Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. B. atstovui advokatui Rimvydui Raciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26503-2025 (ROIK: 25276664007).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26503-2025 (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje J. B. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė nuobauda – 1 100 Eur bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad jis 2025 m. birželio 18 d., 12.37 val., (duomenys neskelbtini), savitarnos plovykloje „(duomenys neskelbtini)“, vairavo automobilį Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, nesustojo prieš plovyklos konstrukciją ir į ją atsitrenkė, padaręs žalos, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, pažeisdamas kelių eismo taisykles iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. B. atstovas advokatas Rimvydas Racius nurodė, kad pažeidimas susiklostė dėl smulkių aplinkybių, kurių visumos pareigūnai neįvertino. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, tai kaltė turi būti tyčinė, asmuo turi suvokti, kad padarė žalą ir jis turi norėtų pabėgti iš vietos, siekdamas išvengti pasekmių ar siekdamas naudos. Šių aplinkybių pareigūnai nevertino. Byloje yra vaizdo įrašas, kuris yra pagrindinis įrodymas, per kurį reikia analizuoti ir žiūrėti, ar policija įrodė, kad tai buvo tyčinis pasišalinimas iš vietos, ar vaikinas įvertinęs situaciją, kad nieko nebuvo tiesiog išvažiavo. Jaunuolis pasakojo, kad važiuodamas lyg ir išgirdo garsą, lyg galimai būtų koks kontaktas. Toks garsas gali būti sukontaktavus į stovinčią dėžę, siurblio šlangą ar šakas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad berniukas išlipa ir eina per oranžinę dalį, kuri visa tvarkinga, tiesiog atsivėrusi. Gaunasi taip, kad jis išeina, už jo stovi plovyklos atsivėrusi dalis, jam net nekyla minties į tai pasižiūrėti. Pasižiūri, kur buvo garsas, matosi iš įrašo, kad jis apžiūri gan ilgai automobilį, siekdamas įvertinti, ar tikrai buvo kontaktas. Tada ramiai grįžta, užsisega saugos diržą ir nuvažiuoja. Aplink žmonės ir jie nieko nesako, nieko neparodo. Jam nekilo mintis, kad tai gali būti kelių eismo taisyklių pažeidimas, pasišalinimas iš eismo įvykio. Jam susidarė įspūdis, kad atsirėmė į pravirą ir pamatęs, kad nėra jokių apgadinimų ant jo automobilio, jis nuvažiavo į servisą. Gaunasi, kad šioje vietoje nėra įrodyta pasitraukimo tyčios. Visos abejonės turi būtų vertinamos berniuko naudai. Institucija neįrodė tyčios elemento. Jis turėjo ir civilinės atsakomybės, ir Kasko draudimą, taigi neturėjo jokios prasmės bėgti. Nustebo, kai jį informavo, kad jis padaręs eismo įvykį. Jis negalėjo patikėti ir pasakė, kad buvo plovykloje, galimai išgirdo garsą, apsižiūrėjo ir išvažiavo. Asmuo išgirdo garsą, ne taip, kad jautė kontaktą. Jis pagalvojo, pasirodė, kad galimai buvo kažkoks kontaktas. Tokiu atveju, sustojo, išlipo, apsižiūrėjo. Apsižiūrėjimo faktas ir rodo, kad yra kontaktas ir kai apsižiūri, sprendi, ar buvo kontaktas ar ne. Iš vaizdo įrašo matosi, kad jis neapžiūrėjo ir net nepasuko galvos į konstrukciją. Kai išlipo pamatė apverstą konstrukciją, kaip apverstą dėžę. Jis galimai suprato, kad lietė šitą. Konstrukcijos atskirai neapžiūrėjo, jokio įtarimo, kad yra kažkoks sugadinimas, nesukėlė. Jis praėjo ir pamatė, kad konstrukcija stovi. Jis eidamas mato, kad stovi atvira konstrukcija ir eina žiūrėti automobilio. Jis įvertino, kad nėra sugadinimo bamperyje. Jis ieškojo sugadinimų visais kampais. Jis praeidamas matė tą konstrukciją, galbūt ją įvertino iš bendro vaizdo ir nusprendė, kad nėra sugadinimų. Jeigu jis būtų radęs apgadinimų automobilyje, tai jis galbūt būtų ir apžiūrėjęs konstrukciją. Tačiau kai pamatė, kad automobiliui nėra apgadinimų, tai konstrukcijos neapžiūrėjo. Jis pamatė, kad nieko nėra. Jis padarė išvadą, kad buvo atsirėmimas, pasirodė, kad lyg yra kažkoks garsas. Konstrukcija yra minkšta, plastiška, atšoko ir nebuvo padaryta jokių apgadinimų. Pareiškėjas vairuotojo pažymėjimą turi iki metų, nėra patyręs vairuotojas. Nebuvo susidūręs su panašiomis situacijomis. Suprasti, kad jis turi dar papildomai žiūrėti, jam tokių minčių nesukilo. Jeigu būtų apgadinimas, tai jo reakcija būtų kitokia. Jis pamatė, kad automobilyje nėra apgadinimų, tai jis neapžiūrėjo ir konstrukcijos, taip pat aplinkiniai asmenys nesureagavo. Jeigu būtų noro pabėgti, tai nėra logiška, kai aplinkui žmonės tvarkosi automobilius ir plius viskas filmuojama. Išvengti atsakomybės nėra šanso, kas ir įvyko. Tuo labiau, kad jis turėjo draudimą, jam nebuvo loginio tikslo pabėgti ir sukelti riziką. Kalbėti apie blaivumą, tai tuo tikslu paimta pažyma iš serviso, kad jeigu pareigūnams kiltų abejonių dėl neblaivumo, būtų galima apklausti serviso darbuotojus. Jeigu apskritai būtų keliamas žalos atlyginimo klausimas, tai mano, kad nėra šio nusižengimo sudėties. Pats įvykis yra, tačiau jo sudėties nėra. Mano, kad tai turi būtų forminamas, kaip paprastas eismo įvykis. Užpildytų deklaraciją ir nusiųstų į draudimą. Jeigu teismas įrodys, kad jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos, tai turi būtų vertinamas žalos nustatymo klausimas. Dėl žalos, tai toje eismo vietoje būtų nemažai įvykių. Draudimo kompanijos pranešime dėl žalos atlyginimo data nurodyta, tačiau ji nesutampa su įvykio laiku. Pati konstrukcija jau iki kontakto turėjo apgadinimų, kurie akivaizdžiai matosi iš vaizdo įrašo padarytose nuotraukose. Gali būti, kad juostelė buvo sulūžusi ir netvirtai pritvirtina, dėl to ir neatliko savo funkcijos. Kita kairė pusė matyti, kad atmušėjas įlinksta ir atšoka, ir stovi savo vietoje. Jeigu kita pusė būtų tvarkinga iš pradžių, tai nieko nebūtų, konstrukcija atliktų atmušimo funkciją ir viskas. Neįvertinta byloje konstrukcijos prieš tai buvusi būklė, koks nusidėvėjimo lygis, kada remontuota. Draudimas išmoka išmokas pagal savo taisykles, tai nėra tikroji žala. Tai draudimo išmokos dalis, o tikroji žala, tai nukentėjusiojo asmens žala. Kalba yra apie tai, kad asmeniui, kuriam priklausė daiktas, jau buvo nusidėvėjęs. Konstrukcija reikalavo remonto. Prašyti, kad asmuo padengtų žalą daiktui, kuris jau buhalteriškai buvo nusidėvėjęs, negalima. Institucija turi įrodyti visas aplinkybes, o ne žiūrėti formaliai. Žalos dydis lemia veikos kvalifikaciją ir šis elementas nebuvo vertinamas taip, kaip priklausė. Institucija nesprendė visų aplinkybių, kad išsiaiškinti žalą. Sąmata neatitinka draudimo žalos dydžiui. Tokios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kitas dalykas yra tas, kad pats žalos dydis – iš jo turėtų būti minusuojamas PVM. Remonto būdas gali būti nebūtinai keitimas nauju, o čia matyti, kad detalė tvarkinga ir galėjo būtų remontuojama. Matosi, kad konstrukcija buvo priglausta, matyti, kad ji išsižiojusi ir šviečia per vidurį lemputė, kuri laiko atmušėjus. Ji buvo sudėta, todėl taip ir lengvai atšoko. O paskui sugalvojo atsinaujinta konstrukciją, bet tai nereikia daryti kito žmogaus sąskaita. Jaunuoliui tai dideli pinigai. Asmuo nebėgo iš įvykio vietos, nes turėjo draudimus. Ir tas faktas, kad jis nebėgo, svarbus ir todėl, kad jis dar ateityje turės spręsti klausimą su draudikais. Pabėgimai būna akivaizdūs ir jie būna tokiose vietose, kur uždara ir nefilmuoja arba kai būna neblaivūs asmenys. Iš šios situacijos, žmogus pagalvojo, kad nieko nėra, todėl išvažiavo.

Teismo posėdžio, vykusio 2026 m. sausio 15 d., metu pareiškėjo J. B. atstovas advokatas Rimvydas Racius papildomai nurodė, jog pareiškėjas nesuprato, kad įvyko eismo įvykis ir jam nesupratus, jis tiesiog išvažiavo. Tai negali būti laikomas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neatitinka sudėties, kadangi asmuo turi suvokti, kad padaryta veika ir nesant šiam požymiui, supratimo ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, laikyti, kad pažeidimas yra tiesiog eismo įvykis ir laikyti taip, kad tai tiesiog eismo įvykis. Logiškai vertinant pagal protingumo kriterijus, turi būti toks vertinimas, tuo labiau, kad bet kokios abejonės, ir čia galioja nekaltumo prezumpcija, ir pažeidimą nagrinėjantis pareigūnas turėjo įsivertinti šias aplinkybes ir imtis visų priemonių, kad įrodyti tą tikrąją tyčią ir norą pabėgti iš įvykio vietos siekiant išvengti žalos atlyginimo, o šiuo atveju, kai yra draudimas, jis turėjo tiek civilinės atsakomybės, tiek „Kasko“ draudimą, nebuvo jokios prasmės bėgti, jis galėjo laisvai, esant reikalui, susiforminti įvykį. Asmuo net neatkreipė dėmesio į tai, kad konstrukcija galėjo būti sugadinta, o pagal nuotraukas akivaizdžiai matosi, kad ji stovinti visiškai sveika, apart vienos mažos juostelės dalies ir manyti, kad ta konstrukcija yra kažkaip suniokota, sulaužyta, nėra jokio pagrindo. Vertinant šią aplinkybę, ši byla turi būti išsprendžiama panaikinant tą aplinkybę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, laikant, kad tai yra tiesiog eismo įvykio sukėlimas. Kita dalis, taip pat svarbi tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad vis dėl to yra įrodytos aplinkybės, kad jis tyčia pasišalino ir siekė pabėgti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti žalos atlyginimo ir tokiu atveju nagrinėtų tą dalį dėl paties žalos fakto, tai šioje vietoje nėra įrodytas pats žalos dydis, nes jis yra vienas svarbiausių elementų kvalifikacijai, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos bylose, nuo ko priklauso ir baudos dydis, 1 ir 2 dalis taikoma, šiuo atveju nubaustas pagal 2 dalį. Akivaizdu, kad konstrukcija yra sveika, tik atsivėrusi. Teiginiai apie tai, kad negali būti sutaisyta ir kad reikia visas naujas dalis keisti, tai išties neatitinka tikrovės, nes praktikoje yra, kad šie atvejai būna sutaisomi ir paprastesniu būdu, yra sugalvojama kaip pritvirtinti, gal ant karštų klijų, nekeičiant visos konstrukcijos, kaip matoma, kad tai buvo padaryta prieš įvykį, matosi, kad dar prieš sugadinimą, spalvotose nuotraukos – ypatingai, kad yra tam tikri atsivėrimai, matosi skylės, tos, kurios rodo, kad tai nėra naujai, tvarkingai padaryta konstrukcija, o yra po prieš tai buvusio sugadinimo, priliesta ir sudėta. Tai dar vienas dalykas yra tas, kad pagal Lietuvos draudimo medžiagą, kuri yra pateikta į bylą, yra pateikti duomenys, kad rugsėjo mėn. pranešimas apie žalos atlyginimą, 2025 m. rugsėjo mėn. 4 d., kai pats įvykis įvyko 2025 m. birželio mėnesį. Tai toje draudimo pažymoje kalbama, kad objektas remontuojamas 2023 m. po analogiško įvykio, tai reiškia, kad nuo 2023 m. iki 2025 m. rugsėjo nebuvo atliekama jokio remonto, tame tarpe ir būtent šio įvykio atveju, nes kitu atveju būtų paminėta, kad buvo 2025 m. birželio mėn. buvo atliktas remontas, tai nėra nurodyta, nurodyta priešingai ir tai leidžia manyti būtent tai, kad konstrukcijos buvo tvarkingos ir iš esmės, nesugadintos, tai tikrai galėjo būti, kad tas remontas atliktas tiesiog paprastuoju būdu, sekantį remontą padarė stipresnį po rugpjūčio 2 d. įvykio, tai yra vėliau, kad yra logiška, nes jeigu pasižiūrėti eismo įvykio deklaraciją, kuri pridėta prie vėliau vykusio eismo įvykio, tai eismo įvykio deklaracijoje matyti, kad „Hyundai Tucson“ yra sugadintas bamperis, galinis dangtis, lempa, tai tikrai didžiulis smūgis, kad kaip matome toje filmuotoje medžiagoje, konstrukcija gali sulinkti ir gali grįžti į savo pradinę padėtį be jokių lūžimų. Jei sugeba sudaužyti taip smarkiai automobilį, tokia minkšta, elastinga konstrukcija, kad bamperis, galinis dangtis ir lempa yra sudaužoma, tai akivaizdu, kad smūgis didelis ir tokiu atveju galbūt taip, sugadinimai yra didesni ir reikia taisyti pagal tą pateiktą, rugpjūčio mėnesio, draudimo informaciją. Kitas dalykas, byloje yra pateikta, ir bylą nagrinėjant policijoje, pateikta sąmata, ji visiškai analogiška, vienas prie vieno, kuri naudojama kaip forma, kaip ir pasakė nukentėjusiojo atstovas, naudojama kaip forma, tiesiog žalai apskaičiuoti, t. y. draudimo įmokai pasiimti. Visiškai suprantama, kad tokiu paprastuoju būdu yra vykdomas lėšų paėmimas iš draudimo, kuris matosi, kad per daug nesigilina atlyginant, sumokant padarytą žalą. Šiuo atveju, nesant patikimų ir neabejotinų duomenų apie žalos dydį, faktą, pareigūnas ir teismas, jeigu nagrinėtų šį atvejį tolyn, kad buvo pasišalinimas iš įvykio vietos, turėtų spręsti, kad žalos apskritai nėra padaryta ir tas dydis yra neteisingai nurodytas. Įtraukinėti į žalos sąmatą administravimo išlaidas, laiką, praleistą kelyje, yra nepagrįsta. Taip pat pagal draudimo pažymą neteisingai įvertintas konstrukcijos nusidėvėjimas. Draudikas skaičiuoja nusidėvėjimą, tai remdamasis sutartiniais santykiais, o šiuo atveju, čia yra ne sutartiniai santykiai, tai yra žala, kompensacija pagal civilinį kodeksą ir ji negali būti pasipelnymo šaltiniu, tik turi atstatyti į prieš tai buvusią padėti, todėl nusidėvėjimas privalomai turi būti įvertintas. Nesant galimybių objektyviai nustatyti žalos dydį, tai šioje vietoje lygiai taip pat galioja nekaltumo prezumpcijos principas ir bet kokios abejonės turi būti vertinamos būtent pareiškėjo, pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu, todėl šios aplinkybės dėl žalos nustatymo, negali būti pagrįstai nustatytos, kad būtų vertinta, kad būtų galima taikyti, kvalifikuoti įvykį kaip pabėgimą, kuris sukėlė daugiau kaip 15 bazinių baudų dydžių žalą. Prašo teismo tenkinti skundą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. B. nurodė, kad plovykla, esanti (duomenys neskelbtini), įrengta 2018-2019 metais. Žino apie įvykį, įvykusį 2025 m. birželio 18 d. Tokie įvykiai, kai atsitrenkiama į plovyklos konstrukcijas, įvyksta maždaug kartą per mėnesį. Apgadinimus įvertina įmonės atstovas, eksploatacijos skyriaus vadovas, kuris dirba su statiniu, o žalą įvertina pagal prieš tai buvusius įvykius. Jie žino, kiek kainuoja kolona, plastikinė dalis, kiek kainuoja ją užsisakyti naują, kiek kainuoja darbo jėga ją pritvirtinti naujai ir pagal gautas iš tiekėjų sąmatas įvertina žalą. Po kiekvieno įvykio yra keičiamos naujos dalys. Įbrėžimų pamatyti, jeigu klientas neprisipažįsta nubrėžęs ir išvyksta iš plovyklos, per kameras negali. Jei konstrukcija, kaip šiuo atveju, yra atsiskyrusi į dvi dalis, yra skilusių, lūžusių dalių, jie keičia naujomis, nes gal įmonės standartą, tokia plovykla negali būti eksploatuojama. Gali būti, kad konstrukcija buvo apgadinta anksčiau. Jei ankstesnio įvykio metu kaltininkas neprisipažino padaręs žalą, jie nerado kaltininko, ta kolona, jei apačioje buvo skilusi, ji toliau yra eksploatuojama. Nutikus tokiam įvykiui kaip dabar, ją visiškai suskaldžius taip, kad neįmanoma sutvarkyti, yra nuperkama nauja detalė.

Parodžius byloje esančią nuotrauką nurodė, kad čia yra ne visas 2 dalių kontūras, kuris atkibo. Vieta, kuri yra taip apgadinta, kad reikėtų keisti naujomis, čia yra juostelė, kuri klijuojasi ant klijų čia per vidurį, šios juostelės kontūro nebėra. Ši juostelė prilaiko gulinčią dalį, kuri gulinti. Šio plastiko viduje yra kabliukai, tvirtinimo elementai, kurie kabinasi už kronšteinų, metalinių atramų, jei gauna smūgį bet kuri plovyklos konstrukcijos dalis, tie laikikliai atšoko, atšoka karšti klijai ir atšoka ši juostelė. Sutvarkyti juostelės, suklijuoti lipnia juosta, jie neklijuoja, naujų prie plastiko privirinti neturi galimybių, užsakinėja konstrukciją iš naujo. Tvirtinimo taškai skilo 3 vietose, jei turi auto įvykį, jie keičia visas 3 dalis ir juostelę. Kad buvo iš tikrųjų pakeistas, įmonė, greičiausiai turi duomenis. Ar tikrai dalys yra keičiamos naujomis ir ar visada keičiamų dalių suma yra vienoda, gali būti, kad jie turi šabloniškas dalių kainas, ir kai reikia keisti dalis jie žino, kad ji kainuoja 4 000 Eur ir žino, kad reikės keisti koloną, tai tokiai sumai ir įsivertina, nes standartiškai kainos pas jų tiekėją nebrangsta, po Naujų metų galbūt paslaugos pabrangs, tačiau šiuo metu sudaužyta kolona yra 4 000 Eur. Kiekvieno plastiko nusidėvėjimo atskirai, jie neskaičiuoja. Turi plovyklos antstatą su visa technologine įranga, su visais plastikais ir skardomis yra vienas nusidėvėjimas, kitas nusidėvėjimas yra viskas, kas yra po žeme, kad išskaidyti kiekvienos kolonos nusidėvėjimą, jie to nedaro. Apie šios plovyklos kolonos apgadinimą įmonė sužinojo iš operatoriaus. Operatorius, plovyklos prižiūrėtojas, jis ryte ir vakare dirba plovykloje, ryte ir vakare susitvarko, arba atvyksta fiziškai į plovyklą gavęs skundą iš kliento, kad neveikia putos arba nėra vandens. Atvykus į plovyklą, apsižiūrinėjant, jis randa, pavyzdžiui, tokį įvykį, skambina jam, praneša apie pažeidimus, tuomet jis peržiūri vaizdo kamerų įrašus. Turi vaizdo įrašus, susikarpo, kreipiasi į policiją, jeigu pabėgimas iš įvykio vietos. Jeigu klientas geranoriškas, skambina į jų įmonės skambučių centrą, pasako ką padaręs, kad padarė žalą, atvyksta operatorius ir supildoma deklaracija. Išsiuntus medžiagą apie įvykį e-policijai, medžiaga perduodama eksploatacijos skyriaus vadovui, eksploatacijos skyriaus vadovas ir registruoja žalą draudimui.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 114 punkte numatyta, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 222 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Ginčo, kad pareiškėjas, 2025 m. birželio 18 d., 12.37 val., (duomenys neskelbtini), savitarnos plovykloje „(duomenys neskelbtini)“ vairavo automobilį Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad važiuodamas atbulas, pareiškėjas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesustojo prieš plovyklos konstrukciją ir į ją atsirėmė. Tačiau pareiškėjas nesutinka, kad jis pasišalino iš eismo įvykio.

Nagrinėjamu atveju byloje aktualus asmens tyčios padaryti administracinį nusižengimą (ne)buvimas. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog asmuo galimai pajuto kontaktą su automobiliu ir išlipęs įvertino, jog kontakto realiai nebuvo, todėl išvažiavo iš plovyklos, asmuo nesuvokė, jog padarė eismo įvykį ir šalintis iš jo neturėjo jokio pagrindo.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Taigi šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Asmens, pasišalinančio iš eismo įvykio vietos, motyvai gali būti administracinės atsakomybės už sukeltą eismo įvykį vengimas, nenoras skirti laiko procedūroms, susijusioms su eismo įvykio įforminimu, tiek ir daugelis kitų, kiekvieno asmens subjektyviai suvokiamų motyvų. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra pats šiurkščiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris apsunkina eismo įvykio aplinkybių ištyrimą, sudaro prielaidas neteisingai nurodyti įvykio mechanizmą, dėl ko tampa neįmanoma nustatyti, ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad pareiškėjas neabejotinai jautė galimą kontaktą su plovyklos konstrukcija, kadangi atsirėmęs į ją, jis sustojo, išlipo iš savo automobilio ir nuėjo apžiūrėti jo. Neradęs jokių apgadinimų ant automobilio kėbulo, pareiškėjas išvažiavo iš plovyklos. Tiek iš pareiškėjo paaiškinimo, esančio byloje, tiek jo atstovo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, tiek iš vaizdo įrašo matyti, jog asmuo apžiūrėjo automobilio galinę dalį, tačiau prie konstrukcijos priėjęs nebuvo ir jos neapžiūrėjo. Išoriškai po pareiškėjo transporto priemonės atsirėmimo, buvo atsivėrusi tik dalis konstrukcijos, tačiau ji akivaizdžiai nesulaužyta, nesudaužyta. Pažymėtina, kad stresinėje situacijoje, o eismo įvykis neabejotinai yra stresinė situacija, kiekvienas asmuo elgiasi individualiai, todėl aplinkybė, kad išoriškai plovyklos konstrukcijos apgadinimas nebuvo toks akivaizdus, kad pradedantysis transporto priemonės vairuotojas galėtų tokį įvykį vertinti kaip eismo įvykį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjui atsirėmus į plovyklos konstrukciją, pastaroji įlinksta ir jam pasitraukus iš esmės grįžta į pirminę padėtį, atsiveriant vienai konstrukcijos daliai. Nors pareiškėjo elgesys neatkreipiant dėmesio į atsivėrusią konstrukciją ir nelaikytinas tinkamu tokioje situacijoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sustojo galimai pajutęs kontaktą su išoriniu daiktu, tačiau ant automobilio neradęs jokių apgadinimų bei nematydamas akivaizdžių konstrukcijos apgadinimų, teismo vertinimu, pareiškėjas tikrai negalėjo suvokti, kad kontaktas su plovyklos konstrukcija yra eismo įvykis, apie kurį reikalinga informuoti nukentėjusįjį ar policiją ir išvažiavimas iš plovyklos, gali būti laikomas pasišalinimu iš eismo įvykio.

Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, jog išlipus iš apžiūrėjus pareiškėjo automobilį, ant jo nebuvo jokių apgadinimų. Duomenų, paneigiančių pareiškėjo poziciją, kad ant jo vairuoto automobilio po kontakto su plovyklos konstrukcija nebuvo matyti jokių pažeidimų, byloje nėra. Tai, jog pareiškėjas po kontakto su plovyklos konstrukcija išlipęs iš apžiūrėjęs jo vairuotą transporto priemonę bei nenustatęs akivaizdžių apgadinimų, leidžia daryti išvadą, kad jis nesuprato, jog galėjo būti apgadinta plovyklos konstrukcija.

Be to, teismų praktikoje neretas toks elgesys, kai vairuotojas, siekdamas kuo skubiau pasišalinti iš įvykio vietos, staigiai iš jos išvažiuoja, neapžiūrėjęs nei savo automobilio, nei kitų kliūčių. Sutiktina su pareiškėjo atstovo pozicija, kad pareiškėjas nesuvokė padaręs eismo įvykį, apie kurį jam reikėtų pranešti nukentėjusiajam ar policijai. Nors privalomojo civilinės atsakomybės ir Kasko draudimų turėjimas įvykio metu neįrodo, kad asmuo neturi kito motyvo šalintis iš eismo įvykio, tačiau tokių priemonių turėjimas sumenkina motyvą šalintis iš eismo įvykio vietos dėl finansinės žalos ir prievolės atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Pareiškėjas vairuotojo pažymėjimą įgijęs nesenai, anot pareiškėjo atstovo, vairuotojo pažymėjimą jis turi iki metų, tai patvirtina, kad vairavimo patirties jis neturi daug. Iš vaizdo įrašo matyti, kad greitis automobilio nebuvo didelis ir kontaktas nestiprus. Tai patvirtina ir tas aplinkybes, kad po atsirėmimo tik atsivėrė viena konstrukcijos dalis.

Kai akivaizdžiai matomas kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimas ir šio turto savininkas reiškia pretenzijas dėl įvykusio eismo įvykio, vairuotojas privalo likti eismo įvykio vietoje ir apie tai pranešti policijai. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pastebėjęs apgadinimus ant plovyklos konstrukcijos ar būtų supratęs, kad tai dėl jo galimo kontakto su plovyklos konstrukcija atsivėrė dalis konstrukcijos. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Tai, kad pareiškėjas, apžiūrėjęs savo automobilį, grįžo ir ramiai išvažiavo iš plovyklos, rodo, jog jis nesiekė tyčia išvengti atsakomybės už šio pažeidimo padarymą, t. y. jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi jis iš viso nesuvokė, jog padarė eismo įvykį ar sukėlė žalos konstrukcijai. Kai buvo gautas nukentėjusiojo asmens atstovo pareiškimas dėl galimo eismo įvykio, policijos pareigūnams susisiekus su pareiškėju, pareiškėjas nevengė bendradarbiauti su pareigūnais, nurodė, jog jautė kontaktą su plovyklos konstrukcija, tačiau išlipęs apgadinimų nematė ir nesuprato, kad padaryta didelė žala plovyklos konstrukcijai. Viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog iš eismo įvykio jis nesišalino, tiesiog nesuprato, kad buvo padaryta žala nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis paties įvykio nematė, kuris buvo užfiksuotas tik darbo dienos pabaigoje atvykus plovyklos darbuotojui ir pamačius atsivėrusią plovyklos konstrukciją bei peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad plovykloje buvę kiti asmenys, pareiškėjui išvažiavus iš plovyklos, nepranešė nukentėjusiajam ar policijai apie įvykusį incidentą. Iš to galima daryti išvadą, kad ir kiti plovykloje buvę pareiškėjo automobilio kontakto su plovyklos konstrukcija metu asmenys įvykio nevertino kaip eismo įvykio, akivaizdžios žalos nepastebėjo. Priešingų duomenų, kad pareiškėjas būtų apžiūrėjęs plovyklos konstrukciją, į kurią atsirėmė, įvertinęs galimą žalą. Skubėjęs pasišalinti iš įvykio vietos ar atlikęs kitus veiksmus, kurie įrodytų pareiškėjo suvokimą, kad įvyko eismo įvykis ir pareiškėjas ketina iš jo šalintis apie jį nepranešęs, byloje nėra. Kadangi byloje nėra pagrįstų įrodymų, kad asmuo tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, suvokdamas tai, visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Pareiškėjo itin jaunas amžius, vairavimo patirties stoka, galėjo leisti jam neidentifikuoti atsirėmimo į plovyklos konstrukciją (nesant akivaizdžių konstrukcijos apgadinimų) kaip eismo įvykio, apie kurį privaloma informuoti nukentėjusįjį arba policiją.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę pasišalinus iš eismo įvykio vietos, kai žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinė teisena pareiškėjo atžvilgiu šioje dalyje yra nutrauktina.

Pripažinus, kad pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, pareiškėjo ir jo atstovo argumentai dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio nevertinami ir dėl jų plačiau nepasisakytina.

Pareiškėjui taip pat buvo inkriminuotas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymas. Iš bylos duomenų matyti, jog, kad pareiškėjas nutarime nurodytu laiku buvo įvykio vietoje, savo automobiliu atsirėmė į plovyklos konstrukciją ir todėl galėjo padaryti žalos nukentėjusiajam. Bylos duomenų visuma (pareiškėjo, nukentėjusiojo paaiškinimai, vaizdo įrašas) patvirtina, jog pareiškėjas savo transporto priemone kliudė plovyklos konstrukciją ir ją galimai apgadino (teismas vertina vaizdo įraše pateiktą informaciją ir juo užfiksuotą įvykio eigą). Atmesti šiuos faktinius duomenis teismas neturi jokio pagrindo. Be to, kaip jau buvo minėta, pats pareiškėjas kategoriškai netvirtino, jog nekliudė plovyklos konstrukcijos. Dėl šių aplinkybių visumos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėtis. Tokiu atveju, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, pareiškėjui paliktina nutarimu už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 10 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26503-2025 pakeisti ir:

panaikinti nutarimo dalį dėl J. B. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukti;

panaikinti nutarimo dalį dėl paskirtų nuobaudų – baudų – subendrinimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnį.

Likusioje dalyje skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.