Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-02-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-125-1033/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-02-17
Bylos Nr.
A6.-125-1033/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-15056-2016-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Pareiškėjas
R. A.
Pažeidėjas
P. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-125-1033/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15056-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.3; 2.14.5; 7.10; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Astai Dindaitei, Daivai Vyšniauskaitei,pareiškėjai R. A.,jos atstovei advokatei I. M.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. G.,jo atstovėms advokatei K. Č., advokato padėjėjai Ž. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Kaune, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi P. G., a.k. (duomenys neskelbtini), iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), į.k. (duomenys neskelbtini), vadovu, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnį, nes iki 2016 m. lapkričio 18 d. nepateikė informacijos akcininkei R. A., valdančiai 50 procentų Bendrovės paprastųjų akcijų, pagal akcininkės 2016 m. lapkričio 11 d. įteiktą Bendrovei prašymą suteikti informaciją ir dokumentų kopijas.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, P. G. veika, kvalifikuota pagal ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina į ANK 119 straipsnio 2 dalį, numatantį švelnesnę administracinę atsakomybę už padarytą veiką, ir teisena vykdytina pagal ANK.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. G. teisme kaltės dėl pažeidimo nepripažino. Paaiškino, kad buvo visuotinis susirinkimas, kvietimai paprastai gaunami registruotu paštu. Dėl 2016-11-11 reikalavimo pareiškėjai ir jos atstovei žinomu adresu, buvo nurodyti visi adresai, jis negavo nei namų, nei darbo adresais, informacijos. Apie prašymą jam pranešė buvusi advokatė I. P., antradienį ar trečiadienį, nes advokatė I. M. prašė patvirtinti prašymo gavimą. I. P. informavo I. M., kad jis turi naują advokatę, pasiūlė I. M. su ja susirašyti. Tuomet jis savo kompiuteryje „spame“ rado minėtą laišką. Jis kreipėsi į advokatų kontorą, kad spręstų tą klausimą. Niekada neturėjo ketinimų ką nors paslėpti ar ko nors nepateikti. Teismui yra pateikiamas adresas, kuriuo jis negyvena, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), iš kur jį išregistravo. Tai jau ne pirmas bandymas, kad jis neatvyktų į posėdį. R. A. pasakė, kad nori pusės milijono eurų, tuomet parduos akcijas ir atsikabins. 2016-11-22 yra jo siųstas raštas, kad konfidencialumo sutartis nusiųsta R. A. advokatei. Jis nieko neslepia, viską pateikia. Dėl konfidencialumo sutarties paaiškina, kad prieš tai išsiuntė I. M. laišką, kuriame paaiškino dėl ko ruošiama sutartis, kad gavusi sutartį gali susisiekti su advokatais ir pasakyti kas netinka, o dabar viskas suvedama, kad jis nesistengia pateikti informacijos. Jis nėra teisininkas, yra gydytojas, R. A. taip pat gydytoja. Jei jis viską pateiks be konfidencialumo, tai bus panaudota prieš jį, prieš jo įmonę. R. A. nebuvo pasirašiusi įsipareigojimo. Pasibaigus susirinkimui, buvo gauta R. A. pageidaujama suma, kurią ji nori gauti už akcijas. Jokių kitų pageidavimų nebuvo. I. M. sakė, kad niekas netinka. Jis supranta, kad kai yra rimtas prašymas pateikti informaciją, tai prašymą reikia siųsti tvarkingai, juk reikia laiko dokumentams pateikti. 11 d. (penktadienį) buvo atsiųstas laiškas, o jie pateikė atsakymą 22 d. Jis prie savo kompiuterio asmeniniame „folderyje“ laiškų netikrina kasdien. Prieš tai atsiuntė tvarkingai, susirinkimo metu buvo nurodyti telefonas, elektroninio pašto adresai. Mano, kad tai eilinis kartas, kai norima jį nubausti. Sutinka, kad pavėlavo, bet prašo suprasti, kad reikia laiko. R. A. ir jos advokatė nepasirašė konfidencialumo sutarties ir vėl bėga į teismą, kad jis vėluoja, nieko nepateikia. Jis su R. A. paraleliai turi kitą įmonę, kurios akcininkais jie yra, tai lygiai taip pat vėl viskas daroma. Įstatai yra vieša informacija, jie užregistruoti lapkričio 30 d., ir tai dėl pareiškėjos advokatės kaltės, nes ji padarė klaidų, buhalterė susirašinėjo su ja. I. M. yra teisininkė, o jis ne. Jei buvo pradėta tvarka siųsti registruotais laiškais, tai tokios tvarkos ir reikia laikytis. Įmonės veikla yra sustabdyta, bet tai nereiškia, kad įmonė nedirba. Bylinėjasi nuo metų pradžios. Pareiškėja ir jos advokatė skundžiasi visais įmanomais būdais. Įmonei padaryta žala, vyksta teisminiai ginčai. Įmonei padaryta 45000 plius 33000 eurų žalą, kuri pareiškėjos yra negrąžinta. Jis negali teikti dokumentų nepasirašius konfidencialumo sutarties. Dėl pirmo nubaudimo, tai pernai metai buvo tragiški. Balandžio pradžioje turėjo pateikti daug informacijos, namuose buvo tragiški įvykiai, jie neteko vaiko. 2016 metų pradžioje, kai kreipėsi į teismą dėl skolos padalijimo, R. A. puolė, kad reikia atidėti. Be to, advokatė reikalavo pateikti visus dokumentus. Jokio pykčio nebuvo ir nėra. Skyrybų metu buvo siūloma taikos sutartis, juos išskyrė dėl abiejų kaltės. Negalima spausti pirma gauti dokumentus, o po to pasirašyti konfidencialumo sutartį. Yra sutartis, kurią pasirašius pateiks visus dokumentus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė K. Č. teisme paaiškino, kad kaip nurodė P. G., 2016-11-11 prašymą jis gavo ne raštu ar į darbinį elektroninį paštą, bet gavo penktadienį į asmeninį el. paštą (duomenys neskelbtini). Informacijos buvo reikalaujama raštu per 7 dienas nuo prašymo gavimo datos. Buvo nusiųsta konfidencialumo sutartis. Tačiau net nebuvo kalbamasi, o iš karto buvo kreiptasi į teismą. Prašyme nurodyti 5 dokumentai. R. A. prašo 2016-10-14 protokolo. Teismui yra pateiktas šis protokolas, jame nenurodyti jokie dokumentai, išskyrus įstatus. Šiuo atveju iki 2016-10-14 dokumentai yra teikiami, R. A. yra gavusi didžiąją dalį dokumentų. Prašomi duomenys apie materialųjį turtą, patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, kur net nėra nurodyta tiksli data. Kadangi R. A. turi tokios pačios veiklos įmonę, kad nepanaudotų šios informacijos savo veikloje, reikia pasirašyti susitarimą, kuriuo būtų užtikrintas konfidencialumas. Dėl prašomos informacijos apie galiojančius įstatus, tai susirinkimas vyko būtent dėl įstatų pakeitimo, pasikeitus valiutai. Pati R. A. tai žino ir turi. Lapkričio mėnesį įstatai registruojami registrų centre, R. A. yra gavusi tuos įstatus. Visi kiti dokumentai, kaip mokestinio patikrinimo aktas, informacija su mokestiniu tyrimu – tai konfidenciali informacija. Iš tikrųjų ne veltui nurodomas ne vienas adresas, prisegama advokatams, nurodomas ir asmeninis. Bet kai yra svarbus paklausimas, tai buvo tikimasi, kad bus siunčiama registruotu laišku. Jie siunčia registruotu laišku galiojančius įstatus. Kai degantis klausimas, tai teikiamas raštu, o el. paštu nurodomi visi keturi ar penki asmenys, tame tarpe ir advokatai. Įstatai yra vieša informacija, pati pareiškėja balsavo už įstatų projektą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja Ž. G. teisme paaiškino, kad ginčas kilo prieš daugiau nei metus, kai pareiškėja išsiskyrė su P. G., toje byloje įmonė buvo padalinta per pusę. Pareiškėja pareiškė pageidavimą, kad P. G. iš jos pirktų įmonės dalį už pusę milijono eurų. Buvo nuspręsta, kad suma ženkliai per didelė, pasiūlyta derėtis. Tuo metu ir prasidėjo bylos. ABĮ 18 straipsnis informacijos pateikimo pradžią sieja su prašymo gavimo data. Įrodyti, kada konkrečiai buvo gautas laiškas, turi oponentai. Tai neturi būti laikas, kada išsiųsta. Kai jos klientas P. G. gavo paraginimą, tada pradėjo to laiško ieškoti. Jos nuomone, tai rodo schemą piktnaudžiauti procesu. Koks buvo iš tikro sumanymas – pasinaudoti el. paštu, kad nebūtų galimybės pateikti per prašomą laiką ir siekti apsisaugoti. Sužaista taip, kad P. G. būtų nušalintas nuo vadovo pareigų. P. G. niekur nesislapstė, sakė, kad duos viską. Tai jau penkta byla. Tai ne administracinio nusižengimo byla, tai santykių aiškinimasis. Įmonė, apie kurią yra kalbama, yra neveikianti, sustabdyta jos veikla. Pareiškėjos atstovė advokatė I. M. siųsdavo informaciją registruotu paštu. Ir jie siunčia viską registruotu paštu. Nori atkreipti dėmesį, kad įmonės veikla sustabdyta nuo 2015 metų, t. y. gerokai ilgiau nei metai. Čia taikytinas turinio prieš formą principas, nes realiai jokios žalos, jokių teisės pažeidimų pareiškėja nepatyrė ir negalėjo patirti. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą, konstatavus, kad nėra padarytas pažeidimas. Pirmas akivaizdus teisinis argumentas – ABĮ 18 str. 1 d. nurodyta termino skaičiavimo data nuo reikalavimo gavimo dienos. Įrodinėjimo našta tenka paaiškėjai, t.y. R. A. turėjo įrodyti, kada P. G. gavo tą prašymą. Negalima konstatuoti, kada gavo. Kitas argumentas būtų toks, kad ABĮ 18 str. informacija skirstoma į viešą ir turinčią konfidencialumo elementą. Pareiškėjos atstovės pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta bendra paskolų suma. Tai vieša informacija. Būtent todėl ji ir buvo pateikta. Reikalavime, kuris nebuvo patenkintas, P. G. buvo prašoma konkrečių sutarčių. Visos sutartys turi konfidencialumo elementų. P. G. nesako, kad tos informacijos neduos. Sako, kad duos, kai pareiškėja pasirašys susitarimą konfidencialumui. Nepaisant to, pareiškėja nepasirašo, tai pat nenurodo, kodėl negali pasirašyti, nepateikė jokių argumentų. Po dviejų dienų pateikiamas prašymas dėl bylos iškėlimo. Pareiškėjos atstovės teigimu, sutartis yra parengta po informacijos pareikalavimo. Įsakymas parengtas su konfidencialumo sutartimi. Kad tai nepadaryta anksčiau nėra laikoma pažeidimu. Faktas tas, kad nors pareiškėja prašė konfidencialios informacijos, jos neatsisakyta pateikti. Kadangi pareiškėja nepasirašė konfidencialumo sutarties, todėl atstovaujamasis negalėjo jos suteikti.

Šalies argumentai

Pareiškėja R. A. teisme paaiškino, kad konfidencialumo sutartį gavo el. paštu, bet nepasirašė jokių formų, nes tokios formos nebuvo. Su P. G. niekada nepavyksta susitarti, todėl yra priversta kreiptis į teismus. Dabar, kai jie išsiskyrė, jis padavė ją antstoliams, kad jie iš jos išieškotų skolą. Jiems priteista skola ne lygiomis dalimis, jai daugiau. P. G. bando iš jos prisiteisti dalį skolos. Ji nusprendė nelaukti, kai praėjo 7 dienų terminas. Kiekvienoje byloje P. G. turi savo atstovus. 2016-11-11 prašoma informacija jai yra reikalinga, nori išspręsti klausimus dėl dividendų. Sutartis atsirado daug vėliau.

Pareiškėjos atstovė advokatė I. M. teisme paaiškino, kad mano, jog pasitvirtino visos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas patraukti administracinėn atsakomybėn P. G.. Jos manymu, P. G. ir jo atstovių išsakyta pozicija yra gynybinė pozicija, kuria norima pateisinti pažeidimą. Pareiškėja turi teisę gauti informaciją. ATPK aiškiai numato, kad asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už informacijos neatskleidimą. ABĮ 18 straipsnis numato, kad bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su dokumentais. Vienintelis atvejis, kada informacija nesuteikiama, kai nenustatoma akcininko asmenybė. Pirmas klausimas, kad jie laiku negavo prašymo, nes buvo pateiktas netinkamu būdu. Turimas susirašinėjimas patvirtina, kad P. G. nėra pilnai sąžiningas, kad tai asmeninis el. paštas. Byloje yra dviejų advokatų susirašinėjimas, taip pat ir jos siųstas prašymas suteikti informaciją. Apie prašomą informaciją, tai yra įvardinti dokumentai ir prašoma informacija. Ji su pareiškėja turi svarstyti, ar tai informacijai buvo būtina sudaryti konfidencialumo sutartį. Tam, kad užtikrinti, turi būti pasirašyta nustatyta forma. Tik šiandien sužinojo, kad egzistuoja įsakymas, bet byloje tokio dokumento nėra. Tam nebuvo ir būtinybės, nes Bendrovė nevykdo jokios veiklos. Su tuo susiję klausimai buvo užduoti ir susirinkimo metu, ir prašyme. Mano, kad jos pateikti dokumentai patvirtina faktą, jog informacija nebuvo slapta dėl ko reikėtų pasirašyti konfidencialumo sutartį. Atkreipia dėmesį, kad nesprendžia klausimo ar paskolos dydis pagrįstas ar ne, kalbama apie informacijos pateikimą. Ar tam reikalinga konfidencialumo sutartis? Tas pats su įstatais. Kalbama apie tai, kad pareiškėja valdė tą informaciją, o po to papildomai paprašė, nes akcininkė turi teisę gauti iš bendrovės. Dėl kitos informacijos prašyme, nustatoma ir atsisakymo forma dėl informacijos suteikimo. Informacija buvo prašoma du kartus, šiai dienai pareiškėja gavo tik įstatų kopiją. P. G. turi savo tikslą neatskleisti informacijos. Bendrovės gyvybingumo klausimą, negalint vadovauti vienam akcininkui, turi spręsti kitas akcininkas. Visuma pateiktų dokumentų leidžia teigti, kad P. G. nevykdė savo veiklos, netinkamai realizavo prievoles, todėl turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tai jau pakartotinis pažeidimas, į tai turi būti atsižvelgta, minimalus nubaudimas poveikio nedaro.

Iš pareiškėjos R. A. pareiškimo matyti, kad ji yra Bendrovė akcininkė ir asmeninės nuosavybės teise valdo 50 procentų paprastųjų vardinių akcijų. Bendrovės vadovas yra P. G.. 2016-10-14 vykusio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkime ji pateikė klausimus dėl Bendrovės paskolų po 2015-10-15, dėl Bendrovės veiklos nutraukimo laikotarpio, dėl Bendrovės materialaus turto ir jo buvimo vietos bei dėl vykdomo bendrovės mokestinio patikrinimo, tačiau jokios tikslios informacijos negavo. Susirinkimo pirmininkas P. G. ir jo atstovė nurodė, jog visą informaciją pateiks vėliau. P. G. pažeidė ABĮ 18 straipsnį, nes nepateikė informacijos per 7 kalendorines dienas nuo reikalavimo gavimo. Negavusi informacijos, ji 2016-11-11 raštu kreipėsi į P. G. dėl informacijos apie bendrovę gavimo ir dokumentų kopijų pateikimo. Atsakymas turėjo būti pateiktas iki 2016-11-18, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Dėl to buvo pažeistos jos, kaip akcininkės, teisės ir teisėti interesai. Duomenų nepateikimą P. G. motyvavo tuo, kad R. A. nėra pasirašiusi konfidencialumo sutarties su bendrove. Su tokia vadovo pozicija pareiškėja nesutinka, nes jai, kaip 50 procentų akcijų valdančiai savininkei, ABĮ nuostata leidžia susipažinti su visa, net ir komercines paslaptis ar konfidencialius duomenis apimančia informacija. Įstatymų leidėjas šiuo atveju numatė pareigą bendrovei pateikti informacijos prašančiam asmeniui pasirašyti bendrovės nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties ar konfidencialios informacijos. Bendrovės vadovas tokios nustatytos rašytinio įsipareigojimo formos nepateikė. Pareiškime nurodyta, kad neteisėtas vadovo neveikimas negali būti vertinamas, kaip pateisinama priežastis, dėl kurios buvo praleistas 7 dienų informacijos pateikimo terminas. Pažymi, kad P. G. jau buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 50⁵ str. 1 dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-21 nutarimu Nr. A2.2-11788-1011/2016, todėl naujas jo pažeidimas turi būti kvalifikuojamas pagal ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalį (b. l. 1-5).

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 100 vardinių paprastųjų akcijų, kurios yra 2015-10-20 padalintos lygiomis dalimis dviem akcininkams – 50 vardinių akcijų priklauso R. G. (dabartinė pavardė A.), 50 vardinių akcijų priklauso P. G.. Bendrovė įregistruota (duomenys neskelbtini), bendrovės vadovas P. G. (b. l. 8-9).

Iš I. M. el. pašto informacijos nustatyta, kad 2016-11-11 16.32 val. iš el. pašo (duomenys neskelbtini) išsiųstas dokumentas „Informacija.pdf“ adresatams (duomenys neskelbtini), A. P. <(duomenys neskelbtini)>, R. G. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Iš akcininkės R. A. 2016-11-11 prašymo suteikti informaciją bei pateikti dokumentų kopijas nustatyta, kad prašymas adresuotas UAB (duomenys neskelbtini) vadovui (duomenys neskelbtini), Vilnius. Prašyme nurodoma vadovaujantis ABĮ 18 str. pateikti akcininkei sekančius dokumentus (dokumentų kopijas): 2016-10-14 visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodytus dokumentus, t. y. sudarytų nuo 2015-10-20 iki šios dienos paskolos sutarčių kopijas bei bendrovės materialaus turto apyrašą bei duomenis apie turto nurašymą; patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo (įsigijimo) sutartį; duomenis apie veiklos nutraukimą ar sustabdymą (pranešimas, VMI sprendimas, darbuotojų atleidimai), galiojančius įstatus; mokestinio patikrinimo aktą. Paruoštus dokumentus pageidauja atsiimti, todėl prašo informuoti, kada gali atvykti į bendrovės buveinę (b. l. 10A).

Iš I. M. el. pašto 2016-11-22 19.32 val. persiųstos informacijos R. G. matyti, kad persiųstas Bendrovės 2016-11-22 atsakymas, kuris adresuotas R. A. ir kuriame nurodyta, kad Bendrovė šiuo metu rengia komercinių paslapčių sąrašą ir jų laikymąsi reglamentuojančią sutartį, kurią pasirašymui planuojama pateikti ateinančią savaitę, apie tai iš anksto raštu informavus R. A. (b. l. 12).

Iš P. G. el. paštu siųsto papildyto atsakymo adresuoto I. M. el. paštu nėra nurodyta išsiuntimo ar gavimo data. Atsakymo data 2016-11-22 SIC Nr. 2016/6, kuris adresuotas R. A. ir kuriame nurodyta, kad atsakant į R. A. raštą dėl Bendrovės vėlavimo pateikti informaciją, pažymima, kad ABĮ 18 straipsnis, numatantis akcininko teisę gauti informaciją per 7 dienas nuo reikalavimo raštų įteikimo dienos, taip pat nustato, kad šis terminas taikytinas tik tokiu atveju, jei prašomi pateikti dokumentai (informacija) nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. A. nėra pasirašiusi konfidencialumo sutarties, todėl prieš pateikiant bet kokius duomenis R. A., Bendrovė turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, kad prašomų dokumentų atskleidimas nepažeis Bendrovės ir/ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Įvertinus šias aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat vadovaujantis rūpestingumo ir protingumo principu, 7 kalendorinių dienų terminas pateikti R. A. prašomą informaciją šiuo atveju negali būti taikomas (gali būti taikomas nuo tos dienos, kai R. A. pasirašys konfidencialumo sutartį). Šiuo metu Bendrovė rengia komercinių paslapčių sutartį, kurią R. A. pasirašymui planuojama pateikti kitą savaitę (b. l. 13-14).

Iš A. P. el. pašto informacijos nustatyta, kad iš el. pašto (duomenys neskelbtini) 2016-10-17 19.11 val. išsiųstas 2016-10-14 susirinkimo protokolas I. M. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat šio laiško kopija yra išsiųsta el. paštu P. G.. Iš 2016-10-14 visuotinio susirinkimo protokolo nustatyta, kad nebuvo pareikalauta pateikti dokumentų, buvo užduodami klausimai ir teikiami atsakymai (b. l. 15-20).

Iš P. G. el. pašto informacijos nustatyta, kad 2016-11-30 16.38 val. I. M. nusiųsta konfidencialumo sutartis (b. l. 35-40).

Iš I. M. 2016-10-03 pranešimo Bendrovei nustatyta, kad prašoma pateikti sąrašą bendrovei priklausančio turto, tame tarpe finansinio turto atskleisto balanso B dalies II pozicijoje ir E dalies pozicijos turį. Taip pat prašoma pateikti bendrovei priklausiusio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo sutarties kopiją bei dokumentus apie atsiskaitymą pagal sandorį (b. l. 41).

Iš 2016-10-13 P. G. atsakymo į 2016-10-03 pranešimą, nustatyta, kad šis pranešimas gautas 2016-10-06 el. paštu, atsakoma į klausimus pateiktu eiliškumu ir pateikiami dokumentai: ilgalaikio turto sąrašo kopija, pirkimo-pardavimo sutarties kopija, dokumento, patvirtinančio atsiskaitymą pagal sandorį, kopija (b. l. 44-58).

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 3 dalyje numato, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, jog asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

ANK 119 straipsnis numato administracinę atsakomybę už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimus. ANK 119 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta atsakomybė už įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimą.

Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 str. 1 d. nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ATPK 50⁵ straipsnyje numatytus požymius (analogija ANK 119 straipsniui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis ATP byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

Iš byloje esančių įrodymų, P. G. ir jo atstovių K. Č., Ž. G., R. A., ir jos atstovės I. M., paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendravo ir teikė informaciją. Ginčas šiuo atveju kilo dėl akcininkės ir pareiškėjos R. A. 2016 m. lapkričio 11 d. prašymo pateikti dokumentų kopijas, kurias Bendrovės vadovas P. G., pareiškėjos manymu turėjo pateikti iki 2016 m. lapkričio 18 d., t. y. per 7 dienas nuo prašymo išsiuntimo. Pirmą ginčo dalį sudaro 7 dienų terminas nuo reikalavimo gavimo dienos. Antrą ginčo dalį sudaro reikalaujami pateikti dokumentai. Šiuo atveju reikalavimą sudaro 5 punktai. 1 punktu prašoma pateikti 2016 m. spalio 14 d. visuotinio akcininkų protokole nurodytus dokumentus, t. y. sudarytų nuo 2015 m. spalio 20 d. iki šios dienos paskolų sutarčių kopijas bei Bendrovės materialaus turto apyrašą bei duomenis apie turto nurašymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-10-14 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nebuvo prašoma pateikti jokių dokumentų, vyko dialogas, tarp šalių buvo apsikeista klausimais ir atsakymais. 2 punktu prašoma pateikti patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo (įsigijimo) sutartį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad patalpų pirkimo-pardavimo sutartis išsiųsta el. paštu pareiškėjos atstovei I. M. iki 2016-10-14 visuotinio akcininkų susirinkimo. 3 punktu prašoma duomenų apie veiklos nutraukimą ar sustabdymą (pranešimo, VMI sprendimo, darbuotojų atleidimo). 4 punktu prašoma galiojančių įstatų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įstatų pakeitimai buvo patvirtinti 2016-10-14 visuotinio akcininkų susirinkimo metu, o šių įstatų pakeitimai įregistruoti 2016-11-30. 5 punktu prašoma pateikti mokestinio patikrinimo aktą. Šiuo atveju byloje yra nenustatytas tikslus laikas, kada Bendrovės vadovas gavo pareiškėjos 2016-11-11 prašymą, todėl pareiškėjos nurodytas prašymo išsiuntimo laikas negali būti laikomas prašymo gavimo Bendrovėje data. Akivaizdu, kad tarp Bendrovės akcininkų yra įtempti santykiai bei nusistovėjusios tam tikros bendravimo tvarkos, todėl nepaaiškinamas pareiškėjos nenoras, pareiškėjai labai svarbų prašymą dėl reikalaujamų dokumentų siųsti el. paštu, o ne registruotu paštu, kurio įteikimo patvirtinimą gautų ir pareiškėja, ir nuo kurio galima skaičiuoti prašymo gavimo laiką. Be to, siunčiant svarbią informaciją el. paštu galima nurodyti gavėjui patvirtinti informacijos gavimą. Šiuo atveju pareiškėja nesiėmė priemonių, užtikrinti tinkamą prašymo pateikimą Bendrovės vadovui, todėl prašymo gavimo terminas negali būti tapatinamas su pareiškėjos nurodyta 2016-11-11 data. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas dokumentų, kurie yra vieši pagal įstatymus, o akcininkui turinčiam ar valdančiam ½ ir daugiau akcijų, pasirašiusiam bendrovės nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, visus bendrovės dokumentus. Pažymėtina, kad Bendrovės vadovas pateikė pareiškėjai atsakymą 2016 m. lapkričio 22 d., kuris buvo argumentuotas ir pateisinantis priežastis dėl kurių pareiškėjai šiuo metu negali būti suteikti prašomi dokumentai. Parengus 2016-11-30 konfidencialumo sutartį, sutartis buvo išsiųsta pareiškėjai ir jos atstovei su raginimu pasirašyti arba siūlyti sutarties pataisymus. Tačiau ši konfidencialumo sutartis iki 2017 m. sausio 19 d. nebuvo pasirašyta pareiškėjos dėl jos kaltės. Teismo posėdžio metu pareiškėja nenurodė priežasčių, kodėl ji nepasirašo konfidencialumo sutarties, nors teigė, kad prašomos informacijos nėra gavusi ir ši informacija jai labai reikalinga. Pareiškėja į teismą kreipėsi dėl to, kad P. G. nepateikė jai informacijos per 7 dienas, tačiau 2016-11-30 konfidencialumo sutarties ji nepasirašo daugiau nei mėnesį laiko, pastabų dėl sutarties taisymo neteikia. Tai suponuoja teismo nuomonę, kad ne prašomoje informacijoje yra esmė, o galimai kiti dalykai, dėl kurių R. A. kreipėsi į teismą, tokie kaip P. G. nušalinimas nuo įmonės vadovo pareigų, ką numatė iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalis, asmeninių santykių aiškinimasis ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos reikalaujami ir negauti dokumentai yra susiję su konfidencialumo sutartimi, o reikalaujami viešieji dokumentai, t. y. galiojantys įstatai, prašymo metu buvo registruojami, todėl jų pateikti nebuvo jokios galimybės, tačiau juos įregistravus buvo išsiųsti registruotu paštu pareiškėjai, kuri patvirtino jų gavimą. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad Bendrovės vadovas P. G. netinkamai realizavo savo pareigą dėl reikalaujamų dokumentų pateikimo, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį nutrauktina, nesant jo veiksmuose šio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutarė:

P. G. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas