Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-30 · Byla Nr. 2T-70-370/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
2T-70-370/2015
Teisminio proceso Nr.
2-60-3-00044-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Pareiškėjas
I. M.
Kategorijos
  • 113.6.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 130.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2T-70-370/2015Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00044-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.2.4; 130.3.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto Meščianskio rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. 2-3/2015 pagal I. M. ieškinį B. M. (B. M.) dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto, susijusio su gyvenamosiomis patalpomis, padalijimo ir B. M. priešieškinį I. M. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto, susijusio su gyvenamosiomis patalpomis, padalijimo.

Teismas, išnagrinėjęs prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. M. (toliau – Pareiškėja) 2015 m. gegužės 12 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad ji 2013 m. liepos 3 d. Rusijos Federacijos Maskvos miesto Meščianskio rajono teismui (toliau –Maskvos teismas) pateikė ieškinį, juo prašė: nutraukti jos santuoka su B. M. (toliau – Suinteresuotas asmuo), nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su Pareiškėja, priteisti iš Suinteresuoto asmens išlaikymą nepilnamečiams vaikams, padalyti Pareiškėjai ir Suinteresuotam asmeniui kartu santuokoje įgytą turtą. Suinteresuotas asmuo 2013 m. spalio 30 d. Maskvos teismui pateikė priešieškinį, juo prašė: padalyti Pareiškėjai ir Suinteresuotam asmeniui juridinių asmenų įstatinio kapitalo dalis, jas perduodant asmeninėn Suinteresuoto asmens nuosavybėn ir išmokant Pareiškėjai piniginę kompensaciją; padalyti Pareiškėjai ir Suinteresuotam asmeniui nekilnojamąjį turtą ir teises pagal dalinės statybos sutartį; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su Suinteresuotu asmeniu; tuo atveju, jeigu vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su Pareiškėja, apriboti mokėtino išlaikymo kiekvienam iš vaikų dydį iki 12 454,13 JAV dolerių; jeigu vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su Pareiškėja, nustatyti tėvų teisių vykdymo vaikų atžvilgiu tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Maskvos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi byloje Nr. 2-3/2015 patvirtino Pareiškėjos ir Suinteresuoto asmens sudarytą taikos sutartį, pagal kurios sąlygas:

(duomenys neskelbtini)

Ši nutartis per joje nustatytą terminą nebuvo apskųsta ir 2015 m. balandžio 24 d. įsiteisėjo.

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos apeliacinio teismo prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Maskvos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį byloje Nr. 2-3/2015.

Suinteresuotas asmuo prašo sustabdyti bylą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje iki tol, kol bus patvirtintas ir įsigalios teismo sprendimas dėl Pareiškėjos ir Suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo, priešingu atveju – atmesti Pareiškėjos prašymą. Nurodo, kad Pareiškėja 2015 m. gegužės 6 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Maskvos teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo, jame nurodė, jog su teismo sprendimu nesutinka, laiko jį neteisėtu, nes teismas nesiėmė priemonių šalims sutaikyti, be to, santuokos nutraukimas neįmanomas, kol nepadalytas turtas ir teismas nesiėmė priemonių, privalomų pagal Rusijos Federacijoje galiojančias proceso normas. Pareiškėja 2015 m. liepos 14 d. atsiėmė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pateiktą dar 2013 m. liepos 3 d. Atsiėmus ieškinį, Pareiškėjos ir Suinteresuoto asmens santuoka lieka galioti, todėl taikos sutartis, kuri šalių buvo sudaryta siekiant nustatyti teises ir pareigas po santuokos nutraukimo, netenka galios, nes taikos sutartis yra tiesioginė santuokos nutraukimo pasekmė. Tam, kad taikos sutartis butų pripažinta ir vykdytina Lietuvos Respublikoje, Pareiškėjos ir Suinteresuoto asmens santuokos nutraukimas privalo būti formaliai įteisintas ir įsigalioti, nes tik tokiu atveju atsiranda realus ir formalus pagrindas taikos sutarties, nustatančios santuokos nutraukimo pasekmes, galiojimui. Atsižvelgiant į tai, procesas šioje byloje dėl taikos sutarties pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje privalo būti sustabdytas iki tol, kol Pareiškėjos ir Suinteresuoto asmens santuoka bus realiai nutraukta ir įsigalios teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Suinteresuoto asmens įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad jis susidūrė su kliūtimis dėl taikos sutarties nuostatų įgyvendinimo, taip pat į tai, kad santuokos nutraukimas yra panaikintas, abiem šalims būtų priimtina sudaryti naują taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenimo vietos, jų išlaikymo ir susijusių klausimų tuomet, kai bus nutraukta jų santuoka. Suinteresuotas asmuo savo poziciją dėl Pareiškėjo prašymo dėl taikos sutarties pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje nepagrįstumo grindžia taip pat aplinkybe, kad šalių santuoka galioja, todėl negali galioti ir būti įgyvendinama taikos sutartis, nes taikos sutartis yra tiesioginė santuokos nutraukimo pasekmė, todėl taikos sutarties pripažinimas ir vykdymas galimas tik nutraukus santuoką, o nutraukus šalių santuoką turi būti sudaryta nauja taikos sutartis. Suinteresuoto asmens teigimu, nuo taikos sutarties įsigaliojimo iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo atsiėmimo jis tinkamai vykdė taikos sutartį, tačiau turi realų pagrindą manyti, kad vaikų išlaikymui teikiamus pinigus Pareiškėja naudoja neracionaliai ir neprotingai. Pareiškėja atsisakė suteikti Suinteresuotam asmeniui informaciją apie šių lėšų panaudojimą. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį ne tik į tai, kad taikos sutartis nebegalioja, bet ir į tai, kad vykstant santuokos nutraukimo procesui Maskvos teisme galbūt buvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, nes į procesą nebuvo įtraukta vaikų teisių apsaugos institucija, todėl nebuvo užtikrinta nepilnamečių vaikų teisė pasisakyti, išreikšti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų.

Pareiškėja, atsiliepdama į Suinteresuoto asmens prašymą dėl bylos sustabdymo, nurodo, kad Suinteresuotas asmens prašo sustabdyti bylą iki tol, kol nebus priimtas sprendimas byloje, kuri dar nėra iškelta ir neturi nieko bendro su prašoma pripažinti nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuri yra įsiteisėjusi, t. y. Suinteresuoto asmens nebuvo apskųsta. Bylos sustabdymas galimas tik įstatymo numatytais pagrindais, t. y. esant aplinkybėms, objektyviai kliudančioms operatyviai išspręsti bylą. Suinteresuotas asmuo nepateikia jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą sustabdyti bylą. Užsienio teismų sprendimai pripažįstami ir vykdomi neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo, todėl Suinteresuoto asmens argumentai dėl prašomos pripažinti Maskvos teismo nutarties (ne)teisėtumo neturi reikšmės svarstant Pareiškėjos prašymą, be to, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo sustabdyti bylą. Priešingai nei teigia Suinteresuotas asmuo, taikos sutarties patvirtinimas prašoma pripažinti Maskvos teismo nutartimi nėra ir negali būti tiesioginė šalių santuokos nutraukimo pasekmė. Taikos sutarties, kuria buvo išspręsti klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, Suinteresuoto asmens bendravimo su vaikais ir jų išlaikymo tvarka, turto padalijimu, patvirtinimas buvo išskirtas į atskirą bylą ir išspręstas prieš teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Taikos sutarties sudarymo metu Pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Maskvos teismas nuspręs nutraukti šalių santuoką nepadalijęs turto. Atitinkamai ir suinteresuotas asmuo nežinojo, kokia bus išskirtos bylos baigtis. Argumentus dėl nepilnamečių vaikų nuomonės neišklausymo Suinteresuotas asmuo turėjo galimybę pateikti per prašomos pripažinti Maskvos teismo nutarties apskundimo terminą, tačiau ja nepasinaudojo. Pareiškėja neslepia, kad siekia nutraukti santuoką, todėl patvirtintos ir įsigaliojusios taikos sutarties nuostatos bus aktualios sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą ir padės greičiau ją nutraukti bei atkurti teisinę taiką tarp šalių. Suinteresuotas asmuo, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, siekia iš naujo derėtis dėl taikos sutartyje sutartų ir Maskvos teismo patvirtintų sąlygų. Suinteresuotas asmuo siekia vilkinti užsienio teismo nutarties pripažinimo procesą, todėl prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas. Atsiliepdama į Suinteresuoto asmens poziciją dėl prašymo dėl taikos sutarties pripažinimo ir vykdymo nepagrįstumo, Pareiškėja nurodo, kad toks prašymas nagrinėtinas atsižvelgiant į tarptautinės sutarties, o ne Lietuvos Respublikos vidaus teisės aktų nuostatas. Nėra nė vieno tarptautinėje sutartyje numatyto pagrindo atsisakyti pripažinti Maskvos teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Suinteresuoto asmens prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas, o Pareiškėjo prašymas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tenkintinas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Pareiškėjos ir Suinteresuoto asmens pateiktais dokumentais ir rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad Pareiškėja 2013 m. liepos 3 d. kreipėsi į Maskvos teismą su ieškiniu Suinteresuotam asmeniui dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto, susijusio su gyvenamosiomis patalpomis, padalijimo. Suinteresuotas asmuo 2013 m. spalio 30 d. pateikė priešieškinį dėl turto, susijusio su juridinių asmenų įstatiniu kapitalu ir gyvenamosiomis patalpomis, padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo sumos apribojimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Šalių pareikšti reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir turto, susijusio su gyvenamosiomis patalpomis, padalijimo buvo išskirti į atskirą bylą. Maskvos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3/2015 pagal Pareiškėjos ieškinį Suinteresuotam asmeniui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto, susijusio su gyvenamosiomis patalpomis, padalijimo ir Suinteresuoto asmens priešieškinį pareiškėjai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, turto, susijusio su gyvenamosiomis patalpomis, padalijimo patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys išsprendė vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir nuosavybės padalijimo klausimus (b. l. 8–17). Ši nutartis įsigaliojo 2015 m. balandžio 24 d. Maskvos teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7694/2015 pagal Pareiškėjos ieškinį Suinteresuotam asmeniui dėl santuokos nutraukimo nutraukė šalių santuoką (b. l. 89–91). Pareiškėja 2015 m. gegužės 6 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Maskvos teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo, prašydama sprendimą panaikinti (b. l. 33–40). Pareiškėja 2015 m. liepos 14 d. atsiėmė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pateiktą Maskvos teismui 2013 m. liepos 3 d.

Dėl bylos sustabdymo

Suinteresuotas asmuo prašymą dėl bylos dėl Maskvos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje sustabdymo iki tol, kol bus patvirtintas ir įsigalios teismo sprendimas dėl Suinteresuoto asmens ir Pareiškėjos santuokos nutraukimo, grindžia iš esmės tuo, kad taikos sutartis yra tiesioginė santuokos nutraukimo pasekmė, todėl, atsiėmus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, taikos sutartis (kaip santuokos nutraukimo pasekmė) netenka galios, taikos sutarties pripažinimas ir vykdymas galimas tik po santuokos nutraukimo, taikos sutarties pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje yra tiesiogiai susijęs su Suinteresuoto asmens ir Pareiškėjos nepilnamečiais vaikais, kurių teisės galbūt pažeistos nagrinėjant bylą Maskvos teisme, be to, Suinteresuotam asmeniui ir Pareiškėjai nutraukus santuoką, turi būti sudaryta nauja sutartis, numatanti santuokos nutraukimo teisines pasekmes.

Pareiškėja atsiliepime į Suinteresuoto asmens prašymą dėl bylos sustabdymo teisingai pažymi, kad prašoma pripažinti Maskvos teismo nutartimi buvo išspręsti tik klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, Suinteresuoto asmens bendravimo su vaikais ir jų išlaikymo tvarka, turto padalijimu. Nors Pareiškėja atsiėmė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir, jos teigimu, Maskvos teismas panaikino 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir bylą nutraukė, prašoma pripažinti Maskvos teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo nebuvo apskųsta ir (ar) panaikinta. Suinteresuoto asmens Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m. liepos 29 d. pateiktame, t. y. rašytinio proceso tvarka jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius nutarties priėmimo (paskelbimo) datą, prašyme dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo nurodytos aplinkybės apie Maskvos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo apskundimą nėra patvirtintos rašytiniais įrodymais ir nepaneigia, kad prašoma pripažinti Maskvos teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina.

Teismo vertinimu, Suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės dėl bylos sustabdymo neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl Maskvos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Sprendžiant pripažinimo ir vykdymo klausimą, negali būti iš naujo nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2001, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Nagrinėdamas prašymą dėl pripažinimo, teismas neturi tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas taikė materialinius ir procesinius įstatymus, nes jo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje nustatytų sprendimo nepripažinimo ir neleidimo jį vykdyti pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Suinteresuotas asmuo prašymą dėl bylos sustabdymo iš dalies grindžia aplinkybėmis, kuriomis kvestionuoja prašomos pripažinti Maskvos teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo teisėtumą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu Suinteresuotas asmuo mano, jog ši nutartis yra neteisėta ir pažeidžia jo teises, jis turėjo galimybę pateikti apeliaciją arba pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Nesutiktina su Suinteresuoto asmens pozicija, kad, Pareiškėjai atsiėmus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, išskirtoje byloje priimta Maskvos teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo netenka galios. Jeigu, vadovaujantis Suinteresuoto asmens logika, taikos sutartis yra tiesioginė santuokos nutraukimo pasekmė, šalių reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir turto padalijimo Maskvos teisme nebūtų išskirti į atskirą bylą. Bylų išskyrimo faktas parodo, kad nagrinėjamu atveju nėra tiesioginio ryšio tarp taikos sutarties patvirtinimo ir santuokos nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsiteisėjusios Maskvos teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje neužkerta kelio Suinteresuotam asmeniui kreiptis dėl šios nutarties panaikinimo. Jeigu ji būtų panaikinta ateityje, akivaizdu, kad tokia nutartis nebegalėtų būti vykdoma ir Lietuvos Respublikoje, tačiau tai nesudaro kliūčių dabar spręsti klausimą dėl šios nutarties pripažinimo ir vykdymo. Analogiškai būtų sprendžiama situacija, jeigu šalys ateityje sudarytų naują taikos sutartį. Prašoma pripažinti ir vykdyti Maskvos teismo nutartis konkretizuoja Suinteresuoto asmens pareigą, kuri egzistuoja tiek susituokus, tiek nutraukus santuoką, teikti išlaikymą savo vaikams, nustato bendravimo su vaikais tvarka ir bendro turto padalijimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būsimas sprendimas dėl Pareiškėjos ir Suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo nesudaro jokių kliūčių spręsti klausimą dėl Maskvos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, nes ši nutartis liks tokia pati, kokia yra šiuo metu, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo bylos baigties. Net jeigu taikos sutarties sąlygos kada nors pasikeistų, atitinkamai toks sąlygų pakeitimas būtų pripažintas Lietuvos Respublikoje, esant šalių pareiškimui. Kaip teisingai nurodo Pareiškėja, dabar gi Suinteresuotas asmuo siekia sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl teorinių galimybių ir prielaidų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, netenkintinas Suinteresuoto asmens prašymas dėl bylos sustabdymo. Dėl šios priežasties atmestinas ir Suinteresuoto asmens prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, kadangi jis grindžiamas tuo, kad teismas turi sustabdyti bylą.

Dėl užsienio teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, užsienio valstybės teismo sprendimas iš esmės neperžiūrimas, nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 ir 5 dalys). Užsienio valstybės teisme patvirtinta taikos sutartis gali būti pripažinta ir vykdoma Lietuvos Respublikoje, jeigu ji galėtų būti vykdoma toje valstybėje, kurioje buvo sudaryta, ir jeigu ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 816 straipsnio 1 dalis). Užsienio valstybės teisme patvirtinta taikos sutartis pripažįstama ir vykdoma Lietuvos Respublikoje pagal analogišką tvarką, kaip ir užsienio teismų sprendimai (CPK 816 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau tekste – Tarptautinė sutartis) 50 straipsnyje įtvirtintas Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o Tarptautinės sutarties 52 straipsnyje nurodyti Susitariančiosios Šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Tarptautinės sutarties 57 straipsnyje nustatyta, kad šios sutarties 50-56 straipsnių nuostatai dėl teismų sprendimų taikomi taip pat teismų patvirtintoms taikos sutartims. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

Pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui kartu su prašymu pateikė Maskvos teismo nutarties patvirtintą kopiją ir šios nutarties patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 1–6, 8–17). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad prašoma pripažinti Maskvos teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi prašoma pripažinti Maskvos teismo nutartimi patvirtinta Pareiškėjos ir Suinteresuoto asmens sudaryta taikos sutartis, nekyla abejonių, kad Suinteresuotas asmuo dalyvavo procese. Taigi Pareiškėja pateikė visus dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį reikalingus dokumentus.

Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje nustatyti atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindai, t. y. teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Be to, Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti kitoje Susitariančioje Šalyje priimtus teismų sprendimus: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančiosios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

Kaip minėta, remiantis kasacinio teismo praktika, teismo, nagrinėjančio prašymo dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, kompetencijos ribos yra patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje nustatytų sprendimo nepripažinimo ir neleidimo jį vykdyti pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Suinteresuoto asmens atsiliepime į Pareiškėjos prašymą dėl Maskvos teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šį prašymą. Pirma, Suinteresuoto asmens kaltinimai dėl neracionalaus ir neprotingo taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymo nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti Maskvos teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Antra, sprendžiant šią bylą neturi teisinės reikšmės ir naujos taikos sutarties sudarymo ateityje galimybė. Trečia, minėta, kad nepagrįsta laikytina Suinteresuoto asmens pozicija, jog Maskvos teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymas galimas tik nutraukus santuoką. Ketvirta, Suinteresuoto asmens argumentai dėl vaikų neišklausymo yra susiję su prašomos pripažinti Maskvos teismo nutarties teisėtumu, o Lietuvos apeliacinis teismas netikrina, ar ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta, be to, Pareiškėja pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui įrodymus, kad vaikai Maskvos teismui buvo raštu išreiškę savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo (b. l. 92–99).

Išnagrinėjus šioje civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis, nustatyta, kad nėra tiek Tarptautinės sutarties 18 straipsnyje nustatytų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą pagrindų, tiek Tarptautinės sutarties 56 straipsnyje nustatytų kitos Susitariančiosios Šalies teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 816 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Maskvos teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 812 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto Meščianskio rajono teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. 2-3/2015, pagal kurios sąlygas:

(duomenys neskelbtini)

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėja Danguolė Martinavičienė