- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- 1-150-917/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31337-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- K. M.
- Civilinis ieškovas
- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Audrius Pėstininkas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriams Ernestai Vensevičiūtei, Sandrai Poškienei, Vidai Dambrauskienei, Linai Stankūnaitei, Laimai Mickevičiūtei, Ievai Čiulčinskaitei,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ reklamos agentu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
K. M. slaptai pagrobė svetimą, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: 2020 m. liepos 3 d., apie 22.35 val. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), ofiso patalpoje, dirbdamas parduotuvės vadovo asistentu ir būdamas materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, suruošė inkasacijos maišelį Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įdėjo 10 500 Eur, inkasacijos maišelio su inkasuotais pinigais neįdėjo į seifą, neperdavė inkasuojančiai saugos tarnybai UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o tyčia padėjo į šiukšlių dėžę, kuri yra jo kabinete prie darbo stalo, tokiu būdu slaptai, niekam nematant, pagrobė svetimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus 10 500 Eur., padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 10 500 Eur turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis K. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. liepos 3 d. dirbo su I. P., jis buvo vadovaujantis pamainai. Turėjo išleisti darbuotojus pietauti, prižiūrėti kasas, savaitinė rotacija. K. M. išėjo pietauti nuo 21.20 val. iki 21.25 val. Visi iki 20.30 val. turėjo būti papietavę. K. M. dirbo nuo 13.30 val. iki 22.30 val. Pastebėjo, jog vėliau darbe buvo trikdžių, buvo atsijungusi signalizacija, skambino kolegėms klausti kaip panaikinti trikdžius. Kasas ėjo skaičiuoti 22.00 val., reikėjo skubėti. Inkasacijos maišelį kūrė, kaip buvo apmokytas. Skaičiavo kasas, visose paliko 500 eurų kitam rytui. Visa pelną suskaičiavo ant svarstyklių ir sudėjo į inkasacijos maišelius. Kompiuteryje buvo patvirtinimas, kad sukurta inkasacija. Maišelio duomenis nurodo identifikacinį kodą, sumos skilties nėra. K. M. sumos niekur nenurodė, kadangi išlenda atspausdintas kvitas, kai patvirtina. Vienas kvitas dedamas į kasos stalčių, kitas dedamas į inkasacijos maišelį su pinigais. Maišelį ketino įdėti į seifą. Nuklijavo juostelę, dešinėje laikė juostelę mėlynos spalvos ir toje pačioje rankoje laikė sukurtą inkasacijos maišelį. Suspaudęs ranką neatleido juostelės, bet išsprūdo maišelis, lenkėsi link seifo ir pamatė, kad šiukšlė yra jo rankoje, išmetė ją. Seifo uždaryti nereikia. Paaiškino, kad kai dedami pinigai, yra svirtis, kuri atidaro. Seifas atidaromas 8 skaitmenų kodu. K. M. negalėjo patvirtinti, ką įdėjo į seifą. Inkasacijos maišelius paima inkasacijos darbuotojai. Vieną raktą turi darbuotojai, o kitą raktą turi inkasatorius. Apie inkasavimo procedūrą paaiškino, jog K. M. išima visus maišelius, inkasatorius padeda skanuoti, o jis išsitraukia skaičiuotuvą ir tada inkasatorius nuskanuoja, pasako 3-4 skaičius identifikacinio kodo. Inkasatorius pasako maišelį, K. M. pasako sumą. Skaičiuojama bendra suma esanti maišeliuose. Inkasatorius atvyko 2020 m. liepos 6 d. ir jam perdavė pinigus. Inkasatorius atvyksta nuo 16–18 val. K. M. atrakino duris, inkasatorius padavė raktą, jis išėmė inkasacijos maišelius, padėjo ant stalo, su skaičiuotuvu suskaičiavo kiek jis nuskanuoja. Maišėlių galėjo būti 7. Inkasatorius atspausdina čekį, kuriame nurodyta tai, kas buvo nuskanuota ir prisegama prie lapo. Kompiuteryje mato inkasacijos maišelių EU848 ir identifikacinį kodą. Maišeliai nėra sunumeruoti. Niekur nefigūruoja suma, nežino kiek tiksliai turi atiduoti pinigų. Inkasatorius nuskanuoja, po to jam pasakoma suma, kuri matoma ekrane. Ekrane nerodoma bendra suma, taip pat nesimato, jei maišelio trūksta. Jo niekas neapmokė, kad jis turi tikrinti maišelius. Nagrinėjamu atveju, K. M. nedalyvavo ir nežino, kaip buvo tikrinama suma, mano, kad pinigai iškeliavo su šiukšlėmis. Kas tuo metu dirba, suformuoja inkasacijos maišelius ir įdeda į seifą, po to atvyksta inkasatorius ir paima pinigus. Maišelį, kuris dingo, suformavo K. M.. Atvažiavus inkasatoriui, jis visus maišelius išima, ant inkasacijos protokolo pasirašo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino inkasacijos protokolą (1 t., b. l. 19), ant kurio K. M. parašas. Jis patvirtino, jog tai jo parašas bei papildomai paaiškino, kad jam nekilo mintis tikrinti. Kai inkasatorius krauna maišelius, paprašo pasakyti 2-4 skaitmenų kodą, jį parašo, pasirašo ir eina dirbti. Atliekant inkasaciją, reikia pasikviesti kitą žmogų, todėl K. M. per ausinę pasikvietė kolegę (duomenys neskelbtini), kuri atėjo. K. M. teigė, jog maišelio į šiukšlių kibirą nemetė. Po įvykio, jis pats sakė A. D. kreiptis į (duomenys neskelbtini), jeigu dingo pinigai, tačiau buvo per vėlu. 2020 m. liepos 19 d. buvo susirinkimas, kuriame dalyvavo jis, V. Š., A. K. ir A. D.. Jo metu, K. M. pareiškė kaltinimus dėl dingusių pinigų, buvo peržiūrimas video. Kitą dieną K. M. įteikė prašymą parašyti paaiškinimą. K. M. nurodė, kad visoje parduotuvėje yra kameros, nežino, kur yra aklųjų zonų, nesidomi, kur yra kameros. K. M. neigė turintis priklausomybę azartiniams žaidimams. Paaiškino, kad 2016-2017 m. nerado kvalifikuoto darbo, todėl daug laiko praleido prie kompiuterio, domėjosi sportu, krepšiniu. Atsirado poreikis atlikti sporto įvykių statymus ir kreipėsi į įstaigą, kad neišsivystytų daugiau ir ligą išsigydė. Skolų dėl azartinių lošimų neturėjo, lošė iš santaupų, galėjo būti apie 400-600 Eur. 2020 m. liepos 16 d. susitikimo su vadovais metu (duomenys neskelbtini) reikalavo atlygtini žalą, grąžinti pinigus, kuriuos K. M. pavogė. Jis pasakė, kad neturi tokių pinigų ir neturėjo. Kai buvo įvykis „(duomenys neskelbtini)“, buvo suplanuotas veiksmas kiek galima išleisti pinigų, buvo bendras biudžetas su drauge. Jeigu turi pinigų, gali sau leisti, pasitaria su savo antra puse. Jeigu vyksta specialios varžybos, čempionatas, Olimpinės žaidynės, teigė, kad gali save kontroliuoti ir tam tikrą sumą gali leisti pastatyti. Nevertina to, kai priklausomybės.
Nors kaltinamasis K. M. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Liudytoja A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ regiono vadove. Apie šį įvykį sužinojo, kai iš apskaitos skyriaus gavo žinią, kad parduotuvėje (duomenys neskelbtini), trūksta inkasacijos maišelio. Padarius vidinį tyrimą, išaiškėjo, kad maišelį, kurio vertė 10 000 Eur, K. M. išmetė į šiukšlių dėžę. Buvo peržiūrėti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašus peržiūrėjo su apsaugos vadovu A. K.. Įvykio dieną K. M. buvo atsakingas už seifo procedūrą ir vakare skaičiuojant kasų pinigus, darant inkasacijos maišelį. jis įdėjęs pinigus į maišelį, jį užklijavo ir išmetė į šiukšlių dėžę, o ne į seifą, kaip reikalauja procedūros, tą liudytoja matė vaizdo įraše. Neprisiminė ar jis tuo metu turėjo ausines. Kai buvo išmesti pinigai, tai buvo vakarinė pamaina ir pinigai skaičiuojami po 22.00 val. kai parduotuvė užsidaro. Inkasacinis maišelis – pilkas pinigų maišelis, ant kurio yra tam tikras numeris, užrašoma data, pinigų sumą. Suskaičiuoja tas, kas atsakingas už seifą. Inkasavimą atlieka vienas asmuo, kuris ir pasirašo ant inkasavimo protokolo. Vaizdo kamera buvo seifo patalpose, ofiso patalpose, kur yra seifas, buvo matyti, kad daugiau nieko nevyko, jis išėjo iš patalpų ir tiek. Ofiso patalpas tvarkosi patys, jeigu prisikaupė šiukšlių, jis pats turėjo išsimesti, tačiau pagal tai, kas užfiksuota kamerose, šiukšlės buvo išneštos po kelių dienų iš patalpos. Kai buvo baigtas tyrimas, liudytoja prašė paaiškinti ir parodžius filmuotą medžiagą K. M., šis negalėjo paaiškinti, kodėl taip nutiko. Įvykis buvo 2021 m. liepos 3 d. Liudytoja paaiškino, jog pinigai laikomi, kol atvyksta inkasatorius ir pinigus paima iš seifo. Įvykio metu, kai atvyko inkasatorius, parduotuvėje dirbo K. M.. Atvykus inkasatoriui, kas atsakingas už seifą atspausdina protokolą, kuriame matosi kiek maišelių reikia atiduoti inkasatoriui. Seifas turi kodą, kiekvienas vadovaujantis personalas, kuris atsakingas už seifą turi savo kodą, jį suvedus atsidaro seifas, kuriame yra dar mažiukas seifas, į kurį yra įmetamas maišelis. Inkasatorius turi raktą, ir paima inkasatorius maišelius, kurie yra seife. K. M. sudėjo maišelius, inkasatorius juos paėmė ir skanavo. Vadovaujantis personalas turi sutikrinti protokolą su inkasacijos lydraščiu, kurį atspausdino inkasatorius, maišeliai turi sutapti su lydraštyje esančiais maišeliais. Minėta suma nesutiko, bet K. M. pasirašė ant protokolo ir lydraščio. Kadangi K. M. pasirašo protokolą ir lydraštį, procesas reikalauja, kad būtų sutikrinti tie du dokumentai, kas reiškia, kad jis turėjo pamatyti, jog trūksta maišelio, tačiau nepamatė, nieko nepasakė ir nepranešė. Jeigu pamato neatitikimą, turi iš karto informuoti parduotuvės vadovą ir regiono vadovą – liudytoją. Kur dingo pinigai nežino. Iš kamerų matė, kad viena darbuotoja I. P. paėmė šiukšlių maišą iš ofiso ir nešėsi link rampos. Parduotuvėje su tuo maišu ji vaikščiojo, po to tą maišą ji padėjo sandėlyje netoli rampos, kur vakare buvo ir kiti maišai. Vakare, minėta darbuotoja tuos šiukšlių maišus padėjo už parduotuvės ribų. Pasibaigus darbui, darbuotojai iš lauko pusės atėjo surinkti maišus ir dėti į konteinerį, bet vienas iš maišų liko rampoje. Jie visi vienodi juodos spalvos be išskirtinių požymių. Neaišku ar tą maišą įdėjo ar jis kažkur dingo. I. P. nešiojo maišą, kas pasirodė keista. Reguliariai kai vyksta darbai, tai paima maišą ir pastato prie rampos, kodėl tą maišą nešioja kurį laiką, nežino. Prie rampos yra speciali vieta šiukšles sudėti, bet yra sutarta, kad dedama prie rampos vartų, jog būtų greičiau per duris išnešti į lauką, baigus darbus ir sudėti į konteinerius. Vakare kai uždaroma parduotuvė, jie padedami už parduotuvės rampos ir uždarius parduotuvę, darbuotojai ateina iki rampos ir išneša juos į šiukšlių dėžę. Liudytoja paaiškino, kad grafikai sudaromi trims savaitėms į priekį, jie pakabinami personalo patalpose ir taip kiekvienas darbuotojas žino savo darbo grafiką. Inkasatorius atvyksta pirmadienį ir ketvirtadienį, įprastai toks nustatytas grafikas. Praktikoje nebūna, kad atvyksta kitomis dienomis, nebent šventinė diena, bet įprastai išimčių nebūna. Vakare jeigu dirba ne vienas, o du personalai, jie tarpusavyje susitaria kas tą dieną bus atsakingas už seifą. 2021 m. liepos 3 d. – penktadienis, inkasavimas – 2021 m. liepos 6 d., su inkasatoriumi bendrauja vadovaujantis personalas, kuris atsakingas tą dieną už seifą. Jeigu dirba keli asmenys pamainose, tai jie tarpusavyje susitaria, kas bus atsakingas už kasų išdalinimą, inkasaciją ir seifą. Kas atsakingas už seifą ir kasą, tas atsakingas ir už inkasaciją. Tas kas atiduota pinigus, tai atiduota visus. Kai sutikrina pinigų kiekį, tai apskritai kiek yra seife.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino pareiginius nuostatus Nr. 9 (b. l. 73–74) ir liudytoja patvirtino, jog K. M. tuo metu užėmė apibrėžtas asistento pareigas. Asistentas nedirba kasoje, tai viena iš funkcijų jeigu nėra kasininkų, jis apmokytas dirbti su kasa, bet tai nėra jo pagrindinė veikla. Lydraščių čekiai saugojami ofiso patalpoje kur yra seifas, yra stalčius, kur yra parduotuvės knyga ir ten saugomi dokumentai. Inkasacijos protokolas ir lydraštis kartu susegti ir saugomi vienoje vietoje. Inkasacijos protokole atspausdinti visi maišeliai, kuriuos sukūrėme, o lydraštyje nuskanuoti visi tik ne tas. Inkasacijos protokolas ir inkasacijos lydraštis.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pateikė liudytojai apžiūrėti inkasacijos protokolą su lydraščiu (1 t., b. l. 19) ir liudytoja paaiškino, jog byloje neatspausdintas protokolas, tai lydraštis, kuris prisegtas, todėl negali pasakyti ar dokumente būna išskaidytos sumos. Būna įrašyti inkasacijos numeriai. Nurodyta inkasavimo maišelis, numeris ir konkreti suma, kas sudaro tą maišelį. Tas, kas inkasuoja šio dokumento nepasirašo, pasirašo kas sukuria maišelį. Inkasacijos protokolą pasirašo inkasatorius ir asmuo atsakingas už seifą, inkasacijos lydraštį pasirašo inkasatorius ir asmuo atsakingas už seifą. Inkasacijos protokole nurodoma bendra maišelių suma, tik individualiai kiekvieno maišelio. Darbuotojas kitu būdu gali padaryti, kitu būdu suskaičiuoti, nes ant kiekvieno inkasacijos maišelio yra parašyta konkreti suma. K. M. paima atskirai maišelį, ant kurio parašyta inkasacijos suma, inkasatorius nuskanuoja ir su skaičiavimo mašinėle suskaičiuoja ir pasitikrina bendrą sumą. Pagal įdarbinimo planą, kiekvienas asistentas ir darbuotojas turi įdirbio planą, jis supažindinamas su seifo ir kasų procedūromis. Kai buvo atliekama K. M. apklausa, jis tiksliai galėjo pasakyti kokia yra procedūra, ją tiksliai apibūdino, ką reikia daryti jis žinojo. Inkasavimo maišelis – standartizuotas, pilkas, turi lipduką, įdedant pinigus, jis turi numerį, užrašoma data ir inkasavimo suma. Nuklijuojama lipduko popierinė dalis, užklijuojamas maišelis ir įdedamas maišelis seifą. Darbe rekomenduojame išeiti iki 22.45 val., kad būtų priduota signalizacija ir būtų tuščios patalpos, bet būna, kai trūksta darbuotojų ar prekės atvažiavo vėliau, tai gali būti, kad darbuotojai išeis ir 23.00 val. ar vėliau. Darbuotojai žino, kad yra filmuojami. Kelioms savaitėms į priekį nenumatoma kas bus atsakingas už seifą. Jeigu atėjus į darbą yra vienas vadovaujantis, arba keli, tai jie tarpusavyje nusprendžia, kuris bus atsakingas už seifą. Liudytoja 2021 m. liepos 17 d. atvažiavo peržiūrėti dokumentus ir pamatė, kad inkasacijos lydraštis su protokolu neatitinka. Apie tai A. D. informavo apsaugos vadovą ir teisės skyriaus vadovą, kad suteiktų prieigą peržiūrėti įrašus. 2021 m. liepos 20 d. buvo darbuotojų susirinkimas, į kurį buvo pakviestas K. M.. Pokalbio metu iš K. M. nebuvo reikalaujama sumokėti. Galėjo būti klausiama, ar nori atlyginti žalą. V. Š. dalyvavo kai kuriuose pokalbiuose. Liudytoja 2021 m. liepos 17 d. sužinojusi, kad pinigai buvo išmesti, susisiekė su įmonės šiukšles tvarkančia įmone, klausė, ar yra galimybė patikrinti tuos maišus. Jai atsakė, kad maišai iš karto yra utilizuojami. Tas šiukšlių maišas buvo nerastas, o kur neštas neaišku, vaizdo kamerose nesimato ar jis buvo įdėtas į konteinerį, jis buvo tik neštas, o kur neštas nesimato. Per kameras buvo užfiksuota, kad šiukšles po kelių dienų išnešė I. P.. Vaizdo įrašus žiurėjo su A. K..
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2016 m. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadovas. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio išėjo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.
Praėjo pusantrų metų, tačiau paaiškino, kad buvo informuotas, jog parduotuvėje Kaune buvo dingusi suma pinigų. Liudytoją informavo regiono vadovė ir tuometinis vadovas V. Š.. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turi praktiką, kad prieš pateikiant oficialų pareiškimą teisėsaugai, reikia atlikti trumpą vidinį informacijos patikrinimą ir vėliau priimti sprendimą. A. K. dalyvavo pirminiuose procesuose dėl pirminės informacijos surinkimo, vėliau su regiono vadovo parašu buvo surašytas oficialus kreipimąsis į Kauno policiją. Liudytojas paaiškino, jog jo kolega buvo
parduotuvės vadovo pavaduotojas ar asistentas, suformavo inkasacijos maišelį, tačiau to maišelio neįteikė inkasavimo metu, paslėpė jį šiukšlių dėžėje. Peržiūrėjus vaizdo kameras buvo matyti, kad buvęs kolega minėtus pinigus pasisavino. A. K. bendravo su juo asmeniškai, tuo metu jis prisipažino ir sutiko, tačiau vėliau tiek jis, tiek advokatas siūlė susitaikyti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokant patirtą žalą. Mūsų kolega, kuris sužino apie galimą nusikaltimą, tai parduotuvės vadovas ar regiono vadovas, privalo informuoti liudytoją, kaip įmonės apsaugos vadovą ir jis kartu su duomenų apsaugos pareigūnų ištraukia ir išsaugo vaizdo įrašus, kurie turi įtakos tyrimui, surašo pareiškimą, bet prieš perduodant teisėsaugai pagal praktiką pasikalba su žmonėmis, geranoriškai leidžia atlyginti žalą, prisiimti atsakomybę ir išeiti savo noru, kad neteplioti įmonės reputacijos. Per penkis su puse metų 99 procentai taip ir būdavo. Apie šią sumą, nedelsiant buvo informuoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai, vadovai, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teisėsaugą. Tą pačią dieną po įvykio ar kitą dieną, regiono vadovas išsikvietė liudytoją į Kauną, buvo susitikimas su K. M., kuriame dalyvavo dar keletą merginų ir vyko pokalbis, t. y. kvietėsi po vieną ir uždavinėjo klausimus, po to buvo nutarta su vaizdo įrašais kreiptis į policiją. A. K. peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matosi, kad K. M. liečia pinigus, suskaičiuoja, padeda juos ne į pagrindinį seifą, neformuoja inkasacinio maišelio, pinigus padėjo ne į seifą, o į kitą vietą. K. M. kartu su liudytoju žiūrėjo vaizdo įrašą. Ką sakė nepriminė, bet nurodė, kad jis apsiverkė ir sutiko, kad jis padarė klaidą. Derybų nebuvo, jam buvo pasakyta, jeigu pinigų nespėjo išleisti, turi šansą grąžinti. Liudytojas paaiškino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patalpos yra filmuojamos. Apsaugos darbuotojas gali matyti kameras be galimybės atsukti, sustabdyti ar kitaip daryti įtaką, liudytojas, kaip apsaugos vadovas, kiekvieną kartą dėl prisijungimo turėjo kreiptis į tinklo duomenų apsaugos pareigūną, nurodant tikslą ir priežastį, gaudavo kodą, išsaugodavo įrašus ir naikindavo kodą ir tuos įrašus teikdavo policijos pareigūnams, apie tai atsižymėdavo specialiame žurnale. Tai buvo griežtai reglamentuota ir kontroliuojama. Regiono vadovai turėjo įmonės įgaliojimą esant poreikiui peržiūrėti vaizdo įrašus. Prieigas prie vaizdo įrašų suteikdavo tik vienas žmogus įmonėje – duomenų apsaugos specialistas. Peržiūrint vaizdo medžiagą, tiek liudytojas, tiek regiono vadovė matė, kad išmesti pinigai, nuomonės sutapo. Yra pinigų ir seifo atidarymo procedūra, viskas aprašyta ir personalas yra su tuo supažindinamas, net liudytojas, kaip apsaugos vadovas, tai žinojo. Prieš šį incidentą įmonėje buvo daug kitų incidentų, kai žmonės buvo pagauti dėl procedūrų pažeidimų, bet čia vidinis reikalas ir į teisėsaugą nesikreipta.
Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo A. K. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 9–10), kuriuose parodė, kad dirba ,,(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vadovu. 2020 m. liepos mėnesį, jis iš regiono vadovės A. D. sužinojo, kad inventorizuojant seifą pritrūko didelės pinigų sumos, apie 10 000 eurų. Vėliau, sutartą dieną, jis atvyko į ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš tai peržiūrinėjo vaizdo įrašus. Peržiūrinėjant vaizdo įrašą pastebėjo, kaip parduotuvės darbuotojas sudeda pinigus į inkasavimo maišelyje, vietoj seifo, išmeta į šiukšlių dėžę. Buvo labai gerai matyti, kadangi pagal programą galėjo priartinti vaizdą, todėl matė ir žino, kad pinigų inkasavimo maišelis su pinigais buvo išmestas į šiukšlių, tai buvo K. M.. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip po poros dienų, iš minėtos šiukšliadėžės, darbuotoja paima šiukšlių maišą ir kartu su kitomis šiukšlėmis pastato maišą prie rampos, tačiau vėliau kiek pamena visus maišus išmeta, o vieną maišą su šiukšlėmis iš darbo ofiso paliko neišmestą į konteinerį, kaip turėtų pasielgi nustatyta tvarka. Vėliau atvykus į parduotuvę, buvo pakviesti darbuotojai susiję su pinigų inkasavimo maišelio dingimo. Pokalbio metu dalyvavo liudytojas, A. D. ir parduotuvės vadovas (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu K. M. pirmiausia pradėjo viską neigti ir atsisakė bendradarbiauti, tačiau po to kai jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kad jisai formuoja inkasavimo maišelį, o vėliau išmeta į šiukšliadėžę, savo kaltę pripažino ir patvirtino, kad vaizdo įraše yra jisai, ir kad maišelyje tikrai pinigai. Pats K. M. pasiūlė atlyginti žalą dalimis. Vėliau buvo kalbėta su dviem darbuotojoms, kurios kaip matoma vaizdo įraše į konteinerį turėjo išnešti visas šiukšles, tačiau to nepadarė, viena iš merginų negalėjo paaiškinti, kodėl vienas iš maišų taip ir liko stovėti prie rampos, o vėliau buvo nuneštas prie konteinerio tačiau neįdėtas į konteinerį, o įdėtas atvirkščiai. Viena iš pokalbyje dalyvavusių merginų, jau anksčiau buvo atsidūrusi panašioje situacijoje, kuomet būtent ji tokiu pačiu būdu suformuotą inkasavimo maišelį išmetė į šiukšlių dėžę, tačiau tą kartą buvo sureaguota griečiau ir pinigai buvo rasti šiukšliadėžėje ir grąžinti atgal į įmonę.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), buvo panaši situacija, t. y. buvo gauta informacija, kad inkasavimo metu pritrūko apie 10 000 eurų, buvo skubiai prisijungta prie vaizdo įrašų. Tuo metu regiono vadovė buvo K. P., buvo labai greitai sureaguota ir iš šiukšliadėžės ištraukti pinigai. Taip pat nurodė, kad iš K. M. nebuvo reikalaujama sumokėti pinigų, jam buvo pasiūlyta atlyginti žalą. Dėl žalos atlyginimo buvo daugiau kalbėta iš A. D. pusės, liudytojas dalyvavo kaip stebintis ekspertas. Jam buvo pasakyta, kad nebus kreipiamasi į policiją, jeigu pilnai ar dalimis galės nuostolį padengti. K. M. prisipažino, kad nusižengė seifo inkasavimo procedūromis ir jis išmetė pinigų maišą į šiukšlių dėžę tarnybinėse patalpose, kur atliekamos inkasavimo priemonės. Liudytojas mano, kad pirmą kartą (duomenys neskelbtini) nepavyko, be to, žinoma, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ skiriasi nuo kitų prekybos tinklų didele pagarba darbuotojams, mergaitė išmetė maišą pirmą kartą ir tiesiog buvo perkelta į kitą parduotuvę, rodo tai, kad įmonė tolerantiškai žiūri į darbuotoją. Žmonės pabandė tai padaryti gudriau ir protingiau antrą kartą. Šiuo atveju pavyko, kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tų pinigų neatgavo, pinigai iškeliavo neteisėtu būdu, todėl vertinama, kad nusikaltimas pavyko. Informacija buvo perduota policijai, regiono vadovė A. D. važiavo į įmonę, rašant pareiškimą policijai, buvo perduota informacija, kad būtų atliktas patikrinimas dėl šiukšlių konteinerių išvežimo.
Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad yra parduotuvės, esančios Šančių parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vadovu. Įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Apie situaciją sužinojo savaitės pradžioje, kai gavo ataskaitą dėl inkasavimo maišelių, kad jų trūksta. Buvo didelis skirtumas, pinigų nerado, buvo atsuktos kameros, pasižiūrėta kas įvyko. Vaizdo įraše matyti, kad K. M. padėjo inkasavimo maišelį ant šiukšlių dėžės, šiukšlių maišas po kelių dienų buvo išneštas į rampos galą ir po to į šiukšliadėžę. Nebuvo laikomasi inkasavimo procedūrų, nes procedūrose su grynais pinigais yra numatytas keturių akių principas. Darbuotojai kviečiami atsitiktine tvarka, tiesiog turi būti žmogus, kad užtikrinti keturių akių principą, tai nėra būtinai vadovaujantis personalas ar pardavėjas. Tai turėjo padaryti K. M., t. y. jis turėjo pakviesti bet ką. Buvo aiškinamasi, kur keliavo šiukšlių maišas. I. P. išnešė maišą iš ofiso, nunešė iki rampos, E. G. iš vidaus į lauką, Jolita išnešė į konteinerius. Trys žmonės dalyvavo šiukšlių nešimo grandinėje. Buvo pokalbiai su K. M., dalyvavo apsaugos vadovas A. K., regiono vadovė A. D.. Liudytojas stebėdamas pokalbį matė, kad K. M. pradžioje pripažino savo kaltę, po to ne. Pamena, kad sakė, jog netyčia. Yra grynųjų pinigų tvarkymo procesas, tam skirtos procedūros tiek inkasavimo maišelį darant, tiek skaičiuojant seifą, kasos stalčių, tai daroma keturių akių principu. Asistentas priskiriamas prie vadovaujančio personalo. Per mokymus keturių akių principas pristatomas jau nuo pardavėjo pozicijos per elektroninę mokymo sistemą. Kai žmogus keliamas į asistentus viskas eina per praktinius mokymus, mokoma dirbti su seifu, inkasavimo maišeliais, taisyklės detaliai pristatomos. Liudytojas nurodė, kad netyčia užmiršti pakviesti dar vieną žmogų, užmiršti neįmanoma. Yra inkasavimo maišelio ataskaita, ji automatiškai iš spausdintuvo atsispausdina, ji nusirašoma, aktyvuojama kasų operacijų knygoje, po to regiono vadovas ją siunčia į regioninę bendrovę tolimesniam aktyvavimui. Maišelio ataskaita formuojama automatiškai. Parduotuvėje yra pinigų skaičiavimo aparatas, su kuriuo suskaičiuojami pinigai, kurie inkasuojami į maišelį. Iš aparato siunčiama į kompiuterį ir patvirtinus sumą, per spausdintuvą atsispausdina inkasavimo maišelio ataskaita. Inkasavimo maišelis užklijuojamas, jeigu būtų nors minimaliai atplėštas ar neužklijuotas, jo neimtų inkasavimo tarnyba. Uždėjus juostelę, nuplėšus, jos likutis išmetamas į šiukšliadėžę. Inkasavimo maišelio ataskaitą pasirašo du žmonės. Buvo tikrinami dokumentai, tačiau nepamena kiek asmenų pasirašė. Galima nebent panaikinti pačią ataskaitą, sunaikinti visą maišelį, perdėti pinigus į kitą maišelį, kuriant naują maišelį. Kai maišelis padarytas, jeigu jis įmetamas į seifą, kur be inkasavimo žmogaus patekti negalima, nėra įmanoma. Kompiuteryje yra duomenys, kurie įvedami, kai kuriamas inkasacinis maišelis. Tris kartus per dieną skaičiuojamas seifas ir kompiuteris rodo, ar yra minusas, ar pliusas. Inkasacijos metu, jeigu yra įvestas į sistemą maišelis, bet tas maišelis nenuėjo į patį seifą, iš karto negalima pamatyti skirtumo. Jeigu maišelis išmestas kitur, o ne į seifą, tai pamatoma tik su inkasacijos ataskaita, kuri tuo metu ateidavo kas savaitę, dabar ateina dažniau. Neįmanoma nuslėpti suformuoto inkasavimo maišelio, jeigu jis būtų panaikintas iš kompiuterio, tuomet skaičiuojant seifą būtų minusas, vakare jau būtų žinoma, kad yra bėda su seifu. Jeigu yra skirtumas, tai viskas perskaičiuoja ir ieškoma to skirtumo. Jeigu nerastų, tai būtų pranešta atitinkamiems žmonėms. Nagrinėjamu atveju negali pasakyti per kiek laiko nustatė, kad nėra maišelio, buvo praėję daugiau kaip trys dienos. Liudytojas nedalyvavo seifo atidaryme , kai buvo rastas minusas, tuo metu dalyvavo jo asistentė E. S.. Liudytojas paaiškino, kad inkasavimo procedūra tokia, jog atvyksta inkasatorius, jis įleidžiamas į ofisą, jis duoda raktą nuo saugyklos, darbuotojai iš tos saugyklos ištraukia maišelius, paduoda inkasatoriui ir tikrinamas kiekvienas maišelis pagal unikalų kodą ant maišelio, pasakoma suma, sudedamos sumos, kurios turi būti. Darbuotojai inkasatoriui perduoda maišelius, atspausdinama ataskaita, ant jos pasirašoma. Taip pat pasirašoma ant inkasavimo lydraščio, kuris irgi kabinamas prie inkasavimo ataskaitos. Patį dokumento tikslumą tikrina žmogus, kuris inkasuoja. Jeigu turėtų būti 10 maišelių, reikia sutikrinti, kad yra 10 maišelių, maišelio pinigų suma sutikrinti su tuo kas yra kompiuteryje ir pasakyti inkasatoriui. Šiuo atveju nebuvo sutikrintas bendras maišelių skaičius. Ataskaitos pabaigoje, kurią formuoja ,,(duomenys neskelbtini)“, nurodomas maišelių kiekis, maišelių sumos, tačiau bendra suma nerašoma. Inkasavimo akte bendra suma taip pat nerašoma, ji sutikrinama su inkasatoriumi, ar sumos atitinka. Inkasatorius ant parduotuvės ataskaitos nepasirašo. Liudytojas mano, kad nagrinėjamu atveju buvo netyčinė klaida. Netyčinė klaida padėti ant šiukšliadėžės, tyčinė klaida – nekviesti antro darbuotojo. Nėra nustatyta iki kurio laiko darbuotojas turi išeiti iš parduotuvės po pamainos. Parduotuvės užrakinti vienam darbuotojui negalima, užrakinti turi du darbuotojai. Teoriškai K. M. negalėtų vienas užrakinti, kaip buvo praktiškai nežino.
Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vadovo pavaduotoja. Žinau, kad buvo toks įvykis, jog dingo pinigai ir viskas. Po įvykio buvo atleisti darbuotojai, tai E. G., J. S., K. M.. Tuo metu vadovas buvo V. Š.. Inkasavimo tvarka buvo žinoma. Keturių akių principu vyksta inkasacija, t. y. pinigus skaičiuoja du žmonės. Šis principas nėra pažeidinėjamas. Jeigu pažeidžiama yra drausminė nuobauda. Inkasuojant, atspausdinamas ,,(duomenys neskelbtini)“ sistemos lapas, ant kurio pasirašo du žmonės. Dėl įvykio žino, kad pasigedo pinigų per inkasacija, daugiau nesigilimo, mano, kad tikriausiai nepatikrino. Nemano, kad kas nors pavogė pinigus. Parduotuvėje yra išėjimo taisyklės, parduotuvė užrakinama 22.45 val. Skirtingi darbuotojai, skirtingu laiku išeina. Inkasavimo ataskaita, tai kiek pinigų yra maišelyje, seifo detali ataskaita, tai kiek yra pinigų seife. Po kiekvieno seifo skaičiavimo yra atliekamos tokios ataskaitos: 14 val., 22 val. ir 8 val. tenka paduoti pinigus inkasatoriui. Inkasatorius vienintelis turi seifo raktą. Darbuotojas atsidaro kompiuterį, mato kiek yra inkasacijos maišelių, inkasatoriui suvardinami inkasacijos kodai, suma ir atiduodama inkasacijai. Tiek inkasatorius, tiek darbuotojas išspausdina dokumentus. Dokumente, kurį atspausdina parduotuvės darbuotojas, bendros sumos nesimato, lieka tik inkasacijos maišelių skaičius. Maišelių skaičius, identifikacijos numeris matosi, tačiau sumos nėra. Kiekvienas maišelis turi identifikacinį numerį, kuris matosi. Liudytoja paaiškino, kad darbuotojai patys sukuria maišelius, o kompiuteryje yra identifikaciniai kodai. Maišeliai išimami iš seifo ir skaičiuojama, kiek seife ir kiek kompiuteryje. Kompiuteryje rodo, kad yra sukurti maišeliai ir suskaičiuojama indikaciniai kodai, tik nėra numeracijos, todėl pats darbuotojas turi suskaičiuoti. Inkasatorius turi susižiūrėti kiek maišelių perduota. Jeigu nesutampa, reikia ieškoti maišelio, kuris dingęs, jeigu trūksta maišelio reiškia nepasitikrino inkasatorius. Procedūra su inkasatoriumi yra nurodoma mūsų parduotuvės bendrosiose taisyklėse. Inkasatorius pasirašo ant dviejų, priėmimo ir gavimo dokumentų, iš viso būna trys dokumentai. Ant trečio dokumento pasirašo tik inkasatorius, įmonė pasilieka du dokumentus, vieną atiduoda inkasatoriui, pasilieka perdavimo aktą ir kiek priima pinigų. Vieną dokumentą atspausdina inkasatorius. Negali būti, kad būtų nesuformuojamas identifikacinis maišelis, nes jeigu nesuformuojama, tai rodys, kad pinigai turi kažkur būti, jie iš parduotuvės neturi išeiti. Maišelio negalima išbraukti ir jei inkasatorius negavo maišelio, tai išveža ir praneša, kad nepadavė vieno maišelio. Trūkumas pasimato, kai inkasatorius perduoda pačiai „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterijai kokius pinigus gavo.
Liudytoja L. C. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba ,,(duomenys neskelbtini)“ pavaduotojo asistente. Buvo įvykis, kad dingo pinigų maišelis. Sužinojo, kad dingo pinigai, kurie galimai buvo išnešti su šiukšlių maišu ir išmesti į konteinerį. Keletą kolegų buvo atleisti iš darbo: J. S., E. G., K. M.. Ateinant į darbą, vadovaujantis personalas visada perduoda seifą. Vienas atsakingas žmogus, už pinigus iš rytinės pamainos, perduoda pinigus vakarinei. Turi būti perduodama tokia pati pinigų suma. Perdavimas daromas tris kartus per dieną. Seifas priklauso vienam žmogui, nebent kai skaičiuojamas seifas pagal „(duomenys neskelbtini)“ nutarimus, kur nurodyta, kad turi skaičiuoti du žmonės. Taip nedarydavo, pažeisdavo taisyklę ir skaičiuodavo vienas žmogus dėl laiko stokos. Jeigu didelis srautas žmonių, tai suskaičiuodavo vienas žmogus, o kitas ateidavo pasirašyti. Seifas suskaičiuojamas ryte. Du kartus dienoje daromas inkasacijos maišelis. Padaromas maišelis, užklijuojamas ir įdedamas į patalpą, kur negalima įeiti. Tik su inkasatoriumi galima įeiti. Iš ryto išsidalinamos kasos, ateina darbuotojas, suskaičiuojama kasa, atiduodami pinigai iš kasos ir darbuotojas išsineša. Pinigai, kurie padaromi inkasatoriams, neperskaičiuojami. Kai atvažiuoja inkasatorius, duoda raktą, atrakina seifą, sutikrinami maišeliai, maišelių numeriai ir suma. Liudytoja pasiima maišelius, juos suskaičiuoja vienetais kiek jų yra, sutikrina numeriukus ir sumą. L. C. nuomone, pinigai per neatidumą buvo išmesti į šiukšlių dėžę. Liudytoja su K. M. kartu dirbo kartu beveik metus. Praktikoje buvo pažeidinėjama keturių akių principas. Liudytoja inkasaciją yra atlikusi ir kitose parduotuvėse, kitose parduotuvėse tas pats vykdavo, seifas skaičiuojamas vieno žmogaus. Liudytoja nenurodė, kokia informacija buvo pateikta K. M., kadangi jis įdirbį turėjo kitoje parduotuvėje. Inkasuojant, pats inkasatorius nemato, kiek maišelių jam turi atiduoti, jis pasako numerį, darbuotojai sumą. Inkasatorius planšetėje užfiksuoja maišelį ir pinigų sumą, bet jis nemato kiek jam turi atiduoti. Liudytoja galvoja, kad pinigai buvo išmesti į šiukšlių kibirą, kai užklijuojamas maišelis, kadangi reikia nuplėši lipduko dalį, manytina, kad išmetė ne tą ir viskas. Atiduodant maišelius turėjo sutikrinti ir pastebėti. Dėl šiukšlių išnešimo paaiškino, kad kai yra pilnas šiukšlių kibiras ir išneši. Šiukšlės nešamos į rampą prie išėjimo, dienos pabaigoje surenkama iš visų patalų šiukšlės ir kai priduodama signalizaciją, šiukšlės išnešamos. Iš ofiso šiukšlės nenešamos kasdien, neprisikaupia. Vadovai žinojo, kad skaičiuoja vienas žmogus. Tuo metu vadovas buvo V. Š.. Liudytojos regiono vadovė pranešė paieškoti maišelio ataskaitose. Liudytoja taip pat nurodė, kad kai atliekamas maišelio formavimas ir inkasavimas, kompiuteryje nesumuojama visa suma. Kai daro inkasaciją, tai kompiuteryje būna maišelių sąrašas su pinigų sumomis, inkasatorius padiktuoja kokią suvedė sumą ir kokią darbuotojai gavo, susitikrina. Būna, kad nebūna parašų ir pakviečia pasirašyti.
Liudytoja M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vadove. Iš pradžių dirbo parduotuvėje, esančioje Jonavos g., vėliau buvo perkelta į Marijampolės parduotuvę. Tuo metu nedirbo, bet jai žinoma, kad buvo dingęs vienas inkasavimo maišelis. Liudytoja yra dirbusi su K. M.. M. J. paaiškino, jog šiukšlės išnešamos, kai prisikaupia pilnas maišas. Iš ofiso išneša vadovaujantis personalas, nes tik jie gali ten patekti. Tuo metu liudytoja neturėjo patekimo į ofisą, šiukšles išnešė (duomenys neskelbtini). Negalėjo pasakyti ar apie seifo procedūras buvo dokumentai, bet ją apmokė, skaitė procedūras, kolegos išmokė. Pagrindinis principas, tai keturių akių principų, kas reiškia, kad dalyvauja ir inkasatorius ir kas atiduoda maišelius. Inkasatorius ima inkasavimo maišelį, darbuotojas tikrina skaičius kompiuteryje ar atitinka. Suma turi atitikti ir bendra ir su inkasatoriui pateikta suma. Inkasatorius atsineša raktą, paduoda vadovaujančiam personalui, kartu atrakina atskirą erdvę, kur maišeliai, juos paduoda ir paduoda raktą. Ir pats vadovaujantis darbuotojas sėdasi prie kompiuterio ir tikrinasi maišelius. Vadovas susiveda sumą į skaičiuotuvą, sutikrina visus maišelius, gautas sumas ir pasirašo. Nėra sistemos, kad pasižymėti, jog maišelis jau suskaičiuotas. Seifo skaičiavime turi pasirašyti du žmonės. Inkasavimo maišeliui sudaryti turi pasirašyti vienas žmogus. Kurti inkasavimo maišelį užtenka vieno žmogaus. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar seifo skaičiavimo ataskaitoje nurodoma visa suma. Jeigu perduodama ne tiek maišelių, regiono vadovas gauna ataskaitas iš banko apie pinigų neatitikimus. Maišeliai formuojami ryte ir vakare. Parduotuvę vakare užrakina vadovaujantis personalas. Vadovas turi ne tik vadovo, bet ir salės darbuotojų funkcijas, bet salės darbuotojas negali atlikti vadovo funkcijų. Jeigu nepavyko suvadovauti, kad padarytų kažką, tai jis pats turės daryti. Būna dienų, kada galima numatyti, kad bus daugiau žmonių, tai nėra reglamentuota, bet ateina nurodymai, kad bus stiprus savaitgalis ir reikia pasiplanuoti, jog dirbtų daugiau žmonių. Liudytoja turėjo sukurtą seifo kodą, juo naudojosi mažai, kadangi buvo jos mokymai. Buvo atvejis, kai ji kartu su K. M. suvedė blogai kodą ir seifas nepersirašė. Kad parduotuvėje nepasirašyta, liudytojai neteko pastebėti, nes dirba rytinėje pamainoje. Ji pati asmeniškai naudojosi seifu ryte, išdalinant kasas.
Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį, K. M. galimai padarė klaidą, kadangi jis išmetė inkasacijos maišelį į šiukšlių dėžę ir nepastebėjus, kad jo nėra, nepranešė inkasatoriui ir nepadavė. Tą dieną J. S. dirbo, jos pareigos buvo parduotuvės vadovo asistentė. Inkasavimo maišelių formavimas, darbas su seifu įėjo į jos pareigas, tačiau tą dieną buvo atsakinga už pamainų valdymą. Pagal procedūras turi būti taikomos 4 akių principas. Tą dieną, kiek liudytojai žinoma, K. M. nepasikvietė antro žmogaus, t. y. asmens, kuris gali būti vadovaujantis narys arba suprantantis procedūrą. Fiziškai galėjo pasikviesti I. P., L. C., o iš darbuotojų tiksliai neprisiminė. Kad toks incidentas įvyko paaiškėjo 2020 m. liepos 16 d. Parduotuvės regiono vadovė A. D. į ,,Whatsupp“ susirašinėjimą išsiaiškinti, ar tam tikras inkasacijos maišelis buvo atiduotas inkasatoriui, nes jo pasigesta. Nuotraukoje užfiksuotas maišelio pavadinimas, data, kada atiduotas, suma, kuri turėjo būti maišelyje, taip pat buvo nufotografuotas kompiuterio ekranas. Tą dieną liudytoja dirbo su V. Š. ir E. S.. Jie pervertė inkasavimo ataskaitas, kuriose nurodyta kas darė inkasacijos maišelį ir surado, kad tai K. M.. Taip pat jis darė inkasaciją, atidavė pinigus, sukūrė maišelį ir turėjo išmesti į seife esantį seifą. Po 3 dienų sužinojo, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai ir juose pamatyta, kad inkasacijos maišelis nebuvo įdėtas į seifą, o buvo išmestas į šiukšlių dėžę, taip pat buvo matyti, kad šiukšlių maišas po 3 dienų buvo išneštas iš ofiso, nuneštas už rampos durų, paliktas. Tą vakarą liudytoja nuėjusi ir radusi vieną šiukšlių maišą, jį išmetė į konteinerį. Šiukšlės iš ofiso išnešamos, kai pilnas maišas, jeigu yra laiko, tai išneša, nėra tam tikros procedūros. Šiukšlių maišai yra sudedami greta rampos ir po to vakare paskirtas žmogus išneša visus vienu metu. Didelis atstumas nėra, bet parduotuvėje priimta būtent tokia tvarka. Panašus įvykis buvo nutikęs liudytojai, kai ji prieš tris metus, į šiukšlių dėžę išmetė inkasavimo maišelį. Buvo sunkus periodas, didelis krūvis, ji buvo nauja asistentė, nebuvo pilnai susipažinusi su viskuo, nebuvo taikomas 4 akių principas, ir dėl didelės įtampos, skubėjimo, išmetė inkasacijos maišelį vietoje seifo, nes greta seifo buvo šiukšlių dėžės. Kitą dieną vyko inkasaciją, kadangi buvo jos inkasacijos maišelis darytas, pagalvojo, kad galbūt ten ir rado, žala nebuvo padaryta. Tačiau buvo pakviestas įmonės apsaugos vadovas, padarė tyrimą, peržiūrėjo vaizdo įrašus, apklausė mane, vadovą, nusprendė, kad buvo nevalingi veiksmai. Su K. M. susipažino 2019 m. gruodžio mėnesį, parduotuvėje, kurioje liudytojai ir įvyko nutikimas. Galėjo jam apie tai papasakoti kolegos. Reikia laikytis 4 akių principo. Kiekvienais metais įvyksta tos pačios klaidos, turi būti du žmonės, siekiant užtikrinti, kad procedūros būtų atliekamos teisingai. K. M. įvykio dieną darė maišelius, kitas asmuo buvo atsakingas už pamainą, skirstė darbus. Asmuo atsakingas už seifą, priima inkasatorių. Kiekvienas vadovaujantis personalas turi seife tam tikrą kodą, su kuriuo gali prisijungti. Čia nėra iš anksto žinoma kas bus atsakingas už seifą, kiekvieną dieną sprendžiama kas bus atsakingas. Maišelį sukurti gali vienas asmuo, bet seifą skaičiuoja du žmonės, kas reiškia, jog prieš skaičiuojant seifą turi pasikviesti antrą asmenį. Kazimieras pažeidė taisyklę, kad jis seifą suskaičiavo vienas, o inkasacijos maišelis nededamas į seife esantį seifą, nededama nesuskaičiavus seifo. Iš ryto reikia skaičiuoti visą seifą, o vakare skaičiuoti ir seifą ir maišelį. Į seife esantį seifą įdėjus, po to neišimsi, todėl skaičiuojami maišeliai du kartus dienoje, ryte ir vakare, o seifas 3 kartus per dieną. Maišelio formavimas – pinigų suskaičiavimas ir įdėjimas į maišėlį. Jam priklausytų užplombavimas ir įdėjimas į seifą, bet atidedama vėliau, nes gali būti netikslingai suskaičiuoti pinigai, todėl neužplombuoja, kol neįsitikina, kad visur nuliukai ir suskaičiuotas seifas. Suskaičiuoti seifą reikia dviejų žmonių. Visu pirma padaromas maišelis ir tada suskaičiuojamas seifas. Inkasavimo procedūra tokia, kad atvažiuoja inkasatorius ir už seifą atsakingas žmogus pasiima raktą iš inkasatoriaus, paima maišelius, paduoda inkasatoriui, inkasatorius maišelius po vieną skanuoja, darbuotojas atsidarę failą tikrina maišelius pagal jo padiktuotą kodą. Pagal procedūrą, tai reikia sutikrinti ar unkasatorius turi 8 maišelius. Bendra sumą skaičiuojama skaičiuotuvu. Žmogus seifo procedūros yra apmokamas žodžiu kito darbuotojo. Keturių akių principas buvo taikomas Jonavos gatvėje. Liudytoja buvo atleista dėl nepasitikėjimo. Iš pradžių ją kaltino bendradarbiavimu, kadangi paskutinė galimai palietė šiukšlių maišą, nepatikrino turinio. Liudytoja maišą padėjo į šoną, nes konteineris garde buvo perpildytas, kadangi šeštadienį šiukšlės nevežamos. Dažniausiai K. M. skaičiuodavo seifą, daržovių skyrių, kraudavo bakalėjos likučius, jeigu būdavo laiko suvesdavo. Jam būdavo skiriami daugiau fiziniai, sunkesni darbai. Parduotuvėje darbai kartodavosi kiekvieną dieną, jo apmokymui kaip asistentui laiko buvo skiriama mažai. Liudytojos nuomone, pinigus išmesti į šiukšlių maišą, tai nevalingas judesys. Baigiant darbo dieną išbėgdavo iš parduotuvės, nes reikia priduoti tam tikru metu, ne vėliau. Jeigu pavėluoji uždaryti parduotuvę, tai paskui reikia aiškintis dėl kiekvieno pavėluoto išėjimo. Išeiti reikėdavo iki 22.45 val., parduotuvė uždaroma 22.00 val., visi darbuotojai privalo užtikrinti, kad viskas būtų iškrauta laiku, kad būtų švaru, išplauta, kad seifas suskaičiuotas, kad visi darbai būtų padaryti.
Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu dirbo savo darbą, atvažiavo į parduotuvę ,,(duomenys neskelbtini)“ surinkti pinigus. Laukė, kol jį įleis, kur seifas yra, nes darbuotojams duoda vieną savo raktą, darbuotojai jam. Jis nuskanuoja maišelius, išmeta čekį, gauna bendrą sumą, duoda sau ir darbuotojui čekį, jei suma sutampa, tada čekius pasirašo. Liudytojas pagal čekius susiskaičiavo. Darbo pabaigoje priduoda pinigus ir jei viskas gerai, atspausdina lapą, tiek jis, tiek parduotuvės darbuotojas pasirašo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo M. B. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 51–52), kuriuose nurodė, kad jis dirba inkasacijos įmonėje ,,G4s“ inkasatoriumi – vairuotoju. Į jo pareigas įeina paimti iš objekto pinigus ir pristatyti į įmonės kasas. Pagal 2019 m. liepos 6 d. inkasacijos protokolą Nr. 53, matė, kad jis iš parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 17.49 val. inkasavo pinigus. Jam K. M. perdavė septynis pinigų inkasavimo maišelius su pinigais, po protokolu yra jo parašas ir darbuotojo parašas, tai reiškia, kad visi septyni pinigų inkasavimo maišeliai yra paimti iš objekto ir perduoti į įmonės kasas. Parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ esančiame dokumente yra aštuoni pinigų inkasavimo maišeliai, o jo atspausdintame inkasavimo lydraštyje yra septyni inkasavimo maišeliai, kas reiškia, kad darbuotojas jam neperdavė vieno inkasavimo maišelio su pinigais, jam perdavė pagal dokumentus septynis inkasavimo maišelius su pinigais. Inkasavimo procedūra tokia, kad M. B. atvyksta į objektą, paprašo, kad pakviestų atsakingą darbuotoją už pinigų inkasavimą ir perdavimą. Darbuotojas jį įsileidžia į ofiso patalpas, kur yra seifas su pinigais. Jis turi jam priskirtą įmonės raktą nuo seife esančios talpos, stalčiaus, kur yra sudėti pinigai. Kiekviena parduotuvė ar įmonė turi atskirą raktą nuo seifo, darbuotojas parduotuvės šiuo atveju irgi turi raktą nuo pagrindinio seifo. Nuėjus į ofiso patalpą jis paduoda darbuotojui savo turimą raktą, kur yra sudėti pinigai, tuomet darbuotojas atrakina seife esantį stalčių ir išima pinigų inkasavimo maišelius su pinigais ir juos padeda ant stalo. Jis su turimu skeneriu, skanuoja ant pinigų inkasavimo maišelio esančią plombą su barkodu, kurį pasako darbuotojui, o šis pasako maišelio pinigų sumą, ir susumavus visus inkasavimo pinigų maišelius sutikrina dar kartą visą pinigų inkasavimo maišelių sumą. Visi pinigų inkasavimo maišeliai yra su plombomis, todėl jų atidaryti negalima, nes atsidaro tik vieną kartą, atidarius pinigų inkasavimo maišelį, jis jau nebebus priimamas į įmonės kasas. Atitikus sumai ir atitikus maišelių kiekiui, kuriuos jam padavė atsakingas darbuotojas, liudytojas atspausdina inkasavimo lydraštį, tada pasirašo, kad jis priėmė, o darbuotojas pasirašo, kad perdavė. Toliau jis visus pinigų inkasavimo maišelius, kurie buvo lydraštyje dedasi į tam skirtą krepšį ir nusineša iki inkasavimo automobilio, kuriame yra įrengtas tam skirtas seifas su dažais, kad esant užpuolimo atvejui nuo smūgio pinigai būtų aplieti dažais, jie būtų netinkami naudoti, juos įdeda į seifą ir toliau tęsia darbą, gale darbo visi suinkasuoti pinigai vežami į įmonės kasas. Kasose perduodant pinigus, atsakingas darbuotojas sutikrina ar visi maišeliai su pinigais yra nepažeisti, ir ar atitinka kiekis maišelių, po ko vėl atspausdinamas lapas su visais per dieną suinkasuotų maišelių plombų numeriais, jei atitinka jie pasirašo ir viskas.
Liudytojas M. B. teismo posėdžio patvirtino, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Papildomai paaiškino, jog maišeliai sudedami ant stalo, o kompiuteryje darbuotojas mato, kiek turi būti maišelių, o liudytojas nemato. Parduotuvės darbuotojas žiūri, kiek maišelių turi būti, nuima plombas ir mato sumas. Liudytojas žiūriu į savo aparatą, o darbuotojas žiūri į savo kompiuterį. Darbuotojas sumą sutikrina skaičiuodamas skaičiuotuvu, liudytojas išmuša čekį, pabaigoje būna galutinė suma, jei liudytojui ir darbuotojui tinka, pasirašomas lydraštis vienas liudytojui, kitas darbuotojui. Ant kompiuterio plombos būna užrašytas numeris. Darbuotojas sako sumą liudytojui, jei tinka, tai tinka. Liudytojas sutikrina maišelius, esančius ant stalo, suvedęs kodą, gauna sumą, kuri yra ant stalo. Inkasavimo lydraštyje būna pinigų maišelio plombos numeris, suma, inkasatoriaus pavardė ir darbuotojo pavardė. Liudytojas nešiojasi skenerį, į aparatą viskas įvedama ranka. Dokumentas pasirašomas po visko, paleidžiama per sistemą ir duoda pamainos viršininkas pasirašyti. Liudytojas pasirašinėja tik viename protokole. Inkasuojant nemato „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo kompiuterio.
Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo ,,Lidl Lietuva“, regiono vadovės pareigose, parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Buvo vienas atvejis, kai pinigai buvo išmesti į šiukšlinę, t. y. J. S. įmetė į šiukšlinę pinigų maišą, asistentė jį rado. Antras įvykis buvo tuo metu, kai liudytoja nedirbo regione vadove toje parduotuvėje, ji iš kitos darbuotojos sužinojo, kad buvo pasikartojantis atvejis parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Seifas skaičiuojamas tris kartus per dieną, todėl nežino, kodėl ten pasigedo po dviejų savaičių. Pinigai skaičiuojami ryte, per pietus, vakare, fiksuojama kasų ataskaitos dokumente. K. M. liudytoja pati darbino, su juo atidarė (duomenys neskelbtini) parduotuvę. K. M. bendraujantis, komunikabilus, patirties trūko, būdavo klaidų darbe, J. S. pažinojo. K. M. darydavo paprastas, kasdienines klaidas, kurių visiems pasitaikydavo. Inkasavimo procedūra, tai kaip inkasatorius atvažiuoja pinigų maišus iš seifo, pinigų formavimas – atsakingas darbuotojas suformuoja dienos maišelį, pinigų maišelis, kurį m formuoja, seifo operacija. Kasos operacija –kasininkas iš kasos parneša pinigus ir jie perskaičiuojami. Taip pat yra kasų ataskaita, bendra seifo. Pinigų operacijose, kurios vyksta seifo kambaryje būtinai turi dalyvauti du žmonės. Pasirašo 2 žmonės ant pinigų maišelio apačioje. Ten nurodyta, kad kas atsakingas. Vienas skaičiuoja, o kitas turi žiūrėti, ar teisingai. Duomenis į kompiuterį suveda tas, kas skaičiuoja pinigų maišelį, kartais du kartus skaičiuoja, kad klaidų nebūtų, nes prieš užklijuojant maišelį reikia suvesti duomenis ir turi būti 2 ataskaitos. Trūkumą turėjo pastebėti darbuotojas, kuris yra atsakingas už seifą, jis skaičiuoja maišelius. Inkasatorius iš apačios seifo paima maišelius, o darbuotojos per kompiuterį mato, kurio trūksta. Liudytojos nuomone, nagrinėjamu atveju yra K. M. elgesys. Sutikrinti su sistema turi darbuotojas. Tikrinama pagal maišelio numerį. Visi maišeliai išimami ir tikrinama, ar tie maišeliai nėra bendroje „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje, kadangi maišelio atskaitą atsispausdinama, kai maišelis suformuojamas ir matyti, kiek pinigų yra sudėta į maišelį.
Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad liepos mėnesį dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotuvės vadovės asistente. Liudytoja tvarkydama inaksacijos lapus, pastebėjo, kad trūksta maišelio. Susisiekė su kita asistente J. S., kad pažiūrėtų. Jos abi patikrino su vadovu V. Š. ir padavė lapus. Iš ofiso neišnešamos šiukšlės kiekvieną dieną, pagal poreikį, maišas nunešamas prie rampos į sandėlio galą. Naują maišą įdeda asistentas, darbuotojas, pavaduotojas, o išnešti galėjo vadovaujantis personalas. E. S. yra dalyvavusi pinigų perdavimo procedūroje, t. y. atvažiuoja inkasatorius, asmuo, atsakingas už seifą nueina, inkasatorius duoda raktą, paduodami jam maišeliai, kuriuos ji skanuoja, sako numeriukus, o darbuotojas sako sumas. Darbuotojas žiūri į kompiuterį, kai formuojamas inkasavimo maišelis. Buvo laikomasi 4 akių principo. Inicijuoja tas, kuris atsakingas už seifą, jis paširšo ir tu pasikvieti kažką. Liudytoja paaiškino, kad visą laiką reikia skubėti išeiti iš darbo, būna chaoso, nes jei vėluojama, rašoma pasiaiškinamai. Būdavo, kad vakariniai darbai pradedami anksčiau, kad tik spėti iki laiko, buvo atveji, kai basi išbėgdavo iš parduotuvės, jog spėti iki uždarymo. Ilgaisiais savaitgaliais būna didesnės apyvartos, todėl reikia daugiau žmonių. Liudytoja paaiškino, kad ją apmokė vadovaujantis personalas 1-2 kartus, parodė, kur ką rašyti, kur instrukcijas rasti nežino. Parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ mokymas buvo žodinis. E. S. turėjo parduotuvės asistento lygį. Kaltinamasis viską mokėjo, savo darbą jis atliko. Kiek prisimena, iki 17.00 val. visa pamaina turi papietauti, visi raktai ofise, kitas ateina, beldžia, duodami raktai.
Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį, dirbo parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja. Po kažkiek laiko, sutiko E. G., kuri pasakė, kas atsitiko, paaiškino, kad išsikvietė (duomenys neskelbtini) į pokalbį, kad dingo pinigai. Liudytojai buvo šokas, nes tą dieną ji dirbo, E. G. laukė pokalbio su regiono vadovu. R. J. nežino apie ką pokalbis buvo, tuo metu dirbo pardavėja, į jos pareigas įėjo šiukšlių išnešimas. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ žino visi savo darbus, nėra konkrečiai nurodyta, kas neša šiukšles. Jos nešamos iki tam tikros vietos, sandėlio gale prie rampos. Neišneša į konteinerį, nes jis yra lauke. Sakė, kad dingo 10 000 Eur, liudytoja nežinojo, kur pinigai. Kai išneša šiukšles prie rampos, maišuose būna šiukšlės, maišai būna skirtingi, juodi, dydis tas pats. Įvykio dieną buvo po pietinė pamaina, krūvio didesnio nebuvo, ji dirbo kepykloje. Maišai surenkami vakare, visi dedami į vieną maišą. Maiše kasos čekiai, E. G. nešė į konteinerį. Parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpos filmuojamos, darbuotojai tai žino, be to, yra tam tikras laikas, t. y. iki 22.40 val. reikia išeiti iš parduotuvės. Jei vėluojama išeiti, nereikia rašyti pasiaiškinimų, nes jie yra paprasti darbuotojai, vadovai atsako. Darbo grafikas sudėliojamas 2-3 savaites į priekį sudėlioja pamainas. Liudytoja inkasavime nedalyvavo.
Liudytoja M. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad yra parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios Juozapavičiaus pr. vadove. Liudytojai žinoma, kad buvo dingęs inkasavimo maišelis, tuo metu ji buvo atostogose. Inkasavimo maišelis daromas po rytinės ir vakarinės pamainos. Inkasavimas daromas 4 akių principu, t. y. jei daromas vienas inkasavimo maišelis, turi ateiti kitas kolega, tačiau paskutiniu metu šio principo nesilaikoma. Dėl šiukšlių išnešimo paaiškini, kad šiukšles iš ofiso išneša tas, kas tvarko kasas. Šiukšles išnešdavo į konteinerį, jei visos šiukšlės išneštos į rampą. Šiukšlinė yra rakinama, raktas laikomas pas vadovaujantį personalą, ne ofise. Būna maišas įdedamas į maišą, jei yra stiklų. Maišai nėra maži, tačiau skirtingo dydžio. Dėl inkasavimo paaiškino, kad atvyksta inkasatorius, patikrinama jo tapatybė, atidaromas inkasacijos langas, sutikrinamos sumos, maišeliai. Inkasacija daroma ofise, maišeliai išimami iš seifo. Būna, jog vienas darbuotojas daro inkasaciją, viskas priklauso nuo aplinkybių, nors tai neatitinka „(duomenys neskelbtini)“ pareigybių. Ofise yra kameros. Vadovai žino, kad yra situacijų, kai tik vienas skaičiuoja. Po signalizacijos pridavimo sunešamos šiukšlės į konteinerį. Tai daro žmogus vakare, kuris tvarkosi kasas. Jis tvarkosi šiukšlių maišą, gali nunešti pats arba paprašyti kolegos. Tuo metu, kai dingo pinigai, liudytoja nedirbo. Ją apmokė dirbti K. B., vadovė vaizdžiai rodė, kaip viskas vyksta, liudytojai „(duomenys neskelbtini)“ neįteikė jokios instrukcijos.
Liudytoja E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį dirbo parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) pardavėja-kasininke. 2020 m. liepos 20 d. ji buvo atleista iš darbo, nes dingo pinigai. Ji buvo apkaltinta tuo, kad neišmetė šiukšlių maišo, o šiukšlių maišai buvo padėti rampos gale, kas yra privaloma. Kas pirmesnis apsirengdavo, nunešdavo šiukšles į budelę. Liudytoja paėmė ne visus maišus, iš vaizdo įrašų matėsi. Liudytoja nežinojo kodo iš ofiso, jie su vadovu galėdavo įeiti. Po to sužinojo, kad jų atleisti negali, todėl grąžino. Parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atstovybė pasirinko nebendradarbiauti su ja ir su K. M.. Liudytojai davė peržiūrėti vaizdo įrašus, šiukšlių maišus deda prie rampos durų, neapėmė visų, nes vienas netilpo į ranką ir buvo per sunkus. Liudytoja neformuodavo inkasavimo maišelių, nes ji paprasta darbuotoja. Įvykio nebūtų, jei būtų 4 akių principas. 2020 m. liepos 20 d. buvo susirinkime kartu su K. M., verkė, apsaugos vadovas kaltino, buvo šokas, nenorėjo prarasti darbo, gąsdino, liepė pasirašyti, nesakė, kad reikės sumokėti pinigų tik minėjo, kad ją atleidžia iš darbo. Tame pokalbyje dalyvavo A. D., apsaugos vadovas. Liudytoja dirbdavo vakarinėse pamainose, reikėdavo skubėti, jei keisdavosi, tada būdavo chaosas, reikėdavo spėti viską, po 11.15 val. turi būti uždaryta parduotuvė, o jeigu vėluoji, nežino, kas atsitinka.
Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos mėnesį dirbo parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vadovės pagalbos asistente. Toje parduotuvėje dingo inkasacijos maišelis su didele pinigų suma, tą dieną I. P. dirbo parduotuvėje. Inkasacinis maišelis buvo rastas šiukšlių dėžėje, taip nutiko K. M., jis buvo atsakingas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus tyrimą atliko, liudytoja nebuvo apklausta. I. P. dirbo parduotuvės vadovės asistente, ji turėjo skaičiuoti kasą, paskirstyti užduotis personalui. Tinkamai atlikti pareigas su kasa, reikėdavo dviejų žmonių, bet ne visada būdavo du žmonės. K. M. tada formavo maišelį. Matė įraše, kad jis išmetė maišelį į šiukšlių dėžę, kai toks inkasavimo maišelis nemetamas. Lipnios juostelės ir maišelio svoris ženkliai skiriasi, monetos nebūdavo inkasuojamos, tik popierinės kupiūros dedamos į maišelį, mano, kad ir šiuo atveju taip buvo. Parduotuvės vadovo asistentė dirba ir su personalu. Iš ofiso šiukšles išnešdavo tie žmonės, kurie turėdavo prieigą įeiti į ofisą, jie žinojo kodus, tai jie ir išsinešdavo šiukšles iš ofiso. Šiukšlės būdavo nešamos prie rampos. Dvejuose vaizdo įrašuose matė, kaip ji išnešė šiukšlių maišą ir po to matyti, kaip įvažiuoja į sandėlio galą. I. P. neprisiminė, kur padėjo šiukšlių maišą, galimai jį nunešė į kampą, po to dar vieną maišą nunešė į sandėlio galą. Tarp vaizdo įrašų yra dviejų valandų skirtumas, liudytoja dirbo salėje, galėjo būti dar kitas šiukšlių maišas, kuris buvo padėtas prie rampos, o „švaros kampas“ yra arčiau ofiso. 2020 m. liepos 3 d. dirbo su K. M., jų pareigos lygiavertės, inkasaciją atlieka tas, kuris tą dieną turi priėjimą prie seifo. Tą dieną taip nusprendė, kad K. M. bus atsakingas už seifą. Kas už pamainos darbą, kas už seifą bus atsakingas, taip pasiskirstoma. Atvykus inkasatoriui, atrakinamas seifas, kuriame yra dar vienas seifas, kurį tik inkasatorius atrakina savo raktu, viskas sutikrinama pagal sąrašus, atiduodami pinigus inkasatoriui. Ofise, kompiuteryje, būdavo sąrašas, kuriame pažymėtas kiekvienas sukurtas inkasacinis maišelis, viską reikia sutikrinti. Nežino, kodėl K. M. nesutikrino, nes maišeliai skaičiuojami. Kompiuteryje nurodytas skaičius turi sutapti su esamais maišeliais, kurie turi unikalų kodą. Ant pačio maišelio sumos nebūdavo rašomos. Liudytoja įvykio dieną ėjo į ofisą, tai matyti vaizdo įraše, ji turėjo įėjimo kodą, kurį turi vadovaujantis personalas. Vyko dienos ataskaita, reikia suskaičiuoti, ar pinigų netrūksta. Inkasavimo ir seifo procedūros skiriasi. Seife viskas turi būti suskaičiuota. Kai atvyksta inkasatorius, turi būti du parduotuvės žmonės ir inkasatorius. Liudytojai teko formuoti inkasacinius maišelius, kuriuos suskaičiavus, iš spausdintuvo išeina dokumentas, kur surašytas maišelio turinys. Kai liudytoja dirbo, pasirašydavo du žmonės, bet tvarka nuolat keitėsi. Seife yra dar vienas seifas ir tik atvykus inkasatoriui su raktu, galima patekti į tą kitą seifą, iš kurio išimami visi maišeliai. Inkasatorius viską suskanuoja, atspausdina iš kompiuterio sąrašą, viena kopija lieka parduotuvės darbuotojui, kita inkasatoriui, tada jis pasiima pinigus ir išvažiuoja. Kiek maišelių yra matyti ofiso kompiuteryje, viskas sutikrinama pagal sąrašą. Peržiūrėjau vaizdo įrašus, negali pasakyti, kur padėjo šiukšlių maišą, išėjusi iš ofiso, gali būti, kad po to nešė jau kitą maišą. Buvo normalu, kad pilna šiukšlių dėžė, tai šiukšlės paimamos ir išnešamos. Vakarinėse pamainose tekdavo skubėti, kad viską suspėti ir laiku užrakinti. Tuo metu dėvėdavo ausines, per jas visi kalbėdavosi, kas kur yra, ką daro, ką reikia padaryti. Sandėlyje yra „švaros kampas“, yra du įėjimai – gale rampos ir arčiau kitoje pusėje. Sandėlyje yra kepykla –„švaros kampas“, kur laikydavo švaros priemones, šiukšlių maišus, kad nenešioti šiukšlių per visą sandėlį. Liudytoja šiukšlių maišą palikdavo šalia pakabintų rėmuose šiukšlių maišų, vieno maišo į kitą maišą nedėdavo, padėdavo šalia.
2020 m. liepos 28 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2020 m. liepos 16 d. paaiškėjo, jog iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tinklo parduotuvės, esančios Jonavos g. 40, Kaunas, inkasuojančiai saugos tarnybai UAB,,G4S“ nebuvo perduotas suruoštas inkasacijos maišelis Nr. EU4249650, kuriame buvo 10 500 Eurų grynųjų pinigų. Atlikus vidinį patikrinimą bei peržiūrėjus vaizdo stebėjimo sistemomis užfiksuotus vaizdo įrašus, paaiškėjo, kad buvo pažeista vidinė inkasavimo atlikimo procedūra – inkasacijos maišelis Nr. EU4249650, buvo suruoštas, tačiau neįdėtas į seifą ir neperduotas inkasuojančiai saugos tarnybai UAB ,,G4SLietuva“. Už inkasavimo procedūros atlikimą atsakingas (duomenys neskelbtini) darbuotojas minėtą inkasacijos maišelį išmetė į šiukšlių dėžę, nors pildydamas reikalingus inkasavimo dokumentus, bendrovės žiniomis, melagingai pažymėjo, kad inkasacijos maišelis Nr. EU4249650 perduodamas inkasuojančiai saugos tarnybai UAB ,,G4S Lietuva“. Stebint tolesnius vaizdo medžiagoje užfiksuotus Lidl181 darbuotojų veiksmus, aiškėja, kad inkasacijos maišelis Nr. EU4249650, kartu su šiukšlių maišais buvo paliktas už (duomenys neskelbtini) parduotuvės durų. Kaip šiukšlių maišai buvo nešami į konteinerius, vienas maišų (galimai tai buvo inkasacijos maišelis) buvo atidėtas į šoną ir paliktas šalia (duomenys neskelbtini) rampos, galiausiai šis maišas Lidl181 parduotuvės darbuotojo buvo nuneštas link šiukšlių konteinerio (1 t., b. l. 7).
2020 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, parduotuvė ,, (duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29–36).
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktame dokumente dėl inkasavimo maišelio matyti, kad inkasavimo maišelis, inkasavimo maišelio Nr. EU4249650, Filiale 181, (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 3 d. ir laikas 22.35.34 banknotai viso 10 500 už seifą atsakingo darbuotojo (parašas) (1 t., b. l. 18).
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktame inkasacijos protokole Nr. 53 nurodyta data 2020 m. liepos 6 d. ir laikas 17.49.32, aštuoni inkasavimo maišeliai Nr. EU 4249648, Nr. EU4249649, Nr. EU 4249650, Nr. EU 4249655, N. EU 4249651, Nr. EU 4249736, EU 4249735, EU 4249652, toliau eilutėje – įrašas grynieji. GS inkasavimo lydraštyje nurodyta EU 4249649 2020.07.06 17.49 matyti, plombos Nr. EU 4249736, Nr. EU 4249735, EU 4249655, EU 4249652, EU 4249651, EU4249649, EU 4249648, viso 45.000.00 U. P. M. B., UAB ,,G4S“ (parašas), perdavė K. M. (parašas), inkasatorius 1150, už seifą atsakingo asmens (parašas) (1 t., b. l. 19).
AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakyme nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ištuštino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ panaudos teise priklausantį komunalinių atliekų konteinerį MK-139913 , 2020 m. liepos 3 d. 07. 29 val. , liepos 4 d. 9.02 val., liepos 6 d. 7.10 val. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė dėl inkasavimo maišelio, kuris galimai buvo išmestas į parduotuvei skirtą konteinerį (3 t., b. l. 38).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė failą su vaizdo įrašu. Vaizdo įrašuose užfiksuota patalpa, kurioje stovi kompiuteris, kairėje pusėje matomas praviras pilkos spalvos seifas, prie rašomojo stalo sėdi vyriškis Nr. 1. vidutinio ūgio ir stambesnio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilkintis mėlynos spalvos marškiniais trumpomis rankovėmis. Minėtas vyriškis kažką dėlioja prie stalo ir žymi kompiuteryje. 22.37 val. vaizdo įrašo laiku į patalpą įeina mergina Nr. 1, kuri kažką pasako Vyriškiui Nr.1 ir išeina iš patalpos. Vaizdo įraše užfiksuota koridoriaus patalpa, kurioje mergina Nr. 1 atveža vežimėlį prikrautą šiukšlių, jas išrūšiuoja ir patį paskutinį iš vežimėlio iškelia sunkų juodos spalvos maišą ir padeda jį į šoną. Taip pat matyti koridorius, kuriame prikrauta dėžės su stikliniais buteliais. Mergina dėlioja prekes, po to atneša sunkų juodos spalvos maišą ir padeda jį į kampą. Po to atveža juodos spalvos maišą ir sunkiai pakeldama jį padeda prie kitų gulinčių šiukšlių maišų, padėjus juodą maišą paima dar kitus maišus ir visus nuneša prie durų. Vėliau vaizdo įrašuose užfiksuota, jog visus prie durų padėtus šiukšlių maišus išneša į lauką ant prekių iškrovimo rampos. Matoma mergina, kuri paima šiukšlių maišus gulinčius ant prekių iškrovimo rampos ir nuneša juos šiukšlių konteinerio link. Išnešusi visus šiukšlių maišus ant rampos palieka ir nueina vieną juodos spalvos maišą. Vaizdo įraše matoma du žmonių siluetai tolimoje, vienas žmogus nueina link šiukšlių konteinerio, o kitas eina link prekių iškrovimo rampos, arčiau priėjus matyti mergina, kuri sunkiai keldama juodą maišą, paima maišą nuo prekių iškrovimo rampos ir nuneša jį šiukšlių konteinerio link (3 t., b. l. 4–5).
2020 m. rugpjūčio 24 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė vaizdo įrašą. 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo atlikta vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše 05:37:20 matyti, kad į automobilių stovėjimo vietą atvažiuoja mėlynos spalvos automobilis. Vaizdo įrašo 05:44:33 sekundę į automobilių stovėjimo vietą atvažiuoja juodos spalvos automobilis. Vaizdo įraše matyti patalpa, kurioje yra seifas. 21:59:14 į patalpą įeina vyras, kuris atsisėda prie kompiuterio, pasideda juodos spalvos dėžė ant stalo. 22:01:30 minėtas vyras atsidaro seifą, tuomet atsidaro ant stalo padėta juodos spalvos dėžė ir skaičiuoja dėžėje esančius pinigus. 22:05:55 minėtas vyras padeda suskaičiuotus pinigus į seifą, jį uždaro ir išeina iš patalpos. Vaizdo įraše 06:47:27 į patalpą įeiną moteris ir atidarinėja seifą. Iš seifo išima juodos spalvos dėžę ir padeda ant baltos spalvos stalo. Kitame vaizdo įraše užfiksuota prie taromato matoma moteris. Vaizdo įraše 22:59:55 matyti, kaip iš patalpos į lauką išeina dvi moterys. Vaizdo įraše 23:03:46 taip pat užfiksuota kaip iš patalpos į lauką išeiną trys asmenys, visi laukia stovi ir rūko. Vaizdo įrašo 06:46:33 sekundę į patalpą įeiną penki asmenys. Vaizdo įrašo metu į patalpą įeiną ir išeina žmonės, į taromatą pridavinėja vienkartinių gėrimų pakuotės užstatui. Kitame vaizdo įraše taip pat užfiksuota kaip 22:59:56 iš patalpos į lauką išeina anksčiau minėtos moterys Nr. 2 ir Nr. 3. Vaizdo įraše 23:03:05 iš patalpos į lauką išeiną trys asmenys, visi laukia stovi ir rūko. Vaizdo įrašo 23:03:17 minėta moteris Nr. 3 šiukšlių maišus išneša užeidama už vaizdo įraše paminėto apmokėjimo už stovėjimo vietas aparato. Vaizdo įrašo 23:04:00 sekundę iš pastato į lauką išeina asmenys, visi sustoję rūko. Vaizdo įrašo 23:06:18 sekundę keturios moterys prie juodo stulpo ir prie raudonų plytų sienos pakeičia reklaminį stendą ir vaizdo įrašo 23:09:13 sekundę visi dingsta iš vaizdo įrašo. Vaizdo įrašo 2020 m. liepos 6 d. 00:30:40 pasirodo moteris Nr. 4 vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, vilkinti juodos spalvos megztinį, juodas kelnes, avinti juodos spalvos batus ir apieško šalia pastato esančias šiukšlines. Vaizdo įrašas 2020 m. liepos 6 d. 20:32:45 baigiasi. Vaizdo įrašo metu į patalpą įeiną ir išeina žmonės, atsiskaitinėja už stovėjimą automobiliu aikštelėje (3 t., b. l. 23–26).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal baudžiamąjį įstatymą už vagystę atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą (BK 178 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Svarbu ir tai, kad veika kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.
Kaltinamasis K. M. savo kaltės nepripažino. Anot K. M., ta įvykio diena buvo išskirtinė, nes prieššventinė, todėl buvo labai daug darbo, teko visur skubėti. Kuomet darbo pabaigoje suskaičiavo pinigus ir juos sudėjo į inkasavimo maišelį, maišelį ketino įdėti į seifą. Nuklijavo juostelę, dešinėje laikė juostelę mėlynos spalvos ir toje pačioje rankoje laikė sukurtą inkasacijos maišelį. Suspaudęs ranką neatleido juostelės, bet išsprūdo maišelis į šiukšlių kibirą, lenkėsi link seifo ir pamatė, kad šiukšlė yra likusi jo rankoje, ir išmetė ją. O kuomet 2020 m. liepos 6 d. atvyko inkasatorius, jam perdavė pinigu neperskaičiavęs maišelių, nors ant protokolo ir pasirašė, todėl ir nepastebėjo, kad vieno trūksta. Tokia K. M. iškelta versija, kad jis inkasavimo maišelį su 10 500 Eurų grynųjų pinigų į šiukšlių dėžę išmetė atsitiktinai, laikytina tik jo paties pasirinkta gynybine versija, kurios nepatvirtina šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma.
Kaip paaiškino pats kaltinamasis, jis įvykio metu dirbo prekybos centre parduotuvės vadovo asistento pareigose, ir į jo pareigas įėjo taip pat ir rūpintis seifu. Byloje išklausius liudytojus nustatyta, kad įvykio dieną skaičiuodamas pinigus ir formuodamas inkasavimo maišelį, kaltinamasis pažeidė taip vadinamą „keturių akių“ principą, ir atlikdamas seifo procedūras nepasikvietė antro darbuotojo, nes, kaip nurodė K. M., taip parduotuvėje buvo daroma, o be to, visi kiti tuo metu buvo užimti. Tokie kaltinamojo teiginiai paneigiami teisme apklaustos liudytojos A. D. parodymais, kur ji paaiškino, kad yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ regiono vadovė, jos pareigoms priklauso LIDL parduotuvių administravimas, veiklos kontrolė. Inkasavimo procedūra LIDL parduotuvėse vyksta 2 kartus dienoje, kuomet sukuriamas inkasacinis maišelis. Taip pat 2 kartus per savaitę (pirmadieniais ir ketvirtadieniais) atvyksta saugos tarnybos ,,G4S Lietuva" inkasatoriai, kurie vykdo pinigų inkasavimą. Už seifą atsakingi tik vadovas, pavaduotojas, arba asistentas, kurie turi kodus ir kuriais gali atsirakinti seifą, todėl inkasavimą vykdo konkrečią pamainą atsakingas vadovas, pavaduotojas arba asistentas. Daugiau niekas iš asmenų neturi prieigos prie seifo, kuris laikomas parduotuvėje esančiame ofise. Ši liudytoja patvirtino, kad 2020 m. liepos 3 d. už inkasavimo procedūras atsakingas buvo K. M., kadangi jis buvo parduotuvės „Lidl“ vadovaujančiose pareigose, bei jis turėjo pareigą teisingai atlikti seifo procedūras būtent „keturių akių“principu, ko nepadarė. Be to, perduodamas atvykusiam inkasatoriui inkasacijos maišelius, K. M., anot liudytojos A. D., privalėjo suskaičiuoti inkasacijos maišelius vienetais, jų skaičių sutikrinti su atspausdintu inkasavimo protokolu, kurį pasirašo, tačiau to nepadarė. Tokius būtinus atlikti standartinius veiksmus, susijusius su seifo ir inkasavimo procedūromis, tapačiai patvirtino teisme liudytojomis apklaustos D. J., L. C., M. J., J. S., I. M., E. S., M. Ž., I. P., kurios nurodė, kad visada šios procedūros atliekamos „keturių akių“ principu, be to, inkasatoriui perduodant inkasavimo maišelius, juos reikia perskaičiuoti ir sutikrinti pagal protokolą perduodamų maišelių kiekį, tuomet inkasavimo protokolą pasirašyti. Liudytoja apklausta I. P. parodė, kad nežino, kodėl įvykio dieną K. M. pinigus skaičiavo vienas ir nepasikvietė kito darbuotojo, taip pat nežino, kodėl jis nesutikrino inkasavimo maišelių skaičiaus. Nors kaltinamasis teigė, kad jam trūko patirties, tačiau, kaip seka iš liudytojų A. D., V. Š., A. K., K. M. turėjo pakankamą įdirbį savo užimamoms pareigoms ir buvo apmokytas, kaip reikia teisingai atlikti tiek seifo, tiek inkasavimo procedūras. Be to, virš apklausti liudytojai (o taip pat ir liudytojai L. C., M. J., M. Ž.) patvirtino, kad darbiniame ofiso kompiuteryje parduotuvėje visada buvo prieinamos visų darbinių veiksmų atlikimo rašytiniai algoritmai ir instrukcijos, tad parduotuvės personalas turėjo galimybę taip pat ir savarankiškai pagilinti savo žinias. Taigi, paneigtini K. M. parodymai dalyje, kad jis nebuvo tinkamai apmokytas inkasavimo ir seifo procedūrų.
Peržiūrėjus teisme vaizdo įrašus nustatyta, kad viename iš jų matomas 2020 m. liepos 3 d. įrašas parduotuvės vidaus patalpose esančio kabineto (ofiso), kurioje yra ir seifas. Šio įrašo metu matoma, kaip prie stalo sėdėdamas K. M. vienas suformuoja inkasavimo maišelį ir jį išmeta į šiukšlių kibirą. Šis įrašas paneigia kaltinamojo teiginius, kad jam netyčia iš rankos išslydo inkasavimo maišelis tiesiai į šiukšlių dėžę. Nors K. M. nurodė, kad jis automatiškai išmetė vietoj nuplėštos juostelės pinigus, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai stokoja logikos, kadangi, kaltinamasis pinigus automatiškai turėjo padėti būtent į seifą - iš vienos pusės, o iš kitos pusės - tą vakarą jis formavo tik vieną inkasavimo maišelį, taigi, tik vieno veiksmo atlikimas negali būti atliekamas automatiškai. Vaizdo įraše užfiksuoti K. M. judesiai įdedant inkasacinį maišelį į šiukšlių kibirą pirmu judesiu, ir dar jį gilyn pagrūdant staigiu, trumpu antru judesiu, neatrodo kaip jo klaida ar išsiblaškymas, o priešingai, kaip tikslingas judesys inkasacinį maišelį nugrūsti į šiukšliadėžės dugną paslepiant jį, kad vos tik atidarius šiukšliadėžę, iš pirmo žvilgsnio maišelis nebūtų pastebėtas. Taigi, netrukus į kabinetą užėjusi I. P., paima šiukšlių maišą iš šiukšiadėžės, ir jį išneša, liudytojos teigimu, greičiausiai į švaros kampą. Šioje vietoje vėlgi pažymėtina, kad visi parduotuvės darbuotojai žinojo, kad patalpos yra filmuojamos, tą žinojo ir K. M.. Jis gi, taip pat žinojo ir nefilmuojamas parduotuvės vietas, prie kurių priskiriamas iš dalies ir švaros kampas. Taigi, kaltinamasis turėjo realią galimybę išsinešti maišą su pinigais į asmenines patalpas, ir tokiu būdu, persidėti viską į savo asmeninius daiktus (į asmeninį krepšį), juo labiau, kad viename iš to įvykio dienos vaizdo įrašų ir matyt, kaip po darbo iš parduotuvės su kurpine išeina K. M.. Svarbu ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių K. M. teiginius, kad pinigai buvo išvežti su šiukšlėmis. Paminėtuose teisme peržiūrėtuose įrašuose užfiksuota, kaip šiukšles neša įvairūs parduotuvės darbuotojai. Pastebėtina, kad parduotuvėje pagal vidaus tvarką šiukšles gali nešti bet kuris darbuotojas, taigi, nieko nebūtų nustebinęs ir pats K. M. su šiukšlių maišu rankose. Liudytojos R. J. ir E. G. parodė, kad šiukšlių maišai parduotuvėje surenkami vakare, visi dedami į vieną maišą, tada išnešami ant rampos ir į šiukšlių konteinerį. Tačiau nei vienas teisme apklaustas liudytojas taip ir nesugebėjo tiksliai paaiškinti, kodėl vienas iš maišų taip ir liko stovėti prie rampos, o vėliau buvo tik nuneštas prie konteinerio.
Kaip teisme patvirtino liudytoja A. D., visos parduotuvės kameros ištisai nebuvo peržiūrėtos, nes tam nebuvo fizinių ir techninių galimybių, kadangi įvykis parduotuvės vidaus tyrime pradėtas tirti praėjus 20 dienų. Tačiau būtent virš paminėtą įvykį užfiksavusios stebėjimo kameros vaizdo įrašas buvo parodytas į darbą iškviestam K. M., susitikime dalyvavo A. D., A. K., V. Š.. Liudytojas A. K. teisme parodė, kad po parodyto vaizdo įrašo, K. M. susigraudino, verkė ir prisipažino kaltę, tačiau vėliau savo kaltę ėmė neigti. Nors K. M. aiškino, kad tuo metu patyrė spaudimą prisiimti kaltę, tačiau tokie kaltinamojo teiginiai paneigiami visų liudytojų parodymais, kad jie neturėjo jokių priešiškų santykių ar nusistatymo prieš K. M.. Be to, teisme liudytojas V. Š. parodė, kad tuo metu dar nebuvo pradėjęs realiai vadovauti parduotuvei, todėl neturėjo jokių santykių su K. M., su kuriuo buvo bendrauta labai korektiškai. Liudytojas A. K. taip pat patvirtino, kad buvo ne grasinta ar reikalauta, o pasiūlyta K. M. atlyginti padarytą žalą. Kaip teisme nurodė liudytoja A. D., gerokai vėliau K. M. pats skambino ir teiravosi dėl žalos atlyginimo.
Pažymėtina ir tai, kad, kaip seka iš liudytojų parodymų, parduotuvės darbo grafikas buvo planuojamas trims savaitėms į priekį bei tokia informacija atspausdinta ant lapo pakabinama visiems parduotuvės darbuotojams matomoje vietoje, apie pamainų laiką iš anksto žinojo visas ten dirbantis personalas, taigi, K. M., žinojo ir tai, kad 2020 m. liepos 3 d. į seifą neįdėjus suformuoto inkasavimo maišelio su pinigais, būtent jis pats atliks artimiausią numatytą pinigų inkasaciją su saugos tarnyba UAB ,,G4S Lietuva“, tokiu būdu, jau žinodamas, kad maišelio trūksta, turės galimybę šį trūkumą nuslėpti. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. liepos 6 d. sukurtą inkasacijos protokolą pasirašė K. M.. Patikrinus inkasacijos protokolą ir inkasacijos čekį, nustatyta, kad inkasacinis maišelis Nr. EU4249650 nebuvo perduotas inkasatoriui, kadangi inkasacijos protokole Nr. 53 yra nurodyti atitinkamu laikotarpiu sukurti inkasaciniai maišeliai su numeriais, o inkasatoriaus lydraščio čekyje nurodomi visi inkasatoriaus nuskanuoti inkasaciniai maišeliai su jų numeriais ir pinigų sumomis, tačiau būtent šiuo atveju protokole buvo nurodyta, kad inkasacinis maišelis Nr. EU4249650 buvo sukurtas, tačiau ,,G4S Lietuva“ lydraščio čekyje jo nebuvo pažymėta. Taigi, akivaizdu, kad saugos tarnyba ,,G4S Lietuva“ inkasavimo maišelio Nr. EU4249650 negavo. Teisme apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad vykdant inkasaciją, atsiveža antrą raktą nuo seifo, ir seifas yra atrakinamas, inkasavimo maišeliai sudedami ant ofiso stalo, ir darbo kompiuteryje parduotuvės darbuotojas mato, kiek turi būti inkasavimo maišelių, o inkasatorius tokios informacijos nemato. Jie abu sutikrina sumas, jeigu jos sutampa, tuomet pasirašo protokolą. Inkasatorius žiūri į savo aparatą, o parduotuvės darbuotojas žiūri į savo kompiuterį, ir taip tikrina sumas. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad K. M. atvykusiam inkasatoriui perduoti turėjo ne itin didelį skaičių ar sunkiai suskaičiuojamą kiekį inkasacinių maišelių, o tik 8 jų vienetus, tačiau perdavė 7 vienetus, taigi, trūkumas buvo matomas akivaizdžiai jau šios inkasavimo procedūros metu, tačiau kaltinamasis jos neištaisė. Toks K. M. elgesys rodo buvus kaltinamojo kryptingą tyčią pagrobti svetimus pinigus. Be to, kaip seka iš liudytojos A. D. parodymų, vadovaujantis personalas (kuriam buvo priskiriamas ir K. M.) turi sutikrinti protokolą su inkasacijos lydraščiu, kurį atspausdino inkasatorius, inkasavimo maišeliai turi sutapti su lydraštyje esančiais maišeliais. Minėta suma nesutiko, bet K. M. vis tiek pasirašė ant inkasacijos protokolo ir lydraščio. K. M. pasirašė protokolą ir lydraštį, nors parduotuvės taisyklės ir nustatytas inkasavimo procesas reikalauja, kad būtų sutikrinti tie du dokumentai, kas reiškia, kad jis turėjo realią galimybę pamatyti, jog trūksta maišelio, tačiau nepamatė, nieko nepasakė ir nepranešė vadovybei. Jeigu asmuo pamato neatitikimą, jis turi iš karto informuoti parduotuvės vadovą ir regiono vadovą. Taigi, šios aplinkybės tik patvirtina K. M. tyčios pagrobti svetimą turtą turinį, t.y. K. M. puikiai suprato, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo išmestas (įdėtas) į šiukšlių dėžę, o realiai - pagrobtas, vienas inkasavimo maišelis su 10 500 Eurų grynųjų pinigų, jis suprato, kad jau yra užvaldęs svetimą daiktą – pinigus, bei numatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė šių pinigų neteks, o K. M. šį turtą turės kaip nuosavą, ir to siekė, kadangi, net ir iškilus galimybei ištaisyti, kaip pats kaltinamais teigia padarytą automatinę klaidą, to nepadarė, ir pasirašė ant klaidingo inkasacijos protokolo ir lydraščio, taigi, sąmoningai nuslėpė inkasavimo dokumentuose užfiksuotus pinigų neatitikimus, apie tai neinformuodamas savo vadovybės.
Paneigtini K. M. teiginiai, kad įvykio diena buvo išskirtinė diena, kadangi, kaip teisme nurodė tą dieną dirbę apklausti liudytojai R. J., I. P., tai buvo paprasta diena, niekuo neišsiskyrusi iš kitų, o liudytojas V. Š. parodė, kad penktadienio vakaras nėra pats intensyviausias darbo laikas, pagal intensyvumą yra 4-5 vietoje.
Analizuojamoje situacijoje taip pat pažymėtina ir tai, kad, kaip seka iš liudytojų A. K., J. S., I. M. parodymų, (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje buvo ganėtinai analogiškas įvykis, kuomet J. S. išmetė UAB “ (duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus į šiukšlių maišą ir jį išnešė į konteinerį, tačiau pinigų buvo pasigesta labai greitai, jie itin operatyviai buvo surasti bei sugrąžinti. Dėl paminėto atvejo nebuvo atlikta išsamaus vidinio parduotuvės tyrimo bei nebuvo nubaustų už tai asmenų (teismas tokių duomenų neturi). Šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu, toje pačioje parduotuvėje dirbo tiek ta pati J. S., tiek ir K. M., kas suponuoja išvadą, jog nebaudžiamumo suvokimas kaltinamajam suteikė drąsos pasielgti priešingai UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams, o taip pat ir teisei prieštaraujančiais nusikalstamais veiksmais.
Taigi, išklausius teisme kaltinamojo, visų liudytojų parodymų, peržiūrėjus kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, įvertinus byloje esančius apžiūros protokolus, bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis K. M. ofiso patalpoje, dirbdamas parduotuvės vadovo asistentu ir būdamas materialiai atsakingas už darbdavio jam perduotų materialinių vertybių išsaugojimą, suruošė inkasacijos maišelį Nr. EU4249650, į kurį įdėjo 10 500 Eur, inkasacijos maišelio su inkasuotais pinigais neįdėjo į seifą, neperdavė inkasuojančiai saugos tarnybai UAB „G4S Lietuva“, o tyčia padėjo į šiukšlių dėžę, kuri yra jo kabinete prie darbo stalo, tokiu būdu slaptai, niekam nematant, pagrobė svetimą UAB ,,Lidl Lietuva" priklausantį turtą - pinigus 10 500 Eur., padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 10 500 Eur turtinę žalą. Darydamas tokias išvadas, teismas įvertina ne tik teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą ir ją sieja, vertina tarpusavyje, bet ir atkreipia dėmesį į tiek K. M. įvykio metu eitas pareigas parduotuvėje, tiek jo išdirbtą laiką ir vertina tai kaip pakankamą laiko tarpą puikiai susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vidaus darbo specifika bei jo pareigybei priskiriamomis išskirtinėmis procedūromis, tokiomis, kaip seifas ir inkasavimas, su kaltinamojo kruopščiai paruoštu planu bei detaliai apgalvota versija dėl automatinio pinigų išmetimo į šiukšlių kibirą, pasinaudojimu tam tikromis parduotuvės vidaus tvarkos tuo metu buvusiomis spragomis, bei itin tikėtina, siekiant išspręsti finansinius rūpesčius dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų, dėl ko asmuo pasiryžo ne tik suplanuoti, bet ir įvykdyti aptariamą vagystę. Taigi, K. M. pagrobė „Lidl“ priklausantį turtą, nes jis tyčia, neteisėtai, prisidengdamas automatinio pinigų išmetimo į šiukšlių kibirą versija, kuri paneigta aukščiau aptartais argumentais, neatlygintinai užvaldė svetimą turtą - pinigų inkasavimo maišelį, įdėdamas jį ne į seifą, o į šiukšlių kibirą, ir nors turėjo galimybę inkasavimo procedūros su saugos tarnyba ,,G4S Lietuva“ metu ištaisyti nustatytus pinigų trūkumus, tačiau to nepadarė ir nutylėjo, tokiu būdu galutinai atėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (pinigais). Kaltinamasis K. M. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė savo nusikalstamai pavojingų veiksmų pobūdį, jog slaptai paima svetimą jam nepriklausantį turtą - pinigus, numatė, kad dėl to bus padaryta žala turto savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir to siekė. Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo įvykdyta veika atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikų kvalifikaciją, bei įrodyta aukščiau ištirtų įrodymų visuma.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
K. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis yra teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas ( 3 tomas b.l. 153), psichiatrinis gydymas, įskaita - neregistruotas ( 3 tomas b.l. 160), priklausomybės ligų gydymas, įskaita Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - konsultuotas ir gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2017-01-27 dėl patologinio potraukio azartiniams lošimams. 2020-11-23 Valstybinės teismo Psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1348/2020 nustatyta, kad K. M. nėra pagrindo (netikslinga) skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 tomas b.l. 157-159). Jis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo K. M. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
V. Dėl proceso išlaidų
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas advokatas Audrius Pėstininkas teismui pateikė duomenis, jog civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ suteikė teisnių paslaugų už 3200 eurų sumą, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo. Prie prašymo pateikti dokumentai, t.y. PVM sąskaitų-faktūrų, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitų ir banko pavedimo išrašų kopijos, iš kurių matyti, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 3200 eurų dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į baudžiamosios bylos sudėtingumą, teisiamuosiuose posėdžiuose apklaustų liudytojų skaičių, į tai, kad visuose vykusiuose teisiamuosiuose posėdžiuose ne tik dalyvavo civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas advokatas Audrius Pėstininkas, tačiau ir aktyviai uždavinėjo klausimus teismo apklausiamiems proceso dalyviams, teismo manymu, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, todėl 3200 eurų pripažintinos proceso išlaidomis, kurios išieškotinos iš K. M..
VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
K. M. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo skirta kardomoji priemonė.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas (3 tomas b.l. 7), kietasis diskas su vaizdo medžiaga (3 tomas b.l. 178), esantys bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:
-neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų;
- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Iš K. M. priteisti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3200,-(tris tūkstančius du šimtus) eurų už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas (3 tomas b.l. 7), kietasis diskas su vaizdo medžiaga (3 tomas b.l. 178), esantys bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).