- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- 2-16-287/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00672-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Ieškovas
- K. M.
- Atsakovas
- J. N., J. S., D. S.
- Trečiasis asmuo
- notare N
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovams J. N., J. S., D. S. su trečiuoju asmeniu notare N. M. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. M. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal 2013 m. liepos 18 d. tarp pardavėjo J. N. ir pirkėjų J. S. bei D. S. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4591, pagal kurią pardavėjas pardavė, o pirkėjai nupirko 2,8400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažįstant jam nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, o atsakovams J. S. ir D. S. priteisti iš jo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties kainą - 8800,00 litų. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 m. spalio 30 d. jis su žemės savininke L. N. sudarė žemės nuomos sutartį, pagal kurią L. N. išnuomojo jam žemės ūkio veiklai 2,8400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo sudaryta dvejiems metams. Pasibaigus dviejų metų terminui, jis ir toliau, iki šiol naudojosi minėtu žemės sklypu, bet negalėjo pratęsti rašytinės nuomos sutarties, nes savininkė 2011 m. spalio 7 d. mirė, o jos teisių perėmėjai nuomos santykių rašytine sutartimi neįformino, nes patys neturėjo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Juos gavo tik 2013 m. liepos 9 d. Jam 2013 m. rugpjūčio 28 d. per jo atstovą pagal įgaliojimą V. K. buvo įteiktas atsakovų J. S. ir D. S. pranešimas, kad jie 2013 m. liepos 18 d. su atsakovu J. N. sudarė L. N. priklausiusio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, todėl prašo jo žemės nuo 2013 m. spalio 1 d. nebedirbti. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (2003 m. sausio 28 d. Nr. IX-1314) 6 str. 1 d. numato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi šia eilės tvarka: 1) žemės sklypo bendraturčiai, Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, - jeigu jis atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnyje. Atsakovai J. S. ir D. S. nebuvo ginčo žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai, todėl jie neturėjo pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą. Jis buvo žemės naudotojas nuo 2009 m. spalio 30 d. ir iki šiol žemės sklypu naudojasi, jis atitinka minėto įstatymo 2 str. nurodytus reikalavimus - yra įregistravęs ūkininko ūkį, vykdo žemės ūkio veiklą ir deklaruoja žemės ūkio naudmenas bei pasėlius, tvarko buhalterinę apskaitą ir kt. Aplinkybė, jog jis yra žemės sklypo naudotojas, buvo žinoma tiek L. N. turto paveldėtojui atsakovui J. N., tiek ir atsakovams J. S. ir D. S., nes pastarieji atsiuntė jam pranešimą, jog yra naujieji jo naudojamo žemės sklypo savininkai ir įspėjo žemės nebedirbti. Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 2 d., žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo raštu, registruotu laišku pranešti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui. Atsakovas J. N. apie ketinimą parduoti paveldėtą jo naudojamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas jam įstatymo nustatyta tvarka nepranešė, taip pažeisdamas jo pirmumo teisę pirkti naudojamą žemės sklypą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 3 d. numato, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
Ieškovas K. M. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog žinojo, kada mirė L. N., tačiau po jos mirties nepasirodė naujas savininkas, nepaskambino ir nepranešė, kam žemė priklausys toliau, todėl jis toliau žemę dirbo, deklaravo pasėlius, nes jam seniūnijoje leido deklaruoti ir neprašė pateikti jokių dokumentų. Pats jis nesidomėjo, kas po savininkės mirties tapo nauju žemės savininku, manė, kad pats savininkas turėjo apie tai jam pranešti. Jis žinojo, kad žemės nuomos sutartis gali būti įregistruota, bet nėra privaloma registruoti Registrų centre. Jis taip mano. Jis negali paaiškinti, kodėl įspėjimą S. parašė V. K., o ne jam. Jis apie S. laišką žino, nes V. K. yra jo patėvis ir tai yra jų šeimos ūkis. S. jis turi pretenzijų, kadangi buvo pažeista jo pirmumo teisė, nes jis buvo tos žemės naudotojas. S. dėl žemės pasitikrino tik Registrų centre, o galėjo kreiptis į Žemės ūkio skyrių Pakruojyje, Ž. seniūniją ir būtų sužinoję, jog ši žemė yra deklaruojama, kieno vardu deklaruojama, kad žemė yra dirbama, nedirvonuoja, neapleista. Kol buvo gyva N., žemės nuomos mokestį jis mokėjo N. o jai mirus nežinojo, kam mokėti, todėl nemokėjo, nesidomėjo, kas perėmė žemę. J. N. dingo iš Ž., nežinojo, kur jį rasti, nežinojo jo telefono, adreso, laukė, kol grįš į Ž. ir būtų taręsis dėl žemės nuomos sutarties toliau. Jis nežinojo, kas iš N. šeimos narių gyvena Ž., seniai buvo matęs N. žmoną ir dukteris, jų apie N. neklausė. Jis žino, kad jo dirbama žemė buvo parduodama, ne siūloma pirkti, o parduodama. V. K. buvo pranešta, kad šita žemė yra parduodama. Jis nežino tokių aplinkybių, kad K. būtų siūlyta pirkti žemę. K. paskambino kažkoks žmogus ir pasakė, kad ta žemė yra parduodama, o K. pasakė, kad tas žmogus atvažiuotų į Ž. ir tada tarsis dėl žemės pirkimo. Nuo tada, kai jis sužinojo, jog yra naujas žemės savininkas, nesiūlė nuomos mokesčio, nes mano, kad šį klausimą išspręs ne teisme. Iki kreipiantis jam su ieškiniu į teismą, tarp S. ir K. jokių piktumų, kiek jam žinoma, nebuvo. Su K. jis bendrauja kiekvieną dieną.
Ieškovo įgaliotas atstovas V. K. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su L. N. žemės nuomos sutartį buvo sudaręs gal prieš 10 metų, dirbo žemę, deklaravo pasėlius. Sutarčių nebuvo privaloma registruoti Registrų centre, užtekdavo susitarimo su asmeniu, pateikdavo nuomos sutartį ir deklaruodavo pasėlius. Septynis metus žemę dirbo jis, o vėliau K. pasirašė su N. sutartį ir dirbo tą žemę, nes įregistravo ūkininko ūkį. 2013 metų vasarą jam paskambino telefonu, prisistatė N. ir pranešė, jog siūlo pirkti žemę, pasiūlė po 7000 litų už hektarą, jis pasakė, kad reikia susitikti vietoje, tartis dėl kainos, nes dalis žemės yra užpelkėjusi, bet po to skambučio niekas neatvyko į vietą, ir jis pagalvojo, kad gal kokie telefoniniai sukčiai. N. sakė, kad turi N. įgaliojimą. N. nežadėjo atvažiuoti į vietą. N. jis pažįsta nuo mokyklos laikų, kartu užaugo, o kur jo ieškoti nežinojo, nes N. Ž. nebuvo. Jis galvojo, jog N. susitvarkys paveldėjimą, pristatys dokumentus ir jie viską susitars. Kiek jam yra žinoma, J. N. laiku nebuvo susitvarkęs paveldėjimo, nes iš kalbų žinojo, kad bylinėjosi su A. B.. Toliau jie su K. nesidomėjo ir J. N. neieškojo, nes neturėjo kontaktų. Jie su Kęstučiu žemę dirbo, prižiūrėjo, išrovė krūmus, rinko akmenis, tvarkė, todėl mano, kad jie turi pirmenybę į jos įsigijimą, nors jų nuomos sutartis ir nebuvo įregistruota Registre. S. jam pranešė apie sudarytą sandorį, tačiau jie su tuo nesutinka, nes žemė buvo nupirkta su jų pasėliais. Tarp jo ir D. S. niekada jokio konflikto nebuvo, buvo susitikę prie žemės sklypo ir kalbėjosi.
Atsiliepimas
Atsakovas J. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka visiškai. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas jam perkelti pirkėjo teises ir pareigas, vadovaudamasis LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatomis, pažeidžia jo, kaip savininko, konstitucines teises, teisėtus interesus ir lūkesčius, taip pat pažeidžia bet kokius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal CK 6.562 str. 1 d. 1 p. nuostatas žemės nuomos sutartis pasibaigia, suėjus jos terminui. Ieškovas 2009-10-30 su L. N. sudarė rašytinės formos terminuotą nuomos sutartį dėl ginčijamos žemės nuomos, kurioje numatė nuomos sutarties terminą dvejiems metams ir dviejų šimtų penkiasdešimties litų dydžio nuomos mokestį. Nuomos sutarties termino pabaiga 2011-10-30, tačiau iki nuomos sutarties termino pabaigos 2011-10-07 nuomotoja L. N. mirė. Kai dėl žemės savininko mirties nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujam žemės savininkui (ginčo atveju atsakovui), jeigu nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruota viešame registre (CK 6.559 str.). Nuomos sutartis nebuvo registruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka ir ji palikėjos L. N. paveldėtojui (atsakovui) jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali sukelti, negali niekaip suvaržyti jo privačios nuosavybės teisių, teisėtų interesų ir lūkesčių. Ieškovo teiginys, kad jis toliau teisėtai ir pagrįstai naudojosi ginčo žeme po L. mirties neatitinka tiesos, kadangi neatlygintino naudojimosi daiktu (panauda) santykiuose taikomos CK 6.478 str. nuostatos ir panaudos sutartis dėl nekilnojamojo daikto sudaryta ilgesniam kaip vieneri metai terminui, turi būti sudaryta rašytine forma ir prieš trečiuosius asmenis ji gali būti panaudota, jei įregistruota viešame registre. Jis ginčo žemės savininku tapo tik 2013-07-09, kai jam buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas ir juridinis faktas įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais viešame registre. Nuo šio momento jis įgijo visas ginčo žemės savininko teises ir pareigas. Patenkinus ieškovo reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas, būtų pažeistas jo, kaip naujojo savininko, sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.).
Atsakovas J. N. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad po bylos su Balčiūnais jam reikėjo susimokėti nemažą sumą pinigų, todėl po mamos mirties paveldėtą žemę pardavė, nes kitokių pinigų neturėjo. Visus reikalus su žemės pardavimu pagal įgaliojimą tvarkė N. G., kuris telefonu skambino K.. K. buvo skambinta dėl to, nes anksčiau jis dirbo tą žemę ir atsiskaitydavo, todėl galvojo, kad jis ir toliau dirba žemę, o kad dirba kitas nežinojo. Jis tik žinojo, kad mama su K. buvo sudariusi sutartį, kuris dirbdavo žemę, o kas dirbo paskutiniu metu nežinojo. K. skambino ir siūlė pirkti žemę, bet šis nesutiko, gal kaina netiko, siūlė po 7000 litų už hektarą. Kai N. skambino K. ir K. kažką minėjo, kad yra kažkoks lopinėlis pelkėta, tai jie suprato, kad K. netiko kaina, todėl ieškojo kitų pirkėjų. Jis nežinojo, kada buvo surašyta paskutinė nuomos sutartis, ir mirus mamai, jokių žemės nuomos pinigų negavo, nes nebuvo Ž., o jo niekas neieškojo, ar nenorėjo, ar nesistengė ieškoti. Buvusi žmona ir dukra žinojo, kur jis gyvena. Ž. S. pardavė už 20000 litų, o kodėl sutartyje įrašyta, kad už 8800 litų, nežino, tokia buvo jo paties galvosena. Iš tos sumos buvo apmokėtas įsiskolinimas Balčiūnams ir iš tos sumos kažkas liko jam. Dar prieš parduodant žemę, jie pravažiavo ir matė, kad žemė yra dirbama, buvo pasėti pasėliai, apsėtas daržiukas. S. jis sakė, kas dirba žemę, o ar sakė notarei negali tiksliai atsakyti, nes nepamena. Šiuo momentu jis gyvena pas G., kadangi yra prasčiau su sveikata, G. juo rūpinasi, nuveža kur reikia.
Atsakovai J. S. ir D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Mano, kad ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje be teisėto pagrindo nurodo savo pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę, vadovaudamasis tik Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Prieš sudarant ieškovo ginčijamos žemės pirkimo-pardavimo sutartį, jie kreipėsi į Šiaulių 7-o notarų biuro notarę N. M., kuri atliko visus įstatymų būtinus ir nustatytus notarinius veiksmus, kad būtų sudaryta ir patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, notarė už papildomą mokestį atliko detalią, išsamią perkamo nekilnojamojo turto patikrą dėl galimų juridinių faktų (arešto, įkeitimo, panaudos, nuomos ir kt.). Nenustačius jokių juridinių faktų, kurie neleistų arba apribotų sutarties šalių teises ir pareigas, notarė sudarė ginčijamos žemės pirkimo-pardavimo sutartį įstatymų nustatyta tvarka ir ši sutartis buvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka viešame registre. Jie yra sąžiningi turto įgijėjai, turtą pirkdami, buvo atidūs ir buvo imtasi visų įstatymais nustatytų ir leidžiamų priemonių, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį nebūtų pažeistos kieno nors teisės, teisėti interesai ar lūkesčiai, todėl patenkinus ieškovo reikalavimus, būtų pažeistos jų, kaip sąžiningų įgijėjų teisės, teisėti interesai, lūkesčiai. Lietuvos Respublikos CK 4.96 straipsnis nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
Atsakovė J. S. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad gavus ieškinį, nesuprato, kas tas ieškovas, nes apie K. M. nieko nežinojo, žinojo tik K., kad dirba žemę. Kai nusipirko žemę, vyras nuvažiavo arti žemės, norėjo susiarti, bet lauke pasirodė K. ir liepė nieko nedaryti, todėl po to parašė K. raštą, dar prieš tai pasitarę su Ž. seniūnijos seniūne. Vyras planavo susiarti žemę, sėti kviečius ir gauti pajamas. Pasirodžius lauke K., nesinorėjo pyktis, norėjo, kad viskas būtų teisiškai, todėl žemės nebedirbo ir parašė įspėjimą. Po to K. nusiėmęs derlių, savavališkai susiarė žemę. Ji supranta, kad dabar žemės savininkai yra jie, tačiau viskas yra sustabdyta, o tikras savininkas buvo J. N. Ji yra mažoji ūkininkė ir jai atrodo, kad yra nesąžininga taip elgtis, kad nuvažiavai, pasistatei kuolą ir gali žmogui nemokėti nei nuomos, nei žemės mokesčio, nei deklaracijos mokesčio, kurį moka ūkininkai. Nuomos mokestį ūkininkai tiesiog nuveža savininkui, nereikia žmogui pačiam eiti. J. N. yra ligotas žmogus. Ji įtaria, kad K. meluoja, nes jis pažinojo N. dukrą A., kuri dirba parduotuvėje ir K. atėjęs į parduotuvę ją mato ir tikrai žino, kad yra N. dukra. Buvusi N. žmona B., nors kartu ir negyvena su N., bet tikrai yra žinoma. A. gyvena tuose namuose, kur gyveno J. su mama, ateina laiškai, dukra priima laiškus ir išsiunčia. K. tikrai buvo siūlyta pirkti žemę, bet jis atsisakė, todėl mano, kad jie yra teisėti pirkėjai, tik neturi rašto, kad K. buvo pasiūlyta. Ji nesupranta kaip galima dirbti žemę, neturint sutarties, nes sutartis su savininku N. nebuvo sudaryta, o senoji sutartis buvo pasibaigusi. K. minėjo, jog seniūnijoje jie turėjo pasiklausti, kas tvarko žemę, o ji galvoja, kad neprivaloma bet kokiam žmogui suteikti informacijos apie kitą asmenį, kas ir kokią žemę dirba, draudžiama pranešinėti apie kitus, todėl, mano, kad jai nebūtų suteikti tokie duomenys. Viešajame registre tai jau yra visai kas kita. Dabar ji galvoja, kad iš viso nebuvo būtina K. rašyti kažkokį raštą, reikėjo arti tą žemę, bet norėjosi taikiai. Pasirašant žemės pirkimo sutartį ji buvo pas notarę, žemę nusipirko sumokėdami už 1 ha po 7000 litų. Į sutartį kitokią kainą paprašė įrašyti J. ir jie sutiko, o kodėl taip prašė, ji nežino. Jeigu K. nebūtų atvažiavęs į lauką ir neišvaręs jos vyro, rašto nebūtų rašę.
Atsakovas D. S. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad žemę pirkti jam pasiūlė J. N. žmona, kuri pasakė, kad siūlė keliems ūkininkams, tačiau niekas nepirko, todėl jie nutarė žemę apžiūrėti ir nuvažiavę apžiūrėjo, matė, kad pasodintos bulvės, runkeliai, vienas žemės galas pelkėtas ir pasakė, jog pagalvos. N. žinojo visus N. reikalus, padėjo apžiūrėti žemę, pasiūlė pirkti, žinojo kur būna ir gyvena J. N. Po kokios savaitės jam paskambino N. G. ir paklausė ar tikrai nori pirkti žemę, kad dokumentai tuojau bus sutvarkyti ir galės pirkti. Paklausus, kas anksčiau dirbo tą žemę, N. pasakė, kad V. K. ir kad jam buvo siūlyta pirkti, bet jis nepirko, atsisakė, nes netenkino kaina. Jis nutarė žemę pirkti. Įsigijus žemę, nuvažiavo jos dirbti, tačiau atvažiavo V. ir pradėjo kelti pretenzijas, liepė nearti lauko, sakė, kad paduos į teismą, todėl su juo nekonfliktavo. Su žmona nuvažiavo į seniūniją ir parašė K. raštą. Mano, kad teisėti žemės savininkai yra jie, nes prieš perkant žemę, notarė išsiaiškino, kad žemė nėra įkeista, nėra sudarytų jokių sandorių, kad žemę gali pirkti, todėl ir pirko. Žemės pirkimo sutartį pasirašė pas notarą, sumokėjo 8800 litų, o iš viso už žemę sumokėjo 20000 litų J. N.. Pirmus 8800 litų padavė tik pasirašius sutartį prie notarės, o likusius atidavė N.. Pas notarę jis nesigilino, kodėl sutartyje įrašyta tiek, sumokėjo tiek, kiek prašė. Jeigu jis būtų žinojęs, kad žemei yra kokie apribojimai, ar pretendentai, tikrai nebūtų pirkęs, kam jam tos problemos.
Trečiasis asmuo notarė N. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2013-07-18 Šiaulių miesto savivaldybės 7-ajame notaro biure buvo sudaryta žemės sklypo, esančio Pakruojo r. sav. Ž. mstl. pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje pardavėjas buvo žemės sklypo savininkas J. N., o pirkėjas - D. S. Patikslinus duomenis iš VĮ Registrų centro, sandorio sudarymo dieną jokių juridinių faktų apie sudarytas nuomos/panaudos sutartis nebuvo, taip pat nebuvo jokių žymų, apribojimų, draudžiančių sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Duomenų, kad yra parduodamo žemės sklypo naudotojų sandorio sudarymo dieną nepateikė nei pardavėjas, nei pirkėjas. Sudarytas sandoris yra teisėtas pagal visus turimus dokumentus, duomenis ir išrašus. Jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ji neturi, nes kaip notarė atlieka jai įstatymo pavestas funkcijas. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos sutarties sudarymo dieną notarui, teismas turi teisę panaikinti šią sutartį ir perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovui.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo notarė N. M. į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, ir byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant ((duomenys neskelbtini) str.). Pateiktame prašyme notarė nurodė, kad sandorio metu apie asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą, nebuvo žinoma, nebuvo apie žemės naudotojus jokių žymų registrų centro duomenyse, kas yra privaloma prieš trečiuosius asmenis, ginčijant teises, taip pat sandorio šalys jokių duomenų apie asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą ir jo naudotojus nieko nepranešė.
Liudytoja V. B. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba Ž. seniūnijoje nuo 2006 metų, dirba žemės ūkio specialiste, priiminėja pasėlių deklaracijas. Kai pradėjo dirbti, dar buvo žemėtvarkos specialistai, o ji tik suvesdavo duomenis į duomenų bazę. Vėliau 2009 metais, kai prasidėjo elektroninė deklaravimo sistema, duomenis iš žemėlapių perkeldavo į kompiuterius. Pagal deklaravimo taisykles ji neprivalo tikrinti visų sutarčių, nes labai didelis apkrovimas, ir tik dvigubo deklaravimo atveju privaloma patikrinti sutartis, žemės nuosavybės dokumentus. Pareiškėjas, pateikęs deklaraciją ir ją pasirašęs, atsako už savo pateiktus duomenis, už jų teisingumą. Jeigu būtų tikrinami duomenys, tai pareiškėjas privalėtų pateikti ar nuosavybės dokumentus, ar nuomos sutartis, ar panaudos sutartis, sklypo planus. Suvedus duomenis į kompiuterį, pasimato, kad tas pats sklypas yra deklaruojamas kelių asmenų, anksčiau to nesimatydavo, bet ateidavo iš Nacionalinės žemės mokėjimo agentūros pranešimai, būdavo labai ilgas procesas, o dabar, kai yra elektroninis deklaravimas, iš karto matosi dvigubas deklaravimas. K. M. deklaruodavo kartu su K., nes K. yra įgaliotas M. asmuo. Deklaracijas pildydavo K. arba pats, arba kaip įgaliotas asmuo, įgaliojimą turėdavo. Visa atsakomybė tenka tam asmeniui, kuris užpildo deklaraciją ir pasirašo deklaruojant. Tą žemės sklypą deklaruodavo tik K.. Nei J. N., nei S. niekada nesiteiravo kas deklaruoja tą žemės sklypą.
Liudytojas N. G. teismo posėdyje parodė, kad jis buvo J. N. įgaliotas asmuo sutvarkyti visus paveldėjimo dokumentus, nes N. yra sergantis, serga plaučių vėžiu.
Jis tvarkė visus dokumentus su paveldėjimu ir žeme. N. jam padėjo surasti žemės pirkėjus. Pirkti žemę jis siūlė ir K., tačiau K. nenorėjo duoti net po 5000 litų už hektarą. Žemę pardavė už 20000 litų. J. N. turėjo skolų antstoliams už 15000 litų. Paskambinęs K., jis prisistatė, pasakė, kad yra N. įgaliotas tvarkyti žemės pardavimą. K. jam pasakė, kad žemė yra labai bloga, šlapia, net neina kalba po 5000 litų už hektarą. Paklausus, gal sunku su pinigais, atsakė, kad kaip ir nėra sunku, o jis pasakė, kad žemę turi parduoti greitai, nes J. N. reikia pinigų, sakė, kad žemė savaitės bėgyje bus parduota. K. žinojo jo kontaktinį telefono numerį, galėjo susisiekti su juo. Registrų centre nuo pat pradžių žiūrėjo, kas nuomojo žemę, tačiau nebuvo jokių duomenų. Jeigu būtų buvę kokie duomenys, jog žemė buvo išnuomota, būtų ieškojęs tų žmonių ir jiems siūlęs pirkti. Jo tėvai yra ūkininkai ir jis žino žemės nuomos ir pardavimo tvarką. Jis domėjosi nuo pat N. paveldėjimo iš savo tėvų iki žemės pardavimo, kad nebuvo įregistruota žemės nuoma. S. už žemę N. sumokėjo 20000 litų, po 7000 litų už hektarą. Sutartyje suma nurodyta kitokia, nes nebuvo sumokėję visų mokesčių buvo suvargę, nurodė tokią sumą, kuri buvo nurodyta Registrų centre. Jis dalyvavo pas notarę, kai buvo forminama pirkimo sutartis. Jie žinojo, kad tą žemę dirbo trys ar keturi žmonės. Prieš perkant apžiūrėjo žemę, kuri buvo numirkusi, augo balandos ir kažkas tarp balandų buvo pasodinta, apžiūrėjo gal 2013 metais, tiksliai pasakyti negali. J. N. neturėjo nuosavybės dokumentų, todėl žemės negalėjo nuomoti. Gavęs paveldėjimo dokumentus, žemę pardavė. J. N. buvo minėjęs, kad labai seniai žemę dirbo V. K. Jam yra žinoma, jog įstatyme yra numatyta pirmumo teisė tam tikriems asmenims pirkti žemės ūkio paskirties žemę. Jeigu žemė būtų buvusi išnuomota, tai pirmenybę turėtų pirkti paskutinis nuomininkas. Nežinojo, kad žemę nuomojosi K. M. Šitą žemę parduodamas jis buvo atidus, pasitikrino visus įmanomus būdus. Kur ir kaip deklaruojami pasėliai jis nežino, nes deklaravimo duomenis sutvarko jo mama. Jis nebuvo pas žemės ūkio specialistą ir nesiteiravo, kas toje žemėje augina kažkokias kultūras, kieno tai pasėliai, nes dėl susižinojimo į seniūniją kreiptis nėra privaloma, kadangi tam skirtas yra viešasis Registras. Jeigu žemės nuoma būtų užregistruota, notarė negalėtų tvarkyti pardavimo dokumentų, reikėtų informuoti tą, kas nuomoja žemę. Žemės pirkimo sandoriai buvo tvarkomi Šiauliuose, nes J. N. gulėjo slaugos namuose Kuršėnuose, parašė prašymą į Notarų rūmus, kad galėtų pasikeisti notarą, todėl ir pakeitė notarą, kad nereikėtų tampyti J. N..
Iš žemės nuomos sutarties, sudarytos 2009-10-30 tarp L. N. ir K. M., pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir žemės sklypo plano (12, 13, 14 b. l., 1 t.) matyti, kad L. N. jai nuosavybės teise priklausantį 2,84 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Ž. miestelyje, Pakruojo rajone, dvejiems metams – iki 2011-10-30 išnuomojo žemės ūkio veiklai K. M.
Iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo (15 b. l., 1 t.) matyti, kad K. M. 2009-05-22 įregistravo ūkininko ūkį.
Iš K. M. notaro patvirtinto įgaliojimo V. K. ir paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškų (16-17, 18-24, 105-119 b. l., 1 t.) matyti, kad ieškovas K. M. ir jo įgaliotas asmuo V. K. 2010, 2011, 2012, 2013 metais deklaravo iš L. N. 2009-10-30 išnuomotą žemės sklypą tiesioginėms išmokoms gauti.
Šalies argumentai
Iš notarės N. M. pateiktų dokumentų (16-24 b. l., 2 t.) matyti, kad L. N. mirė (duomenys neskelbtini), jos sūnus J. N. 2011-11-14 pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi į notarę ir palikimą po mamos mirties priėmė, o 2013-07-09 jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriuo jis paveldėjo ir 2,84 ha žemės sklypą, esantį Ž. miestelyje, Pakruojo rajone.
Iš 2013-07-18 pirkimo-pardavimo sutarties (58-60 b. l., 1 t.) matyti, kad J. N. pardavė D. S. po mamos mirties paveldėtą 2,84 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Ž. miestelyje, Pakruojo rajone.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (9-10 b. l., 1 t.) matyti, kad iš J. N. nupirktą 2,84 ha žemės sklypą J. S. ir D. S. 2013-07-31 įregistravo viešame registre bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Iš J. S. ir D. S. prašymo (8 b. l., 1 t.) matyti, kad jie 2013-08-27 surašė V. K. prašymą, kuriuo paprašė nuo 2013-10-01 nebedirbti žemės, kadangi jie tą žemę iš J. N. nusipirko.
Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovo K. M. ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas.
Ieškovas savo ieškinį grindė CK 1.138 straipsnio 1 punkto ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio pagrindu, būtent, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi šia eilės tvarka: 1) žemės sklypo bendraturčiai, Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, - jeigu jis atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnyje, nurodydamas, kad atsakovai J. S. ir D. S. nebuvo ginčo žemės sklypo bendraturčiai ir naudotojai, todėl jie neturėjo pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą, o ieškovas buvo žemės naudotojas ir atitinka minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodytus reikalavimus – yra įregistravęs ūkininko ūkį, vykdo žemės ūkio veiklą ir deklaruoja žemės ūkio naudmenas bei pasėlius, tvarko buhalterinę apskaitą ir kt. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo raštu, registruotu laišku pranešti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui, o atsakovas J. N. apie ketinimą parduoti paveldėtą ieškovo naudojamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas įstatymo nustatyta tvarka ieškovui nepranešė, taip pažeisdamas ieškovo pirmumo teisę pirkti naudojamą žemės sklypą.
Motyvuojamoji dalis
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas pirmenybės teisės tikslas yra užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą. Jeigu nebūtų nustatyta šį pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu. Tokio pobūdžio pirmenybės teisės gynimo būdo įtvirtinimas įstatymuose nėra atsitiktinis, nes tai siejama su pirmenybės teisės specifika. Būtent dėl jos yra nustatyti specialūs šios teisės pažeidimo padariniai – specialus pirmenybės teisės gynimo būdas. Pirmenybės teisė įsigyti naudojamą žemės sklypą žemės naudotojui (nuomininkui), kuris turi didesnį tiek teisinį, tiek ekonominį suinteresuotumą įsigyti žemės sklypą pirmiau negu kiti tretieji asmenys. Pirmenybės teisės gynimo būdo nustatymas padeda šios teisės turėtojui išvengti neigiamų jo teisės pažeidimo padarinių arba, neigiamiems padariniams jau kilus, juos pašalinti ar kiek įmanoma sumažinti. Taigi pažeistą pirmenybės teisę jos turėtojas gali realiai apginti iš esmės tik tokiu būdu, kuris jam suteiktų galimybę tapti trečiajam asmeniui parduoto žemės sklypo savininku. Toks gynimo būdas lemia mažiausias neigiamas teisės pažeidimo pasekmes ir užtikrina faktinį pirmenybės teisės įgyvendinimą. Tačiau pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra tai, kad jo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo. Dėl to, taikant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutą, negalima vadovautis CK 1.80 straipsnio 2 - 4 dalyse, CK 4.96 straipsnyje nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-134/2007).
Kaip matyti iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų, ieškovas K. M. žemės nuomos sutartį su L. N. buvo sudaręs dvejiems metams – nuo 2009-10-30 iki 2011-10-30. Nuomos sutarčiai nepasibaigus, 2011-10-07 L. N. mirė. Po jos mirties palikimą į jos turėtą turtą priėmė sūnus atsakovas J. N., kuriam paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą buvo išduotas 2013-07-09 ir kuris teigia, kad nuo to momento jis tapo žemės savininku bei įgijo visas ginčo žemės savininko teises ir pareigas.
Pagal CK 6.562 straipsnio 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas, o pagal to paties straipsnio 2 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra. Šiame kontekste atmestini atsakovo argumentai dėl jo, kaip ginčo žemės sklypo savininko, teisių ir pareigų perėmimo momento – 2013 m. liepos 9 d., kai jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kaip teisiškai nepagrįsti, nes santykius, atsirandančius mirus fiziniam asmeniui, reglamentuoja paveldėjimo teisė. Tai civilinės teisės institutas, kurio normos reglamentuoja mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Taigi, palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, jis žinojo ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ir pareigas. Mirus palikėjui, jo teisės ir pareigos nesibaigia, visų turtinių santykių (tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles) atveju mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų subjektu tampa įpėdiniai. Priėmusiam palikimą įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina nuo palikimo atsiradimo dienos – palikėjo mirties (CK 5.3 str. 1 d.), nes vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai - palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas. Ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.). Tačiau tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.) įpėdinis gali prašyti notaro išduoti turimas teises įforminantį dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.), taip formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties.
Šiuo nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad žemės nuomininkei L. N. mirus, būtent atsakovas J. N., priimdamas mirusios palikimą (CK 5.50 str., 2 t. 20, 27 b. l. ), įgijo nuosavybės teisę į jos turtą ir ši nuosavybės teisė į palikėjos turtą, tame tarpe ginčo žemės sklypą, priklausė jam nuo palikimo atsiradimo momento - L. N. mirties. Todėl aplinkybė, kad jis negalėjo visiškai laisvai įgyvendinti būtent visų savo, kaip turto savininko teisių į ginčo žemės sklypą, šiuo atveju teisiškai nereikšminga, nes, kaip minėta, paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties, o ginčai dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuojami kaip bendraturčių ginčai dėl to turto, be to, tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.).
Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui J. N., priėmus mirusiosios L. N. palikimą, visos jos teisės ir pareigos perėjo jos įpėdiniui, būtent atsakovui N. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pagal CK 6.562 straipsnio 2 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų, be to, kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.559 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paties ieškovo K. M. ir jo įgalioto atstovo V. K. bei visų atsakovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, o taip pat trečiojo asmens notarės N. M. atsiliepime nurodytų aplinkybių neginčijamai įrodyta (CPK 177-178 str., 186 str.), kad žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta 2009 m. spalio 30 d. tarp ieškovo K. M. ir L. N., nebuvo įregistruota viešame registre. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog iš esmės jokių juridinių faktų dėl šio žemės sklypo nuomos, panaudos ar kt. sandorių, viešame registre įregistruota nebuvo, o atsakovas J. N. nuo seno žinodamas, jog jo mama L. N. nuomojo žemę V. K., per savo įgaliotą atstovą N. G., kuris tvarkė visus jo su palikimu susijusius reikalus, pirmiausia žemės sklypą pasiūlė pirkti V. K. Pasiūlymas buvo pateiktas ne raštu, o telefonu, tačiau nebuvo susitarta dėl kainos ir tada atsakovo atstovas N. G., padedamas atsakovo žmonos B. N., ieškojo kitų žemės pirkėjų, nes jiems reikėjo skubiai sumokėti iš atsakovo J. N. teismo priteistas dideles pinigų sumas. Kad buvo toks pasiūlymas telefonu bylos nagrinėjimo metu pripažino ieškovas K. M. ir jo įgaliotas atstovas V. K., taip pat šią aplinkybę patvirtino liudytoju teisme apklaustas N. G. Netgi pastaroji, teismo vertinimu, atsakovo J. N. sąžiningo suklydimo aplinkybė negali būti vertinama kaip ieškovo teisės iš žemės savininko gauti raštišką pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 2 d. redakcija, galiojusi nuo 2006-07-27 iki 2014-01-01), pažeidimas.
Kita vertus, tiek bendrosios nuomos teisinių santykių normos, o būtent CK 6.478 straipsnio 2 dalies nuostatos, tiek ir specialioji žemės nuomos sutarties formą reglamentuojanti norma - CK 6.547 straipsnio 2 dalis numato, jog šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Nors privačios žemės nuomos atveju sutarties registravimas viešame registre nėra privalomas, tačiau būtent žemės nuomos registracija suteikia didesnę nuomininko interesų apsaugą. Būtent tuo atveju, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju, kai dėl žemės savininko mirties žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, kaip minėta, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.559 str.). Taigi, būtent paminėtų teisės normų pagrindu 2009 m. spalio 10 d. žemės nuomos sutarties šalies – ieškovo K. M. argumentai dėl jo, kaip žemės nuomininko (naudotojo) pirmumo teisės įsigyti 2,84 ha ploto ginčo žemės sklypą pažeidimo atmestini, nes neįregistruota žemės nuomos sutartis tiek mirusiosios L. N. įpėdinio atsakovo J. N., tiek šio žemės sklypo įgijėjų atsakovų J. S. ir D. S. atžvilgiu laikytina neturinti jokios teisinės reikšmės, nes visiems atsakovams, kaip liudija bylos duomenys, apskritai nebuvo žinoma apie L. N. sudarytą žemės nuomos sutartį su ieškovu K. M.. Todėl teismas daro išvadą, kad būtent paminėtų įstatyminių nuostatų bei byloje nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovas ir negali reikalauti, kad šia 2009 m. spalio 30 d. žemės sklypo nuomos sutartimi būtų remiamasi ir ja būtų naudojamasi prieš trečiuosius asmenis (CK 6.547 str. 2 d., 6.559 str.)
Esant visumai byloje nustatytų įrodymų, ieškovui K. M. perkelti pirkėjo teises nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas.
Atmetant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsniu, iš ieškovo K. M. atsakovui J. N. yra priteistinos 1000,00 Lt ir atsakovui D. S. 1000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidos, kurios yra pagrįstos jų dydį bei apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais ir yra apmokėtos atsakovų (5, 44 b. l., 2 t.) ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92, 93 ir 96 straipsniais, į valstybės biudžetą priteistinos 120,98 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (33, 122 b. l., 1 t; 67 b. l., 2 t.).
Atmetant ieškinį, vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (28-30 b. l., 1 t.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo K. M. ieškinį atsakovams J. N., J. S. ir D. S. su trečiuoju asmeniu notare N. M. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmesti.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Priteisti iš ieškovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, advokato atstovavimo išlaidas – 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) atsakovui J. N., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) atsakovui D. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone.
Priteisti iš ieškovo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, 120,98 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų 98 centus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.