Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-217-673/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
1-217-673/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
Z. U.
Kaltinamasis
D. U.
Baudžiamoji byla Nr. 1-217-673/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30043-2017-3

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2..; 1.1.8.7.9.; 1.2.5.4.2.; 2.1.10.1.; 2.1.4.5.4.; 2.1.14.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.

(S)Kėdainių rajono apylinkės teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 19 d.

KėdainiaiKėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujantprokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiajai Z. U.,kaltinamojo gynėjai adv. Rimai Šmigelskytei,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

D. U., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį (žmogaus terorizavimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gegužės 16 d. apie 21.30 val., D. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), terorizavo savo šeimos narį – motiną Z. U. - rankoje laikydamas žiebtuvėlį grasino padegti namą ir sudeginti motiną, tai yra sunaikinti turtą bei nužudyti nukentėjusiąją, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. U. kaltu pagal pareikštą kaltinimą pripažino visiškai. Patvirtino, jog aplinkybėse nurodytu laiku tarp jo ir jo motinos Z. U. buvo kilęs žodinis konfliktas. Dėl girtumo neprisimena ką tiksliai sakė mamai, bet galėjo taip būti, kaip nurodyta kaltinime. Po konflikto jis išėjo į kiemą, į tualetą, o grįžęs nuėjo miegoti. Galėjo mamai grasinti žiebtuvėliu, pats rūko, laikė jį rankoje. Pripažįsta, kad girtas tampa agresyvus, jam reikia gydytis dėl alkoholio vartojimo. Supranta, kad jei jis mamai grasino žiebtuvėliu padegti, mama turėjo pagrindo bijoti. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Kėdainių rajono teisme yra dar neišnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas sumušęs savo mamą, galėjo taip būti, taip pat tuo metu buvo neblaivus. Dalis namo, kuriame gyvena, yra ir jo, jis neturi kur kitur gyventi. Name galima gyventi atskirai, yra du įėjimai. Atsiprašo, gailisi. Pagarsinti mamos parodymai yra teisingi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

N. Z. U. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Pas ją D. gyvena ilgiau nei metus. Jie gyvena dviese. Visą tą laiką jie nesutarė, tarp jų nuolatos kildavo konfliktai. Namuose viskuo rūpinasi pati, kaltinamasis jai nepadeda. Dažniausiai konfliktai kyla tuomet, kai D. būna neblaivus. Tada jis pradeda prie jos kabinėtis, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais. Yra buvę atvejų, kuomet D. prieš ją naudojo fizinį smurtą. Keletą kartų jai pavyko nuo jo pabėgti, tačiau du kartus nespėjo nuo jo pabėgti. Vieną iš tų kartų D., būdamas neblaivus, ją pastūmė, o nugriuvusi ji prasiskėlė galvą. O kitą kartą - 2017 metų kovo mėnesį, D., būdamas neblaivus, stvėrė jai už plaukų ir tris kartus tyčia trenkė ją į žemę, dėl ko jai buvo sulaužyta nosis. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2017-06-16 D. namuose gėrė su draugu, buvo stipriai apsvaigęs. Jai tik įėjus į namus jis pradėjo ant jos šaukti. Ji jam nieko neatsakiusi nuėjo į virtuvę. Draugui išėjus kaltinamasis vėl pradėjo ant jos šaukti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasinti, jog užmuš ir padegs namą. Buvo labai agresyviai nusiteikęs, dėl ko ji labai išsigando, išsigando, kad vėl pasikartos smurtas prieš ją. Taip pat išsigando, kad tikrai gali ją nužudyti, kadangi būdamas girtas kaltinamasis save sunkiai kontroliuoja. Kaltinamasis grasino ir pasiėmęs į ranką žiebtuvėlį. Jis pagrasino ją sudeginti su visu namu, sakė „surūksi“ ir išėjo į lauką, dėl ko ji labai išsigando, kad jis tikrai gali namą padegti ir iškvietė policiją (b. l. 35-38, 39).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad sūnus pusantrų metų gyvena su ja, girtauja, girtas tampa agresyviu, ji jo bijo. Sūnus užgeria gavęs pinigų. Sūnus jos atžvilgiu iki šio įvykio buvo vartojęs ir fizinį smurtą. Kartą pastūmė, o kartą paėmęs už plaukų jos galvą daužė į grindis, dėl ko jai lūžo nosis. Jai yra tekę bėgti nuo neblaivaus ir agresyvaus sūnaus, nakvoti pas draugę. Prašo sūnaus nesiųsti į pataisos namus, name yra du atskiri įėjimai, jie gali gyventi atskirai.

2017-06-17 Kauno AVPK Kėdainių r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 145 str. 2 d. pagal gautą tarnybinį pranešimą, kuriame užfiksuota, kad 2017-06-16 apie 21.30 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), grįžęs neblaivus D. U. grasino savo neblaiviai mamai Z. U., kad užmuš, nepaliks gyvos, padegs namus, buvo agresyviai nusiteikęs, nedavė ramiai ilsėtis. Mama minėtų grasinimų išsigando, mane, kad grasinimai gali būti realūs, nes sūnus būna dažnai agresyvus, o prieš kelis mėnesius D. U. panaudojo prieš Z. U. fizinį smurtą (b. l. 12).

2017-06-19 Z. U. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2017-06-16 apie 21.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus D. U., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu grasino, kad ją užmuš, nepaliks gyvos, padegs namus. D. U. buvo agresyvus, neleido ramiai ilsėtis. Ji labai išsigando, nes prieš kelis mėnesius jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 14-16).

Liudytojas S. R. – policijos pareigūnas, nurodė, kad 2017-06-16 patruliuojant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule E. S., apie 21.30 val. gavo pranešimą, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus D. U., gim. (duomenys neskelbtini), grasina savo mamai, kad padegs namus ir nepaliks jos gyvos. Atvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko nukentėjusioji Z. U.. Nukentėjusioji atrodė sutrikus ir išsigandus. Ji paaiškino, kad sūnus jai grasino padegti namą. Kadangi sūnus buvo neblaivus, moteris išsigando, pavojus jai atrodė realus, nes D. U. grasindamas padegti namą rankoje laikė žiebtuvėlį. Ji nurodė, kad jos sūnus D. yra neblaivus ir šiuo metu yra kambaryje. Kaltinamasis miegojo. Kaip ir nukentėjusioji atrodė neblaivus. Pažadintas kaltinamasis nesielgė agresyviai, viską neigė (b. l. 53-55).

Liudytoja E. S. – policijos pareigūnė nurodė, kad 2017-06-16 patruliuojant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu S. R., apie 21.30 val. gavo pranešimą, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus D. U. grasina savo mamai, kad padegs namus ir nepaliks jos gyvos. Nuvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko nukentėjusioji Z. U., kuri paaiškino, kad jos sūnus D. U. jai grasino, kad padegs namą. Z. U. buvo neblaivi. Jai nustatytas 1,68 promilių girtumas. Ji atrodė išsigandusi, verkė, kalbėjo rišliai. Nukentėjusioji paaiškino, kad labai išsigando sūnaus, kadangi jis, būdamas neblaivus, yra labai agresyvus ir sūnaus grasinimai, kad padegs namus atrodė realūs, kadangi grasindamas jis rankoje laikė žiebtuvėlį. Be to, sūnus anksčiau yra naudojęs fizinį smurtą prieš ją. Todėl tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. D. U. rado miegantį lovoje, jis buvo neblaivus. Patikrinus jo girtumą buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas. Kaltinamasis nebuvo agresyvus, viską neigė (b. l. 59-62).

2017-06-17 01.38 val. D. U. nustatytas 1,95 promilių girtumas (b. l. 63).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, nustatyta, kad 2017 m. gegužės 16 d. apie 21.30 val., D. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), terorizavo savo šeimos narį – motiną Z. U. – rankoje laikydamas žiebtuvėlį grasino padegti namą ir sudeginti motiną, tai yra sunaikinti turtą bei nužudyti nukentėjusiąją, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, ...>. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.).

Kaltinamasis D. U. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio galėjo grasinti motinai Z. U., galėjo grasinti padegti namą ir motiną sudeginti, suvokia, kad motina galėjo išsigąsti.

Ištyrus nukentėjusiosios ir netiesioginių liudytojų parodymus nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamojo atliktais kaltinime nurodytais veiksmais buvo įbauginta, kvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu pasisakė, kad išgėręs kaltinamasis tampa agresyvus, yra fiziškai stiprus, demonstruoja jai neapykantą, todėl ji gyvena baimėje, bijo kaltinamojo, jai tenka bėgti ir slėptis nuo kaltinamojo.

Kaltinamojo veiksmai – nurodyti kaltinime, kuriuos jis pripažino – vertintini kaip terorizavimas, nes taip besielgdamas, o ypač grasindamas nužudyti sudeginant, rodydamas žiebtuvėlį, kaltinamasis tyčia siekė paveikti nukentėjusiosios psichiką, vertė nukentėjusiąją jo bijoti, bijoti, kad jai gali atsirasti neigiamos pasekmės, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nukentėjusioji kaltinamojo veiksmus vertino kaip realiai keliančius grėsmę jos gyvybei, sveikatai, turtui, privertusius ją bijoti. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai, tai yra į tai, kad kaltinamasis girtauja, neblaivus tampa agresyvus ir demonstruoja nukentėjusiajai neapykantą, kad kaltinamasis nukentėjusiajai ne tik grasino, bet savo grasinimus sustiprino ir kitu kaltinime nurodytu veiksmu – žiebtuvėlio rodymu, kuriuo grasinimus galima realiai įvykdyti, be to, kaip tvirtina nukentėjusioji, kaltinamasis anksčiau ją yra ne kartą sumušęs, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius. Kaltinamojo išsakyti grasinimai nėra ir negali būti suprasti kaip nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, kaip į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir panašiai. Kaltinamojo grasinimai buvo efektyvūs, nes paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, sukėlė jai baimę, stresą, nesaugumo jausmą, ji kvietė policiją, o ir iki šiol jaučiasi įbauginta. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo išsakyti grasinimai, paremti veiksmu – žiebtuvėlio rodymu, jį puikiai pažįstančiam asmeniui – motinai, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės, turto, ir norėjo taip veikti. Nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo nukentėjusiajai.

Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad alkoholis jam sukelia agresiją, todėl prieš apsispręsdamas vartoti alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be nukentėjusiosios parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Įrodymu visuma nustatyta, kad kaltinamasis terorizavo nukentėjusiąją grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, todėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – grasinta fiziškai silpnesnei moteriai - motinai; į kaltininką charakterizuojančius duomenis (b. l. 113-69-83): neteistas, Kėdainių r. apyl. teisme dar yra neišnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-181-347/2017, kurioje kaltinamasis kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. – tos pačios nukentėjusiosios - motinos nesunkiu sveikatos sutrikdymu, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, sveikas.

Kaltinamajam skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.) bei BK 61 str. - skiriant bausmės laiką mažesnį nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo/suėmimo laiką (BK 66 str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pirmą kartą teisiamam kaltinamajam atidedant, atsižvelgiant į byloje surinktą charakterizuojančią medžiagą - atidedant vidutiniam laikui, nes teismas suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra viliasi, jog bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, kurį, teismo įsitikinimu, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas, bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens (BK 67 str., 72¹ str.).

Kardomosios priemonės. Kaltinamasis yra sulaikytas/suimtas nuo 2017-06-17. 2017-06-18 paleidus (sulaikytas vėl buvo 2017-06-19) kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, paskyrus suėmimą, panaikinta nebuvo (b. l. 68-70, 80, 99-100, 109-110).

Teismui priėmus sprendimą kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kardomoji priemonė suėmimas kaltinamajam keistina į kardomąją priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios Z. U. arčiau kaip 5 metrų atstumu, įpareigojant bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, taip pat nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje – nukentėjusiajai priklausančioje namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nukentėjusioji gyvena bei kitose vietoje, kuriose būna nukentėjusioji (BPK 132¹ str.). Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti tiek, kiek ji neprieštarauja kardomosios priemonės – įpareigojimo nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu sąlygoms.

Pakeitus kardomąją priemonę suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę kaltinamąjį paleisti teismo posėdžių salėje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad už kardomųjų priemonių pažeidimus jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, tame tarpe ir suėmimas.

D. U. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Proceso išlaidos. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamojo gynybą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis proceso eigoje buvo suimtas, dėl ko gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį - valstybei nepriteistinos. Pašto išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

D. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje (žmogaus terorizavimas) ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir galutinę bausmę paskirti - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti D. U.:

per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo alkoholizmo,per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;dalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje,

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu D. U. draudžiant prisiartinti prie nukentėjusiosios - motinos Z. U., gim. (duomenys neskelbtini), draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nukentėjusioji gyvena, draudžiant lankytis ir kitose vietose, kuriose tuo metu būna nukentėjusioji.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-06-17 iki 2017-07-19 (1:1).

Kardomąją priemonę suėmimą D. U. pakeisti į kardomąją priemonę - įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios Z. U. arčiau kaip 5 metrų atstumu, įpareigojant bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, taip pat nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje – nukentėjusiajai priklausančioje namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje nukentėjusioji gyvena, bei kitose vietoje, kuriose būna nukentėjusioji.

Kaltinamąjį paleisti teismo posėdžių salėje.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti tiek, kiek tai neprieštarauja kardomosios priemonės – įpareigojimo nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu sąlygoms.

Išaiškinti kaltinamajam, kad už kardomųjų priemonių pažeidimus jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

Kardomąsias priemones įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė