- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-1436-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04099-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vita Activa“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Swedbank“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko (pranešėjas), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vita Activa“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-709-364/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vita Activa“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė pakeisti 2007 m. liepos 31 d. tarp šalių sudarytos kredito sutarties Nr. 07-078178-IN specialiosios dalies sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2014 m. liepos 31 d.
Nurodė, kad 2007 m. liepos 31d. šalys sudarė Kredito sutartį Nr. 07-078178-IN, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovei 287359 EUR kreditą tikslinei paskirčiai — žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o ieškovė įsipareigojo grąžinti kredito sumą Sutartyje nustatytomis sąlygomis iki 2008 m. liepos 31 d. Faktą, kad atsakovas suteiks ieškovei ilgalaikę paskolą, skirtą prekybos centro statybai, ir šia paskola refinansuos suteiktą kreditą patvirtina ir tai, kad į Sutartį buvo įtraukta nuostata, įtvirtinanti tikruosius šalių ketinimus: 2.8.3 punktas, leidžiantis atsakovui įkeistame ir už paskolos lėšas įsigytame žemės sklype atlikti planuojamo statyti komercinės paskirties pastato projektavimo darbus bei suteikiantis teisę ieškovei pateikti dokumentus statybos leidimui gauti. 2008 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 07-078178-IN-l šalys susitarė kredito grąžinimo terminą pratęsti iki 2009 m. liepos 31 d. 2009 m. sausio 30 d. šalys sudarė susitarimą Nr. 07-078178-IN-2, kuriuo Sutartis buvo išdėstyta nauja redakcija. Suėjus paskutiniam šalių sulygtam kredito grąžinimo terminui (2009 m. liepos 31 d.) atsakovas, nenurodydamas jokių priežasčių, atsisakė suteikti ieškovei ilgalaikę paskolą bei refinansuoti suteiktą kreditą ir jau nebepasiūlė pratęsti kredito grąžinimo termino. Ieškovė 2009m. rugsėjo 7 d. raštu pateikė atsakovui pasiūlymą dėl kredito grąžinimo būdo. Nesulaukus atsakymo, ieškovė 2009 m. spalio 4 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydama pratęsti kredito grąžinimo terminą. 2009 m. lapkričio 4 d. atsakovas pateikė atsakymą ir nurodė, kad jis nėra įsipareigojęs pratęsti sutarčių termino, todėl ieškovė turi grąžinti kreditą, sumokėti paskaičiuotas palūkanas bei delspinigius. Ieškovės netenkino toks atsakovo atsakymas, ir vėliau atsakovo ieškovei pateiktas paskolų restruktūrizavimo planas, kur vėl trumpam laikui buvo siūloma atidėti kredito grąžinimo terminą. Todėl ieškovė 2009 m. lapkričio 11 d. raštu dar kartą kreipėsi į atsakovą ir prašė atidėti kredito grąžinimo terminą 5 metams, motyvuodama tuo, kad tik atidėjus terminą, ieškovė turės pakankamai laiko rasti finansavimo šaltinių pradėtiems nekilnojamojo turto vystymo projektams, dėl ko padidės jo gaunamos pajamos, iš kurių ieškovė grąžins atsakovui visą kredito sumą. Ieškovė, siekdamas grąžinti atsakovui kreditą ir atsižvelgdama į tai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo su ieškove ir tuo iš esmės pažeidė Sutartį, kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Sutarties nuostatas dėl kredito grąžinimo termino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad šio ginčo atveju nėra nei vienos iš CK 6. 223 straipsnyje reikalaujamų sąlygų, kurioms esant teismas galėtų pakeisti šalių pasirašytų sutarčių sąlygas. Be to, šiuo atveju ieškovo besąlygiškas reikalavimas keisti sutartį yra nepateisinamas, nes neatitinka protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Nurodė, kad „Swedbank“, AB savo įsipareigojimus įvykdė pilnai, todėl ir UAB „Vita Activa“ juos turi įvykdyti pagal pasirašytos 2007 m. liepos 31 d. Kredito sutarties Nr. 07-078178-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) sąlygas. Atsakovė, vykdydama LR CK 6. 200 str. bendradarbiavo su ieškove, pratęsė kredito grąžinimo terminą, pakeitė kredito grąžinimo tvarką, o ieškovė priešingai, savo įsipareigojimus vykdė aplaidžiai, pažeidė su atsakove pažeidžia pasirašytų sutarčių sąlygas ir suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui (t. y. 2009 m. liepos 31 d.), 234 dienas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal pasirašytą Kredito sutartį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ir pagal visas kitas su „Swedbank“, AB pasirašytas kredito sutartis, taip pat ir pagal 2008 m. sausio 16 d. laidavimo sutartį Nr. 07-142226-IN/07-14227-AK-LA1 bei 2009 m. kovo 31 d. laidavimo sutartį Nr. 05-059951-LA3/05-059958-LA3. Taip pat teismas laikė nepagrįsta ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji prieš pateikdama teismui ieškinį, pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka (CK 6.233 str. 3 d.). Nurodė, kad kaip matyti iš ieškovės 2009-09-07, 2009-10-04 ir 2009-11-11 raštų, ieškovė juose tiesiog bendrai apžvelgia ketinamus vykdyti projektus bei kelia refinansavimo ar papildomo finansavimo klausimus, tačiau nepateikia jokio konkretaus pasiūlymo „Swedbank“, AB dėl kredito grąžinimo periodiškumo (grafiko), papildomo prievolių užtikrinimo ir pan. Teismas sprendė, kad tokie nekonkretūs ir abstraktūs raštai dėl sutarties sąlygų pakeitimo iš principo negali būti laikomi išankstiniu kreipimosi į kreditorių dėl sutarties sąlygų pakeitimo.
Taip pat teismas sprendė, kad vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu, nepaisant kitos šalies interesų, savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 str.), nes sutartis būtų keičiama tik vienos šalies UAB „Vita Activa“ naudai ir būtų akivaizdi esminė ieškovo ir atsakovo nelygybė ekonominiu požiūriu - atsakovo nuostoliai taptų dar didesni, nors šalys sudarydamos sutartį ieškojo lygiavertės ekonominės naudos. Pažymėjo ir tai, kad prašymas pakeisti kredito grąžinimo terminą iš esmės keistų kitas esmines sutarties sąlygas, nes pasikeistų ne tik galutinė kredito grąžinimo data, bet ir kiti būtini sutarties elementai (įmokų dydžiai, netesybos ir pan.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas sprendime tik deklaratyviai nurodė, kad nekonkretūs ir abstraktūs ieškovo raštai dėl sutarties sąlygų pakeitimo iš principo negali būti laikomi išankstiniu kreipimusi į kreditorių dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Apelianto nuomone, jis ieškinį pareiškė laikydamasis CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes paskutinį pasiūlymą dėl sutarties pakeitimo atsakovui pateikė 2009-11-11 rašte, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.
2. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai pritaikė teisės normas, reguliuojančias kilusį ginčą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kredito sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į šalių verslo praktiką vystant nekilnojamojo turto projektus. Nors sutarčių teisėje galioja pacta sunt servanta principas, reiškiantis, kad šalys privalo vykdyti prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.), tačiau tam tikrais atvejais jo taikymas gali lemti kitų civilinės teisės principų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) pažeidimą. Įstatymo leidėjo CK įtvirtinta sutarčių sąlygų pakeitimo teismo sprendimu galimybė yra vienas iš būdų, kuriuo gali būti sumažinami ar išvengiami vienai šaliai dėl nenaudingo sutarties vykdymo galintys kilti neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Todėl teismo išvada, kad vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams, nes sutartis būti keičiama tik apelianto naudai, yra nepagrįsta.
3. CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kaip vienas iš pagrindų pakeisti sutartį teismo tvarka, yra nurodomas kitos sutarties šalies padarytas esminis sutarties pažeidimas. Būtent atsakovo padarytas esminis sutarties pažeidimas pasireiškė jo nesąžiningumu (nebendradarbiavimu) sudarant sutartį, o apeliantui tai paaiškėjo tik po sutarties sudarymo. Teismas nevertino to fakto, kad žemės sklypas už gautą kredito sumą buvo įsigytas ne spekuliaciniais, o nekilnojamojo turto projekto vystymo tikslais, siekiant grąžinti kredito sumą ne perpardavus žemės sklypą, o atsiskaitant lėšomis, gautomis iš būsimo prekybos centro, kurio statybą sutarties sudarymo momentu žadėjo finansuoti atsakovas, nuomos. Taigi trumpalaikės paskolos refinansavimas suteikiant ilgalaikę paskolą buvo esminė sąlyga, be kurios sutartis apskritai nebūtų sudaryta, kadangi pats žemės sklypas apeliantui nebuvo reikalingas. Šios aplinkybės sutarties sudarymo momentu buvo gerai žinomos atsakovui. Todėl abipusiu šalių susitarimu į sutartį buvo įtraukta nuostata, leidžianti už paskolos lėšas įsigytame žemės sklype atlikti planuojamo statyti komercinės paskirties pastato projektavimo darbus bei suteikianti teisę apeliantui pateikti dokumentus statybos leidimui gauti (2.8.3 p.). Šalims pasirašius sutartį, atsakovas, nenurodydamas jokių aiškių motyvų, staiga atsisakė suteikt ilgalaikę paskolą ir refinansuoti trumpalaikę paskolą. Be to, atsakovas iš anksto žinodamas, kad apeliantas negali grąžinti kredito sumos sutartyje nustatytu terminu, jeigu nebus finansuojama prekybos centro, už kurio nuomą turėjo būti grąžinamas kreditas, statyba, ir taip pasinaudodamas apelianto, kaip silpnesnės sutarties šalies sunkia padėtimi, net kelis kartus pasiūlė pratęsti kredito grąžinimo terminą, nustatydamas vis didesnes palūkanas ir suteikdamas apeliantui vilčių, kad atsakovas prisidės prie nekilnojamojo turto projekto vystymo žemės sklype. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad nors šalys ir tarėsi dėl būsimo paskolos refinansavimo ir būsimo prekybos centro statybos finansavimo, tačiau jokia konkreti nuostata dėl kredito refinansavimo į sutartį atsakovo iniciatyva nebuvo įtraukta, o iš dabartinio atsakovo elgesio matyti, kad taip jis siekė išvengti atsakomybės dėl galinčių kilti neigiamų pasekmių. Apelianto nuomone, nurodyti atsakovo veiksmai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas sutarties sudarymo metu elgėsi nesąžiningai, kadangi nuo pat pradžių žinojo, kad jam nėra realios galimybės finansuoti būsimo prekybos centro statybų žemės sklype, tačiau šios esminę reikšmę sutarties sudarymui turėjusios aplinkybės neatskleidė apeliantui, ir taip iš esmės pažeidė sutartį, todėl apeliantas, remdamasis CK 223 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi teisę teisme prašyti pakeisti sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, paskirti ieškovei 20 000 Lt baudą, iš jų 10 000 Lt atsakovės naudai. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais motyvais, nurodytais teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nustatė, kad būtent ieškovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal tarp šalių sudarytą 2007 m. liepos 31 d. Kredito sutartį Nr.07-078178-IN (t.1, b. l. 11-21), pagal kurią atsakovas suteikė apeliantui 287359 EUR kreditą tikslinei paskirčiai - žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o apeliantas įsipareigojo grąžinti kredito sumą Sutartyje numatytomis sąlygomis iki 2008 m. liepos 31 d., tiek pagal 2008 m. liepos 31 d. susitarimą Nr. 07-078178-IN-1, kuriuo šalys susitarė kredito grąžinimo terminą pratęsti iki 2009 m. liepos 31 d. Apeliantas paminėtose susitarimuose numatyta tvarka neatsiskaitė. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog nežiūrint apelianto savalaikio prievolių atsakovui neįvykdymo fakto pagal aukščiau įvardintus sandorius, šalys joms abiems priimtinomis sąlygomis susitarė dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo iki 2009 m. liepos 31 d., išdėstydamos kredito grąžinimo sutartį 2009 m. sausio 30 d. susitarime Nr. 07-078178-IN-2 nauja redakcija (t.1, b. l. 62-65), todėl apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovo vienašališko atsisakymo bendradarbiauti laikytinas nepagrįstu. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčo atveju nebuvo pažeistas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.).
Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad apelianto reikalavimas dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo jam neįvykdžius savo prievolių kreditoriui dėl nepalankiai susiklosčiusių verslo ekonominių sąlygų, tikrai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas ginčo atveju netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 6.169 straipsnio nuostatas. Būtent dėl to, kad ieškovas būdamas verslo subjektas, privalantis prisiimti savalaikių skolinių įsipareigojimų įvykdymo riziką, plėtojo verslą kituose objektuose nei nurodyta tikslinėje šio kredito paskirtyje, teisėjų kolegijos nuomone, ir sąlygojo atsakovo veiksmus apelianto atžvilgiu.
Kadangi aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo atveju ieškovui iki pat 2009 m. lapkričio 11 d. neįvykdžius sutartinių prievolių bei įsipareigojimų pagal 2007m. liepos 31 d. Kredito sutartį Nr. 07-078178-IN (su visais pakeitimais ir papildymais) sąlygų, atsakovas pagrįstai atsisakė keisti ginčo sutarties sąlygas ir tokiais savo veiksmais nepažeidė šalių lygiateisiškumo ir sąžiningumo principų (CK 6.200 str.), teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas CK6.223 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė ir pagrįstai ieškinį atmetė (CK 1.2 str., 1.5 str., 178 str.).
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, išsamiai išnagrinėjo ir nustatė bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atitinkamai išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnyje įtvirtintomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, iš ieškovo valstybei priteisiamos 400 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dalis, kurios sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi (t.4, b. l. 48). Byloje nėra duomenų apie kitas ginčo šalių turėtas išlaidas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vita Activa“ (juridinio asmens kodas 135782697) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) žyminio mokesčio valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).