Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-44/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
T-44/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02810-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
Pareiškėjas
A. P. K.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-44/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05441-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2015 m. kovo 26 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo A. P. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 16 736 Lt ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2007 m. spalio 25 d. sudarė su UAB „Stora Enso Lietuva“ pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė miško kirtimus, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti 135 000 Lt. UAB „Stora Enso Lietuva“ už jį 2007-2008 m. sumokėjo 16 736 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau UAB „Stora Enso Lietuva“ leidimais kirsti mišką nepasinaudojo ir 2011 m. kreipėsi į teismą dėl 135 000 Lt priteisimo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. patvirtino taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo grąžinti UAB „Stora Enso Lietuva“ 135 000 Lt skolos. VMI 2013 m. kovo 12 d. sprendimais nutarė negrąžinti pareiškėjui 16 736 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Pareiškėjo teigimu, sudarius taikos sutartį ir panaikinus sandorį, pagal kurį jis gavo apmokestinamųjų pajamų, ir grąžinus UAB „Stora Enso Lietuva“ sumokėtas lėšas pagal sandorį, išnyko pagrindas mokėti gyventojų pajamų mokestį. Todėl laikytina, kad valstybė jo sąskaita nepagrįstai praturtėjo, gavusi 16 736 Lt gyventojų pajamų mokestį (Civilinio kodekso 6.237, 6.242 straipsniai). Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją išspręsti skundo rūšinio teismingumo klausimą, kadangi skundo pagrindas yra Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą, tačiau bendrosios kompetencijos teismai atsisakė priimti ieškinį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad nors pareiškėjo prašomą priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pinigų sumą sudaro tokia pati pinigų suma, kuri 2007-2008 m. už pareiškėją buvo sumokėta kaip gyventojų pajamų mokestis (16 736 Lt), tačiau šiuo atveju pareiškėjas mokestinio ginčo dėl mokesčių administratoriaus sprendimų atsisakyti grąžinti mokesčio permoką nekelia. Pareiškėjo reikalavimas grindžiamas tuo, kad, pareiškėjo manymu, valstybė jo sąskaita yra nepagrįstai praturtėjusi, todėl kyla civilinio teisinio pobūdžio prievolė grąžinti pareiškėjui skunde nurodomą sumą. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuojami Civilinio kodekso šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės” XX skyriaus normų. Šiame skyriuje įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas prašo taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutą, kuris yra vienas iš civilinių teisių gynybos būdų, o mokesčių teisės normomis nesiremia ir mokestinio ginčo dėl mokesčio administratoriaus sprendimų teisėtumo nekelia, jokių administracinių aktų neprašo panaikinti, manytina, kad bylos išnagrinėjimas pirmiausia susijęs su civilinės teisės normų taikymu ginčo teisiniams santykiams.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas kelia reikalavimą priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pinigų sumą, kuria, pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, mokestinis ginčas pagal pareiškėjo A. P. K. skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2007 ir 2008 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio už sandorį tarp jo ir UAB “Stora Enso Lietuva” buvo išnagrinėtas administraciniame teisme (įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2536-484/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02810-2013-0)). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimų dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, susijusių su mokesčio permokos grąžinimu, nekelia ir neprašo atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Skundas grindžiamas civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą (Civilinio kodekso 6.237 straipsnis). Taigi pagal pareiškėjo skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismas (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo A. P. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys