- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- I-2536-484/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02810-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūra Marija
- Pareiškėjas
- A. P. K.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant atsakovo atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas A. P. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė pripažinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM, atsakovė) 2013-05-13 atsisakymą nagrinėti jo 2013-04-08 pareiškimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškimą.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su prašymais grąžinti 2007-2008 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM). 2013-03-06 gavo vietos mokesčių administratoriaus raštą Nr. (9.1-03.2)-K-2188, kuriame buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių prašymas grąžinti GPM netenkintas. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, 2013-04-08 pareiškimu kreipėsi į VMI prie FM, kuri 2013-05-16 raštu Nr. (24.4-31-5)-R-3875 atsisakė nagrinėti pareiškimą ir išspręsti klausimą dėl mokesčio permokos gražinimo.
Pareiškėjo teigimu, VMI prie FM nepagrįstai 2013-04-08 pareiškimą įvardino skundu ir atsisakė jį nagrinėti bei spręsti permokos grąžinimo klausimą. Pareiškėjo manymu, VMI prie FM, neatsakydama į pareiškimą, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 bei 5 punktus. VMI prie FM pažeidė jo kaip mokesčių mokėtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad VMI prie FM nepagrįstai 2013-05-13 rašte nurodė, jog vietos mokesčių administratoriaus 2013-03-04 pranešime Nr. (9.1-03.2)-K-2188 tik išdėstyti išsamūs motyvai, kurių pagrindu netenkinti prašymai, tačiau teisines pasekmes sukėlė VMI prie FM 2013-03-12 sprendimas Nr. (20.16-06)-331-17460, kuriuo nuspręsta negrąžinti 12 493 Lt GPM bei VMI prie FM 2013-03-12 sprendimas Nr. (20.16-06)-331-17461, kuriuo nuspręsta negrąžinti 4 243 Lt GPM. Pareiškėjo teigimu, VMI prie FM apie šiuos priimtus sprendimus jam nepranešė, jų neįteikė įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8, 164 straipsnių nuostatas.
Pažymėjo, jog 2013-04-08 pareiškimu kreipėsi į VMI prie FM, tikėdamasis konsultacijos ir savitarpio supratimo dėl mokesčio grąžinimo. Rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalimi (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovė VMI prie FM su pareiškėjo skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 36-37). Nurodė, kad pareiškėjas 2013-04-08 pareiškimu prašė grąžinti jam 2007 ir 2008 metais susidariusią GPM permoką. VMI prie FM, susipažinusi su pareiškėjo 2013-04-08 pareiškimu, nustatė, kad pareiškėjas 2013-02-04 pateikė Kauno apskrities VMI prašymus (forma FR0781) grąžinti GPM permoką už mokestinius laikotarpius nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 (12493 Lt) ir nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (4243 Lt). Kauno apskrities VMI, atlikusi mokesčių permokų pagrįstumo tyrimą, 2013-03-04 pranešimu Nr. (9.1-03.2)-K-2188 pareiškėjui išdėstė GPM permokos už 2007-2008 metus negrąžinimo motyvus ir nurodė, kokių veiksmų būtina imtis, kad permoka būtų gražinta. Pareiškėjas pastarąjį pranešimą 2013-04-08 pareiškimu ginčijo VMI prie FM ir prašė grąžinti GPM permoką.
Nurodė ir tai, kad VMI prie FM dėl pareiškėjo pateiktų 2013-02-04 prašymų grąžinti GPM permoką priėmė 2013-03-12 sprendimą Nr. (20.16-O6)-331-17460, kuriuo nuspręsta negrąžinti 12493 Lt GPM permokos, ir 2013-03-12 sprendimą Nr. (20.16-06)-331-17461, kuriuo nuspręsta negrąžinti 4243 Lt GPM permokos. Kauno apskrities VMI 2013-03-04 pranešime Nr. (9.1-03.2)-K-2188 buvo tik išdėstyti išsamūs motyvai, kurių pagrindu netenkinti pareiškėjo prašymai, tačiau teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė VMI prie FM 2013-03-12 sprendimai Nr. (20.16-06)-331 -17460 ir Nr. (20.16-06)-331-17461, kuriais buvo atsisakyta grąžinti pareiškėjui GPM permokas, šie administraciniai sprendimai turėtų būti pareiškėjo teikiamo skundo dalyku, jeigu pareiškėjas mano, kad VMI prie FM nepagrįstai pareiškėjui negrąžino GPM permokos už 2007 ir 2008 metus.
Pabrėžė, kad VMI prie FM nėra kompetentinga nagrinėti ginčo dėl savo priimtų administracinių sprendimų negrąžinti GPM permokos teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 150 straipsnį, VMI prie FM nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus. Pareiškėjas 2013-04-08 pareiškimu neprašė mokesčių administratoriaus suteikti informacijos apie galiojančius mokesčių teisės aktus, bet prašė grąžinti jam 2007 ir 2008 metais susidariusią gyventojų pajamų mokesčio permoką, kas vertintina, kaip pareiškėjo nesutikimas su mokesčių negrąžinimu. Dėl šios priežasties VMI prie FM ginčijamame 2013-05-13 rašte Nr. (24.4-31-5)-R-3875 pareiškėjui paaiškino, kad pareiškėjui nesutinkant su VMI prie FM 2013-03-12 sprendimais Nr. (20.16-06)-331-17460 ir Nr. (20.16-06)-331-1746, pareiškėjas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnio 1 ir 3 dalis turi teisę minėtus sprendimus apskųsti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ši aplinkybė, pasak atsakovės, taip pat rodo, kad centrinis mokesčių administratorius Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnyje nustatytų mokesčių mokėtojo teisių nepažeidė.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad jis nėra gavęs VMI prie FM 2013-03-12 sprendimų Nr. (20.16-06)-331-17460 ir Nr. (20.16-06)-331-1746, paaiškino, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 7 dalį mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų nuo rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. Atsakovės manymu, pareiškėjas pateikęs 2013-02-04 prašymus grąžinti/įskaityti mokesčio permoką (skirtumą) ir laiku negavęs mokesčių administratoriaus sprendimo, būdamas aktyvus ir rūpestingas galėjo kreiptis į Kauno apskrities VMI dėl sprendimo gavimo ir taip užtikrinti savo teises apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimus negrąžinti GPM permokų. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 152 ir 159 straipsniais, pareiškėjui ir šiuo metu neužkirstas kelias realizuoti savo teisę ginčyti VMI prie FM sprendimus dėl atsisakymo grąžinto mokesčio permoką.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepimo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2013-02-04 pateikė prašymą grąžinti GPM permoką (Forma FR 0781), sumokėtą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 (b. l. 48). Tą pačią dieną pareiškėjas taip pat pateikė prašymą grąžinti GPM permoką (Forma FR 0781), sumokėtą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (b. l. 45).
Kauno apskrities VMI 2013-03-01 parengė Išvadą dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) Nr. 1634616, kuria rekomendavo negrąžinti pareiškėjui 4 243,00 Lt mokesčio permokos (b. l. 44).
Kauno apskrities VMI 2013-03-04 parengė Išvadą dėl mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) Nr. 1634445, kuria rekomendavo negrąžinti pareiškėjui 12 493,00 Lt mokesčio permokos (b. l. 47).
Kauno apskrities VMI raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (9.1-03.2)K-2188 informavo pareiškėją, kad išnagrinėjo jo pateiktus prašymus grąžinti (įskaityti) pajamų mokesčio permoką už 2007 ir 2008 metais parduotą UAB „Stora Enso Lietuva“ statų mišką. Remdamasi Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijomis GPM305 už 2007 metus ir GPM308 už 2008 metus, nurodė, kad pareiškėjui buvo grąžinta po 1 757 Lt kiekvienais metais. Vietos mokesčių administratorius taip pat paaiškino pareiškėjui, kad vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (2013-02-06 įsakymo Nr. VA-11 redakcija) patvirtintomis Mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis, neįskaityta mokesčio permoka/skirtumas gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per einamuosius ir prieš juos einančius penkerius kalendorinius metus, skaičiuojant pagal Mokesčių administravimo įstatymo 87 str. 13 dalyje nustatytą tvarką. Jeigu per nurodytą laikotarpį mokesčių mokėtojas nepateikia prašymo grąžinti mokesčio permoką, tai permoka negrąžinama. Nurodė, kad pagal UAB „Stora Enso Lietuva“ pateiktas Mėnesines pajamų mokesčio išskaičiuoto nuo A klasės pajamų deklaracijas už 2007 ir 2008 metus pajamų mokesčio permokos nėra. Permoka susidarytų, jeigu įmonė patikslintų minėtas deklaracijas. Teigė, kad 2007 metų deklaracijų įmonė jau tikslinti nebegali, nes baigėsi deklaracijų tikslinimo terminas, todėl pareiškėjas taip pat negali susigrąžinti pajamų mokesčio permokos už 2007 metus. Įmonei patikslinus 2008 metų atitinkamo mėnesio Mėnesinę pajamų mokesčio išskaičiuoto nuo A klasės pajamų deklaraciją ir atsiradus pajamų mokesčio permokai, ją pareiškėjas galės susigrąžinti (b. l. 49).
VMI prie FM 2013-03-12 sprendimu Nr. (20.16-06)-331-17460 nusprendė negrąžinti A. P. K.12493,00 Lt mokesčio permokos iš Mokesčių fondo sąskaitų (b. l. 46).
VMI prie FM 2013-03-12 sprendimu Nr. (20.16-06)-331-17461 nusprendė negrąžinti A. P. K. 4243 Lt mokesčio permokos iš Mokesčių fondo sąskaitų (b. l. 43).
Pareiškėjas 2013-04-08 pareiškimu kreipėsi į VMI prie FM, prašydamas grąžinti už jį 2007 ir 2008 metais sumokėtą GPM už sandorį tarp jo ir UAB “Stora Enso Lietuva” (b. l. 41). Pareiškimą grindė tuo, kad Kauno apskrities VMI, nagrinėdama jo prašymą grąžinti GPM permoką, veikė formaliai, nesivadovavo Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktų, 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis. Nurodė, kad pagal 2007-10-25 sandorį su UAB “Stora Enso Lietuva” jis jokių pajamų negavo, todėl nėra LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto pajamų mokesčio objekto ir prievolės mokėti mokesčio, todėl be pagrindo sumokėtas mokestis jam turi būti grąžintas. Šią poziciją pareiškėjas grindė VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 (2013-02-06 įsakymo Nr. VA-11 redakcija) patvirtintų Mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) taisyklių 25 punkto nuostatomis.
VMI prie FM 2013-05-13 sprendimu Nr. (24.4-31-5)-R-3875 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-04-08 pareiškimą ir jį su priedais grąžino pareiškėjui (b. l. 39-40). Būtent šį centrinio mokesčių administratoriaus atsisakymą nagrinėti 2013-04-08 pareiškimą pareiškėjas ginčija teismui.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas siekia susigrąžinti 2007 ir 2008 metais sumokėtą GPM ir dėl to kreipėsi į Kauno apskrities VMI, pateikdamas nustatytos formos prašymus. Kauno apskrities VMI 2013-03-04 raštu informavo pareiškėją, kad pagal turimus duomenis mokesčio permokos už 2007-2008 metus nėra, todėl ji pareiškėjui negali būti grąžinta. Iš pareiškėjo 2013-04-08 pareiškimo ir ginčijamo atsakovės rašto turinio matyti, kad šį Kauno apskrities VMI 2013-03-04 pranešimą pareiškėjas ginčijo centriniam mokesčių administratoriui ir prašė grąžinti už jį 2007- 2008 metais sumokėtą GPM pagal sandorį tarp jo ir UAB “Stora Enso Lietuva” (b. l. 41).
Kaip matyti iš Kauno apskrities VMI 2013-03-04 rašto, jame nurodytos tyrimo, atlikto nagrinėjant pareiškėjo prašymus grąžinti pajamų mokesčio permoką, metu nustatytos faktinės aplinkybės bei motyvai, dėl kurių pareiškėjas negali susigrąžinti mokesčio permokos. Tai informacinio pobūdžio raštas, jame jokių privalomojo pobūdžio įpareigojimų ar teisių suvaržymų pareiškėjo atžvilgiu nėra nustatyta. Vietos mokesčių administratorius šiuo raštu tik paaiškino savo poziciją dėl pareiškėjo prašymų susigrąžinti mokesčio permoką, išaiškino pareiškėjui teisės aktuose nustatytas sąlygas GPM permokai grąžinti. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad remiantis šiame pranešime išdėstytais argumentais buvo parengta 2013-03-01 išvada Nr. 1634616 ir 2013-03-04 išvada Nr. 1634445 negrąžinti pareiškėjui mokesčio permokos už 2007-2008 metus. Būtent jų pagrindu VMI prie FM 2013-03-12 priėmė sprendimus Nr. (20.16-06)-331-17460 ir Nr. (20.16-06)-331-17461) negrąžinti pareiškėjui mokesčio permokos (b. l. 43, 46). Atsižvelgiant į tai, laikytinas pagrįstu atsakovės ginčijamo sprendimo teiginys, kad vietos mokesčių administratoriaus 2013-03-04 pranešime Nr. (9.1-03.2)-K-2188 tik išdėstyti išsamūs motyvai, kurių pagrindu netenkinti pareiškėjo prašymai, tačiau teisines pasekmes sukėlė minėti VMI prie FM sprendimai.
Kaip matyti, pareiškėjas 2013-04-08 pareiškime centriniam mokesčių administratoriui suformulavo aiškų reikalavimą grąžinti GPM permoką už 2007-2008 metus. Vertinant pareiškėjo pareikšto reikalavimo pobūdį ir aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė ginčijamame akte pagrįstai konstatavo, jog būtent VMI prie FM 2013-03-12 sprendimai Nr. (20.16-06)-331-17460 ir Nr. (20.16-06)-331-17461, kaip užkertantys kelią susigrąžinti pareiškėjui GPM permoką, sukelia jam tiesiogines teisines pasekmes. Būtent šie administraciniai sprendimai turėtų būti skundo dalyku.
Mokesčių adnministravimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje sąvoka “mokestiniai ginčai“ apibrėžta kaip „ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“. Taigi, ginčas dėl mokesčio permokos grąžinimo yra laikytinas mokestiniu, todėl jam spręsti taikytinos Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriaus nuostatos.
Pareiškėjas, kreipdamasis į centrinį mokesčių administratorių, pareiškė aiškų reikalavimą grąžinti GPM permoką už 2007-2008 metus. Taigi, pareiškėjo 2013-04-08 pareiškimas pagrįstai laikytas skundu, paduotu inicijuojant mokestinį ginčą dėl mokesčio permokos grąžinimo. Pareiškėjo skundo teiginys, kad jis į centrinį mokesčių administratorių kreipėsi tik dėl konsultacijos pajamų mokesčio permokos grąžinimo klausimu, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo 2013-04-08 pareiškime ne tik suformuluotas aiškus reikalavimas, bet ir išdėstyti nesutikimo su atsisakymu grąžinti mokesčio permoką motyvai.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnį mokestiniams ginčams nustatoma privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra; ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą (MAĮ 145 straipsnio 1 dalis). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 150 straipsnį centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus.
Šiuo atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė paties centrinio mokesčių administratoriaus sprendimai dėl atsisakymo grąžinti mokesčio permoką. Pagal MAĮ nuostatas (150 str.) centrinis mokesčių administratorius pats nėra kompetentingas svarstyti savo paties priimtų sprendimų teisėtumo. Be to, toks ginčo sprendimas institucijoje, kuri pati priėmė ginčijamą administracinį sprendimą, yra neteisingas ir neobjektyvus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad VMI prie FM teisingai nustatė ginčo dalyką ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-04-08 pareiškimą dėl GPM permokos grąžinimo. Atsakovė, vykdydama Mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, išaiškino mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) teisę ginčyti VMI prie FM 2013-03-12 sprendimus Nr. (20.16-06)-331-17460 ir Nr. (20.16-06)-331-17461), remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalies ir 159 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis teisingai nurodė šių sprendimų apskundimo tvarką ir terminus.
Atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad atsakovė atsakė į visus 2013-04-08 pareiškėjo pareiškime iškeltus klausimus, pateiktus argumentus ir reikalavimus, nepažeidė pareiškėjo, kaip mokesčio mokėtojo, teisių, pateikė visą reikalingą informaciją, būtiną mokesčių mokėtojo teisėms apginti. Dėl šių priežasčių teisinio pagrindo panaikinti VMI prie FM 2013-05-13 sprendimą Nr. (24.4-31-5)-R-3875 ir įpareigoti atsakovę iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013-04-08 pareiškimą nėra. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjo A. P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.