- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2-671-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00066-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- L. R.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialino draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, "Vilzevus", Valstybinė mokesčių inspekcija, KLAIPĖDOS ENERGIJA
- Atsakovas
- L.Rinkunienės
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės L. R. individualios įmonės savininkės L. R. turimo turto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą L. R. individualiai įmonei, bankroto administratoriumi paskyrė A. Š. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Likviduojamos įmonės nemokumo administratorius pateikė prašymą priimti nutartį administravimo išlaidų sąmatą bei kreditorinius reikalavimus išieškoti iš L. R. individualios įmonės savininkės L. R. turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad L. R. individualios įmonės turto nepakanka kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, todėl reikalavimai administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti nukreiptini į savininkės L. R. turtą.
Šalies argumentai
3. L. R. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutarė išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės L. R. individualios įmonės savininkės L. R. turimo turto administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti.
5. Teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos ir administratoriaus prašymo matyti, kad įmonės turto nepakanka kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas sprendė, jog esant tokioms aplinkybėms, išieškojimas nukreiptinas į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimą turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo L. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y uždrausti bankroto administratoriui L. R. turto realizavimą iki byloje nebus išspręstas klausimas dėl A. K. reikalavimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir atidalijimo jo natūra pagrįstumo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Šioje byloje yra pateikti reikalavimai pripažinti L. R. nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe bei iš jo natūra atidalinti ieškovui A. K., todėl skundžiama nutartis yra neteisėta. Abu reikalavimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo buvo nagrinėjami teismuose, abejose bylose buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Klaipėdos apygardos teismas 2020 vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje e2KT-3-1092/2020 nutarė sujungti minėtas bylas, o sujungtą civilinę bylą Nr. e2-601-538/2020 perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Tad teismas turėjo žinoti apie priimtą sprendimą dėl bylų sujungimo, bet vis tiek leido administratoriui nukreipti reikalavimą į apeliantės turimą turtą, nors būtent administratorius turi nustatyti įmonės savininko turtą, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, ir tik toks turtas gali būti realizuojamas.
6.2. Kadangi bankroto byloje pareikšti ieškovo A. K. reikalavimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo, neišsprendus šių reikalavimų pagrįstumo, apeliantės turtas negali būti realizuotas, nes tenkinus A. K. reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomu ir taip būtų pažeisti A. K. interesai.
Atsiliepimas
7. Bankroto administratoriaus A. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Tai, kad nagrinėjama byla dėl bendrosios nuosavybės pripažinimo ir atidalijimo, nesudaro pagrindo nespręsti klausimo dėl leidimo išieškoti iš įmonės savininkės turto.
7.1.1. Nėra kvestionuojama teismo išvada dėl sąlygų leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą egzistavimo – kad bankroto administratorius siūlė savininkei sudaryti taikos sutartį ir tokia sutartis nesudaryta bei kad įmonės turto nepakanka jos prievolėms įvykdyti.
7.1.2. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nutarta išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, bankroto administratorius organizuoja turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, realizavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo gautas 2018 m. vasario 8 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.
10. Suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė leisti išieškoti iš suinteresuoto asmens turto, įskaitant turtą, kuris yra bendrąja jungtine nuosavybe, kai teismuose buvo nagrinėjamos bylos dėl atidalinimo iš suinteresuoto asmens turto. Apeliacinės instancijos teismas su tokia suinteresuoto asmens procesine pozicija nesutinka. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalis).
11. Pažymėtina, jog leisdamas nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, teismas tik suteikia teisę (leidimą) bankroto administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus, bet nesprendžia dėl išieškojimo vykdymo tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-576-330/2019). Tokiu būdu, šioje proceso stadijoje teismas nevertina ir tokių klausimų kaip turto realizavimo ekonominis tikslingumas ir (ar) sudėtingumas, taip pat nesprendžia dėl išieškojimo galimumo iš konkretaus įmonės savininko turto, nes, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, turto, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, realizavimą organizuoja bankroto administratorius, t. y. būtent bankroto administratorius turi nustatyti konkretų įmonės savininko turtą, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas išieškojimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-478-553/2020).
12. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 10-11 punktuose išdėstytas teisinis reguliavimas bei jo taikymo praktika suponuoja, jog teismas gali priimti nutartį leisti išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turto, įskaitant turtą, kuris yra bendrąja jungtine nuosavybe, jei egzistuoja šių dviejų būtinųjų sąlygų visuma: 1) šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo; 2) neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė minėtas sąlygas egzistuojant, ginčo byloje dėl to nėra, suinteresuotas asmuo į tai nukreiptų argumentų atskirajame skunde nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tik suteikė leidimą išieškoti iš ginčo turto, nesprendė dėl to, iš kokio konkretaus turto gali būti išieškoma. Tai reiškia, jog klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vykę teisminiai procesai dėl atidalijimo iš suinteresuoto asmens turto neturi teisinės reikšmės sprendimo dėl leidimo išieškoti iš suinteresuoto asmens turto, įskaitant turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, priėmimui.
13. Kaip minėta, galimybę išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turto, įskaitant turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, bankroto proceso metu, esant tam tikrų sąlygų visumai, nustato įstatymas. Vien aplinkybė, kad yra siekiama atidalinti turtą, esantį bendrąja jungtine nuosavybe, savaime neužkerta kelio teismui leisti išieškoti iš tokio turto ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kai turtas nėra atidalintas iki faktinio išieškojimo iš jo pradžios arba atidalijimas nėra įvykęs, iki teismui priimant nutartį, kuria leidžiama išieškoti, išieškojimas turi būti vykdomas nurodomu įstatymo numatytu pagrindu, nepriklausomai nuo to, kad yra turto, turinčio bendrosios jungtinės nuosavybės statusą.
14. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Atskirąjį skundą atmetus, yra pagrindas tenkinti bankroto administratoriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo ir iš suinteresuoto asmens atsakovės naudai priteisti 242 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės L. R. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 141162010, naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.