Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2023-02-22 · Administracinė byla Nr. eI2-1586-342/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-22
Bylos Nr.
eI2-1586-342/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-03655-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. Š.
Atsakovas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas
Administracinė byla Nr.eI2-1586-342/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03655-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 22 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos 2022-11-17 Skundžiamą sprendimą, Tarnybos 2022-09-09 sprendimus Nr. 37SV-178 „Dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo“ ir Nr. 37SV-179 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“.

Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento pareigūnai (toliau-VMVT Klaipėdos departamentas) A.B (Kretingos skyrius) ir D. M. (Skuodo skyrius) atliko patikrinimą pareiškėjo E. Š. namų valdose, esančiose – (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo surašytas Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo aktas 2022-09-08 Nr.02-02 37GMTS-467 (toliau-Aktas). Šio akto pagrindu, VMVT Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža surašė sprendimą 2022 m. rugsėjo 9 d. Nr. 37SV-178 „Dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo“ ir Sprendimą 2022 m. rugsėjo 9 d. Nr. 37SV-179 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau-Sprendimas).

Sprendimą pareiškėjas apskundė. Teigia, kad Komisija sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas atitinka ūkio subjekto apibrėžimą ir jo atžvilgiu taikė teisės normas reglamentuojančias ūkio subjekto vykdomą gamybą bei gamybos produktų teikimą ES rinkoje. Nurodė, kad atsakovo sprendimuose išdėstytos faktinės aplinkybės yra pakankamos šiems sprendimams priimti, ginčo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos taikytos tinkamai, iš skundžiamų Sprendimų turinio aiškus jų priėmimo pagrindas, todėl skundžiami Sprendimai yra teisėti, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Mano, jog yra aiškus interesų konfliktas, pats M. S. inicijavo skundą, pats dalyvauja patikrinime. Be to, nežinoma kokiu pagrindu minėti specialistai dalyvavo patikrinime, kadangi nurodė savo pareigas, tai turėtų būti traktuojama kaip oficialus, kitos institucijos pareigūnų dalyvavimas. Ar minėtos Inspekcijos pareigūnai turėjo savo vadovo pavedimą dalyvauti patikrinime, ar jų veiksmai atitiko Klaipėdos valdybos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nuostatuose numatytus tikslus ir funkcijas. Pareiškėjas Akte nurodomas kaip ūkio subjektas, nurodant, kad jis yra „nelegalus konservų gamintojas“ (Akte ir Sprendimuose paminėta 20 kartų), tokios lingvistinės sąvokos nėra jokiuose teisiniuose dokumentuose, paminta asmens nekaltumo prezumpcija ir yra įžeidžiančio pobūdžio. Nuo pat patikrinimo pradžios pareigūnai buvo informuoti, kad konservai gaminami išskirtinai tik savo šeimos poreikiams, tačiau tai pareigūnų nesustabdė. Pareiškėjui buvo surašytas aktas, kuris skirtas patikrinti patvirtintą maisto tvarkymo subjektą, šiuo atveju, yra netaikytinas, nes pareiškėjas nėra ūkio subjektas įstatymo reglamentavimo kontekste.

Akcentuoja, kad nuostata galioja ir direktoriaus A. Baužos priimtiems Sprendimams „Dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo“, mano, kad negalima uždrausti veiklos, kurios nėra, nes, kaip nustatė – pareiškėjas, jokios ūkio veiklos, adresu (duomenys neskelbtini), nevykdo. Atkreiptinas dėmesys, kad VMVT direktorius 2013 m. sausio 18 d. patvirtino įsakymą Nr. B1-12 dėl valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų, dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašą. Teigia, kad Aprašo 2 punkte nurodyta, kad jis taikomas VMVT ir VMVT kontroliuojamiems ūkio subjektams, kadangi pareiškėjo vardu ūkio subjekto nėra, jis negali būti kontroliuojamas, aprašo nustatyta tvarka, todėl aprašas netaikytinas, o sprendimai surašyti neteisėtai. Taip pat aprašo 3 punkte duota sąvoka kas yra ūkio subjektas (3.1. Ūkio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis ūkinę veiklą, kurią prižiūri viešojo administravimo subjektai.

Nurodo, kad sprendime, kai kurie teiginiai yra nepagrįsti ir melagingi. Sprendime rašoma, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorius išnagrinėjęs E. Š., nelegalaus mėsos konservų gamintojo medžiagą, patiektą rinkai produktą nusprendė uždrausti produkto tiekimą rinkai ir įpareigoti ūkio subjektą pašalinti produktą iš rinkos. Teigia, kad pareiškėjas nėra ūkio subjektas, vykdantis konservų gamybos veiklą, o tikrintojams nurodė kokiems tikslams buvo pagaminti konservai.

Mano, kad sprendime įrašytas teiginys „patiektą rinkai produktą“, yra melagingas, neatitinka tikrovės, nes jokių įrodymų, kad produktas buvo patiektas į rinką nėra. Direktoriaus sprendime (Nr. 37SV-178) rašoma, kad „patikrinimo metu rastas bendras produkcijos kiekis 71,35 kg.“, teigia, kad neaišku, kada ši produkcija pateko į rinką. Mano, kad Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (2000 m. balandžio 4 d. Nr. VIII-1608), kurio nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje pateikta sąvoka apibrėžia, kad „Pateikimas į rinką– tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos. Teigia, kad pareigūnų patikrinimo medžiagoje nėra pateikta jokių įrodymų, jog produktas buvo laikomas pardavimui ar siūlytas parduoti, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog produktas buvo pateiktas į rinką, todėl sprendimas yra neteisėtas. Patikrinimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas verčiasi neteisėta komercine, ūkine ar kita veikla, todėl Komisijos sprendimas ir Tarnybos sprendimai, paremti tik prielaidomis, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Paaiškino, kad rasti produktai namų valdoje buvo skirti šeimos asmeniniam vartojimui, be tikslo parduoti. Todėl kyla klausimas, kokiu pagrindu VMVT Klaipėdos departamento pareigūnai uždraudžia asmeniniams poreikiams gaminti maistą, jį vartoti, nurodo sunaikinti. Kokiomis sąlygomis, iš kokių žaliavų, ką, kaip ir kiek gaminti produktų savo reikmėms yra asmens apsisprendimo teisė.

Nurodė, jog pareigūnai, atlikdami patikrinimą bei priimdami sprendimus, neatsižvelgė į Europos sąjungos teisės aktų nuostatas, atvejais, kai produktai gaminami asmeniniam vartojimui. Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 3 straipsnį Įstatymo taikymas „nurodoma, kad šis įstatymas netaikomas: 2) asmeniniam naudojimui ar paruošimui skirtos pirminės produkcijos gamybai, asmeniniame namų ūkyje vartojamam maistui arba su asmeniniu namų ūkio vartojimu susijusiam maisto tvarkymui“ bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 1 straipsnį Tikslas ir taikymo sritis. „3. [...] Jis netaikomas pirminei produkcijai, skirtai asmeniniam vietiniam vartojimui arba su asmeniniu vietiniu vartojimu susijusiam vietiniam paruošimui, tvarkymui ar saugojimui“. Taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.853/2004 1 straipsnio 3 dalį „Šis reglamentas netaikomas: b) su asmeniniu namų ūkio vartojimu susijusiam paruošimui, tvarkant arba laikant asmeniniam vartojimui skirtus maisto produktus“. Galiausiai, nuostata yra ir Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo 3 str. Įstatymo taikymas 2 dalis „Šis įstatymas netaikomas: 2) asmeniniam naudojimui ar paruošimui skirtos pirminės produkcijos gamybai, asmeniniame namų ūkyje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad pareigūnai savo veiksmais pažeidė teisėtus pareiškėjo interesus pasigaminti savo reikmėms produkciją, todėl prašo skundą tenkinti ir panaikinti priimtus sprendimus.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, nesutinka su skundu.

Atsakovas nurodė, kad neplaninis patikrinimas buvo atliktas reaguojant į informaciją, gautą telefonu 2022-09-08, kai Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, atlikdami neplaninį informacijos tikrinimą su policijos pareigūnais, pas pareiškėją E. Š. rado didelį kiekį įvairių pagamintų konservų, įtariama iš mėsos. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai paprašė VMVT pagal kompetenciją atlikti E. Š. veiklos patikrinimą dėl galimai nelegalios mėsos konservų gamybos.

Teigia, kad patikrinimo akte pateiktos išvados, kad pranešimo informacija pasitvirtino – gamyba vykdoma nelegaliai, subjektas neregistruotas VMVT, produkcija sandėliuojama netinkamomis sąlygomis, nepateikti atsekamumą įrodantys dokumentai, didžioji dalis mėsos konservų indelių nepaženklinti (išskyrus 7 vnt., indelių su etikete „Kiauliena“. Nurodo, kad tokiais veiksmais pažeisti 2002-01-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius pricipus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras 18 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis ir 4 dalis, 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus;2011-10-25 Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europs Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 IV skyriaus, I skirsnio, 9 staripsnio, 1 dalies a,b,c,d,e,f,g,h,i,j, punktų reikalavimai.

Akcentavo, kad atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus faktus ir kitą turimą informaciją, VMVT Klaipėdos departamentas 2022-09-09 priėmė sprendimą Nr. 37SV-178 „Dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo“, kuriuo uždraudė pareiškėjui vykdyti mėsos konservų gamybą, neturint patvirtintos registracijos Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registre. Taip pat pareiškėjas vykdė mėsos konservų gamybą neturėdamas leidimo Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veiklai vykdyti, produkcija laikoma antisanitarinėmis sąlygomis, tam tikslui nepritaikytoje ūkinės paskirties patalpoje, nepateikti mėsos konservų, subproduktų (kepenų) atsekamumą įrodantys dokumentai, konservų dėžutės, subproduktai be ženklinimo informacijos, tinkamų ženklinimo etikečių, 2022-09-09 priimtas VMVT Klaipėdos departamento direktoriaus sprendimas Nr. 37SV-179 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“.

Paaiškino, kad skundo pagrindu gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos komisijai, nes dėl skundžiamo komisijos sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama vertinant tik tuos duomenis, kuriuos priimdama sprendimą, turėjo jį priėmusį komisiją. Teigia, kad ūkinės veiklos registravimas yra tik teisės aktuose nustatytos pareigos (registruoti veiklą) tinkamumo įgyvendinimo požymis, iš kurio galima spręsti, ar veikla vykdoma teisėtai ar neteisėtai, ar asmeniui yra išduotas leidimas veiklą vykdyti. Nurodė, kad komisija vertino, jog nepagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai, kad jis negalėjo būti tikrinamas kaip ūkio subjektas ir jo atžvilgiu negalėjo taikomos teisės normos, reglamentuojančios viešojo administravimo subjekto pareigą prižiūrėti ūkio subjekto veiklą ir esant atitinkamiems teisės aktų pažeidimams, negalėtų būti ribojama jo vykdoma veikla. Teigia, kad sprendimai buvo priimti operatyviai reaguojant į daromus pažeidimus ir apribojant galimybę vykdyti veiklą ar atlikti tam tikrus veiksmus, t.y. draudžiantys gaminti maisto produktus, neturint VMVT registracijos Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registre ir taip pagamintus konservus tiekti rinkai.

Atsakovas mano, kad sprendimai surašyti motyvuotai, pagrįstai, o pareiškėjas pateikė hipotetinio pobūdžio pasvarstymus, nepagrįstus jokiais konkrečiais faktais, todėl skundą prašo atmesti.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jo pasigaminti konservai buvo naudojami ne tiekimui į rinką, bet asmeniniam ir šeimos naudojimui, bei įvertinusi bylos medžiagą nustatė, kad pareiškėjas konservus gamino ne savo asmeninėms reikmėms, bet tik kitiems asmenims, t.y. tiekė arba planavo tiekti juos rinkai. Akcentuoja, kad patikrinimas buvo pradėtas reaguojant į informaciją apie pareiškėjo patalpose rastą didelį kiekį pagamintų mėsos konservų, įtariant nelegalią veiklą; pareiškėjo patikrinimas atliktas vadovaujantis ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, pagal kurias neplaniniai patikrinimai gali būti vykdomi gavus kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą ir kilus įtarimui dėl galimai neteisėto vertimosi komercine, ūkine veikla. Laiko, kad pareiškėjas ženklinimo etiketes įsigijo su tikslu naudoti tiekiamai į rinką konservų produkcijai. Pirmasis sprendimas buvo priimtas kaip prevencinė priemonė tam, kad iš neaiškios kilmės žaliavų, antisanitarinėmis sąlygomis pagaminti produktai nebūtų tiekiami rinkai, nepatektų vartotojams, siekiant apsaugoti nuo galimai nesaugaus produkto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Ginčų komisijos 2022-11-17 skundžiamo sprendimo bei 2022-09-09 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento sprendimų Nr. 37SV-178 „Dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo“ ir Nr. 37SV-179 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2018 m. lapkričio 6 d. Skuodo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba surašė vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų tiekėjo patikrinimo aktą Nr. 54VET1-1 neplaninio tikrinimo metu buvo tikrinta pareiškėjo gyvenamojo vieta dėl maisto saugos, kokybės, higienos, ženklinimo kontrolė.

Tikrinimo metu buvo tikrinta vartotojo skundo atitiktis teisės aktams, nustatyta, kad nėra atitikties, maisto tvarkymo subjektas neturi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimo vykdyti ūkinės – komercinės veiklos. Tikrinimo metu, sulčių spaudyklos patalpoje buvo gaminamos dešros. Rasta apie 60,7 kg mėsos ir pagamintos produkcijos. Mėsa buvo rasta be saugą ir kokybę dokumentų, patvirtinančių, įsigijimo produkciją.

2018 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas pasiaiškinime rašė sulčių spaudimo patalpose sūnui darė dešros iš pirktos mėsos. Draugams paprašius ir atgabenus mėsos jis gamindavo ir jiems. Teigia, kad dešrom ir konservais neprekiavo.

2022 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas surašė maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo patikrinimo aktą Nr. 37GMTS-467 pagal vartotojų skundus – 2022-09-08 M. S. informavo, kad atliekant neplaninį informacijos tikrinimą su policijos pareigūnais, pas pilietį adresu: (duomenys neskelbtini), rastas didelis kiekis įvairių pagamintų ir gaminamų konservų, įtariama, kad mėsos konservai. Prieš tai telefonu buvo bendrauta su pareiškėju ir prisistačius medžiotoju, klausta apie galimybę pagaminti konservus pas jį.

Tikrinimo metu buvo tikrinta vartotojo skundo atitiktis teisės aktams, nustatyta, kad nėra atitikties: maisto tvarkymo subjektas neturi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą vykdyti ūkinei – komercinei veiklai; neužtikrintas produktų atsekamumas; maisto produktai, žaliavos talpinami nesilaikant gamintojo ir/ar savikontrolės sistemoje nurodytas sąlygas; maisto produktai, žaliavos dėl kurių gautas skundas, nebuvo tinkamai paženklinti.

2022 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai pateikė pasiaiškinimą ir nurodė jame, kad gavęs šaldytos žvėrienos ir pasigamino konservų savo reikmėms. Etiketės ir įranga buvo nupirkta prieš 4 metus, kada buvo planavęs atidaryti individualią veiklą, buvo išsiėmęs patentą mėsos konservų gamybai, bet neatitiko numatytus reikalavimus ir savo plano neįgyvendino.

2022 m. rugsėjo 9 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas priėmė sprendimą dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo Nr. 37SV -178, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėjas, nelegalus mėsos konservų gamintojas, mėsos konservų gamybą vykdo nelegaliai, subjektas nepatvirtintas, neturintis atitinkamų leidimų, antisanitarinėmis sąlygomis laiko produkciją, todėl buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui mėsos konservų gamybą. Nustatė, kad gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veiklai vykdyti patvirtinimo ir (ar) registracijos neturi.

2022 m. rugsėjo 9 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas priėmė sprendimą dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo Nr. 37SV-179 nustatė, kad rinkai buvo tiekiamos 9 dėžės mėsos konservų, kiekis – 280 vnt ir nusprendė uždrausti minėtų produktų tiekimo rinkai ir įpareigoti ūkio subjektą pašalinti produktą iš rinkos; įpareigoti ūkio subjektą sunaikinti produktą.

Pareiškėjas nesutikdamas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimais juos skundė Ginčų komisijai. 2022 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius priėmė sprendimą dėl E. Š. skundo dėl 2022 m. rugsėjo 9 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento sprendimo dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo Nr. 37SV-178 ir 2022 m. rugsėjo 9 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento sprendimo dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo Nr. 37SV-179. Ginčų komisija pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl ginčijamo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo

Ginčo teisiniams santykiams aktualios Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 15-2005 „Maisto higiena“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 ir kitų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų maisto saugą ir higieną reglamentuojančių reikalavimų teisės normos.

Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai šio įsakymo tikslai. Įstatymo paskirtis užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, atitinkantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus; maistas turi atitikti tarptautinius laisvam prekių judėjimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos maisto gamintojas galėtų plėsti savo prekių eksportą į kitas šalis, o Lietuvoje pagamintas maistas galėtų lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje; būtų skatinama ekologiškų žemės ūkio produktų gamyba, sveikesnė Lietuvos gyventojų mityba, gerinama su maistu ir mityba susijusi žmonių sveikata.

Pareiškėjas nurodė, kad Ginčų komisija netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nebuvo įsigilinta į jo pateiktus pasiaiškinimus. Pareiškėjo teigimu jis neužsiėmė maisto tvarkymo veikla ir neatliko jokių veiksmų dėl mėsos ir jos produktų pateikimo į rinką, todėl jam buvo nepagrįstai surašyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento sprendimai. Ginčų komisija nepagrįstai deklaratyviai vertino pareiškėjo argumentus, kad maistą jis ruošė savo asmeniniams poreikiams, nepatenka į įstatymų normų nurodytą ūkio subjekto apibrėžimą.

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Maisto įstatymu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai yra pavesta valstybinės maisto kontrolės funkcija (MĮ 11 str.). Šio įstatymo prasme valstybinė maisto kontrolė – tikrinimas, kurį atlieka kompetentinga institucija, siekdama nustatyti, ar maistas, maisto priedai, vitaminai, mineralinės medžiagos, mikroelementai bei kitokie priedai, skirti parduoti, taip pat medžiagos ir prekės, kurios liečiasi su maisto produktais, atitinka nuostatas, skirtas užkirsti kelią pavojui visuomenės sveikatai, užtikrinant sąžiningus verslo sandorius ar saugant vartotojų interesus, įskaitant ir vartotojų informavimo nuostatas (MĮ 2 str. 19 d.). Pagal Maisto įstatymą tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka patvirtintose įmonėse, turinčiose nustatyta tvarka išduotus leidimus – higienos pasus verstis ūkine komercine veikla (MĮ 4 str. 3 d.). Maisto įstatyme įtvirtinta, kad valstybinė maisto kontrolė atliekama laikantis principo, jog maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis prioritetas (MĮ 11 str. 2 d.). Aptariamu įstatymu nustatyta, kad valstybinė maisto kontrolė, kuri apima visus maisto tvarkymo etapus, yra atliekama be išankstinio įspėjimo, reguliariai, pagal iš anksto sudarytas programas, taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai. Kontrolės metodai turi atitikti kontrolės tikslus (MĮ 11 str. 3, 4, 5 d.). Pagal minėtas įstatymo nuostatas, kilęs pagrįstas įtarimas, kad buvo pažeisti šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimai, yra pakankamas pagrindas atlikti valstybinę maisto kontrolę.

Iš bylos medžiagos pateiktų įrodymų ir šalių pasiaiškinimų yra pakankami konstatuoti, kad Klaipėdos VMVT, patikrinusi pateiktą informaciją apie pareiškėjo vykdomą mėsos gamybą, nustatė, kad pranešėjas, prisistatęs kaip medžiotojas, klausė apie galimybę pasigaminti konservus, tai turėjo pagrindą įtarti, jog vykdoma maisto tvarkymo ir teikimo į rinką veikla pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus ir dėl to kyla rizika vartotojų sveikatai, todėl pagal įstatymu suteiktą kompetenciją turėjo teisę atlikti valstybinės maisto kontrolės priemones (šiuo atveju atliko patikrinimą). Nustatyta, kad Klaipėdos VMVT pareigūnai dėl maisto tvarkymo veiklos patikrinimą atliko ir patikrinimo aktą surašė pagal savo kompetenciją. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą konstatuoti, kad kontrolės metodas neatitiko kontrolės tikslų, ar kad nebuvo laikytasi įstatymo.

Atsižvelgtina į tai, kad VMVT tikrina, kad maistas būtų skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui turi būti saugus, tinkamai paženklintas, nepažeisti vartotojų interesų ir atitiktų teisės aktų reikalavimus. Kontrolės atliekama vadovaujantis principu, kad maisto sauga žmonių sveikatai yra besąlyginis principas. Sprendimuose „Dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo“ ir „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ aiškiai nurodyta patikrinimo akto esmė, informaciją, pateiktos nustatytos aplinkybės bei nurodyti pažeidimo esmę reguliuojantys teisės aktai.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui jau buvo 2018-11-06 surašytas VMVT Skuodo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų tiekėjo patikrinimo aktas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas užtikrinti, kad pagaminti konservai, dešros nebūtų tiekiami rinkai. Pareiškėjas neginčija, tos aplinkybės, kad pas jį buvo rasta gyvūninio maisto, nepaneigė fakto, kad mėsos gamyba neatitiko higienos reikalavimų.

Kadangi pareiškėjo veika sutinkamai su jo pateiktais paaiškinimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2002-01-28 Reglamente 178/2002 3 straipsnio 8 punktą dėl maisto patekimo į rinką neatitiko 18 straipsnio 1 dalies reguliavimo dėl galimybės visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas. Be to Europos Parlamento ir Tarybos 2004-04-29 reglamento Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos II priedo IX skyriaus 2 dalyje ir 5 dalyje nustatyta, jog žaliavos ir visi ingredientai turi būti laikomi tinkamomis sąlygomis, kurios užkerta kelią jų gedimui ir saugo nuo užteršimo, privalomą atsižvelgti į jų terminį apdorojimą ir į maisto saugą. Sutinkamai su Reglamento Nr. 853/2004 4 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento Nr. 1169/2011 IV skyriaus I skirsnio 9 straipsnio dalyje, minėti produktai privalėjo būti paženklinti, nurodant maisto produktų pavadinimą, sudedamųjų dalių sąrašą, sudedamąsias dalis ar pagalbines perdirbimo medžiagas ar medžiagas nurodytas II priede, bei gautas iš išvardytų medžiagų arba produktų, sukeliančių alergijas ar netoleravimą, naudojamus gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekančias galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu, tam tikrų sudedamųjų dalių ar jų kategorijų kiekį, maisto produkto grynąjį kiekį, minimalų vartojimo terminą ar tinkamo vartojimo datą, visas specialias laikymo ir (ar) vartojimo sąlygas, maisto verslo operatoriaus pavadinimą ir adresą, kilmės šalį ar vietą, taip pat vartojimo instrukciją.

Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad produktų tinkamumą tiekti rinkai privalėjo įrodyti pareiškėjas. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjo argumentai kelia abejonių, pareiškėjas neįrodė, kad gyvūninės kilmės produktai buvo gaminami savo reikmėms, todėl laikytina, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai uždraudė produktus teikti rinkai. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad nesilaikė higienos normos HN 15-2005 bei Europos Sąjungos reglamentuose įtvirtintų maisto saugos bei ruošimo reikalavimų ruošiant ir laikant gaminius, mėsos žaliavą. Taipogi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ketino įsteigti savo įmonę mėsos produktams gaminti, tačiau jis negalėjo atitikti jam keliamų higienos ir kitų įstatymuose numatytų reikalavimų – pareiškėjas neginčija, kad turi leidimą vykdomai ūkinei-komercinei veiklai. Ant maisto produktų jis klijavo senus ženklinimo ženklus ir naudojo konservų dėžutes, kurias buvo įsigijęs prieš daugiau nei keturis metus, kai jam 2018-11-06 VMVT surašė patikrinimo aktą dėl vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų tiekimo. Atsižvelgus į tai, patikrinus bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad priimdama ginčijamą sprendimą Ginčų komisija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos Ginčų komisijos išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus. Teismas, iš esmės sutikdamas su Ginčų komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Ginčų komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Ginčų komisija, iš esmės daugiau nenurodė. Sprendimai yra atitinkantys šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįsti bei teisingi. Ištyrus bylos rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių pateiktus argumentus bei paaiškinimus, nenustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taip pat, dėl sprendimais paskirtų pareiškėjui taikytinų ribojimų atkreiptinas dėmesys į konstitucinę jurisprudenciją, pagal kurią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatoje „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“ yra įtvirtinta ne tik valstybės teisė, bet ir jos pareiga teisės aktais reguliuoti ūkinę veiklą, kad ši tarnautų bendrai tautos gerovei. Konstitucijoje yra įtvirtinta valstybės priedermė siekti bendros tautos gerovės, taip pat valstybės pareiga siekiant bendros tautos gerovės reguliuoti ūkinę veiklą šalyje. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tautos gerovė neturi būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme, taip pat tai, kad kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės žmonių sveikatai kenkiančiu būdu (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai); sąvokos „bendra tautos gerovė“ turinys kiekvienu konkrečiu atveju atskleidžiamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius bei kitus svarbius veiksnius (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija. Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, yra traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu Konstituciją. Valstybė pagal Konstituciją turi ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad būtų užtikrintas ir valstybės funkcijos rūpintis žmonių sveikata įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).

Išanalizavus bylos medžiagą ir jos išsprendimui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog Ginčų komisija objektyviai ir visapusiškai ištyrusi byloje nustatytas faktines aplinkybes priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kuriuos naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitokiais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skundas atmestinas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2022 m. rugsėjo 9 d. Nr. 37SV-178 sprendimas „Dėl ūkio subjekto veiklos uždraudimo“ ir 2022 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. 37SV-179 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ nekeistini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentui dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė