Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnį, 90 straipsnio 2 dalį (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 46 straipsniu lygtinai su bandomuoju laikotarpiu 1 metams 6 mėnesiams;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams su 400 Lt / 115,85 Eur vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi, pagal BK 281 straispnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais. Bausme atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. S. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. liepos 28 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems, vairavo kelių transporto priemonę – motociklą, VIN: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra 10.41 val. pirmu bandymu alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) jam buvo nustatytas 2,60 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2024 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad ant pateiktos transporto priemonės yra sumontuotas 124 cm³ darbinio tūrio variklis. Gamintojų teikiamais duomenimis 124 cm³ darbinio tūrio variklio maksimali išvystoma galia yra nuo 4,7 kW. Informacinėje lentelėje gamintojo nurodyta, kad maksimalus greitis – 50 km/h;

2024 m. rugsėjo 9 d. Tarnybiniu pranešimu dėl specialisto išvados, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), gauta 2024 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistės K. N. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant pateiktos transporto priemonės yra sumontuotas 124 cm³ darbinio tūrio variklis. Gamintojų teikiamais duomenimis 124 cm³ darbinio tūrio variklio maksimali išvystoma galia yra nuo 4,7 kW. Informacinėje lentelėje gamintojo nurodyta, kad maksimalus greitis – 50 km/h. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme 2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043 (suvestinė redakcija nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad motociklas - dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm 3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Pagal surinktus duomenis matyti, kad V. S. motociklo darbinis tūrio variklis - 124 cm³, kuris pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą prilyginamas motociklui, kuriam reikalingas A1 kategorijos vairuotojo pažymėjimas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo V. S. visiškas prisipažinimas, liudytojos J. G. duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos, vietovės ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, kitų objektų apžiūros protokolas, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog V. S. 2024 m. liepos 28 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems, vairavo kelių transporto priemonę – motociklą, VIN: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, tai yra 10.41 val. pirmu bandymu alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,60 promilės neblaivumas. Kaltinamojo V. S. veika teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis V. S. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, V. S. siūlė skirti 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Įpareigoti V. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui ir konfiskuoti neregistruotą, (duomenys neskelbtini) spalvos, nenustatytos markės ir modelio motociklą, VIN: (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustayta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis praeityje teistas du kartus, teistumas išnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą baudą sumokėjęs, dirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. S. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 45 parų arešto.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. S. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo V. S. asmenybę, tai, kad ankstesnis teistumas išnykęs, dirbantis, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, o bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 10 punktai, 6 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tarp kurių ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nors V. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju V. S. padarydamas nuskalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, todėl V. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 30 d. nutarimu V. S. buvo skirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas, kuria uždrausta naudotis sustabdymo laikotarpiu specialiąja teise, teise vairuoti kekių transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti kelių transporto priemones – 2024 m. liepos 30 d.

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023). Byloje nustatyta, kad V. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę - neregistruotą, (duomenys neskelbtini) spalvos, nenustatytos markės ir modelio motociklą, VIN: (duomenys neskelbtini). V. S. nurodytą motociklą tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju motociklas yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o kadangi priklauso pačiam kaltinamajam, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kaltinamajam taikytinas motociklo, VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės, yra proporcingos teisės pažeidimui, nevaržo asmens labiau, negu yra būtina, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

2024 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. S. turtui – neregistruotam, (duomenys neskelbtini) spalvos, nenustatytos markės ir modelio motociklui, VIN: (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – apribotas disponavimas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti ir pratęstinas iki transporto priemonės – motociklo, VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – motociklą, VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, 6 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant V. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2024 m. liepos 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – neregistruotą, (duomenys neskelbtini) spalvos, nenustatytos markės ir modelio motociklą, VIN: (duomenys neskelbtini).

V. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

2024 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. S. turtui – neregistruotam, (duomenys neskelbtini) spalvos, nenustatytos markės ir modelio motociklui, VIN: (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – apribotas disponavimas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti ir pratęsti iki transporto priemonės – motociklo, VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – motociklą, VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti V. S., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuteistasis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei nuteistasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.