- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 1S-2239-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-01373-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- K. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. D. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015-10-28 nutarimą taikyti nuteistajam K. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. D. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014-05-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2013-12-17, bausmės pabaiga – 2016-03-17.
Komisijos 2015-10-28 nutarime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. D. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-11-12 nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-10-28 nutarimą taikyti nuteistajam K. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis K. D. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutartį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad jam skirta nuobauda yra nebegaliojanti ir buvo paskirta nepagrįstai. Laisvėje planuoja gyventi kalinių globos namuose, kur neleidžiama turėti alkoholinių gėrimų ir gerti. K. D. planuoja susirasti darbą ir susitvarkyti gyvenimą. Teigia, kad yra pripažintas 50 proc. darbingu, todėl jam bus mokama nedarbingumo pašalpa, todėl turės pajamų ir galės gyventi laisvėje. Pataisos namuose lankė anoniminių alkoholikų būrelį, kur buvo kalbama apie alkoholio žalą. Nuteistajam liko tik 4 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, o paleistas į laisvę pažada laikytis visų jam skirtų apribojimų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. D. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą K. D. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutartyje. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. D. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog taikant BVK 157 str. normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Be to, nors Komisija ir pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui, tačiau Komisijos balsavimo rezultatai nebuvo vienbalsiai.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog K. D. anksčiau teistas 19 kartų, daugiausia už vagystes. Šiuo metu bausmę taip pat atlieka už vagystę. Nuteistajam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau abu kartus termino neišbuvo ir įvykdė naujus nusikaltimus. Būdamas Alytaus pataisos namuose baigė profesinio rengimo centro siuvinių gamintojo mokymo programą. Šiuo metu dirba socialinės globos būryje tvarkiniu. Nuteistajam yra pateikti vykdomieji raštai dėl 785,05 Eur sumos. Iš šios sumos išieškota tik 12 Eur. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vieną kartą baustas drausmine tvarka. Už gerą ir pavyzdingą elgesį paskatintas trumpalaikiu pasimatymu. K. D. nėra lankomas ir teigia, kad nenori, jog artimieji dėl jo važiuotų tolimą kelią. Su laisvėje esančiais draugais ryšių nepalaiko, tačiau mano, jog pažintys išlieka. Nuteistajam atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo nustatyta pablogėjusi emocinė būsena, todėl buvo taikyta individuali sustiprinta priežiūra, jis įtrauktas į didelės rizikos grupę dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė (85 balai pagal OASys vertinimo sistemą).
Skunde nuteistasis teigia, kad jam likusi bausmės dalis yra nedidelė – 4 mėnesiai, tačiau šiame kontekste pažymėtina tai, kad nepaisant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto įtvirtinimo, teismų praktikoje preziumuojama, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, manant, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu bus efektyviausia siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų. Akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl komentuojamo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu.
Aukštesnysis teismas dar kartą pažymi, kad nuteistojo K. D. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (85 balai pagal OASys vertinimo sistemą). Nors nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 94 balų iki 85 balų dėl gero elgesio, sėkmingai baigtų mokslų ir įsidarbinimo, tačiau aukščiau aptarti duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis padarė pakankamą pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl konstatuojama, kad K. D. neatitinka BVK 157 str. 1 d. numatyto pagrindo, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tai yra jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutartyje faktinės aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, buvo įvertintos tinkamai, teismo išvados dėl lygtinio paleidimo netaikymo motyvuotos ir pagrįstos, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo padarytų išvadų nepaneigia. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą padaryta nebuvo, todėl tenkinti nuteistojo K. D. skundą ir panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. D. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.