Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2016-08-26 A. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis, laikinai eidamas UAB „T“ direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už krovinių pateikimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad pateikiant krovinį vežti kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neišduotas leidimas, ji neviršytų maksimalios leistinos ašies apkrovos, t. y. 2016-07-23 22.01 val. kelio A1 Vilnius–Klaipėda 302,5 km, Stacionariajame transporto priemonių kontrolės poste sustabdžius kelių transporto priemonę „VOLVO FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KRONE SD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dviašis vilkikas su triaše puspriekabe), vykusią maršrutu Klaipėda–Baltarusija, ir pasvėrus automobilių svarstyklėmis F-1000 (Nr. 9173284, patikros sertifikatas Nr. 0227975, galioja iki 2017-03-15), nustatyta, kad vairuotojas J. J. važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu) be leidimo, nes varančiosios ašies apkrova – 12,64 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, faktinė varančiosios ašies apkrova – 12,44 t, tai yra faktinė varančiosios ašies apkrova 0,94 t viršijo leistiną 11,5 t apkrovą. Tuo A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 30 punkto reikalavimus, kad pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama.Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti priimtą nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi paliko Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2016-08-26 nutarimą nepakeistą. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, konstatavo, kad A. L. yra tinkamas subjektas pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį. Anot teismo, Institucija, priėmusi nutarimą, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą bei tinkamai individualizavo nuobaudą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „T“ buvo atsakinga už Konteinerio pateikimą vežėjui. Teismas nepagrįstai įgaliojimą vertino kaip pavedimą UAB „K“ pakrauti konteinerį vežėjui ir konteinerio pateikimą vežėjui. Pažymi, kad UAB „T“ teikia (duomenys neskelbtini) jos turto administravimo paslaugas. UAB „T“, žinodama kuriam asmeniui turėjo būti perduotas konteineris, išdavė įgaliojimą, suteikiantį teisę konteinerį išvežti iš UAB „K“ teritorijos vežėjo transporto priemone. Teismas neatskleidė šio dokumento turinio ir tikrosios paskirties, todėl nepagrįstai nutarė, kad UAB „T“ yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad būtent UAB „K“ faktiškai pakrovė konteinerį į transporto priemonę, o UAB „T“ nebuvo atsakinga už konteinerio pateikimą vežėjui. Pasak apelianto, tai patvirtina krovinio važtaraštis, kuriame krovinio siuntėjas nurodytas UAB „M“. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 9 straipsnio 1 dalyje krovinio važtaraštis laikomas prima facie įrodymu, patvirtinančiu krovinio perdavimą vežėjo dispozicijon iš siuntėjo. Anot apelianto, įrašai važtaraštyje ir konteinerio pakrovimo aplinkybės aiškiai patvirtina, kad UAB „T“ nei faktiškai bei formaliai nebuvo susijusi su konteinerio pateikimu vežėjui. Mano, kad pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytų subjektų požymius atitinka UAB „M“ ir UAB „K“.Nurodo, kad byloje būtina įrodyti visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius, tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia A. L. atsakomybės sąlygas ir, be kita ko, pavirtina kitų subjektų galimą dalyvavimą neteisėtoje veikoje.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį. Nurodo, jog byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog UAB „T“ pateikė krovinį, o UAB „M“ atliko tik muitinės procedūrą minėtam kroviniui, todėl A. L., būdamas tuo metu UAB „T“ vadovu yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį. Dėl A. L. kaltės nurodo, kad jis, būdamas ekspedijavimo įmonės, kuri nuolat vykdo krovinių pateikimo kelių transporto priemonėms veiklą, privalėjo numatyti, kad ašies apkrova ir (ar) bendra masė gali viršyti leistinus svorius ir patikrinti ar tokiai transporto priemonei yra išduotas atitinkamas leidimas. Nustatęs, kad atitinkama priemonė neturi leidimo, A. L. privalėjo neleisti tokiai transporto priemonei važiuoti ir pateikti krovinį kitai tinkamai transporto priemonei. Kadangi A. L. neįvykdė tinkamai teisės aktuose nustatytos pareigos užtikrinti tinkamą krovinio pateikimą, todėl jis turi atsakyti pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas administracinis pažeidimas, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, perkvalifikuojamas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Jeigu numatyta tokia pati arba griežtesnė nuobauda, tai pažeidimas neperkvalifikuojamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuobaudas, numatytas ATPK ir ANK už analogišką pažeidimą (ATPK 145 str. 6 d. ANK 459 str. 8 d.) pagrįstai pažeidimą nagrinėjo pagal ATPK normas (Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d., 2 d. 2 p.; 3 str. 8 d., 5 str. 4 d., ). ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl tinkamo subjekto

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra. Ginčas yra dėl tinkamo subjekto pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį. A. L. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, laikinai eidamas UAB „T“ direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingas už krovinių pateikimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad pateikiant krovinį vežti kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neišduotas leidimas, ji neviršytų maksimalios leistinos ašies apkrovos. ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyta kad krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų ir (ar) leidžiamo bendro svorio ribojimo reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose.Apeliantas mano, jog administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta remiantis dviem aspektais: dėl to, kad UAB „T“ nėra krovinį pateikusi įmonė (nėra siuntėjas) ir negali atsakyti kaip krovinio siuntėjas bei dėl to, kad pagal ATP 145 straipsnio 6 dalį turi atsakyti pakrovimo darbus atliekančios įmonės vadovas. Kaip matyti iš ATPK 145 straipsnio 6 dalies dispozicijos, atsakomybė už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą kyla keliems subjektams: krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams. Taigi pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį administracinė atsakomybė numatyta ne tik už netinkamą krovinio pakrovimą, bei ir už netinkamą krovinio pateikimą. Nagrinėjamu atveju A. L. administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį taikyta kaip krovinius vežti pateikusios įmonės vadovui (siuntėjui). Apelianto manymu, byla turi būti nutrauktina, nes byloje neįrodyta, kad jo vadovaujama bendrovė UAB „T“ pateikė krovinį, t. y. kad ji yra krovinio siuntėjas. Tvirtina, kad UAB „T“ tik išdavė įgaliojimą, suteikiantį teisę konteinerį išvežti iš UAB „K“ teritorijos vežėjo transporto priemone ir toks įgaliojimas negali būti prilyginamas kaip krovinio pateikimas. Be to, CMR važtaraštyje siuntėja nurodyta UAB „M“.Nustatyta, kad UAB „T“ buvo (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo pateikti krovinį ir dokumentus muitinei. Paskyroje–įgaliojime–leidime Nr. 160630-001522-PTA/UASC 01.07. nurodyta, kad ji skirta perdavimui krauti/išgabenti konteinerį. UAB „T“ nurodė krovinio svorį bei transporto priemonės tipą, į kurią turi būti pakrautas konteineris. Nesutiktina su apeliantu, jog Paskyra–įgaliojimas–leidimas suteikė teisę tik išvežti konteinerį iš UAB „K“ ir šis dokumentas niekaip nepatvirtina, kad UAB „T“ yra krovinio pateikėjas. Priešingai, iš šio įgaliojimo matyti, kad būtent UAB „T“ šiuo dokumentu įgaliota perduoti išgabenti konteinerį. Be to, UAB „T“ pateikė nurodymus, į kokio tipo transporto priemonę turi būti pakrautas konkretus konteineris. Krovos bendrovę nurodė UAB „K“. Taigi apeliantas aiškiai nurodė konteinerio pakrovimo duomenis, kuriais turėjo vadovautis bendrovė, pakraunanti konteinerį į transporto priemonę. Teismo posėdžio metu A. L. neginčijo, kad jo vadovaujama bendrovė davė nurodymą UAB „K“ pakrauti krovinį būtent į jų pateiktą transporto priemonę (b. l. 74). Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pakrauti buvo pateiktas didysis konteineris ir jį galima pakrauti tik vieninteliu būdu, todėl krovinio siuntėjo įgaliotas asmuo turi parinkti tokią transporto priemonę, kuri atitiktų visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad krovos kompanija neturi teisės jos nekrauti. Jeigu nepakrauna konteinerio ant nurodytos transporto priemonės, gali gauti baudą. Taigi nustatyti duomenys patvirtina, kad būtent UAB „T“ pateikė krovinį pakrauti ir nurodė konkrečią transporto priemonę į kurią jis turėjo būti pakrautas.Apelianto manymu, faktą, kad UAB „T“ yra krovinio siuntėja, paneigia CMR važtaraštyje pateikta informacija apie krovinio siuntėją. Nustatyta, kad CMR važtaraštyje nurodyta, jog siuntėjas yra UAB „M“ (b. l. 17). Sutiktina su apeliantu, jog CMR važtaraštis patvirtina vežimo sutartį, tačiau įvertinus UAB „M“ ir UAB „T“ sudarytą sutartį matyti, kad UAB „M“ yra tik tarpininkas, kuris užtikrina Europos Bendrijos, Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitais teisės aktais nustatytų deklaranto pareigų vykdymą bei užtikrina, kad prekes deklaruotų ir pateiktų muitiniam įforminimui tik turintis tam tikrą teisę muitinės tarpininko atstovas. Taigi UAB „M“ atlieka tik muitines tarpininkavimo paslaugas. Šiuo atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad UAB „M“ antspaudas siuntėjo grafoje patvirtina tik tai, kad ji atsakinga už prekių pateikimą muitinei.Esant tokiems byloje įrodymams, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog UAB „T“ pateikė krovinį, davė nurodymus kaip jį pakrauti, todėl A. L., kuris tuo metu laikinai ėjo UAB „T“ vadovo pareigas, yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį.Dėl apelianto argumentų, jog pagal šį straipsnį turi atsakyti būtent bendrovės, kuri pakrovė krovinį vadovas, nurodytina, kad ATPK 145 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta galima atsakomybė trims subjektams, viena iš jų yra krovinį pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams). Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiama būtent krovinį pateikusios įmonės vadovo atsakomybė, todėl galima atsakomybė kitiems subjektams nėra šios bylos dalykas. Be to, pažymėtina, kad kitų subjektų galima atsakomybė pagal tą patį straipsnį nešalina kito subjekto atsakomybės. Pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį administracinė atsakomybė numatyta atskirai siuntėjui ir pakrovėjui. Krovinio siuntimas ir pakrovimas nėra tapatūs veiksmai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas kelių subjektų atsakomybę pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad vieno iš ATPK 145 straipsnio 3 dalyje numatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-24 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-6-788/2017). Kadangi ATPK 145 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta kelių subjektų atsakomybė už skirtingus atliktus veiksmus, todėl taikytina analogiška taisyklė. Įvertinus teisinį reglamentavimą, apelianto argumentai, jog šiuo atveju atsakomybė turėjo kilti tik įmonei, kuri faktiškai pakrovė krovinį, yra nepagrįsti.

Dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties

Atmestini apelianto argumentai, jog nėra visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, o būtent pažeidėjo kaltės. ATPK 145 straipsnio 6 dalies nuostata yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, kurių privaloma laikytis ir atsakomybė kyla būtent dėl teisės aktų nesilaikymo. Iš ATPK 145 straipsnio 6 dalies dispozicijos matyti, kad įstatymų leidėjas atsakomybę numatė ne už tyčinę veiką, o už dėl neatsargumo padarytą veiką, t. y. už neįsitikinimą, kad gautas leidimas vežti krovinius, viršijančius ašių (ašių) apkrovą. Svarbus yra pats neįsitikinimo faktas.Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 30 punktas numato, jog pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama. Taigi ši norma aiškiai įpareigoja krovinio pateikėją (siuntėją) įsitikinti, kad yra išduotas leidimas vežti krovinį didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Įstatymas numato pareigą įsitikinti būtent krovinio pateikėjui, todėl neįvykdžius tokios pareigos, jis atsako pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas, būdamas UAB „T“ vadovu, šios pareigos neįvykdė. Bendrovės atsakingi asmenys privalo išmanyti atitinkamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir užtikrinti jų įgyvendinimą, ir imtis visų priemonių, kad teisės aktai nebūtų pažeisti (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalys), tačiau UAB „T“ to nepadarė, elgėsi nerūpestingai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. L. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį ir yra visi šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Naikinti ar keisti nutarties apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.