Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geras sprendimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geras sprendimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mekrista“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

5. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo ieškovei nustatytas terminas nurodyti kitą atsakovės buveinės vietą arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų atsakovei įteikimo būdą, arba primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018 m. balandžio 18 d. ieškovė UAB „Geras sprendimas“ pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka iš atsakovės UAB „Mekrista“. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 24 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo siųsti du kartus juridinio asmens buveinės adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu juridinių asmenų registre 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. gegužės 9 d. Abu kartus dokumentų įteikti nepavyko. Ieškovas teikdamas ieškinį teismui nurodė atsakovės adresą išviešintą juridinių asmenų registre, kurį atsakovė pati nurodė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 20170601, iš kurios kyla nagrinėjamas ginčas.

7. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

8. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį netinkamai taikė LR CPK 429 str. ir nepagrįstai netaikė CPK 123 str. 4 d. bei nesilaikė suformuotos vieningos teismų praktikos.

9. Vadovaujantis LR CPK 429 str. 1 d. teismas preliminarų sprendimą įteikia CPK 123 str. 124 str. nustatyta tvarka, išskyrus teikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems JAR nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių dokumentų įteikimas juridiniams asmenims buvo tikslingai įtvirtintas CPK 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d., CPK 429 ir 438 straipsnius papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai (CPK 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas (dokumento Nr. XIIP-2814, registravimo data 2015 m. kovo 10 d.) suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ir dokumentinio proceso tvarka nagrinėjimą.

11. Procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo (išskyrus tam tikrus juridinius asmenis, kurie juridiniais asmenimis tampa įstatymo pagrindu) ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) JAR bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus (Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 247). CK nustatytas juridinių asmenų registravimo ir JAR reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti JAR duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis. Atskleidimo pareigos pažeidimas gali sukelti ir tokias teisines pasekmes kaip juridinio asmens likvidavimas JAR tvarkytojo iniciatyva (CK 2.70 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis nustato, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodami registro duomenų ir informacijos išrašai, dokumentų kopijos turi prima facie (didesnė įrodomoji galia) galią. Vienas iš esminių JAR duomenų yra duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Taigi toks reguliavimas suponuoja, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinis asmuo egzistuotų be savo buveinės ir kad ta buveinė nebūtų nurodyta juridinių asmenų registre. Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį šio duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Atitinkamai JAR duomenys, įskaitant ir duomenį apie juridinio asmens buveinę, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti ir turi prima facie galią.

12. Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Kita vertus, juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama pateikiant prieštaravimus, t. y. jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir asmuo turės galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus. Tokia įstatymo įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo reguliavimo sistema (įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą) užtikrina kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą ir yra proporcinga priemonė, užkertanti kelią skolininkui piktnaudžiauti teise (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad atsakovei procesiniai dokumentai yra laikomi tinkamai įteiktais pagal įstatymą ir nėra teisinio pagrindo šio ginčo atveju taikyti CPK 429 straipsnio 2 dalies.

Dėl procesinės bylos baigties

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad apeliantės UAB „Geras sprendimas“ atskirasis skundas pagrįstas, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartis naikintina. Atsakovei UAB „Mekrista“ procesiniai dokumentai išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu yra laikomi įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos atsakovė privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nepateikiami, preliminarus sprendimas įsiteisėja ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas. (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsniu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geras sprendimas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti.