Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. J., V. J., E. D., J. G., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas, sutikslinęs pareiškimo reikalavimą, prašo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti ribotai veiksniu asmeninių neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje. Nurodė, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas UAB “Žemaitijos psichikos sveikatos centras” prašymas, kuriame nurodyta, kad E. J. nuo 2000 metų yra UAB “Žemaitijos psichikos sveikatos centras” įskaitoje. Jis ne viena kartą gydytas psichiatrinėse ligoninėse. Šiaulių psichiatrijos ligoninėje gydytas prievartiniu būdu. E. J. po gydymo ambulatorinį vaistų vartojimą greitai nutraukia ir jo psichinė būklė pradeda blogėti. Jis tampa pavojingas sau ir aplinkiniams, todėl tikslinga vertinti jo veiksnumą. Prašymo nagrinėjimo metu buvo surinkti duomenys iš gydymo įstaigų apie E. J. psichikos sveikatos būklę. UAB “Žemaitijos psichikos sveikatos centras” 2016-02-17 pažymoje nurodė, kad E. J. yra UAB “Žemaitijos psichikos sveikatos centras” įskaitoje, diagnozė: paranoidinė šizofrenija. Iš gydytojo psichiatro vedamos sveikatos istorijos matyti, kad E. J. nuo 2003-11-24 iki 2004-01-05 gydytas VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Psichiatrijos skyriuje, diagnozė: paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu defektu; nuo 1999-12-01 iki 2000-01-07, nuo 2005-08-19 iki 2005-09-22 ir nuo 2011-06-03 iki 2011-06-28 gydytas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filiale Psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: paranoidinė šizofrenija. Nuo 2005-08-19 iki 2005-09-22 E. J. buvo gydomas priverstinai, 2005-08-22 Šiaulių miesto apylinkės teismui priėmus nutartį, kuria leista priverstinai E. J. hospitalizuoti ir gydyti iki 2005-09-22. Iš atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, kad E. J. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, tačiau taikant adekvatų gydymą jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti įgyjant civilines teises ir pareigas turtinių santykių srityse, kurios nurodytos ekspertizės akte. Taip pat teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, kad E. J. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje.

Suinteresuotas asmuo E. D. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo J. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė pareiškimą palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Į Šiaulių apygardos prokuratūrą 2016-02-10 kreipėsi UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ nurodydama, jog E. J. nuo 2000 m. yra UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ įskaitoje, diagnozė: paranoidinė šizofrenija. Jis keletą kartų buvo gydytas priverstinai. Po gydymo būna nekritiškas savo ligai, nutraukia vaistų vartojimą, tampa pavojingas sau, todėl tikslinga vertinti jo veiksnumą.

UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ 2016-03-29 išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad E. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Telšių rajono apylinkės teismo 2016-05-19 nutartimi E. J. paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Iš laikotarpiu nuo 2016-11-08 iki 2016-11-30 atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-264/2016 matyti, kad E. J. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos su progresuojančiu defektu). E. J. taikant adekvatų gydymą gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti įgyjant civilines teises ir pareigas šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme, disponavime juo; nekilnojamojo turto naudojime, valdyme, disponavime juo; paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Tačiau esant nepakankamam E. J. gebėjimui savarankiškai ir savanoriškai įgyvendinti savo veiksmus, susijusius su psichikos sutrikimo gydymusi, daroma išvada, kad E. J. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje. E. J. gali dalyvauti teismo posėdyje bei būti apklausiamas, jam galima įteikti procesinius dokumentus. Teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė L. Š. patvirtino ekspertizės akto išvadas. Nurodė, kad E. J. iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti būtent psichikos sveikatos priežiūros srityje. E. J. yra formaliai kritiškas savo sveikatos būklei, t. y. jis šiuo metu gydytis sutinka, bet ligos nepripažįsta. E. J. kas mėnesį stebi gydytojai, suleidžia prailginto veikimo vaistus ir reikalingas asmuo, kuris užtikrintų jo gydymo priežiūrą. Iš 2017-01-19 UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ rašto matyti, kad E. J. lankosi šiame centre, reguliariai susileidžia jam paskirtus vaistus, paskutinį kartą lankėsi 2016-12-21.

Po teismo psichiatrijos ekspertizės akto gavimo, pareiškėjas sutikslino pareiškimo reikalavimą, prašydamas E. J. pripažinti ribotai veiksniu tik vienoje neturtinių santykių srityje – sveikatos priežiūros srityje. Pagal LR CK 2.11 str. 1 d. fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Vertinant asmens sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, vienodai svarbūs yra du veiksnumo vertinimo kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai, t. y. medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (LR CPK 218 str.), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų. Tai reiškia, kad vien tik medicininis kriterijus nėra pakankamas veiksnumui riboti, o būtina nustatyti, jog asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo 10 p. nurodytos tik rekomenduojamos asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys. Joks teisės aktas nedraudžia teismui nustatyti siauresnę, tikslesnę asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritį. Sveikatos priežiūros sritis apima tiek fizinę, tiek psichikos sveikatą. Teismo posėdžio metu E. J. nurodė, jog į gydytojus dėl fizinės sveikatos sutrikimų kreipiasi retai. Turi problemų su akimis, todėl pats savarankiškai kreipiasi į akių ligų gydytojus Telšiuose bei Plungėje, kas mėnesį vyksta išsirašyti kompensuojamųjų vaistų, pats lašina lašus į akis. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad E. J. savarankiškai kreipiasi dėl fizinės sveikatos priežiūros paslaugų, naudojasi tokiomis paslaugomis, pats vertina reikiamų fizinės sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, žino kompensuojamųjų vaistų išrašymo tvarką, supranta kokiais atvejais reikia kreiptis į šeimos gydytoją, o kuomet į kitų sričių specialistus. Teismo vertinimu, savo fizinės sveikatos būklę jis suvokia adekvačiai ir ja pasirūpinti gali pats, todėl fizinės sveikatos srityje apriboti E. J. veiksnumą nėra jokio pagrindo.

Iš suinteresuoto asmens E. J. atstovo advokato A. Juškos, teismo psichiatrės ekspertės L. Š. paaiškinimų matyti, jog E. J. atžvilgiu būtų tikslingiau spręsti ne dėl jo pripažinimo ribotai veiksniu visoje sveikatos priežiūros srityje, o būtent psichikos sveikatos priežiūros srityje. Psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija E. J. diagnozuotas nuo 1999 m. Per laikotarpį nuo 1999 m. iki pareiškėjo kreipimosi į teismą, E. J. tris kartus gydytas psichiatrijos ligoninėse, iš jų vieną kartą, t. y. nuo 2005-08-19 iki 2005-09-22 buvo gydomas priverstinai, 2005-08-22 Šiaulių miesto apylinkės teismui priėmus nutartį. Suinteresuotas asmuo V. J. patvirtino, jog E. J. psichika sutrikdavo epizodiškai, būdavo 4-5 metų laikotarpiai, kuomet net E. J. nevartojant jokių vaistų jo psichikos būklė būdavo normali. Ligos paūmėjimai trukdavo apie 3 mėnesius, tuomet jis nereaguodavo į raginimus kreiptis į gydytojus, vartoti vaistus, todėl ji kreipdavosi dėl priverstinio gydymo. Iš teismo psichiatrės ekspertės L. Š. bei paties E. J. paaiškinimų matyti, jog šiuo metu jam diagnozuotas psichikos sutrikimas yra remisijoje, jis gydosi, kas mėnesį medicinos priežiūros įstaigoje jam yra suleidžiami prailginto veikimo vaistai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog E. J. pastaruosius metus gyvena vienas, pats pasirūpina savimi, yra registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo. Aplinkybes, jog net ir jam diagnozavus psichikos sutrikimą, E. J. kasdienis gyvenimas, nesant ligos paūmėjimų, buvo normalus patvirtina byloje surinkta medžiaga, pvz. 2013 m. jam išduotas kvalifikacijos atestatas, patvirtinantis jo kompetenciją eiti ypatingo statinio specialiųjų darbų vadovo pareigas, 2014 m. išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, jog E. J. geba sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Suinteresuoti asmenys E. J., V. J. patvirtino, jog E. J. visą laiką nuo psichikos sutrikimo diagnozavimo dirbo, nedirba tik pastaruosiu metus, tačiau ieško darbo, buvo išvykęs uždarbiauti į Švediją. Dalyvaujantys byloje asmenys neginčijo tos aplinkybės, jog šiuo metu E. J. psichikos sveikatos būklė yra stabili. E. J. psichikos sutrikimas yra konstatuojamas ir šiuo metu, jis nėra visiškai pasveikęs, tačiau būtent dėl stabilios psichikos sutrikimo remisijos, šis sutrikimas netrukdo E. J. suprasti savo veiksmų reikšmės daugelyje gyvenimo sričių. E. J. pripažinimas ribotai veiksniu psichikos sveikatos priežiūros srityje yra netikslingas, nes asmuo pats lankosi pas gydytojus, supranta, jog turi vartoti vaistus ir juos periodiškai naudoja. Teismas nenustatė, jog neapribojus E. J. veiksnumo jo interesams kils grėsmė. Riboto veiksnumo atveju asmeniui yra nustatoma rūpyba, paskiriamas rūpintojas, kuris duoda tik sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudarant sandorius, priimant sprendimus ir ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui tik padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas (LR CK 3.240 str. 3 d.), bet nenusprendžia vienasmeniškai vietoj ribotai veiksniu pripažinto asmens. Rūpintojas negalėtų priimti sprendimų dėl E. J. psichikos sutrikimo gydymo vietoj jo paties, jeigu pastarasis iš viso atsisakytų gydytis kai to reikėtų ir nepriiminėtų jokių sprendimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškimas atmestinas.

LR CPK 467 str. 4 d. numato, kad nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, teismas turi aiškintis ir aplinkybes, ar nėra pagrindo siūlyti jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo. Šioje byloje teismas sprendžia, kad siūlyti E. J. sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus teikimo atitinkamoje srityje netikslinga. Suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pagal savo charakterio savybes nėra linkęs priimti pagalbą ir klausyti kitų asmenų patarimų, yra kategoriškas ginant savo nuomonę, neturi jokių autoritetų. Šios savybės atsispindi ir teismo posėdžio metu duotuose E. J. paaiškinimuose, ir teismo psichiatrinės ekspertizės metu išsakytose mintyse. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad E. J. nėra reikalingas asmuo, kuris turėtų teisę patarinėti, bet jo patarimai negalėtų sukliudyti E. J. priimti jam pačiam nenaudingų sprendimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 473 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.