Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutarimas

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gintautui Radzevičiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-03-03 nutarimo Nr. 10-ANR_N-4556-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-03-03 nutarimu Nr. 10-ANR_N-4556-2022 E. J. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2022-02-03 apie 14.15 val. Šalčininkų r. sav., Šalčininkai, Vilniaus g. 52, automobilį Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo chuliganiškai, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga yra padengta apledėjusiu sniegu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia spaudė akseleratoriaus pedalą, didino variklio apsukas, dėl ko varomieji ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu. Tokiu būdu padarė transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Savo veiksmais aiškiai negerbė visuomenės, paniekino elementarias moralės bei elgesio normas, siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstravo niekinantį požiūrį į juos.

Motyvuojamoji dalis

2. E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. E. J. skirta 450,00 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.

3. E. J. pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-03-03 nutarimo Nr. 10-ANR_N-4556-2022, kuriuo prašė perkvalifikuoti veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos ribose.

4. E. J. teismo posėdyje paaiškino, kad atvažiavo į Maximos taromatą priduoti butelius. Tą dieną buvo labai slidu, aikštelė nebuvo pabarstyta. Pridavęs butelius ir įsėdęs į mašiną norėjo apsisukti. Netyčia truputį daugiau paspaudė akseleratoriaus pedalą ir automobilį užnešė, tuomet atleido akseleratoriaus pedalą ir išlygino automobilį. Automobilis yra pakankamai galingas, galiniai ratai yra vedantieji, automatinė pavarų dėžė, todėl automobilį lengvai užneša. Neturėjo tyčios vairuoti chuliganiškai. Šalia jokių automobilių nebuvo, vienas automobilis stovėjo kiek toliau prie taromato. Tas žmogus visai nesureagavo į jo važiavimą. Prieš įvažiuojant į aikštelę matė, kad aikštelėje labai slidu. Stipriai nereikėjo gazuoti, kad mašina apsisuktų. „Saulučių“ aikštelėje nepiešė.

5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į E. J. skundą prašoma palikti ginčijamą nutarimą nepakeistą ir nurodyta, kad E. J., vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai pažeisdamas KET sukėlė akivaizdų pavojų ne tik sau, bet ir kitų asmenų saugumui, kas rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norą parodyti savo pranašumą kitų atžvilgiu, kas vertintina kaip chuliganiškas vairavimas. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį jo ir padarytos veikos nepavojingumą.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad policijos pareigūnai matė kaip E. J. apsisukinėjo aikštelėje, jo veiksmus filmavo telefonu, tačiau filmuoti pradėjo ne iš karto. Nežino kokios buvo E. J. paskatos staigiai apsisukant. Iš vaizdo įrašo nesimato kokia buvo šalia buvusio asmens reakcija.

7. Liudytoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnė Dalia Olechnovič parodė, kad kartu su kolege Snieguole Versockaite buvo komisariate, savo kabinete, esančiame 3 aukšte. Kabineto langas išeina į stovėjimo aikštelės pusę. Tuo momentu langas buvo atidarytas. Bendraujant kabinete su kolege, išgirdo triukšmą automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš garso suprato, kad automobilio ratai nevaldomi ir vyksta apsisukimas. Paties slydimo momento nematė, matė tik automobilį išvažiuojant iš aikštelės, automobilio galinį valstybinį numerį. Aikštelėje buvo slydi kelio danga. Atstumas nuo jos kabineto lango iki aikštelės apie 50 m. Įvykio nefilmavo.

8. Liudytoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnė Snieguolė Versockaitė parodė, kad buvo savo darbo kabinete 3 aukšte. Užėjo pas kolegę D. Olechnovič. Pastarosios kabinete buvo atidarytas langas. Bendraujant su ja, išgirdo kieme triukšmingą automobilio garsą. Tuo metu stovėjo prie pat lango. Pro langą pamatė, kad vairuotojas vairuoja chuliganiškai, t. y. didina variklio sūkius, leidžia automobiliui slysti šonu, o po to išlyginęs automobilį nuvažiuoja toliau. Dėmesį patraukė variklio apsukų garsas. Kai pažiūrėjo į aikštelę, automobilis jau slydo šonu. Suprato, kad vairuotojas norėjo apsisukti. Nėra tikra, ar šalia buvo kitų automobilių. Viskas vyko labai greitai. Automobilis apsisuko ir nuvažiavo. Įvykio nefilmavo, surašė tarnybinį pranešimą apie matytą pažeidimą.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

9. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

10. Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo, E. J. yra nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad pažeidė KET 4, 5, 9 punktų reikalavimus.

11. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.

12. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

13. KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

14. KET 9 punkte teigiama, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

15. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. J. pripažino, kad apsisukant stovėjimo aikštelėje jo vairuojamas automobilis slydo šonu, tačiau tai nebuvo tyčinis demonstratyvus veiksmas, o taip įvyko jam nesuvaldžius galingo automobilio.

16. Teismo posėdyje apklausus dvi liudytojas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnes D. Olechnovič bei S. Versockaitę nustatyta, kad D. Olechnovič apie administracinėn atsakomybėn traukiamo E. J. chuliganišką automobilio vairavimo pobūdį sprendė tik iš automobilio skleidžiamo garso, bet paties manevro nematė. Liudytoja S. Versockaitė vairuotojo manevrą matė ne nuo pradžių, o tik tuomet, kai automobilis jau slydo šonu.

17. Peržiūrėjus į bylą pateiktą vaizdo medžiagą, matyti, kad stovėjimo aikštelė, kurioje apsisukinėjo E. J., yra padengta apledėjusiu sniegu, nėra pabarstyta, aikštelėje paliktos automobilio apsisukimo žymės. Vaizdo įraše Nr. 28 (03-02-22 14`14`12) užfiksuota kaip automobilis pajuda iš vietos (nuo 58 vaizdo įrašo sekundės), iš automobilio išmetamųjų angų akimirkai išmetamas dūmų kamuolys, tačiau automobilis juda ne greitai. Tuomet iš duslintuvo vėl išmetami dūmai ir automobilis pradeda apsisukimo manevrą. Kitame vaizdo įraše Nr. 24 (03-02-22 14`17`24) matyti kaip slysta automobilio galas. Po vienos sekundės automobilis sustoja ir tuomet lėtai išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės. Automobiliui apsisukant netoliese aikštelėje stovi baltos spalvos automobilis su atidarytomis bagažinės durelėmis, vyras krauna į bagažinę dėžes.

18. Sprendžiant dėl E. J. veiksmų kvalifikacijos būtina atsižvelgti į tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (nutartys Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

20. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nelaiko E. J. vairavimo chuliganišku. Vienas iš aspektų, suformavusių tokią teismo nuomonę yra manevravimo trukmė. Kaip matyti iš vaizdo įrašo Nr. 24 (03-02-22 14`17`24) automobilio apsisukimas truko vos vieną sekundę. Manevro mastas irgi nebuvo didelis, automobilis apsisuko 180⁰ kampu ir sustojo nukreipus automobilio priekį link išvažiavimo iš aikštelės. Manevruojant nebuvo atliekami keli apsisukimai iš eilės neatleidžiant akseleratoriaus pedalo, kas leistų įžvelgti chuliganišką vairavimo pobūdį. Kitas aspektas – pakankamai nuošali vieta. Automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje apsisukinėjo E. J. yra už parduotuvės, nėra matoma iš gatvės, šalia nėra gyvenamųjų namų, tuo metu aikštelėje buvo tik vienas pašalinis automobilis ir jo vairuotojas. Taigi tokiu manevru būtų sudėtinga atkreipti didesnės auditorijos dėmesį, siekiant pasipuikuoti prieš kitus ar demonstruoti savo išskirtinumą. Todėl vien iš automobilio skleidžiamo garso ir slydimo šonu spręsti, kad toks manevras atliktas iš chuliganiškų paskatų nepakanka. Byloje esančios stovėjimo aikštelės nuotraukos patvirtina, kad visas aikštelės plotas buvo padengtas apledėjusiu sniegu, tad negalima atmesti E. J. versijos, kad automobilis nesaugiai apsisuko todėl, kad vairuotojas jo nesuvaldė. Chuliganiškas vairavimas preziumuoja tyčinį tokios veikos pobūdį ir vairuoti chuliganiškai esant neatsargiai kaltei yra neįmanoma. Asmuo, norėdamas priešpastatyti save visuomenei suvokia pavojingą daromos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų pagrįsti, kad E. J. tyčia sukėlė automobilio slydimą ir darė tai reikšdamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir ignoruodamas saugumo taisykles.

21. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą minėta, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

22. Šiuo atveju nėra neginčijamai įrodytas vienas iš būtinų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymių – chuliganiškos paskatos, todėl teismas pripažįsta, kad E. J. nepagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą.

23. Tačiau sutiktina su Institucijos pozicija, kad E. J. vairavimas nebuvo saugus ir savo veiksmais jis pažeidė KET 4 ir 9 punkto reikalavimus, t. y. nebuvo pakankamai atsargus ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad galėtų bet kuriuo momentu suvaldyti automobilį ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Teismas pažymi, kad šių KET punktų pažeidimas atitinka pavojingo vairavimo požymius, atsakomybė už tokį pažeidimą yra numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.

24. Taigi atsižvelgiant į išdėstytus argumentus yra pagrindas ginčijamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, pripažįstant E. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

25. Skiriant E. J. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi dėl jo padarymo ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, todėl yra pagrindas skirti jam ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

26. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Atsižvelgiant į E. J. asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį bei lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių santykį, E. J. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. J. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-03-03 nutarimą Nr. 10-ANR_N-4556-2022 ir priimti naują nutarimą:

E. J. pripažinti kaltu padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir skirti 170,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimties Eur) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Išaiškinti E. J., kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 str. 2 d.) į sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 arba į bet kurią kitą Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje www.vmi.lt nurodytą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 22157169693.