Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. D. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. M. (A. M.)) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. (toliau – ir pareiškėja) skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. M. (A. M.)) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2018 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 83 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjai už piktnaudžiavimą administraciniu procesu paskyrė 150 Eur baudą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti paskirtą baudą per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja teismui 2018 m. vasario 19 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau teismas nustatęs, jog pareiškėjos pateiktas apeliacinis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, 2018 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. kovo 9 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo; neformuluoti naujų reikalavimų ir prašyti teismo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai, t. y. panaikinti Mickūnų seniūnijos 2017 m. liepos 26 d. raštą Nr. A33 (32)-269. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. kovo 8 d. gautas pareiškėjos prašymas, apeliacinis skundas bei mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 15 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo faktą. Teismas, susipažinęs su gautais dokumentais, 2018 m. kovo 9 d. nutartyje nustatė, jog pareiškėja 2018 m. vasario 20 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų dėl reikalavimo nereikšti naujų reikalavimų nepašalino, todėl pareiškėjos patikslinto apeliacinio skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Mickūnų seniūniją išduoti ekshumacijai H. M. laikė nepaduotu. Kitą pareiškėjos patikslinto apeliacinio skundo dalį priėmė. Pareiškėja teismui 2018 m. kovo 26 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. vasario 20 d. ir 2018 m. kovo 9 d. nutarčių panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo – patenkinti pareiškėjos skundą. Teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje nustatęs, jog pareiškėja teismui skundė neskundžiamas teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. vasario 20 d. nutartis, šią atskirojo skundo dalį atsisakė priimti, o kitoje dalyje (dėl 2018 m. kovo 9 d. nutarties panaikinimo, kuria pareiškėjos apeliacinis skundas dalyje laikomas nepaduotu) atskirąjį skundą priėmė. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. balandžio 16 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. raštu Nr. DOK-2542 persiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti atskirojo skundo priėmimo klausimą. Teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje nustatęs, jog pareiškėja praleido terminą apskųsti teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį, šią atskirojo skundo dalį atsisakė priimti. Kitoje dalyje nustatęs, jog dėl teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. vasario 20 d. nutarčių buvo pasisakyta teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje, ir pareiškėjai pakartotinai prašant panaikinti nurodytas teismo nutartis, laikė, jog pareiškėja nesutinka su teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties dalimi, kurioje pareiškėjos atskirojo skundo dalį dėl 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. vasario 20 d. nutarčių panaikinimo atsisakyta priimti, todėl pareiškėjos šią atskirojo skundo dalį priėmė.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai teismo 2018 m. balandžio 20 d. buvo išaiškinta, jog pakartotiniai atskirųjų skundų teikimai dėl tų pačių teismo nutarčių gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. balandžio 30 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 9 d., 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. nutartis ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. DOK-2882 persiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti atskirojo skundo priėmimo klausimą. Teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartyje nustatęs, jog pareiškėja atskiruoju skundu teismo pakartotinai prašo panaikinti teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos atskirojo skundo dalį dėl teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. vasario 20 d. nutarčių atsisakyta priimti, atskirojo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2018 m. balandžio 4 d. nutartį (įskaitant ir reikalavimus panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. vasario 20 d. nutartis) atsisakė priimti, kadangi pareiškėja praleido terminą apskųsti teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį. Kitą dalį, nustatęs, jog pareiškėja teismo prašo panaikinti teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjos atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties panaikinimo atsisakyta priimti, priėmė.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-596-822/2017 išaiškino, jog administracinių bylų teisena yra siekiama greitai ir teisingai išspręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, taip yra užtikrinamas administracinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą.

Teismo vertinimu, pareiškėja nagrinėjamoje byloje piktnaudžiauja administraciniu procesu ir vilkina bylos nagrinėjimą, kadangi periodiškai teikia atskiruosius skundus dėl tų pačių teismo nutarčių, nors minėtų teismo nutarčių priėmimo klausimas jau buvo išspręstas, t. y. pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. kovo 26 d., 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. gautuose atskiruosiuose skunduose reiškia analogiškus reikalavimus – panaikinti teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. balandžio 12 d., 2018 m. vasario 20 d. ir 2018 m. kovo 9 d. nutartis; teisme 2018 m. balandžio 19 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. gautuose atskiruosiuose skunduose, be kita ko, prašo panaikinti 2018 m. balandžio 4 d. nutartį, nors minėta, kad dėl nurodytų teismo nutarčių priėmimo buvo pasisakyta. Be to, pareiškėja dvejus atskiruosius skundus pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nors teismo 2018 m. kovo 9 d., 2018 m. balandžio 4 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. nutartyse pareiškėjai buvo išaiškinta atskirojo skundo padavimo tvarka.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja piktnaudžiauja administraciniu procesu ir periodiškai teikia atskiruosius skundus dėl tų pačių teismo nutarčių, nors minėtų teismo nutarčių priėmimo klausimas jau buvo išspręstas, į tai, kad pareiškėjai teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo išaiškinta, kad teismas turi teisę skirti iki 300 Eur baudą, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu, ir kas gali būti laikoma piktnaudžiavimu administraciniu procesu, į tai, kad pareiškėja dvejus atskiruosius skundus pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuomet pareiškėjai buvo išaiškinta ir žinoma atskirųjų skundų pateikimo tvarka, vadovaudamasis ABTĮ 83 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nutarė pareiškėjai skirti 150 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį dėl baudos skyrimo.

Pareiškėja nurodo, jog teismas netinkamai aiškino ABTĮ 83 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja teigia, kad kiekvienas atskirasis skundas paduotas vadovaujantis ABTĮ suteiktomis teisėmis ir dėl naujai priimtų nutarčių. Taigi dėl tų pačių nutarčių skundai nebuvo teikiami, todėl drausti, o, juolab, bausti už skundo pateikimą netoleruotina. Piktnaudžiavimu negali būti įvertinta jos pateikti atskirieji skundai. Šis proceso pažeidimas buvo priverstinis.?

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su pareikštais atskiraisiais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria jai paskirta 150 Eur bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų. Tai reiškia, kad spręsdamas baudos skyrimo klausimą, teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

Iš ginčijamos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties matyti, jog tai, kad pareiškėja piktnaudžiauja administraciniu procesu, pirmosios instancijos teismas konstatavo atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja periodiškai teikia atskiruosius skundus dėl tų pačių teismo nutarčių, nors minėtų teismo nutarčių priėmimo klausimas jau buvo išspręstas, į tai, jog pareiškėjai teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo išaiškinta, kad teismas turi teisę skirti iki 300 Eur baudą, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu, ir kas gali būti laikoma piktnaudžiavimu administraciniu procesu, be to, atsižvelgė į tai, kad pareiškėja dvejus atskiruosius skundus pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuomet pareiškėjai buvo išaiškinta ir žinoma atskirųjų skundų pateikimo tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai, akivaizdžiai nepagrįstai inicijavo teisminius procesus, nesąžiningai veikė siekdama sudaryti kliūtis ekonomiškam, operatyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui ir taip pažeidė draudimo piktnaudžiauti procesu principą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos veiksmai pagrįstai pripažinti piktnaudžiavimu administraciniu procesu, ir pareiškėjai paskirta 150 Eur bauda vertinama kaip pagrįsta ir teisinga. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia baudos skyrimo pagrįstumą patvirtinančių aplinkybių ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Dėl šių priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos S. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.