Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-05-22 · Civilinė byla Nr. 2S-835-460/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-22Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-02-14Klaipėdos apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-28Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-22
Bylos Nr.
2S-835-460/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00490-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „SEB lizingas“
Suinteresuotas asmuo
V. B., Z. B.

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-835-460/2013

Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-00490-2013-0)

Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 30.9.2; 75.7; 129.1; 129.17; 122.4KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gegužės 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2085-794/2013 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „SEB lizingas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. B., Z. B., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2013-01-17 pateikė prašymą, juo prašė nustatyti skolininko V. B. turto, esančio bendrojoje nuosavybėje su Z. B., dalį. Nurodė, jog antstolis Aleksandras Selezniovas vykdydamas vykdomąjį raštą, išduotą 2012-08-24 Vilniaus apygardos teismo 2012-01-04 sprendimo pagrindu, 2012-11-12 turto arešto aktu Nr. S1-169549 areštavo Z. B. priklausantį turtą – transporto priemones, 1/3 buto su rūsiu, žemės sklypus. Minėtame akte antstolis nurodė, kad jeigu šiuo turto arešto aktu yra areštuojamas skolininkui bendros jungtinės ar bendros dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuriame skolininko dalis nenustatyta, skolininkas, išieškotojas ir bendros nuosavybės turėtojas CPK 667 str. nustatyta tvarka įpareigojami iki 2013-01-12 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Z. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, juo prašė nustatyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė Z. B. nuosavybė ir iš šio turto išieškojimas už V. B. skolas kreditorei AB „SEB lizingas“ nėra galimas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad antstolio Aleksandro Selezniovo areštuotas turtas buvo įgytas už Z. B. asmenines lėšas ir buvo naudojamas Z. B. asmeniniams poreikiams tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-08 nutartimi pareiškėjos AB „SEB lizingas“ prašymą nustatyti skolininko V. B. turto, esančio bendrojoje nuosavybėje su Z. B., dalį atmetė. Nurodė, jog duomenų, kad suinteresuoto asmens Z. B. minimas nekilnojamasis turtas teismo sprendimu būtų pripažintas Z. B. asmenine nuosavybe, nėra. Atsižvelgė į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad suinteresuoto asmens prašymas nespręstinas šioje byloje, kadangi tai nėra šios bylos dalykas. Suinteresuotas asmuo Z. B. norėdama įgyvendinti savo teises, turėtų kreiptis į teismą su atskiru procesiniu dokumentu pagal ginčo teiseną. Teigė, kad pagal 2010-04-23 laidavimo sutartį atsiradusi prievolė laikytina bendra abiejų sutuoktinių prievole. Byloje nėra duomenų, kad pagal prievolės prigimtį skolininku gali būti laikomas tik vienas sutuoktinis V. B.. Nustatė, jog prievolė atsirado pagal sutartį, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikia ir ši prievolė atsirado V. B. ir Z. B. esant santuokoje, todėl manė, kad sutuoktinių turtas ir jų skolos, taip pat ir tos, kurios įformintos vykdomaisiais dokumentais, jeigu atsirado po santuokos sudarymo, laikomos bendromis, todėl ir prievolės vykdomos iš bendro turto, o prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto nereikia atlikti CPK 667 straipsnyje nurodytos sutuoktinių dalies išskyrimo, todėl pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-08 nutartį, kuria pareiškėjos AB „SEB lizingas“ prašymas nustatyti skolininko V. B. turto, esančio bendrojoje nuosavybėje su Z. B., dalį atmestas, ir pareiškėjos AB „SEB lizingas“ prašymą dėl skolininko V. B. turto, esančio bendra su Z. B. nuosavybe, dalies nustatymo patenkinti. Nurodo, jog teismas, gavęs prašymą nustatyti skolininko turto, esančio bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu, dalį, sprendė klausimą dėl skolininko V. B. prisiimtos prievolės, šiuo atveju Laidavimo sutarties pobūdžio, to iš principo negalėjo daryti, nes Vilniaus apygardos teismo 2012-01-04 sprendimo, priimto civ. b. Nr. 2-2294-661/2012, pagrindu AB „SEB lizingas“ išduotame vykdomajame rašte skolininku nurodytas tik V. B.. Pastebėjo, kad teismai savo praktikoje laikosi pozicijos, jog pagal CPK 667 str. paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Z. B. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Juo prašo AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-08 nutarties atmesti, nustatyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė Z. B. nuosavybė ir iš šio turto išieškojimas už V. B. skolas kreditorei AB „SEB lizingas“ nėra galimas. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Mano, kad net neatsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, pareiškėjos AB „SEB lizingas“ pareiškimas bet kokiu atveju turėjo būti atmestas, kadangi, kaip pažymėjo savo atsiliepime į AB „SEB lizingas“ pareiškimą, antstolio areštuotas turtas yra asmeninė Z. B. nuosavybė ir iš šio turto išieškojimas už V. B. skolas negali būti atliekamas. Šis turtas buvo įgytas už Z. B. asmenines lėšas ir buvo naudojamas Z. B. asmeniniams poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškėjos AB „SEB lizingas“ prašymą nustatyti skolininko V. B. turto, esančio bendrojoje nuosavybėje su Z. B. dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo Vilniaus apygardos teismo 2012-08-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-2294-661/2012 dėl 101 278 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojos AB „SEB lizingas“ naudai (vykdomoji byla; b. l. 2). Vykdydamas išieškojimą antstolis 2012-11-12 turto arešto aktu Nr. S1-169565 areštavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-11-12 turto arešto aktu Nr. S1-169549 – transporto priemonę VAZ 21083, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)0, unikalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę VAZ 21099, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1/3 buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (vykdomoji byla; b. l. 95–97, 99–101). V. B. ir Z. B. susituokė 1982-08-21 (vykdomoji byla; b. l. 11), o areštuotas turtas, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgytas 2005-09-02, transporto priemonė VAZ 21083, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgyta 1994-01-25, transporto priemonė VAZ 21099, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgyta 1994-03-12, 1/3 buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgyta 1997-03-13, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgytas 2002-03-08 (vykdomoji byla; b. l. 25–27, 65–73).

Teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, joje suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles plenarinė sesija išaiškino: „kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentu yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtu atlikti be vykdomojo dokumento <...>. Plenarinė sesija taip pat pažymi, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai. Naujo skolininko (kito skolininko) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui“.

Nuosekliai laikydamasis savo formuojamos praktikos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-07-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011, papildomai pažymėjo, jog: „prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktiniu, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis i teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį <...>. Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu“.

Taigi, kaip matyti iš cituojamos teisminės praktikos, jeigu vykdomajame rašte skolininku nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, dėl kito sutuoktinio jokie vykdomieji veiksmai negali būti pradėti ir atliekami, o esant vykdymo proceso dalyvio prašymui nustatyti skolininko prievolės pobūdį (nagrinėjamu atveju AB „SEB lizingas“ į teismą kreipėsi su prašymu nustatyti skolininko V. B. turto, esančio bendrąja su Z. B. nuosavybe, dalį, iš kurios galėtų būti išieškoma skola, o ne skolininko prievolės pobūdį), teismas šio klausimo negalėtų spręsti. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą nustatyti skolininko turto, esančio bendrojoje nuosavybėje su sutuoktiniu dalį, nepagrįstai sprendė dėl skolininko V. B. prisiimtos prievolės, šiuo atveju Laidavimo sutarties (kuri, pastebėtina, buvo sudaryta tik su skolininku), pobūdžio, to iš principo negalėjo daryti, nes Vilniaus apygardos teismo 2012-01-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2294-661/2012, pagrindu AB „SEB lizingas“ išduotame vykdomajame rašte skolininku nurodytas tik V. B., duomenų, kad AB „SEB lizingas“ būtų pareiškęs atskirą ieškinį skolininko sutuoktinei Z. B., taip pat nėra (CPK 178 straipsnis) (b. l. 4–5).

Esant minėtam teisiniam reglamentavimui apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentų dalimi dėl prievolės pobūdžio, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prievolės pobūdį, todėl nepagrįstai nustatė, kad jeigu skolos atsirado po santuokos sudarymo, jos turi būti laikomos bendromis (solidariomis).

Pažymėtina, jog CPK 666 straipsnyje nurodyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pabrėžtina, jog įstatyme yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą antstoliui suteikta teisė areštuoti tik pusę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise skolininkui su sutuoktine priklausančio turto. Bendraturčiams nesutinkant su tokiomis bendrosios nuosavybės proporcijomis, jie gali kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu pažymėti, jog šiuo atveju skolininko sutuoktinė Z. B. su įstatyme nustatyta prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) nesutinka ir mano, jog jos minėtas turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Taigi byloje yra kilęs ginčas ne tik dėl sutuoktinių turto proporcijų, tačiau ir dėl turto priklausymo galbūt vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise. Teismas pabrėžia, jog šioje byloje skolininko sutuoktinė atsiliepime į pareiškimą bei atsiliepime į atskirąjį skundą yra suformulavusi konkrečius reikalavimus – nustatyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė Z. B. nuosavybė. Taigi šiuo atveju skolininko sutuoktinė siekia paneigti įstatyme nustatytą prezumpciją, kitaip tariant byloje vyksta ginčas dėl turto proporcijų, antra, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nepasisakė dėl Z. B. reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas kompleksiškai išspręsti šios bylos ginčą, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), nagrinėjantis bylą CPK V dalyje (Ypatingoji teisena) nustatyta tvarka, turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Tai reiškia, jog apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą ir neišspręsdamas suinteresuoto asmens Z. B. prašymo, tik formaliai teigdamas, jog „suinteresuotas asmuo Z. B., norėdama įgyvendinti savo teises, turėtų kreiptis į teismą su atskiru procesiniu dokumentu pagal ginčo teiseną”, nevisapusiškai išnagrinėjo šią civilinę bylą. Pabrėžtina, jog apylinkės teismas privalėjo tą atlikti pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis (Ypatingoji teisena) ir kiti įstatymai (CPK 433 straipsnio 1 dalis), kadangi tik išnagrinėjus Z. B. prašymo pagrįstumą ir nustačius turto proporcijų dalis, galėtų būti nagrinėjamas klausimas dėl pareiškėjos prašymo.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Ypatingąją teiseną reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir perduotinas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Aušra Maškevičienė