Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-07-02 · Administracinė byla Nr. eI2-1677-1047/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
eI2-1677-1047/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04238-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Beata Martišienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
K. E.
Atsakovas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Trečiasis asmuo
E. G.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1677-1047/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04238-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Inos Kirkutienės ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. E. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2019 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. (2.26) NO-2-6382 (toliau – ir Raštas) įpareigojant Tarnybą pateikti paraišką realiai suteiktų paslaugų apmokėjimui; 2) kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nurodytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182, 300 ir kt. straipsnių požymių.

Skunde teismui pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-7366 buvo įpareigotas sumokėti 63,90 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-285-178/2018 apskundimo. Paaiškina, kad su tokiu reikalavimu nesutiko, nes nurodyta suma už realiai suteiktas paslaugas yra akivaizdžiai per didelė. Kreipėsi į Tarnybą telefonu ir gavo atsakymą, kad advokatė E. G. nurodė, jog ji pareiškėją ne kartą konsultavo, dirbo daug valandų su pareiškėjo dokumentais ir pan., visi pareiškėjo apsilankymai advokatės kontoroje patvirtinti pareiškėjo parašais. Kadangi tokia informacija akivaizdžiai neatitinkanti tikrovės, 2018 m. lapkričio 15 d. pateikė Tarnybai išsamų paaiškinimą, kuriame nurodė tikrąsias aplinkybes, o būtent: 2018 m. liepos 30 d. pasiskambino Tarnybos paskirtai advokatei E. G. ir paprašė, kad ji pasirašytų paruoštą kasacinį skundą, kurį jai ketino persiųsti el. paštu. Advokatė primygtinai reikalavo pas ją atvykti. Pas advokatę E. G. atvyko 2018 m. liepos 30 d. 11 val. 30 min. ir buvo 15 minučių – iki 11 val. 45 min. Susitarė, kad jai atsiųs kasacinį skundą el. paštu. Tai buvo vienintelis kartas, kada lankėsi pas advokatę E. G.. Prie pareiškėjo 2018 m. lapkričio 15 d. paaiškinimo Tarnybai pridėta el. pašto informacija patvirtina, kad 2018 m. liepos 30 d. 13 val. 11 min. išsiuntė advokatei paruoštą kasacinį skundą su priedais, tą pačią dieną 15 val. 37 min. gavo iš advokatės savo kasacinį skundą su pastabomis, 16 val. 35 min. nusiuntė advokatei E. G. sutvarkytą skundo tekstą pdf (neberedaguojamu) formatu ir 16 val. 51 min. gavo pasirašytą paskutinį skundo puslapį. Mano, kad advokatės suteiktos paslaugos negali būti įkainojamos nurodyta suma – 127,80 Eur.

Paaiškina, kad paprašė Tarnybos išsiaiškinti aplinkybes ir nustatyti, kiek realiai turi sumokėti Tarnybai už suteiktas teisines paslaugas – pastabas dėl kasacinio skundo ir pasirašymą, paskutinio lapo nuskanavimą bei persiuntimą el. paštu. Pareiškėjo nuomone, realiai mokėtina suma gali būti ½ sumos už daugiausiai 2 (dvi) advokatės darbo valandas, t. y. 13 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytoje byloje pažymėta, kad pareiškėjui reikia pagalbos pasirašant kasacinį skundą ir dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Apie jokį kasacinio skundo rengimą nebuvo kalbos, to nebuvo prašoma. Tarnybos rašte 2018 m. rugsėjo 27 d. Nr. (2.26)NO-2-7366, kuriuo reikalaujama apmokėti už nesuteiktas paslaugas, kaip reikalavimo pagrindas yra nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ punktas, kuriame yra numatytas kasacinio skundo parengimas.

Pareiškėjo vertinimu, toks reikalavimas neteisėtas, nes advokatė E. G. kasacinio skundo nerengė, o pareiškėjas el. paštu pateikė jau paruoštą kasacinį skundą, todėl sprendė, kad advokatės suteiktos paslaugos negali būti įkainojamos nurodyta suma – 127,80 Eur. Pažymėjo, kad advokatė E. G. pateikė Tarnybai neteisingus duomenis. Tarnybos 2018 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (2.26) NO2-9446 nurodytą informaciją, kad advokatė (tariamai) 2018 m. liepos 30 d. 8:00-9:00 teikė pareiškėjui konsultaciją, 10:00 – 17 val. rengė kasacinį skundą, iš viso skyrė tam 9 val., papildomai patyrė 10,80 Eur išlaidų už dokumentų kopijavimą, jog visi antrinės teisinės pagalbos veiksmai bei jiems skirtas laikas pateisinti pareiškėjo parašais, laikė neteisinga. Žinodamas, kad tokia informacija neatitinka tikrovės, kad pareiškėjas nieko pas advokatę nepasirašinėjo, jokių dokumentų kopijuoti nereikėjo, pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. raštu paprašė Tarnybos pateikti dokumentą, kuriuo Tarnyba remiasi – advokatės prašymą išmokėti užmokestį, kuriame neva yra minėti tariami pareiškėjo parašai. 2019 m. spalio 7 d. el. paštu gavo iš Tarnybos 2019 m. vasario 12 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-981 su priedu – advokatės E. G. prašymo 1 lapo kopija, iš kurios akivaizdu, kad prašyme nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, o parašai, kurie Tarnybos 2018 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. (2.26)NO-2-9446 įvardinti kaip pareiškėjo, yra ne pareiškėjo parašai. Tokiu būdu, reikalavimą sumokėti 63,90 Eur Tarnyba grindžia suklastotais dokumentais. Apie dokumentų klastojimo bei sukčiavimo faktą pareiškėjas informavo Tarnybą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo įsitikinimu, remdamasi pareiškėjo paaiškinimais ir juos patvirtinančiais dokumentais, Tarnyba privalėjo perskaičiuoti mokestį. Tačiau skundžiamu raštu Tarnyba patvirtino savo nepagrįstą reikalavimą apmokėti už nesuteiktas paslaugas, o į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal sukčiavimo ir dokumentų klastojimo požymius, galimai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, nesikreipė.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 29 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų pasirašymo. Tarnyba 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2650-9964 suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-285-178/2018 apskundimo: pagalba skirta parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme.

Tarnyba remiasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėdama, jog Tarnyba teikia antrinę teisinę pagalbą vienoje stadijoje – ikiteisminiame tyrime, pirmosios instancijos teisme, apeliacijoje, kasacijoje. Vien dokumentų pasirašymui antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Atkreipė dėmesį į tai, kad advokatas, būdamas profesionalu teisinėje srityje, teikdamas teisines paslaugas, sprendžia, kiek ir kokių teisinių veiksmų atlikimas leis efektyviausiai ginti atstovaujamojo interesus. Advokatas, gavęs Tarnybos sprendimą, ne tik rengia procesinius dokumentus ir atstovauja asmenų interesus, bet vertina ir analizuoja visą faktinę bei teisinę situaciją, todėl Tarnyba sprendžia, jog pareiškėjo argumentai, kad advokatas buvo paskirtas tik dėl procesinio dokumento pasirašymo, nelaikytini teisingais. Pažymi, jog pareiškėjas galėjo teikti advokatei kasacinio skundo projektą, tačiau tik advokatė susipažinusi su dokumentu sprendžia, ar jo turinys yra tinkamas pateikti teismui.

Pažymi, jog dar 2018 m. rugsėjo 27 d. Tarnyba raštu Nr. (2.26)NO-2-7366 informavo pareiškėją apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2650-9964. 2018 m. lapkričio 15 d. buvo gautas pareiškėjo raštas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka mokėti paskaičiuotos mokėtinos sumos – 63,90 Eur.

Advokatė 2018 m. lapkričio 21 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad į konsultacijų laiką yra įskaitomos ne tik konsultacijų valandos ofise, tačiau ir konsultacijos telefonu, bei elektroniniu paštu. Atsakovė pabrėžia, kad visi antrinės teisinės pagalbos veiksmai bei jiems skirtas laikas yra pateisinti parašais, o pridėti elektroniniai laiškai bei susirašinėjimas, nepaneigia fakto, kad advokatė teikė konsultacijas ir skyrė laiko kasacinio skundo parengimui. Pateikia advokatės detalizuotas paslaugas, kurios buvo suteiktos pareiškėjui.

Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-183 (toliau – ir Rekomendacijos) 14 punktu, pranešimas, apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba, apskaičiavusi advokatei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, neturėdama nenuginčijamų duomenų, kad pagalba nebuvo suteikta, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi bei Rekomendacijų 14 punktu, informavo pareiškėją apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Pabrėžia, kad skundžiamu raštu Tarnyba informavo pareiškėją, kad už dokumentų klastojimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl jei pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jo parašai yra suklastoti, jis turi nedelsiant kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė E. G. atsilipime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Advokatės teigimu, skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukelia pasekmių, nes mokėtina suma už suteiktas teisines paslaugas yra paskaičiuota ne skundžiamu raštu, tačiau dar 2018 m. rugsėjo 27 d. Tarnybos raštu Nr. (2.26)NO-2-7366. Tarnybos 2018 m. gruodžio 12 d. raštu pareiškėjas pakartotinai informuotas apie mokėtiną sumą. Pabrėžia, kad minėti Tarnybos raštai yra galiojantys ir pareiškėjas jų neskundė. Advokatės teigimu, skundžiamu raštu pareiškėjas tik informuojamas apie pareigą nustatyta dar 2018 m. rugsėjo 27 d. Tarnybos raštu Nr. (2.26)NO-2-7366 bei pakartotinai paaiškinamas pareigos atsiradimo pagrindas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui skundžiamas Tarnybos Raštas elektroniniu paštu buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 12 d., o pareiškėjas skundą teismui padavė 2019 m. gruodžio 13 d., todėl sprendė, jog pareiškėjas su skundu į teismą dėl Rašto panaikinimo kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą.

Atsiliepimas

Advokatė atsiliepime akcentuoja, kad pareiškėjas teismui nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių skunde dėstomas aplinkybes, o argumentus, kad paslaugos įkainotos per didele suma laiko nepagrįstais. Pažymi, jog pareiškėjas buvo informuotas, kad turės sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl gavęs Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2650-9964, kuriame buvo nurodyta, jog jam teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, turėjo pasidomėti ir įkainiais už tokios pagalbos suteikimą. Advokatė teismui detalizuoja, kokia teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta ir pažymi, jog tai, kad pagalba buvo suteikta, pareiškėjas yra patvirtinęs savo parašu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 29 d. su prašymu kreipėsi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

2018 m. gegužės 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendime Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2650-9964 nurodyta, kad nuspręsta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-285-178/2018 apskundimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme. Pareiškėjui paskirta advokatė E. G.. Taip pat minėtame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus), jeigu, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus.

2018 m. rugpjūčio 10 d. advokatė E. G. Tarnybos Kauno skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodyta, kokia teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta bei teisinei pagalbai sugaištas laikas.

Tarnyba 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-7366 informavo pareiškėją, kad Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2. 1.(NTP-2)-18-T-2650-9964 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-285-178/2018 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrines teisines pagalbos išlaidų. Remiantis pareiškėjo sutikimu apmokėti dalį išlaidų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 ,,Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžio ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 24.5.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 127,80 Eur. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 63,90 Eur. Minėtame rašte nurodyta, kur pareiškėjas turi sumokėti 63,90 Eur sumą ir informuojama, jog minėtos sumos nesumokėjus per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos, bus kreipiamasi į teismą dėl šių išlaidų priteisimo teismo tvarka.

2018 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas raštu Nr. 1/2018 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ kreipėsi į Tarnybą. Rašte pareiškėjas nurodė, kad gavo Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-7366, kuriuo įpareigotas sumokėti 63,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėjo, jog nesutinka su apskaičiuota antrinės pagalbos išlaidų suma (63,90 Eur), nes pagalbos prašė tik kasacinio skundo pasirašymui ir dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio. Pažymėjo, kad advokatė kasacinio skundo nerengė, o tik jį pasirašė. Paaiškino, kad buvo nuvykęs pas advokatę, tačiau tik labai trumpam. Pažymėjo, kad suteiktos advokatės paslaugos nepagrįstai įkainotos 127,80 Eur suma. Paprašė išsiaiškinti, kiek realiai turi sumokėti Tarnybai už kasacinio skundo advokatės parengtas pastabas, pasirašymą, paskutinio lapo nuskenavimą ir persiuntimą elektroniniu paštu.

Tarnyboje 2018 m. lapkričio 21 d. gautas advokatės atsakymas, kuriame nurodoma, jog į konsultacijų laiką yra įskaitomos ne tik konsultacijų valandos biure, tačiau ir konsultacijos telefonu, bei elektroniniu paštu. Advokatė nurodė, kad rengė bei redagavo kasacinį skundą.

Tarnyba 2018 m. gruodžio 12 d. surašė raštą Nr. (2.26)NO-2-9446 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo”, kuriame pareiškėjui nurodė, kad pareiga apmokėti antrinės pagalbos išlaidas pareiškėjui buvo išdėstyta 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. (2.26)NO-2-7366. Rašte paaiškinama, jog Tarnyba gavo advokatės paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kokia pagalba pareiškėjui buvo suteikta, kad visi antrinės teisinės pagalbos veiksmai bei jiems skirtas laikas pateisinti pareiškėjo parašais, o pareiškėjo pridėti elektroniniai laiškai bei susirašinėjimas, nepaneigia fakto, kad advokatė konsultavo pareiškėją ir skyrė laiko kasacinio skundo parengimui. Advokatė nurodė, jog 2018 m. liepos 30 d. 8:00–9:00 val. teikė pareiškėjui konsultaciją, nuo 10:00 val. iki 17:00 val. rengė kasacinį skundą, 2018 m. liepos 31 d. 8:00–9:00 val. teikė konsultacijas bei derino kasacinio skundo nuostatas. Viso advokatė skyrė 9 val. Advokatės E. G. nurodytas sugaištas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas (9 val.) buvo padaugintas iš 13 Eur, t. y. iš vieno užmokesčio bazinio dydžio, kuris galiojo antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu, todėl buvo apskaičiuota 117 Eur išlaidų suma. Advokatė papildomai patyrė 10,80 Eur išlaidų už dokumentų kopijavimą. Atsižvelgiant į tai, visa antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma sudaro 127,80 Eur. Kadangi pareiškėjui buvo teikiama 50 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl priklausanti apmokėti išlaidų sumos dalis, t. y. 50 procentų, yra 63,90 Eur. Informavo, kad nesumokėjus nurodytos sumos per 30 dienų nuo šio rašto gavimo, kreipsis į tesimą dėl šių išlaidų priteisimo teismo tvarka.

2019 m. vasario 7 d. Tarnyba gavo pareiškėjo raštą (reg. Nr. (2.26) NTP-9-627), kuriuo pareiškėjas prašė pateikti advokatės E. G. prašymą išmokėti užmokestį už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Toks pareiškėjo prašymas buvo patenkintas ir Tarnybos 2019 m. vasario 12 d. raštu Nr. (2.26) NO-2-981 prašomi dokumentai buvo išsiųsti pareiškėjui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)

2019 m. spalio 14 d. pareiškėjas raštu Nr. (2.26)NTP-9-4284 kreipėsi į Tarnybą dėl advokatės pateiktų suklastotų dokumentų, nurodydamas, kad ant pateiktų dokumentų yra ne pareiškėjo parašai, todėl prašė iš naujo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą bei kreiptis į prokuratūrą dėl advokatės pateiktų dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo.

2019 m. lapkričio 11 d. Tarnyba raštu Nr. (2.26) NO-2-6382 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo pareiškėją, kad Tarnyba dar 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-7366 informavo pareiškėją apie pareigą apmokėti 63,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2650-9964. Rašte nurodė, kad pareiškėjas turi pareigą apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-183 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punkto nuostatomis. Rašte pakartotinai išdėstė, kokias teisines paslaugas advokatė suteikė, nurodydama konkretų laiką ir suteiktų paslaugų kiekį bei papildomai informavo, kad už dokumentų klastojimą yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir jei pareiškėjas yra įsitikinęs, jog jo parašai yra suklastoti turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raštą įpareigojant Tarnybą pateikti paraišką realiai suteiktų paslaugų apmokėjimui. Pareiškėjas taip pat prašo teismo kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nurodytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182, 300 ir kt. straipsnių požymių.

Byloje ginčas kilęs dėl T. R. teisėtumo bei pagrįstumo.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų matyti, kad pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos mokėtina išlaidų dalis buvo nustatyta Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-7366. Pareiškėjas dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų (63,90 Eur) buvo įpareigotas sumokėti per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos. Įrodymų, kad pareiškėjas, nesutikdamas su paskaičiuota mokėtina suma, būtų skundęs Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. (2.26)NO-2-7366, nėra. Tačiau pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos paskaičiavimu, raštais (2018 m. lapkričio 15 d., 2019 m. sausio 31 d.) kreipėsi į Tarnybą, prašydamas perskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, nes, pareiškėjo įsitikinimu, advokatė teisinės pagalbos už tokią sumą bei nurodytą laiką nesuteikė. 2019 m. spalio 14 d. raštu Nr. (2.26)NTP-9-4284 pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl advokatės pateiktų suklastotų dokumentų nurodydamas, kad ant pateiktų dokumentų yra ne pareiškėjo parašai, todėl prašė iš naujo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą bei kreiptis į prokuratūrą dėl advokatės pateiktų dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo. Atsakydama į šį pareiškėjo kreipimąsi Tarnyba priėmė skundžiamą Raštą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui nurodė, jog skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukelia jokių pasekmių, nes būtent apskaičiuota ir mokėtina suma už suteiktas paslaugas yra nustatyta dar Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (2.26)NO-2-7366, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas. Taip pat teigė, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą.

Su tokiais argumentais teismas nesutinka. Nors pareiškėjui jau 2018 m. rugsėjo 27 d. Tarnybos raštu buvo paskaičiuota mokėtina suma už suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir pareiškėjas šio rašto teismui neskundė, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuota mokėtina suma ne kartą kreipėsi į Tarnybą, siekdamas išsiaiškinti mokėtinos sumos dydį. Tarnyba, pareiškėjo kreipimusis nagrinėjo, rinko papildomus įrodymus ir dėl kiekvieno pareiškėjo kreipimosi priėmė raštus, kuriuose nors ir pažymėdavo, kad mokėtina suma jau nustatyta 2018 m. rugsėjo 27 d. Tarnybos raštu, tačiau kiekvieną jų nagrinėjo ir priėmė sprendimus, kuriuose pažymėdavo, kad pareiškėjas apskaičiuotą 63,90 Eur sumą turi sumokėti per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos. Taigi teismas konstatuoja, kad skundžiamas Raštas, kuriuo Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. spalio 14 d. raštą dėl iš naujo apskaičiuotinos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumos bei advokatės veiksmų, negali būti vertinamas kaip nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių.

Dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumento, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą pažymėtina, jog teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo nustatęs terminą skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėją pateikti teismui ginčijamo Tarnybos 2019 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. (2.26) NO-2-6382 gavimo datą patvirtinančius įrodymus (voką, pažymą iš pašto tarnybos ar pan.) arba nurodyti kitą būdą, kuriuo sužinojo apie priimtą Raštą kartu pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas, vykdydamas teismo įpareigojimus, 2020 m. sausio 7 d. pateikė teismui įrodymus (voko kopiją), kurie patvirtina, jog pareiškėjui skundžiamas Tarnybos Raštas buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 21 d. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 15 d. (teisme gautas 2019 m. gruodžio 16 d.), t. y. nepraleidęs skundo padavimo termino. Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad Raštas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu nepagrįsti, nes tokių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, jog iš skundžiamo rašto matyti, jog jis buvo išsiųstas ne elektroniniu paštu, bet pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11d. įsakyme Nr. 1R-176 patvirtintų Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (galiojusių laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 8 d., vėliau nuo 2019 m. sausio 8 d. pakeistas pavadinimas „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 14 punktą pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas, apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą.

Šioje byloje ginčo nėra, kad pareiškėjui buvo teiktos teisinės paslaugos dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-285-178/2018 apskundimo kasacinės instancijos teismui, kad teisines paslaugas teikė advokatė E. G. pagal 2018 m. gegužės 30 d. Tarnybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2650-9964, kad pareiškėjas sutiko apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus), jeigu, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus. Pareiškėjas ir dabar sutinka apmokėti už suteiktas teisines paslaugas, tačiau nesutinka su apskaičiuotu paslaugų išlaidų dydžiu ir tvirtina, jog paslaugų dydis turi būti sumažintas, nes advokatė tik pakoregavo kasacinį skundą, bet jo nerašė. Pažymėjo ir tai, kad buvo nuvykęs pas advokatę į biurą, bendravo elektroniniu paštu, tačiau tiek Tarnybai, tiek teismui teigia, kad ant advokatės pateiktų dokumentų yra ne jo parašai. Todėl Tarnybos 2019 m. spalio 14 d. rašte ir prašė kreiptis į prokuratūrą dėl advokatės pateiktų dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo. Atsakovė Rašte nurodė, kad pareiškėjas turi pareigą apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų vadovaujantis Aprašo 11 punkto nuostatomis. Rašte pakartotinai išdėstė, kokias teisines paslaugas advokatė suteikė, nurodydama konkretų laiką ir suteiktų paslaugų kiekį bei papildomai informavo, kad už dokumentų klastojimą yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir jei pareiškėjas yra įsitikinęs, jog jo parašai yra suklastoti turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Advokatė, teikdama Tarnybai 2018 m. lapkričio 21 d. paaiškinimą dėl suteiktų paslaugų pareiškėjui, nurodė, jog į konsultacijų laiką yra įskaitomos ne tik konsultacijų valandos biure, tačiau ir konsultacijos telefonu bei elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad rengė bei redagavo kasacinį skundą. Iš pateikto 2018 m. rugpjūčio 10 d. advokatės prašymo Tarnybai dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą išmokėjimo nurodyta, kad advokatė pareiškėjui suteikė šias paslaugas: 2018 m. liepos 30 d. pareiškėjo konsultacija nuo 8 val. iki 9 val.; 2018 m. liepos 30 d. nuo 10 val. iki 17 val. kasacinio skundo rengimas; 2018 m. liepos 31 d. pareiškėjo konsultacija nuo 8 val. iki 9 val., iš viso faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas nurodytas 9 val.

Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, kad su advokate buvo susitikęs jos biure tik kartą pažymėtina, jog į konsultacijų laiką yra įskaitomos ne tik konsultacijų valandos biure, tačiau ir konsultacijos telefonu bei elektroniniu paštu. Tai, jog advokatė konsultavo pareiškėją telefonu bei elektroniniu paštu neneigia ir pareiškėjas. Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, kad advokatė nerašė kasacinio skundo, o tik jį koregavo teismas pažymi, jog tam, kad advokatė galėtų pakoreguoti (pataisyti) pareiškėjo parengtą kasacinį skundą, yra būtina susipažinti su visa situacija, įvertinti ne tik parengto kasacinio skundo projektą, bet ir skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį. Todėl teismas vertina, jog pareiškėjas niekaip nepaneigia advokatės nurodyto sugaišto laiko dirbant su kasaciniu skundu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo iškeltos abejonės dėl advokatės nurodyto faktinio antrinės teisinės pagalbos laiko teikimo, vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nepaneigianti fakto, jog advokatė, teikdama antrinę teisinę pagalbą, skyrė 9 val. laiko. Byloje nėra jokių oficialių duomenų, patvirtinančių, kad advokatė teikė antrinę teisinę pagalbą nekokybiškai. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė dėl advokatės sugaišto laiko ir atliktų veiksmų niekaip nekeičia teismo vertinimo, kuris susiformavo įvertinus tarp šalių vykusį bendravimą (telefonu, el. paštu, biure) ir teiktos antrinės teisinės pagalbos turinį (konsultacija telefonu, biure, el. paštu, susipažinimas su situacija, kasacinio skundo rengimas, redagavimas, derinimas ir t.t.).

Pažymėtina, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba suteikta ir teikimas baigtas, o advokatui turi būti išmokamas užmokestis, kai advokatas atlieka visus būtinus veiksmus vienoje bylos stadijoje arba atlieka atskirus procesinius veiksmus, atsižvelgiant į Tarnybos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turinį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarime Nr. 364 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2019 m. sausio 1 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. gruodžio 12 d.) patvirtintų „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktą advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, pateikia Tarnybai, prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir Prašymas), dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas. Prašymuose advokatai nurodo, kada ir kokius veiksmus atliko, kiek laiko skyrė nurodytų veiksmų atlikimui. Advokatui užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką (Taisyklių 3.1 punktas).

Įvertinus advokatės Prašyme nurodytus duomenis, advokatei buvo išmokėtas užmokestis už visą faktinį laiką, t. y. 9 val., kas sudaro 127,80 Eur. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias pareiškėjas turi apmokėti, sudaro 63,90 Eur.

Pareiškėjas tiek Tarnybai, tiek teismui teigė, kad advokatės pateiktuose dokumentuose yra ne pareiškėjo parašai, todėl būtina kreiptis į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo. Teismas pabrėžia, kad užmokestį už teisinę pagalbą apskaičiavo atsižvelgęs į realiai advokatės sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą, suteiktos antrinės teisinės pagalbos paslaugas. Taigi pareiškėjo parašai nebuvo vertinami kaip atliktų darbų ir sugaišto laiko įrodymas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią rašytinę medžiagą ir nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjas pats, būdamas tikras, jog jokių dokumentų nepasirašė nesikreipė į teisėsaugos institucijas), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pagrindo kreiptis į teisėsaugos instituciją nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis). Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų teismui prieiti išvados, kad advokatė atliko neleistinus veiksmus. Teismas pritaria atsakovės Rašte išdėstytai pozicijai, kad už dokumentų klastojimą yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir, jei pareiškėjas yra įsitikinęs, jog jo parašai yra suklastoti, turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarime Nr. 364 patvirtintose Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse yra įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį yra skaičiuojamas užmokestis už suteiktas teisines paslaugas. Šio nutarimo (2018 m. liepos 17 d. redakcija) 2 punkte buvo nustatyta, kad užmokesčio bazinis dydis buvo 13 Eur. Teismas, įvertindamas, kad advokatė teisines paslaugas teikė 9 valandas, sutikdamas su atsakovės pozicija, kad advokatės teisinių paslaugų teikimo trukmė pagrįsta, daro išvadą, kad pareiškėjas privalo apmokėti 50 proc. sumos, ji lygi 127,80:2=63,90 Eur. Teismas konstatuoja, kad skundžiamame rašte yra pagrįstai, teisingai apskaičiuota antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė teismo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui nenurodė nei patirtų išlaidų sumos, nei pateikė tai patvirtinančių įrodymų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (ABTĮ redakcija, galiojanti po 2018 m. gruodžio 28 d.) nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Taigi atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, trečiojo suinteresuoto asmens E. G. prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmetamas, nes nepateikti konkretūs paskaičiavimai ir įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir LVAT (LVAT 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-579-662/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 – 134 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. E. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėIna KirkutienėBeata Martišienė