-kort kortelė Nr. (duomenys neskelbtini);

pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš įtariamosios L. M. paimti raminamieji „Sonmil“, pakuotėje 8 tabletės,

saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (t. 2, b.l. 22-24), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. B. pareiškė 10 000 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 97-108). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji L. B. pareiškė 40 000 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 14-32). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji neturi teisinių žinių ir rašydama ieškinį neatskyrė, kokią dalį iš prašomų 40 000 Eur sudaro turtinė, o kokią dalį neturtinė žala, teismas vadovaujasi jos parodymais, duotais teisme. Teisme ji nurodė, kad turtinę žalą sudaro mažiau kaip 1500 Eur, gal 1200 Eur, ir šią žalą sudaro išlaidos, patirtos dėl sūnaus laidojimo. Turtinei žalai pagrįsti ji pateikė 968 Eur sąskaitą už laidotuves, 300 Eur sąskaitą už duobkasio paslaugas, turėtas vykimo į Lietuvą ir atgal į Minską išlaidas, kuomet ji vyko dėl sūnaus laidotuvių (8,43 ir 22 Baltarusijos rublių (atitinka apie 9,50 Eur) ir 12,60 Eur), taip pat nurodė, kad turėjo ir kitų išlaidų, susijusių su laidotuvėmis, nes reikėjo kunigui mokėti, bet neturi tai patvirtinančio kvito. Atsižvelgiant į jos pateiktas sąskaitas, matyti, kad išlaidos, susijusios su D. B. laidotuvėmis, sudaro 1 290 Eur, todėl teismas spręs būtent dėl tokio dydžio turtinės žalos. Kadangi L. B. nurodė, kad likusi suma sudaro neturtinę žalą, tai teismas pasisakys dėl 38 710 Eur neturtinės žalos priteisimo. L. B. parodė, kad iš valstybės gavo 300 Eur pašalpą laidotuvėms, o dar 300 Eur laidotuvėms jai davė L. M., todėl ji sutiko, kad jos ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo suma turėtų būti mažintina 600 Eur. 2020 m. gruodžio 3 d. L. M. pervedė 800 Eur į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą, siekdama atlyginti žalą L. B.. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad negalėjo pervesti pinigų tiesiogiai į L. B. sąskaitą, nes banko darbuotojai trūko duomenų tiek apie pačią L. B., tiek apie jos Baltarusijoje esantį banką. Teismo vertinimu, šis pavedimas yra pakankamas įrodymas apie L. M. norą atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai. Nors pinigai nėra pervesti tiesiogiai nukentėjusiajai, tačiau tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji nurodė, kad jos nebendrauja, todėl gauti tikslius duomenis apie L. B. sąskaitą L. M. galėjo būti sudėtinga. Esant tokiai situacijai, priėmus teismo nuosprendį, L. B. galės kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, nurodydama tikslesnę informaciją apie savo sąskaitą ir pinigai jai bus pervesti. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, kad visa turtinė žala nukentėjusiajai yra atlyginta, todėl civilinio ieškinio procesas dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nors nukentėjusiosios pateiktas civilinis ieškinys dalyje dėl 38 710 Eur neturtinės žalos dydžio patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose, visgi teismas, išklausęs L. B. paaiškinimus apie jos ir sūnaus D. B. santykius, negali pripažinti, jog jų ryšys buvo tiek stiprus, artimas ir glaudus, jog teismas galėtų tenkinti ieškinį pilna apimtimi. Pažymėtina, kad L. B. ieškinį dėl neturtinės žalos padidino beveik keturis kartus nuo ikiteisminio tyrimo pateikto pradinio, o apklausiama teisme nurodė, kad ieškinio dydis pakito, nes L. M. jos neatsiprašė, nepasiūlė pagalbos bei neiškvietė greitosios pagalbos jos sūnui. Kaip jau nustatyta byloje, L. M. davė 300 Eur laidotuvėms, atvykusią L. B. priėmė pas save bei padėjo Lietuvoje su transportu, todėl tokie L. B. parodymai vertintini kritiškai. Tuo labiau, kad pirminis ieškinys buvo pateiktas 2020 m. balandžio 3 d., t. y. jau praėjus kuriam laikui po laidotuvių. Iš L. B. parodymų galima tik daryti išvadą, kad po pirminio ieškinio pateikimo prasidėjo nesutarimai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios, kas ir lėmė ženkliai padidintą ieškinį.

Dėl patirtos neturtinės žalos teisme L. B. nurodė, kad ją taip pat sudaro išgyvenimai, patirti dėl sūnaus netekties. Ji pažymėjo, kad sūnus padėdavo jai pinigais, o taip pat jis išlaikė ir savo vaiką. Santykiai su sūnumi buvo normalūs, bendraudavo, dažnai susiskambindavo, o ji dažnai atvažiuodavo pas sūnų ir L. M. į svečius. Teismas neginčija nukentėjusiosios teiginių apie tai, jog ji bendravo su savo sūnumi, kad jie palaikė pakankamai glaudų tarpusavio ryšį, kad jis jai padėdavo, tačiau pastebėtina, kad tai nebuvo toks stiprus ryšis, koks nustatomas kitose bylose, kai nukentėjusysis ir jo artimasis iki nužudymo nuolat kartu gyveno ir palaikė itin artimus ryšius. Nusikaltimo įvykdymo metu D. B. gyveno pas L. M. Vilniuje, o nukentėjusioji gyveno Baltarusijoje. Be to, ji pripažino, kad D. B. išgėręs būdavo agresyvus, konfliktavo ir mušėsi su savo tėvu. Kai gyveno kartu su D. B. V., jai pačiai teko išvykti, nes sūnus pavydėjo jai, kad ji turėjo kitą sutuoktinį. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, kad jis smurtavo ir prieš ją, o ji pati siūlė L. M. negyventi su jos sūnumi bei išvaryti jį iš namų. Visgi byloje nustatyta, kad būtent nukentėjusioji rūpinosi savo sūnaus laidotuvėmis ir natūralu, kad ji patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus dėl jo mirties. Atsižvelgiant į teisiamajame posėdyje nustatytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, teisinga, protinga ir proporcinga civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios L. M. 9 000 Eur dydžio sumą nukentėjusiajai L. B.. Toks priteistinos sumos dydis atitinka ir teismų praktiką kitose bylose, kai neturtinę žalą dėl asmens mirties patiria panašų giminystės ryšį turintys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą yra įmokėta didesnė suma, nei teismas nustatė nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, dėl likusios sumos (atskaičius mokesčius susijusius su pinigų pervedimu) nukentėjusioji taip pat turės galimybę pateikti prašymą pervesti tuos pinigus jai ir tokiu būdu bus atlyginta dalis neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, paskirti jai 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti L. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 14 d. 12.40 val. iki 2020 m. vasario 16 d. 11.57 val. (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. L. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. M. nukentėjusiajai L. B. 9 000 (devynis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti. Procesą dėl turtinės žalos atlyginimo pagal nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti:

1. 2020-02-14 Įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus: įvairios formos ir dydžių virtuviniai peiliai, 6 vnt.; popieriaus skiautės su raudonos - rusvos spalvos dėmėmis, skysčio likučiais, 7 vnt.; pečiaus - krosnies viršutinėje dalyje aptikta ritinio formos kartoninė - popierinė skiautė, 2 vnt.; apžiūrimo pečiaus - krosnies viršutinėje dalyje - viduryje, nuo aptiktos kartoninės skiautės, dešinėje aptikta popieriaus skiautė su raudonos spalvos skysčio likučiais, 1 vnt.; popierinė skiautė su raudonos spalvos dėmėmis, 1 vnt.; ant lavono kūno - krūtinės aptiktas žalsvos spalvos megztinis, kurio krūtinės skrytyje ties viduriu matomos raudonos spalvos skysčio likučiai ir įpjovimas – skylė, 1 vnt.; moteriška raudonos spalvos palaidinė, su raudonos spalvos skysčio likučiais, 1 vnt.; moteriškos tamsiai pilkos spalvos kelnės, su metaline lentele užrašu Raoti ant nesegamos kišenės, su galimai raudonos spalvos skysčio likučiais, 1 vnt.; dvi nuoplovos paimtos nuo L. M. abiejų rankų plaštakų vidinių pusių, L. M. DNR; 1 litro talpos stiklinis butelis su užrašu „D. V.“, su viduje esančiu gelsvos spalvos skysčiu; mygtukinis baltos spalvos mobiliojo ryšio telefonas NOKIA; mobilaus ryšio išmanusis telefonas NOKIA, mėlynos spalvos, su įkrovimo blokeliu; saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti;

2. Pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš VTMT paimtus: D. B. pilkos spalvos sportinės kelnes, juodos spalvos puskojines, juodos spalvos trumpikes;

pagal įvykio vietos apžiūros protokolą paimtus: juodos spalvos mobiliojo ryšio telefono dėklą, D. B. vardu išduotą SEB banko kortelę, D. B. vardu išduotą LR asmens tapatybės kortelę (negaliojanti ir sugadinta su skylamušiu), Vilniečio kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. vardu išduotą HMS-kort kortelę Nr. (duomenys neskelbtini);

pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš įtariamosios L. M. paimtus raminamuosius „Sonmil“, pakuotėje 8 tabletės,

saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius, sunaikinti.

Išaiškinti nukentėjusiajai L. B., kad ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu jai pervesti 800 Eur, kuriuos L. M. 2020 m. gruodžio 3 d. pervedė į Vilniaus apygardos teismo sąskaitą (atskaičius mokesčius susijusius su pinigų pervedimu).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjai Arūnas BartkusAušra BielskėArūnas Budrys