Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Joanai Užkuraitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. G. patikslintu skundu, paduotu teismui 2014-02-14, nurodo, jog Tauragės apskrities VPK Nusikaltimų skyriaus tyrėjas 2013-05-10 jo atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo jis kaltintas 2013-05-10 7.25 val. Pramonės gatvėje, Tauragėje, vairavęs automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti atimta bei nepateikęs transporto priemonės registracijos liudijimo. Nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-05-29 nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-26 nutartimi nutarimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teismui, kuris, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2013-08-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį nutraukė nesant pažeidimo sudėties, nes jis turėjo laikiną leidimą vairuoti, galiojantį iki 2013-05-20. Nurodo, jog pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, jam neleido toliau vairuoti, nesiaiškino, ar kitas asmuo galėtų tai padaryti, o priverstinai nugabeno automobilį į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę. Teigia, jog už automobilio transportavimą ir vienos paros saugojimą sumokėjo 399,30 Lt bei 400 Lt už advokato paslaugas – skundo teismui surašymą administracinio teisės pažeidimo byloje, t.y. patyrė turtinę žalą, iš viso 799,30 Lt, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Pareiškėjas taip pat argumentuoja, jog pareigūnams atliekant neteisėtus veiksmus jautėsi pažemintas, patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, nes 2013-05-10 7.25 val. skubėjo į iš anksto suplanuotą darbo susitikimą. Teigia, jog iki kol buvo panaikintas nutarimas, kuriuo jis nepagrįstai apkaltintas, jautėsi atsidūręs beviltiškoje situacijoje, į jo paaiškinimus pareigūnai nereagavo, o prieš kitus asmenis jautėsi kaip melagis, bandantis nepagrįstai apkaltinti pareigūnus. Pareiškėjo teigimu, tokia situacija sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1000 lt ir prašo priteisti jos atlyginimą iš Lietuvos valstybės. Reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271, 6.272 straipsniais. Argumentuoja, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti, t.y. žala, priežastinis ryšys ir neteisėti veiksmai. Akcentuoja, kad policijos pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas bei būdamas valdžios institucijų dalimi su aiškiai apibrėžta kompetencija, galėjo ir turėjo numatyti savo veiksmų neigiamas pasekmes, todėl būtent policijos įstaigai yra taikoma didesnė rūpestingumo pareiga užtikrinti teisės aktų, o tuo pačiu, viešosios tvarkos, tinkamą įgyvendinimą ir laikymąsi. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentus procesinių palūkanų nuo skundo padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t.y. 500 Lt už skundo teismui parengimą (b.l. 58-61).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimais pareiškėjo patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pripažįsta pareiškėjo išdėstytas faktines aplinkybes, tačiau atsikirtimą grindžia argumentais, jog nėra visų būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį. Atsakovė nesutinka su policijos pareigūnų veiksmų vertinimu kaip neteisėtu, nes norminiai teisės aktai pažeisti nebuvo, o administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nereiškia pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo, todėl jam pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Argumentuoja, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės dėl 399,30 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes už automobilio transportavimą ir saugojimą sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjas. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo nurodo, jog pareiškėjas dėsto tik bendro pobūdžio teiginius, be to, yra ne kartą baustas administracine tvarka, todėl jo patirti išgyvenimai neturėjo būti intensyvūs, sukeliantys ypatingus dvasinius išgyvenimus. Teigia, jog pareiškėjas neįrodė nei neturtinės žalos padarymo fakto, nei jos dydžio ir neįrodžius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti prašomą žalos atlyginimą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 29-33, 68-69).

Atsakovės atstovė prašo patikslintą skundą nepatenkinti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimu pareiškėjo patikslintą skundą siūlo patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Atsiliepimu patvirtina skunde nurodytas faktines aplinkybes. Nurodo, jog pareiškėjas 2013-05-10 apie 8 val. ryto telefonu jį informavo, kad laiku neatvyks į darbą, nes yra sustabdytas policijos pareigūnų ir kad toliau jam neleidžiama vairuoti transporto priemonės. Nurodo, jog jam nuvykus į įvykio vietą matė, kad jo vadovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini) priklausantis pareiškėjo vairuotas automobilis yra tempiamas į saugojimo aikštelę. Pažymi, jog pasirašė kvitus už automobilio transportavimą ir saugojimą, tačiau už šias paslaugas sumokėjo pareiškėjas iš savo asmeninių lėšų, todėl įmonė žalos nepatyrė (b.l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apskrities VPK Nusikaltimų skyriaus tyrėjas 2013-05-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog D. G. 2013-05-10 7.25 val. Pramonės gatvėje, Tauragėje, vairavo automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti atimta bei nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo (b.l. 12). Protokole taip pat užfiksuota, jog transporto priemonė priverstinai nuvežta. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-05-29 nutarimu jis pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus (b.l. 13-14). Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-26 nutartimi nutarimas panaikintas ir Tauragės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2013-08-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį pareiškėjui nutraukė nesant pažeidimo sudėties (b.l. 15-16). Šiuo nutarimu taip pat konstatuota, jog D. G. 2013-05-10 turėjo laikiną leidimą vairuoti, galiojantį iki 2013-05-20.

Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. Pagal ATPK 264 straipsnio 1 dalį, tokios priemonės taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje, 124² straipsnyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 128 straipsnyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę tik tuo atveju, kai asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų ir asmens vairuota transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Pagal išdėstytą teisinį reguliavimą priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti. Pažymėtina, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių. Taikant tokią priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone. Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Todėl policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu (šiuo atveju – ATPK) ir taikyti tokią priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sąlygoms), ir tik įstatymo nustatyta tvarka. Vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1456/2011, 2011-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-280/2011, 2012-05-14 nutartis administracinėje byloje A502-1336/2012 ir kt.).

Nei pareiškėjui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kituose bylos dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad 2010-05-10, kai pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jo vairuojamas automobilis trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės, tuo labiau, kad pareiškėjas turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Tokių duomenų nepateikė ir Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Policijos pareigūnai, sustabdę pareiškėją, nesiaiškino, ar kitas asmuo galėtų vairuoti transporto priemonę, nors iš bylos duomenų matyti, jog tokia galimybė objektyviai buvo, t.y. iš trečiojo suinteresuoto asmens V. G. atsiliepimo ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog jis atvyko į įvykio vietą tuo metu, kai automobilis buvo priverstinai nuvežamas į saugojimo aikštelę. Šių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ATPK 297 straipsnio 7 dalyje ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant asmens, padariusio pažeidimą, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta. Tai leidžia daryti išvadą, kad 2010-05-10 pareiškėjo vairuota transporto priemonė buvo neteisėtai priverstinai nuvežta policijos pareigūnų, o pareigūnai neatliko veiksmų, kuriuos pagal įstatymą privalėjo atlikti, t. y. nevertino, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant transporto priemonė galėjo būti priverstinai nuvežta. Viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti (CK 6.271 straipsnio 1 dalis), todėl aplinkybė, ar nagrinėjamu atveju būta policijos pareigūnų kaltės, šioje byloje nėra teisiškai reikšminga ir nenagrinėtina.

Įvertinusi nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilio transportavimas į saugojimo aikštelę bei vienos paros saugojimas kainavo 399,30 Lt (b.l. 10). PVM sąskaitoje faktūroje ir pinigų priėmimo kvite nurodyta, jog šią sumą UAB „Tomadas“ sumokėjo V. G., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, kuriai nuosavybės teise priklauso pareiškėjo vairuotas automobilis (b.l. 10-11, 62). Iš trečiojo suinteresuoto asmens V. G. atsiliepimo ir pareiškėjo paaiškinimų posėdžio metu matyti, jog nors jis ir pasirašė pinigų sumokėjimo kvite, tačiau pinigus iš asmeninių lėšų sumokėjo pareiškėjas D. G., todėl jis laikytinas asmeniu, patyrusiu turtinę žalą ir tinkamu pareiškėju nagrinėjamoje administracinėje byloje. UAB „Tomadas“ sumokėta suma 399,30 Lt pripažintina pareiškėjo patirta turtine žala.

Pareiškėjo teigimu, jis taip pat patyrė 400 Lt turtinę žalą, t.y. už advokato paslaugas – skundo teismui surašymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Byloje esantis 2013-06-17 pinigų priėmimo kvitas Nr. 288347 patvirtina, jog už skundo dėl 2013-05-29 Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimo panaikinimo surašymą pareiškėjas advokatei sumokėjo 400 Lt (b.l. 9). Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip jo patirtą turtinę žalą nurodo išlaidas, kurias jis patyrė dėl bylinėjimosi administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK nuostatose išlaidų administracinio teisės pažeidimo bylose atlyginimo klausimas nereglamentuotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokios išlaidos pripažįstamos nuostoliais CK 6.249 straipsnio požiūriu ir gali būti atlyginami pagal CK 6.271 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-281/2012; 2010-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010), todėl 400 Lt už advokato paslaugas administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat pripažintina turtine žala.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią vertina 1000 Lt. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, ir dažnai yra neįmanoma pagrįsti neturtinę žalą tiesioginiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas šiuo atveju prašo priteisti jam 1000 Lt dydžio neturtinę žalą, padarytą neteisėtu transporto priemonės nutempimu ir nepagrįstu jo apkaltinimu, dėl kurio buvo apribota jo galimybė naudotis transporto priemone, suvaržant judėjimo laisvę, patirti nepatogumai keliaujant darbo reikalais, emociniai, psichologiniai, dvasiniai nepatogumai ir laiko sąnaudos ginant pažeistas teises teisme, dalyvaujant teismo procesuose, renkant įrodymus, rengiant procesinius dokumentus. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Tauragės apskrities VPK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, teismui nekyla abejonių dėl tos aplinkybės, kad pareiškėjas, dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų patyrė suvaržymus ir nepatogumus nepaisant pastangų teisėtomis priemonėmis apginti savo pažeistas teises, patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie atsižvelgiant į subjektą, padariusį pažeidimą, negali būti vertinami kaip nežymūs. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistina 1 000 Lt suma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1336/2012, 2012-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-47/2012).

Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1401/2013, 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013, 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1337/2013). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas skundą teismui padavė 2013-11-22, tačiau 2013-11-28 nutartimi jam pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjo patikslintas skundas priimtas 2013-12-16 teismo nutartimi (b.l. 26), todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, jam priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 1799,30 Lt dydžio žalą nuo 2013-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nustačius visas tris būtinąsias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas – valdžios institucijos (tarnautojų, pareigūnų) neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), pareiškėjo patirtą žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis), pareiškėjui D. G. priteistinas 799,30 Lt turtinės žalos atlyginimas, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2013-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 500 Lt už skundo surašymą. Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš pareiškėjo pateikto 2013-11-19 pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 743702 matyti, jog pareiškėjas sumokėjo advokatei 500 Lt už skundo surašymą (b.l. 8). Pareiškėjo prašymas dėl turėtų išlaidų atlyginimo tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi. Iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjui priteistinos turėtos išlaidos dėl skundo teismui surašymo – 500 Lt. Pažymėtina, jog tai sudaro tik šeštadalį sumos, galimos priteisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2 punktu už skundo surašymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

priteisti pareiškėjui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 799,30 Lt (septyni šimtai devyniasdešimt devyni litai 30) turtinės žalos atlyginimą, 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 500,00 Lt (penki šimtai litų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.