Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. M. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl 2015 m. spalio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2015 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 20N-40650485-15 S. M. buvo paskirta 40 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. spalio 9 d. 15.00 val. vairuodamas transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, kur važiavimo tvarka aptarta, kirto kelio ženklinimo 1.1 siaurą ištisinę liniją, žyminčią automobilių stovėjimo vietas ir susidūrė su automobiliu, važiavusiu pravažiavimu tarp stovėjimo vietų, ko pasekoje buvo apgadintos abi transporto priemonės, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 p., 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus ir padarydamas pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Skundą padavęs asmuo S. M. prašė institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2015 m. spalio 9 d. Pramonės pr. 6 esančioje „Prismos“ prekybos centro aikštelėje įvykusio eismo įvykio metu, J. M. – T. vairuojama Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad aikštelėje stovėdamas siaura ištisine linijoje pažymėtoje stovėjimo vietoje, važiavo tiesiai, kirsdamas siaurą ištisinę stovėjimo vietos liniją ir įvažiuodamas į kitą stovėjimo vietą, o po to – į stovėjimo vietas skiriantį pravažiavimą, kuriame į jo vairuojamo automobilio kairę pusę rėžėsi J. M. – T. vairuojama Toyota, važiuodama prieš eismą, t.y. priešingai horizontaliam kelio ženklinimui. Teigiama, kad jis buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku, nes manevruodamas pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p. ir 3 priedo 1.1 p. reikalavimus, tačiau paminėto 3 priedo 1.1 p. nurodoma, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą, taip pat įtvirtinant, jog šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Iš to seka, kad važiuodamas stovėjimo aikštelėje ir kirsdamas siaura ištisine linija pažymėtas automobilių stovėjimo vietas jis nepažeidė KET 8 p. ir 3 priedo 1.1 p. reikalavimų.

Skunde taip pat nurodoma, kad vertinant kurio vairuotojo veiksmai nulėmė eismo įvykį, reikėtų vadovautis Kelių eismo taisyklių 115 p. nuostatomis, kuriose nurodoma, jog kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Tokiu būdu jis J. M. – T. vairuojamo automobilio atžvilgiu artėjo iš dešinės, todėl ji privalėjo praleisti jai iš dešinės atvažiuojančią transporto priemonę, ko jį nepadarė, o jos KET reikalavimus pažeidžiantys veiksmai buvo susiję su eismo įvykiu tiesioginiu priežastiniu ryšiu.

Teismo posėdžio metu S. M. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir argumentus. Tvirtino, kad aiškindamasis eismo įvykio aplinkybes kreipėsi į Kelių policijos tarnybą su paklausimu, ar toks manevravimas, kuomet stovėjimo aikštelėje kertama siaura ištisinė ženklinimo linija, žyminti automobilių stovėjimo vietas, pažeidžia Kelių eismo taisykles ir gavo atsakymą, jog taip važiuojant Kelių eismo taisyklių reikalavimai nebus pažeisti. Parodė, kad įvažiavo į pravažiavimą tarp automobilių stovėjimo vietų iš toliau, o ne pradėdamas važiuoti iš artimiausios prie pravažiavimo buvusios stovėjimo vietos. Važiavo apie 30-40 km/h greičiu ir įvažiuodamas į pravažiavimą nematė atvažiuojančios Toyotos, kuri, jo įsitikinimu, važiavo gan dideliu greičiu. Mano, kad dėl tos priežasties Toytos vairuotoja nesuspėjo sustabdyti savo automobilio, arba, galbūt, užsikalbėjo su dukra, kuri buvo automobilyje.

Liudytoja J. M. – T. parodė, kad „Prismos“ automobilių stovėjimo aikštelėje važiavo pravažiavimu tarp automobilių stovėjimo vietų ir, jos įsitikinimu, ji važiavo pagrindiniu keliu, o prieš ją buvo šalutinis kelias. Tuo metu, jai iš dešinės į pravažiavimą gan dideliu greičiu įvažiavo VW Golf, prieš tai, jos manymu, kirsdamas iš toliau automobilių stovėjimo vietas ir ji nespėjo automobilio sustabdyti. Ji pati važiavusi 10-15 km/h greičiu ir nesitikėjo bei nenumatė taip į pravažiavimą įvažiavusio automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 127 str. 2 d. nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Akivaizdu, kad ši norma yra blanketinė, todėl norint pripažinti asmenį padarius šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kokių Kelių eismo taisyklių reikalavimų buvo nesilaikyta, ir kad tai nulėmė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą.

Iš skundžiamo nutarimo, o taip pat iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad S. M. kaltinamas tuo, kad vairuodamas transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, kur važiavimo tvarka aptarta, kirto kelio ženklinimo 1.1 siaurą ištisinę liniją, žyminčią automobilių stovėjimo vietas ir susidūrė su automobiliu, važiavusiu pravažiavimu tarp stovėjimo vietų, ko pasekoje buvo apgadintos abi transporto priemonės, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 p., 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 8 p. pažymėta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Taigi, ši norma konkrečių elgesio taisyklių nenustato, įvardindama bendruosius kelio ženklų laikymosi principus. Tuo tarpu 3 priedo 1.1 p. nurodo, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą, taip pat pažymint, jog šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Kaip matyti, ši norma nustato važiavimo ypatumus kelio ruožuose, paženklintuose siaura ištisine linija, draudžianti ją kirsti, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Vertindamas byloje esančius duomenis, teismas daro kategorišką išvadą, kad Kelių eismo taisyklių 8 p. ir 3 priedo 1.1 p. reikalavimų S. M. nepažeidė, nes kirto automobilių stovėjimo vietas žyminčią siaurą ištisinę liniją. Tokiu būdu jau vien šiuo pagrindu skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas.

Pažymėtina ir tai, kad tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėjant bylą, netinkamai buvo ištirtos ir įvertintos eismo įvykio aplinkybes, o atsiliepime, gan prieštaringai nurodant faktines aplinkybes, pvz., dėl susidūrimo mechanizmo, t.y., kuri transporto priemonė į kurią atsitrenkė, dėl S. M. vairavimo, tvirtinant, kad jis pradėjo važiuoti iš stovėjimo vietos, nors jis į pravažiavimą įvažiavo iš atokiau ir pan., iš esmės pakeistas kaltinimo turinys. Atsiliepime visiškai neatsakoma į skunde išdėstytus argumentus dėl siauros ištisinės linijos kirtimo, tačiau akcentuojami vairuotojams keliami reikalavimai prieš jiems pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, numatyti Kelių eismo taisyklių 101 p. Tuo tarpu nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, S. M. nebuvo kaltinamas juos pažeidęs ir tai apskritai nebuvo vertinama.

Atsiliepime nurodomi gan pagrįsti argumentai, dėl to, kad J. M. – T., važiuodama pravažiavimu tarp stovėjimo vietų, galėjo nepastebėti iš stovėjimo vietos atvažiuojančio S. M. vairuojamo automobilio, pagrįstai nesitikėdama tokios kliūties. Nors atsiliepime teigiama, kad S. M. prieš pradėdamas važiuoti iš baltomis ištisinėmis juostos žymėtos stovėjimo vietos, nesilaikė KET 101 p. reikalavimų, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad S. M. į pravažiavimą įvažiavo ne iš prie jo dešinėje buvusios stovėjimo vietos, bet iš atokiau, tas stovėjimo vietas kirsdamas. Kita vertus, atsižvelgiant į minėto punkto, taip pat Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, tvirtinančius, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, spręstina, kad manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuotojas, nors ir turėdamas galimybę kirsti siauromis ištisinėmis linijomis žyminčias automobilių stovėjimo vietas, važiuodamas būtent ta dalimi, kuri žymi stovėjimo vietą, turi laikytis tokių reikalavimų, kurie keliami iš stovėjimo vietos pajudantiems vairuotojams. Manytina, kad tarp stovėjimo vietų pravažiavimu važiuojantys vairuotojai, pagrįstai gali tikėtis, jog tokio reikalavimo bus paisoma.

Taigi, Institucija atsiliepime nurodė visiškai kitokius kaltinimo S. M. pagrindus, kurie nebuvo minimi nei administracinio teisės pažeidimo protokole nei skundžiamame nutarime, taip pat jų kontekste nebuvo nei tiriamas nei vertinamas eismo įvykis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo tirti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p. teismas

nutarė:

S. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 20N-40650485-15 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.