- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- I-2957-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01405-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- D. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, rašytinio proceso tvarka pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. A. 2015-03-02 pateikė teismui skundą (b. l. 15–22), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-06-07 iki 2014-03-27 buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises. Nurodė, kad atvykus į Lukiškių TI-K jis buvo laikomas karantino kameroje, kurioje vienam asmeniui teko 1,2 m². Karantino kameroje klozetas buvo sudaužytas ir užkimštas, nebuvo galima juo naudotis, kameroje buvo tarakonų ir žiurkių. Vėliau pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas buvo nuo 6 iki 8 m², jose buvo laikoma nuo trijų iki keturių asmenų. Sanitarinis mazgas Lukiškių TI-K kamerose buvo neatskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, todėl tarp kamerose laikomų asmenų kildavo konfliktai. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengta po vieną langą, langai nevalomi, todėl nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, dirbtinis apšvietimas buvo labai ryškus. Nurodė, kad kamerose langai buvo atitverti grotomis, kamerose neįrengta atskira vėdinimo sistema, drėgmė buvo apie 70 %, vasarą temperatūra kamerose siekė 35 oC, žiemą nuo 10 iki 14 oC. Pažymėjo, kad kamerose nebuvo įrengta pakankamai spintelių, stalas buvo mažas, skirtas tik dviems asmenims. Pareiškėjas per dieną galėjo pasivaikščioti tik vieną valandą, praustis duše galėjo tik vieną kartą per savaitę 15 minučių. Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K teikiamas maistas buvo neskanus, jo energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, pažymėjo, kad kasdien sportuoja, todėl jam maisto neužtenka. Pareiškėjas teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė gilų dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, baimę, nerimą, depresiją, stresą, buvo pažemintas, patyrė kitus nepatogumus (b. l. 1–8).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Nurodė kad, Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 p. nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl šiuo atveju pažeidimo nėra. Taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K teikiamas maistas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nukrypimas nuo įprastų sąlygų nebuvo ilgalaikis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas (b. l. 9–16).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 116, 122).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012-06-07 iki 2014-03-27.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui galimai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Iš byloje atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012-06-13 iki 2014-03-27 (653 dienos). Vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus šiomis dienomis: 2012-06-13 vakare, 2012-07-13 ryte, 2012-09-11 ryte, 2013-05-06 ryte, 2013-05-08 ryte, 2013-05-23 ryte, 2013-05-31 vakare, nuo 2013-06-01 iki 2013-06-04, 2013-06-10 ryte, 2013-06-12 ryte, nuo 2013-07-17 iki 2013-07-22, 2013-08-19, 2013-10-01, 2013-10-17, nuo 2013-10-29 iki 2013-10-31, 2013-11-08, 2013-11-21, 2013-12-18, 2014-01-17, 2014-01-24, 2014-02-04, 2014-02-18, nuo 2014-02-24 iki 2014-02-25, 2014-03-06, nuo 2014-03-25 iki 2014-03-26, iš viso 32 dienas. Likusias 621 dienas pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameros yra apstatytos baldais, todėl laisvo ploto kamerose jam teko dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą (LVAT 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje A575-1884/2014). Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.
Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10)). Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad prie langų buvo pritvirtintos grotos, todėl jis negalėjo išsivalyti langų. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas pažeidė teisės aktus šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad atvykus į Lukiškių TI-K buvo laikomas karantino kameroje, kurioje tualetas buvo sulūžęs ir užkimštas. Higienos normos 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Atsakovės atstovas paaiškino, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius resursus. Pažymėtina, kad pareiškėjas konkrečiai nurodė laiką ir kamerą, kurioje buvo jo paminėtas trūkumas – sulūžęs ir užkimštas tualetas. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, ar 2012 m. birželio mėnesį karantino kameroje buvo atlikti remonto darbai, ar buvai sulaužytas karantino kameros inventorius. LVAT laikosi pozicijos, kad minėtų higienos normų nesilaikymas administracinių teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip teisės į sveiką aplinką pažeidimas (LVAT 2013-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1546/2013; LVAT 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-608/2013). Atsakovės atstovas atsiliepime iš esmės nepaneigė aplinkybių, susijusių su sulūžusiu ir užsikimšusiu tualetu, byloje taip pat nėra duomenų, paneigiančių minėtą aplinkybę, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės atstovas nepaneigė netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų šiuo aspektu.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas buvo neatskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, dėl to kildavo konfliktinės situacijos. Higienos normos 21 p. nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Įrengimo taisyklių 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa kameroje turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Higienos normos 2 p. bei Įrengimo taisyklių 2 p. nuostatas veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Higienos normos ir Įrengimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi, nagrinėjamu atveju Higienos normos 21 p. bei Įrengimo taisyklių 14.5 p. nuostatos netaikytinos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas neprivalo būti atskirtas nuo miegamųjų patalpų, todėl konstatuotina, kad Lukiškių TI-K šiuo atžvilgiu nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. Šiame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 str., reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 2–5 d. nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 13 p. nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str., atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų ir atvirkščiai. Taigi, iš aptartos Tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir prašė jį perkelti į nerūkančiųjų kamerą. Nesant tokio prašymo, pareigūnai negali žinoti, kad asmuo yra nerūkantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos laikyti jį vienoje kameroje su nerūkančiais asmenimis. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl to, kad Lukiškių TI-K dušais galėjo naudotis tik kartą per savaitę 15 minučių. Higienos normos 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo graužikų ir tarakonų. Higienos normos 60 p. nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, o, esant reikalui, laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Lukiškių TI-K pateikė 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartį Nr. 102 (b. l. 96–99), sudarytą su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, pagal kurią minėta įmonė privalo prižiūrėti Lukiškių TI-K patalpas, siekiant išsiaiškinti buitinių kenkėjų buvimą, ir atlikti jų naikinimo darbus, nurodyta sutartis galiojo iš esmės visu ginčui aktualiu laikotarpiu, nėra pateikta duomenų, kad ji būtų nutraukta. Esant šioms aplinkybėms, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad pasivaikščioti gryname ore galėjo tik vieną valandą per parą. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 d. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti gryname ore, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise, šių aplinkybių pareiškėjas neneigia. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo skirtas pakankamas maitinimas. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 d. nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Maitinimas užtikrinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintomis Valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose taisyklėmis. Atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų protokolą Nr. 9749 Ch, kuriame nustatyta, kad Lukiškių TI-K tiekiamas maistas atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 37). Pareiškėjas skunde nenurodė, kad dėl maitinimo kiekio ir kokybės kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundo argumentai dėl maitinimo kiekio ir kokybės atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 p. nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K įrengtas stalas buvo mažas, skirtas tik dviems asmenims, taip pat kamerose nebuvo įrengta pakankamai spintelių. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kameros aprūpintos baldais pagal Įrengimo taisyklių reikalavimus, kurių 14.6. p. numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Pažymėtina, kad nei Įrengimo taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nėra nurodyti reikalavimai kamerose įrengto stalo dydžiui, nenurodyta, kiek turi būti įrengiama spintelių, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo stalo ir spintelių trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildiną ir iš to, kad jo laikymo Lukiškių TI-K metu kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra vasaros ir žiemos metu, kameros buvo nevėdinamos, jose buvo didelė drėgmė. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos, tinkamos kondicionavimo sąlygos yra svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato Higienos normos 22 ir 23 p. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.); šiltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra turi būti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 %, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra turi būti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 %, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 p.). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos 2012-09-28 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-1131 ir 2012-11-08 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-1295 duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose ne visais atvejais buvo užtikrintas tinkamas kamerų apšvietimas, neužtikrinta teisės aktuose nustatyta kamerų apšvieta, temperatūra ir drėgmės lygis (b. l. 43–50). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu jis galėjo patirti papildomus nepatogumus dėl netinkamo kameros apšvietimo, vėdinimo ir temperatūros. Taip pat pažymėtina, kad iš Vilniaus visuomenės sveikatos grįžtamųjų patikrinimo duomenų (pvz., 2012-12-19 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-1549) matyti, kad Lukiškių TI-K ėmėsi pastangų, siekdama užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas. Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl didelės drėgmės, prastos ventiliacijos, oro trūkumo, netinkamo apšvietimo yra susiję su kamerų ploto trūkumu ir vertintini kaip ploto trūkumo sukeliami padariniai pareiškėjui, kurių pasekmė – jo patirta neturtinė žala.
Kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nekonkretizavo. Byloje taip pat nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 621 dieną pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (621 dienų), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir pagal naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 6 iki 8 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 4 347 Eur (7 Eur x 621 dienų) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 40 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. A. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 347 Eur (keturis tūkstančiu tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.