- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- II-132-888/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03433-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Advokatai
- Gintas Gustaitis
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. M., jo įgaliotam atstovui advokatui Gintui Gustaičiui,
nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotam asmeniui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiajam specialistui V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2016 m. kovo 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16056041474,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme buvo gautas S. M. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2016 m. kovo 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-55012928-16, ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad dėl eismo įvykio buvo surašyti du tarnybiniai pranešimai – 2015 m. spalio 9 d. ir 2016 m. kovo 17 d., tačiau juose nurodomos skirtingos faktinės aplinkybės ir J. M. veiksmai. Pirmajame pranešime nurodoma, kad pagal J. M. paaiškinimus mano vairuojamas automobilis staiga išvažiavo iš stovėjimo vietos ir atsitrenkė į Toyota; stabdymo žymiu ant kelio nebuvo. Antrajame pranešime jau nurodoma, kad skundą padavusio asmens vairuojamas automobilis VW Golf, kirsdamas stovėjimo vietą, staiga dideliu greičiu įvažiavo į pravažiavimą iš dešinės pusės, privertė J. M. staiga stabdyti, tačiau susidūrimo nebuvo išvengta ir VW Golf atsitrenkė į Toyota. Skundą padavęs asmuo taip pat nurodė, kad Kauno apskrities VPK skundžiamame nutarime pateikia iš esmės tapačius motyvus kaip ir pirmajame 2015 m spalio 17 d. nutarime, t. y. kad jis važiuodamas PC Prisma aikštelėje, kirsdamas paženklintas automobilių stovėjimo vietas, tariamai neleistinai kirto jas žyminčią siaurą ištisinę liniją, tačiau 2015 m. spalio 17 d. nutarime yra nurodoma, kad kirsdamas stovėjimo vietas jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą ir III priedo 1.1. punktą, o 2016 m. kovo 23 d. nutarime yra nurodoma, kad tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 ir 117 punktus, tačiau tariamo pažeidimo esmė nepasikeitė. Iš Kelių eismo taisyklių nuostatų matyti, jog 117 punktas numato bendrąją taisyklę, kurios išimtys yra detalizuojamos būtent Kelių eismo taisyklių III priede. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šia liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą, todėl važiavimo stovėjimo aikštelėje metu, kirsdamas siaura ištisine linija pažymėtas automobilių stovėjimo vietas aš nepažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto ir III priedo 1.1. punkto, taigi, atitinkamai, negalėjo pažeisti ir Kelių eismo taisyklių 117 punkto dėl III priedo 1.1. punkte numatytos išimties. Be to, skundą padavęs asmuo nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, nustatytas faktas, kad automobiliu VW Golf kirsdamas plonyte linija pažymėtas stovėjimo vietas skundą padavęs asmuo nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų turėtų būti laikomas prejudiciniu faktu. Skundą padavęs asmuo taip pat nurodo, kad Kelių eismo taisyklių XIII skyriuje reguliuojančiame važiavimo pradžią ir manevravimą, eismo tvarka transporto priemonių stovėjimo aikštelėse nėra specialiai aptarta - stovėjimo vietos nėra prilyginamos teritorijoms, esančioms šalia kelio, o pravažiavimas tarp stovėjimo vietų - keliui, Kelių eismo taisyklių 102 punkto prasme, todėl nesant specialaus reguliavimo Toyota vairavusi J. M. – T. privalėjo laikytis „dešinės rankos taisyklės“ - praleisti iš dešinės pusės pravažiuojantį skundą padavusio asmens automobilį, pasirinkti saugų greitį, važiuoti atidžiai ir rūpestingai, kad galėtų laiku sustabdyti transporto priemone, jeigu iš dešinės pusės atvažiuotų transporto priemonė (b. l. 4-10).
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo teismo S. M. skundo netenkinti ir palikti galioti 2016 m. kovo 23 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, vaizdo įrašas rodo, kad S. M. į pravažiavimą tarp stovėjimo vietų įvažiavo ne iš prie jo dešinėje buvusios stovėjimo vietos, bet iš atokiau, kirsdamas ne vieną automobilių stovėjimo vietą, tad akivaizdu, kad greitis buvo daug didesnis nei jis būtų pajudėjęs iš prie pat pravažiavimo esančios stovėjimo vietos. Kaip numato Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimas, tvirtinantis, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Manytina, kad tarp stovėjimo vietų važiuodama, kito automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje vairuotoja, pagrįstai nesitikėjo aptariamo S. M. manevro. Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, matyti, kad S. M. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti aptariam eismo įvykiui, t. y, kaip jau minėta, S. M. automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo, nesilaikydamas horizontalaus kelio ženklinimo, o kirsdamas eismui skirtas juostas, nedavė kelio iš kairės pusės eismui skirta juosta važiavusiam Toyota Corolla automobiliui. Šioje situacijoje negalioja taisyklė, kad J. M. – T. vairuojamam automobiliui skundą padavęs asmuo atvažiavo iš dešinės ir ji turėjo jį praleisti, kadangi, S. M. turėjo važiuoti laikydamasis horizontalaus kelio ženklinimo, esančio automobilių stovėjimo aikštelėje. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. balandžio 22 d. ekspertizės aktu Nr. 11-439 (14) tiriant padarytą pažeidimą vadovautasi kaip ekspertine praktika, panašiomis aplinkybėmis kilusiame eismo įvykyje, tačiau skundžiamas nutarimas vienareikšmiškai priimtas ir nuobauda skirta įvertinus šio, t. y., S. M. pažeidimo padarymo aplinkybes. Tai, kad S. M. padarė aptariamą administracinį teisės pažeidimą, įrodinėjama administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, autoįvykio dalyvių paaiškinimais, vaizdo įrašu, esančiu byloje, kurie sutinkamai pagal ATPK 256 straipsnį pripažįstami tinkamais įrodymais, kuriais remiantis nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas (b. l. 25-27).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas skundą padavęs asmuo S. M. skundą palaikė, teismui parodė, kad įvykio dieną išvažiavo iš stovėjimo vietos ir jį atsitrenkė J. M. – T., suknežino jo automobilio vairuotojo pusės ir galines dureles. Nurodė, kad judėjo tiesiai, o J. M. – T. automobilis važiavo pravažiavimu kaire puse. Greitis buvo nedidelis, apie 10-20 km/h galėjo būti. J. M. – T. turėjo jį praleisti, kadangi jis jai buvo kliūtis iš dešinės pusės (b. l. 32, 48).
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotas atstovas V. B. parodė, kad eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje aptarta tvarka eismo reguliavimo kelio ženklais ir ženklinimo linijomis, tai yra vairuotojai, kurie važiuoja aikštelės teritorijoje turi vadovautis minėta tvarka. Kelių žymėjimas ir aptarta tvarka yra suderintas ir su Kelių policijos atstovais, todėl negalima važiuoti iš vienos juostos į kitą. Važiuojant automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje nustatytos vietos skirtos automobiliams stovėti, kertant tas juostas, asmenys privalo būti atsargūs ir laikytis atsargumo priemonių, nes važiuojamoji kelio dalis tarp tų stovėjimo vietų yra skirta automobiliams važiuoti. S. M. pažeidė nustatytą tvarką pagal nurodytą horizontalų aikštelės žymėjimą (b. l. 45-46, 48).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. I. parodė, kad priėmė skundžiamą nutarimą. Priimdamas nutarimą rėmėsi tuo, kad, visų pirma, prekybos centro „Prisma“ automobilių parkavimo aikštelė yra sužymėta kelio ženklinimu ir kelio ženklais, antra, kad eismo įvykis yra užfiksuotas „Prisma“ apsaugos vaizdo kameromis, nustatyta vairuotojo važiavimo trajektorija, trečia - buvo vadovaujamasi teismo ekspertize analogiškos avarijos, tačiau kitame prekybos centre. Nurodė, kad Toyota vairuotoja J. M. – T. važiavo ne prieš eismą, o S. M. pažeidė kelio ženklinimą ir negalėjo taip važiuoti (b. l. 32-33).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. M. – T. parodė, kad įvykio dieną važiavo automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), kurioje yra kelio ženklinimas, norėjo iš jos išvažiuoti. Pradėjo važiuoti ir į jos automobilį Toyota iš dešinės pusės atsitrenkė kitas vairuotojas. Atsitrenkęs vairuotojas važiavo skersai aikštelės, dėl to ir kilo eismo įvykis. Ji važiavo aikštelės pagrindiniu keliu 10-15 km/h greičiu (b.l 33-34).
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. K. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykio registravimo skyriuje, teismui paaiškino, kad jam buvo pavesta ištirti eismo įvykį, jis apklausė abiejų transporto priemonių vairuotojus, eismo įvykio aplinkybes nustatė iš prekybos centro vaizdo įrašo. Automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje įvyko eismo įvykis, yra aptverta, pažymėta kelio ženklais ir kelio ženklinimu, o skundą padavęs asmuo judėjo kirsdamas juostas, kurios yra sužymėtos su stovėjimo vietomis. Protokole nurodė Kelių eismo taisyklių punktus, numatančius: 8 punktas – nurodo, kad kelio ženklinimo pažeidimus, 9 punktas, kad buvo neatidus vairuotojas, neatsižvelgė į visas aplinkybes, o 117 punktas –kad „jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis suskirstyta juostomis, tai automobilis privalo važiuoti tomis juostomis“. Susipažino su 2015 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, papildomai surašė protokolą ir išsiaiškino, kurią vietą žymi stovėjimo linijos ir kuri linija žymi ištisinę eismo juostą. Skundą padavęs asmuo kirto ne tik stovėjimo vietas, tačiau kirto ir juostą, kuri priklauso Toyota automobiliui, ta juosta skirta transporto pajudėjimui, o kai eismas aikštelėse yra aptartas, t. y. pažymėtas juostomis ir kelio ženklais. Tai traktuotina kaip pravažiavimas tarp stovėjimo vietų, kuriomis juda transporto priemonės, į tą juostą draudžiama įvažiuoti neleistinoje vietoje, ir nagrinėjamu atveju skundą padavęs asmuo kirto ženklinimo liniją (b. l. 43-45).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16056041474 esančios medžiagos nustatyta, kad S. M. buvo nubaustas už tai, kad jis 2015 m. spalio 9 d., 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo nesilaikydamas horizontalaus kelio ženklinimo, o kirsdamas eismui skirtas juostas, nedavė kelio iš kairės pusės eismui skirta juosta važiavusiam kitam automobiliui, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. 2016 m. kovo 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresnysis specialistas E. I., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo S. M. buvo pripažintas pažeidęs KET 8, 9, 117 punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, bei nubaustas 40 Eur bauda (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 16056041474 - 1 b.l.).
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“
Kelių eismo taisyklių 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 117 punktas numato, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.
Teismo posėdžio metu apklaustas skundą padavęs asmuo S. M. nesutiko su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 17 straipsnio 2 dalį, teismui parodė, kad ne jis sukėlė eismo įvykį, o J. M. – T., kuri turėjo jį praleisti, nes jis jai buvo kliūtis iš dešinės (b. l. 32), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių (2012 m. vasario 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-908/2012). Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadinti abu jame dalyvavę automobiliai, kurių vairuotojai kelia skirtingas eismo įvykio kilimo versijas. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar S. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2010). S. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai būtų būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje jam laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o J. M. – T. pažeidus Kelių eismo taisykles, eismo įvykis neįvyktų. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tuo atveju, jei S. M. nebūtų nesilaikęs horizontalaus kelio ženklinimo, kirsdamas eismui skirtas juostas, ir nebūtų nedavęs kelio iš kairės pusės eismui skirta juosta važiavusiam Toyota Corolla automobiliui, tai J. M. – T. važiuojant tarp stovėjimo vietų, neįsitikinus ar niekas nevažiuoja iš dešinės, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tai leidžia daryti išvadą, kad S. M. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių būtinoji sąlyga ir priežastis.
Teismui pateiktame skunde S. M. nurodo, kad 2015 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, nustatytas faktas, kad automobiliu VW Golf kirsdamas plonyte linija pažymėtas stovėjimo vietas skundą padavęs asmuo nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų turėtų būti laikomas prejudiciniu faktu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-303-982/2015 nebuvo iš esmės išspręstas S. M. kaltės klausimas, priešingai – byla grąžinti institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Kaip parodė teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. K., susipažinęs su 2015 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, papildomai surašė protokolą ir išsiaiškino, kurią vietą žymi stovėjimo linijos ir kuri linija žymi ištisinę eismo juostą, t. y. atliko papildomą aplinkybių tyrimą (b. l. 43-45). Nustačius papildomas aplinkybes, buvo surašytas 2016 m. kovo 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2016 m. kovo 23 d. – nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje.
S. M. savo skunde taip pat nurodo, kad skundžiamas nutarimas surašytas remiantis ekspertizės aktu, kurio ištirtas analogiškas eismo įvykis, tačiau nesusijęs su faktinėmis bylos aplinkybėmis, nes jame analizuojama kita faktinė situacija. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnyje nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Kaip nurodė institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. balandžio 22 d. ekspertizės aktu Nr. 11-439 (14) tiriant padarytą pažeidimą vadovautasi kaip ekspertine praktika, panašiomis aplinkybėmis kilusiame eismo įvykyje. S. M. kaltė, dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įrodyta kita administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16056041474 esančia medžiaga: protokolu (b. l. 2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 26), eismo įvykio vietos schemomis (b. l. 27, 28), fotonuotraukomis (b. l. 29-31), J. M. – T. paaiškinimu (b. l. 33), CD SU vaizdo medžiaga (b.l. 38).
Visi šie duomenys objektyviai pagrindžia S. M. kaltę dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.
ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresnysis specialistas E. I., priimdamas skundžiamą nutarimą, nenustatė pažeidėjo S. M. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį, kad S. M. inkriminuotina atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), tačiau S. M. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda - sankcijoje numatytas artimas baudos vidurkiui baudos dydis, o kadangi skundą padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo teisinė padėtis negali būti bloginama (non reformatio in peius principas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-248/2012), tai nėra pagrindas naikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog S. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2016 m. kovo 23 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16056041474 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o S. M. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2016 m. kovo 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16056041474 nepakeistą ir S. M. skundo netenkinti.
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 16056041474, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-303-982/2015, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apylinkės teismui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.