Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. B. (A. B.), jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, jo įstatyminiam atstovui S. B. (S. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), mokosi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, dirba pagalbiniu statybose, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – galutine subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 30 d., 2020 m. gegužės 12 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

- kamufliažiniame rūkymo „bonge“ nustatyta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų;

- plastikiniame „Tichė“ butelyje nustatyta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų.

Tyrimui pateiktame smulkintuve (vokas Nr. 6), esančioje žalios spalvos augalinės kilmės medžiagoje nustatyta psichotropinė medžiaga – ?-tetrahidrokanabinolis (9,5 %) (b. l. 47-49).

- Voke Nr. 1: „Mišinyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nėra galimybės nustatyti dėl dalelių smulkumo. Neatrinkto mišinio masė yra 0,394 g. Jame nustatytas ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis 0,013 g (3,2%)“;

- „Tyrimui pateiktame smulkintuve (vokas Nr. 6), esančiame augalinės kilmės medžiagų mišinyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nėra galimybės“ (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

17. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, o ?9-tetrahidrokanabinolis – psichotropinė medžiaga.

19. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

22. Tokius kaltinamojo bei liudytojo parodymus patvirtina bei detalizuoja ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Štai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus A. Š. 2020 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų matyti, jog iš tiesų, kaip ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu nurodė ir liudytojas M. G., A. B. vairuojamo motorolerio patikrinimo metu, jo galinėje dalyje esančioje daiktadežėje buvo juodos spalvos kuprinė, kuriuos viduje buvo rastas popieriaus lankstinukas su augalinės kilmės, specifinio kvapo medžiaga, kaip įtariama, narkotine bei du prietaisai skirti narkotinių medžiagų rūkymui (b. l. 3-4). Pirmiau nurodytas aplinkybes kartu patvirtina bei detalizuoja policijos įvykių registro išrašo duomenys (b. l. 5) bei 2020 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 7-12). Tuo tarpu psichotropinės medžiagos kaltinamojo A. B. gyvenamojoje vietoje suradimo aplinkybės yra detalizuotos bei užfiksuotos 2020 m. rugpjūčio 15 d. kratos protokole. Minėto kratos protokolo turinys su pateiktomis fotonuotraukomis patvirtina, jog kratos metu, ant miegamajame kambaryje esančio stalo, rastos graminės svarstyklės, šalia jų rastas plastikinis apvalios formos, susidedantis iš dviejų dalių, smulkintuvas, kurio viduje yra augalinės kilmės medžiagos likučiai (b. l. 37-43). Teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus apie patikrinimo metu surastas ir laikytas medžiagas, jog grįžęs namo po darbo dalį medžiagų susismulkino ir išvyko pavartoti bei byloje esančius duomenis apie medžiagų suradimo aplinkybes namuose (kuprinėje rastos medžiagos atitinka namuose rastą psichotropinę medžiagą smulkintuve), konstatuoja, jog kaltinamasis su savimi turėtas patikrinimo metu narkotines ir psichotropines medžiagas bei kratos metu jo namuose rastą psichotropinę medžiagą laikė turėdamas vieningą tikslą, jų laikymas buvo apjungtas vieningos tyčios laikytas medžiagas neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent norint jas suvartoti.

23. Atlikus pirmiau rastų medžiagų tyrimą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. spalio 12 d. specialisto išvadoje, kartu su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. spalio 16 d. rašte dėl specialisto paaiškinimų konstatuotina, kad tyrimui pateiktame popieriaus lankstinuke (vokas Nr. 1) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,859 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje yra 7,4 %; neatrinkto mišinio masė yra 0,394 g, mišinyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nėra galimybės nustatyti dėl dalelių smulkumo, jame nustatyta psichotropinė medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis 0,013 g (3,2%) (2020 m. spalio 16 d. raštas dėl specialisto paaiškinimų); tyrimui pateiktos kuprinės (vokas Nr. 3) viduje rastuose objektuose – kuprinės dugne išbyrėjusi žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 0,171 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje yra 7,9 %. Neatrinkto augalinės kilmės medžiagų mišinio masė yra 0,407 g. Jame nustatyta psichotropinė medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis yra 0,002 g (1,5 %), kamufliažiniame rūkymo „bonge“ nustatyta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų; tyrimui pateiktame smulkintuve (vokas Nr. 6), esančiame augalinės kilmės medžiagų mišinyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nėra galimybės (2020 m. spalio 16 d. raštas dėl specialisto paaiškinimų). Be kita ko, minėtame 2020 m. spalio 16 d. rašte nurodoma, kad punkte „GAUTI REZULTATAI IR JŲ ĮVERTINIMAS“ turi būti: Voke Nr. 1: „Mišinyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nėra galimybės nustatyti dėl dalelių smulkumo. Neatrinkto mišinio masė yra 0,394 g. Jame nustatytas ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis 0,013 g (3,2%)“; „Voke Nr. 6 supakuotame pilkos spalvos smulkintuve yra žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinys, kurios masė 0,061 g. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiagoje pastebėti kanapėms (antžeminėms dalims) būdingi požymiai. Mišinyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nėra galimybės nustatyti dėl dalelių smulkumo. Augalinės kilmės medžiagoje nustatytas ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis 0,006 g (9,5%).“ (b. l. 47-49, 50).

24. Teismas, spręsdamas klausimą, ar A. B. laikytų medžiagų kiekiai, t. y. psichotropinės medžiagos – 0,021 g ?9-tetrahidrokanabinolio (kuprinėje 0,002 g + kuprinėje lankstinuke 0,013 g + namuose smulkintuve 0,006 g) ir narkotinės medžiagos – 1,03 g kanapių (antžeminių dalių) (kuprinėje 0,171 g + kuprinėje lankstinuke 0,859 g), atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą, nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,02 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,14 g; nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g. Taigi, matyti, jog viena iš kaltinamojo A. B. disponuotų psichotropinių medžiagų – ?9-tetrahidrokanabinolis, atskirai paėmus, nežymiai viršija Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, bet nesiekia didelio kiekio ribos, o narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys) nesiekia nedidelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

25. Teismas nenustatė kaltinamojo A. B. tikslo pas jį rastas narkotinę ir psichotropinę medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Visų pirma, tokia išvada darytina atsižvelgiant į nedidelius rastus medžiagų kiekius bei suradimo aplinkybes, t. y. su savimi medžiagas laikęs A. B. gabenosi ir rūkymui skirtą prietaisą, patvirtina, jog medžiagas jis ketino suvartoti tuoj pat. Antra, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo parodymai apie tai, kad susidėjo narkotines medžiagas į kuprinę, ją įsidėjo į motorolerio daiktadėžę ir vyko prie ežero pavartoti. Trečia, pagrindą manyti, jog nagrinėjamu atveju narkotinę medžiagą laikė neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o savo asmeniniam vartojimui, sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1858/2020(01) nurodyti duomenys apie tai, kad, A. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 95). Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, jog negali būti, kad šlapime rasta narkotinių medžiagų, nes prieš tai rūkė tik cigaretes, visgi, minėtoje specialisto išvadoje nustatyta, jog kaltinamasis iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo vartojo narkotines medžiagas. Sugretinus visas nurodytas aplinkybes su kaltinamojo A. B. parodymais, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog A. B. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) ir psichotropinę medžiagą – ?9-tetrahidrokanabinolį laikė asmeniniam vartojimui.

26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajame akte padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant kuprinėje lankstinuke laikytų kanapių (antžeminių dalių) kiekį – 0,859, tačiau nenurodant gramų trumpinio „g“, šioje dalyje tikslina kaltinimą. Pažymėtina, jog toks kaltinimo tikslinimas neturi esminės reikšmės jo veikos kvalifikavimui ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

27. Šie įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja ir sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad A. B. 2020 m. rugpjūčio 14 d., ne anksčiau kaip nuo 16.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, Vilniaus r., Zujūnų sen., Buivydiškių k., Klinikų g., prie tvenkinio stovėjusio jam priklausančio mopedo „KYMCO“, (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)), daiktadėžėje, kuprinėje laikė 0,002 g (1,5%) psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio, 0,171 g kanapių (antžeminių dalių), ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje 7,9 %, taip pat minėtoje kuprinėje lankstinuke laikė: 0,859 g kanapių (antžeminių dalių), ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje 7,4 % ir 0,013 g psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio (3,2%), šias medžiagas jis laikė iki tol, kol 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuo 18.05 iki 18.25 val., jas įvykio vietos ir mopedo apžiūros metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus policijos pareigūnai, taip pat jis veikdamas vieninga tyčia, 2020 m. rugpjūčio 14 d., ne anksčiau kaip nuo 16.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje ant stalo smulkintuve laikė 0,006 g (9,5%) psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio iki tol, kol 2020 m. rugpjūčio 15 d. nuo 1.15 iki 1.55 val. kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamojo A. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl skirtinos bausmės ir BK 92 straipsnio nuostatų taikymo

28. Teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas, tarp jų ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

29. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, padaryta nusikalstama veika yra susijusi su disponavimu psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teismo posėdžio metu nurodė, jog jau kurį laiką dirba statybose, mokosi (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas kaip moksleivis, kuris rugsėjo ir spalio mėnesiais praleido didžiąją dalį pamokų be pateisinamos priežasties, tačiau yra padaręs pažangą dėl pamokų lankomumo, pamokų metu pradėjo dirbti, atlieka jam pavestas užduotis, su grupės draugais ir mokytojais nekonfliktuoja. Pažymėtina, kad iš šios charakteristikos matyti, kad A. B. tėvas domisi jo lankomumu ir mokymosi rezultatais, dalyvauja tėvų susirinkimuose (b. l. 101-102). Atlikus nepilnamečio individualaus vertinimą, teismui pateiktoje pažymoje nurodoma, kad jis gyvena su tėvais, anksčiau buvo taikomas atvejo vadybos procesas, dabar socialinės priežiūros ir palaikymo paslaugos nereikalingos, nes šeima geba savarankiškai spręsti problemas, pagal poreikį kreiptis į reikiamus specialistus, namuose A. B. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos gyventi ir mokytis (b. l. 99-100), teistas, šią veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 106-107), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už keliavimą transporto priemonėmis be bilieto, turėjo galiojančią nuobaudą, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 114-115), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 117), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 118).

30. Teismas pažymi, kad pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad A. B. priešingas teisei elgesys, susijęs su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, šiuo atveju daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas noro pavartoti narkotines ir psichotropines medžiagas. Taigi ši veika nėra kasdienė jo gyvenimo dalis, nors ir pastebimos neigiamos kaltinamojo elgesio apraiškos, kadangi šią veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. O tai rodo, kad nėra pagrindo skirti jam šioje byloje švelnesnės rūšies bausmę. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, jog veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

31. Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

32. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – tris mėnesius, kadangi veika padaryta asmens, kuriam bausmės vykdymas atidėtas ir atsižvelgiant į BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytą nuostatą, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.

33. Kaltinamasis A. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. 18.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. 11.05 val. (b. l. 66, 92). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

34. Teismas, apsvarstęs galimybę dar kartą taikyti A. B. BK 92 straipsnio (įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

35. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nepilnamečiams numato BK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 92 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones.

36. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai asmuo nepasinaudoja jam suteikta galimybe, t. y. padaro naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, arba nevykdo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų įpareigojimų, tai rodo, kad tokios priemonės asmens pataisymui yra nepakankamos, ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra pakeičiamas paskirtos bausmės realiu atlikimu nurodytoje pataisos įstaigoje. Nors pačiame BK 92 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais. Tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

37. Taigi, paskyręs subendrintą bausmę asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas turi iš naujo išspręsti klausimą, ar yra sąlygos dar kartą taikyti BK 92 straipsnio nuostatas – tiek formalios įstatyme įtvirtintos sąlygos, tiek ir aplinkybės, patvirtinančios, kad pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas konkrečiu atveju neiškreips šio instituto prasmės ir paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

38. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad A. B. atitinka formalias BK 92 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nors A. B. teisiamas antrą kartą ir jam prieš tai taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, visgi teismo proceso metu jis suprato galimus tokios veikos padarinius, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, viso proceso metu savo kaltę pripažino. Kartu įvertinama kaltinamojo asmenybė, jog per pastaruosius vienerius metus baustas administracine tvarka už keliavimą transporto priemonėmis be bilieto, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, po šios veikos padarymo jo atžvilgiu jokių naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, yra jauno amžiaus, gyvena su tėvu, dirba, mokosi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas gana teigiamai, kaip asmuo, padaręs pažangą dėl pamokų lankomumo, atliekantis jam pavestas užduotis, be to, pamokų metu pradėjo dirbti. Nepilnamečio individualaus vertinimo pažymoje nurodoma, kad namuose A. B. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos gyventi ir mokytis. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad po pirmo įvykio, kuomet A. B. buvo nuteistas, šeimai buvo sudarytas priemonių planas, į kurį tėvai labai atsižvelgė ir vykdė visas priemones, prižiūrėjo sūnų. A. B. labai pasitaisė, pradėjo lankyti mokyklą. Kaltinamojo įstatyminis atstovas S. B. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad sūnus tikrai labai geras, jam viską padeda namuose, pastoviai būna namuose arba dirba. Sūnus labai pasikeitė, kai nebebendrauja su blogais draugais, todėl šiuo metu neturi problemų su sūnumi. Po jo atžvilgiu 2020 m. sausio 17 d. priimto nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas ir pripažintas kaltu už BK 180 straipsnio 1 dalyje dvejų veikų padarymą, ši padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, nėra sunkesnė už anksčiau padarytas veikas, kitokio pobūdžio. Be to, kaltinamojo A. B. viena iš disponuotų medžiagų vos, 0,001 g dalimi, viršija nedidelį kiekį.

39. Teismas, įvertinęs pirmiau minėtas aplinkybes ir jų visumą, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti BK 92 straipsnį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vienerių metų laikotarpiui, nes kaltinamojo elgesyje matomi ne tik neigiami (padarytas nauja nusikalstama veika), bet ir teigiami pokyčiai. Realus bausmės vykdymas šiuo atveju neigiamai paveiktų aptartus kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, ištrauktų jį iš darbo rinkos, taip pat nutrūktų studijos, o tai sukeltų papildomų neigiamų socialinių padarinių jauno žmogaus gyvenime. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju resocializacija vis dar galima be realaus laisvės atėmimo, nuteistajam paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę, ribojančią kaltinamojo elgesį ir kartu turinčią pataisomąjį poveikį. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. A. B. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią griežčiausios bausmės atlikimo formą. Turimas problemas jis šuo metu identifikuoja ir efektyviai sprendžia, padarytos veikos nemenkina ir neteisina. Teismo vertinimu, probacijos tarnybos priežiūra, tam tikrų, resocializacijai reikalingų įpareigojimų ir draudimų skyrimas, šiuo metu yra pakankamos priemonės tolesniam A. B. elgesio koregavimui pozityvia linkme.

40. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 92 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, kartu nustatant pareigas ir draudimą, numatytus BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, 3 dalies 5 punkte – įpareigojant elgesio apribojimo taikymo laikotarpiu, nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

41. Kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl proceso išlaidų

42. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą proceso išlaidas, inter alia (be kita ko), sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas), taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Sumos, išleidžiamos daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, laikyti ar persiųsti, gali būti susijusios ir su jų transportavimu, saugojimu. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis).

43. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti eismo saugumą, eismo dalyvių, kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, svarbu, kad eismą kontroliuojantys kompetentingi pareigūnai, kai to reikia, imtųsi būtinų priemonių. Viena iš eismo saugumo užtikrinimo priemonių nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas, kompetentingiems pareigūnams suteikiantis diskreciją nuspręsti priverstinai nuvežti transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, tai yra būtina; tai teisėta priemonė, taikoma įgyvendinant eismo saugumą, užkertant kelią galimoms nusikalstamoms veikoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020). Pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 8 dalį išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.

44. Šioje byloje prašoma priteisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai proceso išlaidas – 228 Eur su PVM už transporto priemonės motorolerio „KYMCO“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežimą ir saugojimą iki 2020 m. spalio 28 d. (b. l. 25-31).

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. vairuojant transporto priemonę – motorolerį „KYMCO“, patikrinimo metu, jo daiktadėžėje esančioje kuprinėje rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Policijos pareigūnams sulaikius A. B., jo vairuotas motoroleris buvo priverstinai nuvežtas saugoti į individualiai įmonei priklausančią saugojimo aikštelę. Tokiu atveju, atsižvelgiant į šios situacijos aplinkybes, buvo būtina ir teisėta priemonė, įgyvendinant eismo saugumą. Atsižvelgiant į tai pirmiau minėto įstatymo nuostatas bei į tai, jog motoroleris priklauso A. B., jis yra transporto priemonės valdytojas ir savininkas, byloje pateiktos pirkimo-pardavimo sutarčių kopijos, tai kaltinamasis patvirtino ir teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, jog šiuo metu dirba, gauna pajamas (350 Eur/mėn.), byloje turėtos motorolerio transportavimo ir saugojimo išlaidos –228 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

46. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui:

1) 2020 m. spalio 16 d. nutarimu saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių perduotoje dėžėje, esančius daiktus (b. l. 41-42):

· tuščią languoto popieriaus lankstinuką, voką Nr. 4 su nuoplova, pilkos spalvos elektronines svarstykles, pilkos spalvos smulkintuvą, kuprinėje esantį žalios spalvos plastikinį butelį su skysčiu, mėlynos spalvos plastikinį butelį, „bongą“, ,,Tichė“ butelį, du plastikinius užspaudžiamus maišelius su rudos spalvos augalinės kilmės medžiagomis – sunaikinti;

· kuprinę – kaip nusikaltimo dalyko laikymo priemonę konfiskuoti ir sunaikinti.

2) 0,949 g kanapių (antžeminių dalių), saugomų Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre – sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius ir A. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. 18.05 val. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. 11.05 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, A. B. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant elegsio apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurų) proceso išlaidų iš A. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, įpareigojant jį pervesti šią sumą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB „SEB“ bankas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui:

1) 2020 m. spalio 16 d. nutarimu saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių perduotoje dėžėje, esančius daiktus:

· tuščią languoto popieriaus lankstinuką, voką Nr. 4 su nuoplova, pilkos spalvos elektronines svarstykles, pilkos spalvos smulkintuvą, kuprinėje esantį žalios spalvos plastikinį butelį su skysčiu, mėlynos spalvos plastikinį butelį, „bongą“, ,,Tichė“ butelį, du plastikinius užspaudžiamus maišelius su rudos spalvos augalinės kilmės medžiagomis – sunaikinti;

· kuprinę – sunaikinti;

2) 0,949 g kanapių (antžeminių dalių), saugomų Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre – sunaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Jeigu nepilnametis, kuriam paskirta viena auklėjamojo poveikio priemonė, jos nevykdo ar netinkamai ją vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti tą poveikio priemonę bet kokia kita auklėjamojo poveikio priemone, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

1) teikti probuotojui informaciją, būtiną nepilnamečio probuojamojo rizikos vertinimui atlikti;

2) atvykti į probacijos tarnybą kartu su nepilnamečiu probuojamuoju per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo nepilnamečiui probuojamajam paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

3) rūpintis, kad nepilnametis probuojamasis vykdytų jam nustatytas probacijos sąlygas ir dalyvautų probuojamojo resocializacijoje;

4) teikti informaciją probuotojui apie nepilnamečiui probuojamajam paskirtų probacijos sąlygų vykdymą;

5) bendradarbiauti su probuotoju sprendžiant nepilnamečio probuojamojo resocializacijos klausimus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.