Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL, t. y. 3000 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. R. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai prie savęs, striukėje, kairės pusės išorinėje kišenėje laikė psichotropines medžiagas, kurios buvo supakuotos į skaidrią plėvelę, kol 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 19.30 val., atvykę adresu (duomenys neskelbtini) gatvė, ties pastatu pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausieji patruliai, dalinės asmens apžiūros metu rado ir paėmė narkotines medžiagas – MDMA, kurių masė 1,908 g.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. R. ir jo gynėjas advokatas Arvydas Montrimas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Osvaldas Stadalius prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. R. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

5. Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos kontekste, įvertinus bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendį ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas T. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl T. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Jame ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat pakankamai aiškiai išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Teismas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nuteistojo kaltės padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais apie atsietą, formalų ar nevisapusišką įrodymų vertinimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant T. R. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

6. Analizuojant nuteistojo apeliacinio skundo turinį matyti, kad nesutinkama su jo (T. R.) nuteisimu ir pripažinimu kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, teigiant, kad apylinkės teismas neteisingai ir/ar netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, kadangi, anot apelianto, jis jokios nusikalstamos veikos, kuri atitiktų BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nepadarė, be to, apylinkės teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad jis, atliekant dalinę jo apžiūrą, paketėlio nei slėpė, nei bandė juo atsikratyti, o geranoriškai ištraukė jį iš savo kišenės. Kaip T. R. nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, taip ir nurodo apeliaciniame skunde, kad jis paketėlį rado degalinėje ir net nenutuokė, kad jame gali būti psichotropinės medžiagos.

7. Kolegija konstatuoja, kad sutikti su tokiais apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir jų pagrindu keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais siekiama, kad T. R. būtų išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis (MDMA) be tikslo jas platinti, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

8. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino T. R. kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

9. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

10. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009).

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad T. R., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai prie savęs, striukėje, kairės pusės išorinėje kišenėje laikė psichotropines medžiagas, kurios buvo supakuotos į skaidrią plėvelę, kol 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 19.30 val., atvykę adresu (duomenys neskelbtini) gatvė, ties pastatu pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausieji patruliai, dalinės asmens apžiūros metu rado ir paėmė psichotropines medžiagas – MDMA, kurių masė 1,908 g. Kolegija konstatuoja, kad šios teismo nustatytos aplinkybės yra teisingos, vertinant įrodymus ir surašant nuosprendį BPK 305 straipsnio nuostatos nepažeistos.

12. Nors T. R. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, nepripažįsta, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, byloje esantys įrodymai – liudytojų policijos pareigūnų duoti parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai parodymai, neabejotinai patvirtina, kad T. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o būtent neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, nurodo, kad T. R. kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad sprendžiant T. R. kaltės klausimą, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

14. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų policijos pareigūnų M. P. ir M. Ž. parodymais, kurių parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs, atitiko rašytinius įrodymus ir vieni kitus papildė. Aplinkybę, kad dalinės T. R. apžiūros metu pas jį buvo rastas paketėlis su psichotropinėmis medžiagomis – MDMA, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai M. P. ir M. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė analogiškas bei nuoseklias įvykio aplinkybes, t. y., kad įvykio dieną (2021 m. rugsėjo 17 d.) patruliavo trise (A. D., M. P. ir M. Ž.). Tarnybiniu automobiliu „VW“ pagal iškvietimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur namo kieme atvykę pareigūnai pastebėjo automobilį „Škoda“ su nelietuviškais numeriais (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nusprendė patikrini jame sėdėjusius asmenis. Automobilio „Škoda“ vairuotojo vietoje sėdėjo T. R., keleivio vietoje sėdėjo panašaus amžiaus vyras ir privažiavus šalia minėto automobilio, jame sėdėję vyriškiai pradėjo įtartinai elgtis, todėl policijos pareigūnai nusprendė juos patikrinti ir atlikti dalines jų apžiūras. Nuteistojo T. R. dalinę apžiūrą atliko policijos pareigūnas M. Ž.. Policijos pareigūnas M. Ž. duodamas parodymus nurodė, kad dalinės asmens apžiūros metu jis T. R. paprašė padėti ant automobilio stogo visus su savimi laikomus daiktus, T. R. viską ant stogo ir padėjo ir tarp išdėliotų daiktų jis iš savo kišenės ištraukė paketėlį. Paketėlis buvo iš plastikinio maišelio, kuris buvo gan stipriai susuktas į rutuliuką ir policijos pareigūnas patvirtino, kad šis šį paketėlį asmuo (T. R.) pateikė iš savo striukės kairės pusės vidinės kišenės. Paklausus T. R. kas yra maišelyje, jis policijos pareigūnui atsakė „nieko“. Vėliau, T. R. policijos pareigūnams teigė, kad automobilyje nieko nėra, o tą ritinėlį rado prie degalinės, tačiau degalinės, prie kurios rado ritinėlį nurodyti negalėjo, vieną sykį sakė vienokios degalinės pavadinimą vienu adresu, o kitą sykį kitos degalinės pavadinimą. T. R., galimai laikiusį su savimi narkotines medžiagas jie pristatė į LSMUL KK atlikti apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tyrimą, o po tyrimo asmenį pristatė į OVS patalpas įteikti šaukimą. Asmuo įteikus šaukimą buvo tą pačią dieną paleistas (b. l. 28–29). Šie liudytojų parodymai patvirtina, kad nuteistasis T. R. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas – MDMA, savo striukės kairės pusės vidinėje kišenėje, kadangi atliekant dalinę asmens apžiūrą jos buvo surastos. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai M. P. ir M. Ž. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

15. Nustatyta, kad minėtų liudytojų policijos pareigūnų M. P. ir M. Ž. parodymus patvirtina ir kiti įrodymai, kuriuos nuosprendyje nurodė apylinkės teismas. Iš 2021 m. rugsėjo 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad T. R. perdavė galimai sintetinės kilmės psichotropines/narkotines medžiagas, kurios buvo supakuotos į polietileninę plėvelę, kurią rado ant grindinio prie degalinės, kurios tikslaus adreso nežino (b. l. 32–34). Iš 2021 m. spalio 19 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados nustatyta, kad gelsvos spalvos kristalinės medžiagos, kurios 2021 m. rugsėjo 17 d. dalinės asmens apžiūros metu buvo rastos pas T. R. sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - MDMA, kurio masė yra 1,908 g (b. l. 37–38).

16. Įvertinęs liudytojų policijos pareigūnų M. P. ir M. Ž. parodymus, taip pat Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos A. A. tarnybinį pranešimą bei reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog liudytojai M. P. ir M. Ž. apklausiami liudytojais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuosekliai bei analogiškai nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kurios patvirtina faktą, kad nuteistasis T. R. įvykdė vieną iš alternatyvių veiksmų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis neteisėtai laikė psichotropines medžiagas MDMA neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nenustatyta aplinkybių, kad minėti liudytojai turėjo pagrindą apkalbėti T. R. ar duoti neteisingus parodymus. Teisingai ir pagrįstai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnai M. P., A. D., M. Ž. patruliuodami pastebėjo automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo du jaunuoliai, kurie pamatę pareigūnus sutriko, pradėjo muistytis, taip sukeldami įtarimą, kad su savimi gali turėti draudžiamų daiktų. Vairuotojo vietoje sėdėjusio T. R. buvo paklausta, ar turi su savimi draudžiamų daiktų, ar narkotinių medžiagų. Jis atsakė, kad ne, todėl buvo atlikta dalinė apžiūra, kurios metu T. R. iš striukės kairės pusės išorinės kišenės ištraukė skaidrų, polietileno plėvelės rutuliuką, kurio viduje buvo gelsvos spalvos sintetinės kilmės, kristalizuoto pavidalo, galimai psichotropinės/narkotinės medžiagos. Tuo tarpu, pagrindo abejoti nei liudytojos M. P., nei liudytojo M. Ž. parodymų teisingumu nei apylinkės, nei aukštesnysis teismai – nenustatė. Pažymėtina, jog minėti liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog nuteistasis T. R. žinojo, kad šiame paketėlyje, kurį anot jo, rado degalinėje, yra psichotropinės medžiagos. Viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis T. R. laikėsi savo pozicijos, kad paketėlį su psichotropinėmis medžiagomis jis rado prie degalinės ant žemės, manydamas, kad tai šiukšlė, jį pasiėmė ir įsidėjo į kišenę, tačiau nei tikslios vietos, nei konkrečios degalinės, kurioje rado ir paėmė nuo žemės paketėlį, nuteistasis T. R. nenurodė nei dalinę apžiūrą atliekant policijos pareigūnams, nei vėlesnėse tyrimo stadijose. Nustatyta, kad nuteistojo T. R. parodymai dėl psichotropinės medžiagos įsigijimo/įgijo aplinkybių nebuvo nuoseklūs. Ir nors dalinės apžiūros metu policijos pareigūnams jis nurodė, kad paketėlį paėmė iš degalinės, tačiau policijos pareigūnai negalėjo atlikti įvykio vietos apžiūros, peržiūrėti degalinių vaizdo įrašų, kurios teritorijoje galimai T. R. rado ir pasiėmė paketėlį, ir tokiu būdu paneigti arba patvirtinti psichotropinės medžiagos įgijimo faktą, todėl aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kokiu būdu nuteistasis T. R. įgijo psichotropines medžiagas – MDMA, todėl apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę pašalino iš kaltinimo, kadangi esminės psichotropinės medžiagos įgijimo aplinkybės yra tik preziumuojamos, kadangi nuteistojo paaiškinimai ir parodymai buvo nenuoseklūs ir nepatvirtinti jokiais kitais byloje įrodymais. Pažymėtina, kad nors ir iš kaltinimo apylinkės teismas pašalino psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybę, tačiau ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo naikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi kaip nurodyta anksčiau (šios nutarties 10 punkte) BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodyti alternatyvūs nusikalstamos veikos padarymo būdai: gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas. Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad T. R. pagrįstai nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

18. Vien ta aplinkybė, kaip skunde nurodyta, kad nuteistasis nebandė slėpti paketėlio, nebandė juo atsikratyti bei geranoriškai policijos pareigūno paprašytas iš kišenių išimti visus daiktus ir padėti ant automobilio stogo, jis taip ir padarė, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad T. R. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai. Kadangi baudžiamosios bylos duomenimis yra užfiksuotas psichotropinės medžiagos laikymo faktas, kas yra nustatyta anksčiau aptartuose liudytojų parodymuose. Liudytoja policijos pareigūnė M. P. duodama parodymus pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad T. R. dalinę apžiūrą atliko jos kolega M. Ž. ir kad dalinės apžiūros metu jis (kolega M. Ž.) pas T. R. rado galimai psichotropines/narkotines medžiagas, kurios buvo susuktos į polietileninę plėvelę. Ir nors apeliantas bando savaip interpretuoti nusikalstamos veikos požymių nebuvimą, teigdamas, kad jis geranoriškai, nebandydamas slėpti pateikė policijos pareigūnui paketėlį, tačiau jei T. R. ir nebūtų geranoriškai ištraukęs paketėlio ir padėjęs ant automobilio kėbulo, policijos pareigūnas būtų atlikęs papildomą fizišką asmens patikrinimą ir jį (paketėlį su psichotropinėmis medžiagomis) vis tiek būtų radęs. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad policijos pareigūnas M. Ž., atlikdamas dalinę nuteistojo apžiūrą prie automobilio, adresu (duomenys neskelbtini), ir pareikalavęs nuteistojo T. R. išimti visus daiktus iš kišenių ir padėti ant automobilio stogo, tokiu būdu ir aptiko paketėlį, kurį nuteistasis T. R. laikė savo striukės kairės pusės vidinėje kišenėje.

19. Nors apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis išvadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių, anot apelianto, nepatvirtina teismo posėdyje ištirti įrodymai, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes ir pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

20. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, argumentai, išvados dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, o įrodymai suformuoti prielaidų pagrindu ir juos nepatikrinus. Pažymėtina, kad įrodymus teismas vertino nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų ir juos patikrinęs baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.

21. Teisėjų kolegija, atmesdama nuteistojo T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžio atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog pas nuteistąjį dalinės apžiūros metu buvo rastos narkotinės medžiagos – MDMA, tačiau specialisto išvadoje nurodoma, jog pas T. R. rastos ne narkotinės, bet psichotropinės medžiagos -MDMA (b. l. 37- 38). Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. nuo 2021 m. birželio 9 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d.), nurodyta, jog MDMA yra priskiriama prie psichotropinių medžiagų. Šį netikslumą, teisėjų kolegija laiko rašymo apsirikimo klaida, kuri nesudaro pagrindo keisti nuosprendį dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms (t. y. keisti jį BPK 328 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu). Tačiau ši klaida privalo būti ištaisyta nurodant, kad MDMA yra priskiriama ne prie narkotinių, bet prie psichotropinių medžiagų.

22. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti kaltu T. R. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuosprendis surašytas nepažeidus BPK reikalavimų. Įvertinus nuosprendį, matyti, kad teismas išsamiai išdėstė visus bylos duomenis, juos vertino ir darė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltumo. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai ir teisiškai argumentuotas, todėl naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

23. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo T. R. apeliacinis skundas atmetamas.

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam T. R. (1 t., b. l. 146). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 76,67 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendį patikslinti:

Ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad dalinės apžiūros metu pas nuteistąjį T. R. rastos medžiagos – MDMA, yra ne narkotinė medžiaga, o psichotropinė medžiaga.

Iš nuteistojo T. R. priteisti 76,67 Eur (septyniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt septynis centus) valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.